Pirmasis telefonas, kuris mums patiko: kur dabar yra „Nokia“?

Publikuota: 2017-08-20
„Nokia“ vadovai džiaugsmingai pozuoja su „Nokia Lumia 925“, kurios likimas buvo ne toks džiaugsmingas, 2013 m. LUKO MACGREGORO/(„REUTERS“) NUOTR.
„Nokia“ vadovai džiaugsmingai pozuoja su „Nokia Lumia 925“, kurios likimas buvo ne toks džiaugsmingas, 2013 m. LUKO MACGREGORO/(„REUTERS“) NUOTR.
 

Suomių gigantė „Nokia“, visų mėgtų mobiliųjų telefonų gamintoja, užmigo grožio miegelio ir praleido išmaniųjų telefonų revoliuciją. Menka bėda – ji grįžta pailsėjusi ir nusiteikusi tapti varomąja jėga 5G ryšio technologijos – savavaldžių automobilių ir telemedicinos – rinkoje, praneša „Bloomberg“.

Tiems, kurie „Nokios“ prekės ženklą nostalgiškai sieja su mobiliaisiais telefonais, gal net sunku patikėti, kad bendrovė vis dar versle. 14 metų pasaulyje viešpatavusi kaip didžiausia telefonų gamintoja ir laikyta Suomijos ekonomikos varikliu, ilgainiui „Nokia“ patyrė nuosmukį.

Tačiau nepasidavė ir pasuko kitu keliu – ji nebekuria produktų „paprastiems“ vartotojams: puikiai atpažįstamas logotipas dabar dažniau puikuojasi ant tinklo procesorių, maršrutizatorių, radijo stočių ir kitų mums įprastai nematomų ryšio infrastruktūros dalių. Maža to – bendrovė aktyviai rengiasi 5G interneto ryšio lenktynėms.

Kaip Feniksas iš pelenų

2012-aisiais bendrovė prarado 4 mlrd. USD, o 2013-aisiais pardavė telefonų verslą, kuriame dirbo 32.000 žmonių, amerikiečių technologijų kompanijai „Microsoft“.

„Akivaizdu, kad „Nokia“ neturi pakankamai išteklių investuoti į mobiliųjų telefonų ir išmaniųjų įrenginių tobulinimą“, – tuomet sakė Risto Siilasmaa, kompanijos valdybos narys.

„Nokia“ susitraukė, tačiau vis tiek išliko rinkos milžinė. 2016 m. ji pardavė produktų už 26,1 mlrd. USD. Dabar ji – visiškai kitokia kompanija nei tuomet, kai prekiavo paprastais ir patvariais telefonais, vertina „Bloomberg“.

Keli artimiausi metai bendrovei bus itin svarbūs, nes industrija pasirengusi į pasaulį išleisti 5G interneto ryšio technologiją, pajėgsiančią perkelti daugiau duomenų per trumpesnį laiką. Ši technologija, kurią plėtoja „Nokia“ ir jos konkurentai, leis greičiau rastis savavaldžiams automobiliams, vystyti telemediciną, sukurs daugiau automatizuotų darbo vietų.

„Norime būti kompanija, kuri padeda kitoms didelėms įmonėms skaitmenizuoti savo veiklą“, – sako Rajeevas Suri, „Nokios“ vykdomasis direktorius. Nuo tada, kai jo vadovaujama bendrovė ėmėsi gaminti telefonus, jokia kita sritis jai neatnešė tiek daug pajamų. Tikimasi, kad 5G interneto ryšys pratęs telefonų sėkmę. Jei nepavyks, įmonei šįkart bus sunkiau atsitiesti.

Senesnė už Suomiją

Skaičiuojama, kad komunikacijos technologijų rinkos centre „Nokia“ sukasi apie 150 metų. Tai būtų tiesa, jeigu pripažintume, kad kompanijos pirmasis produktas – medienos masė – irgi yra komunikacijos technologija.

Kompanijos popieriaus fabrikas, kuriame buvo apdorojama mediena, pastatytas 1865 m. šalia Tamperės miesto, tuo metu priklaususio Rusijos imperijai. Suomija nepriklausomybę paskelbė 1917-aisiais, tačiau šios šiaurės šalies ekonomika buvo kuriama žvilgčiojant į Rusijos modelį. Antrojo pasaulinio karo metais Suomija kartu su nacistine Vokietija kariavo prieš Sovietų Sąjungą, o karui pasibaigus kartu mokėjo karo reparaciją Stalino valdomai imperijai. Suomiai ligi šiol nevengia priminti, kad tik jie atidavė karo žalai atlyginti numatytą visą sumą – 300.000 USD (1938 m. valiutos verte).

Stalinas reikalavo traukinių ir sunkvežimių, o tai skatino Suomiją iš agrarinės ekonomikos tapti industrine. „Nokia“ buvo šios metamorfozės centre. XX a. pradžioje įmonė ėmė generuoti elektrą, tiesti jos tinklus, telefonų kabelius, gaminti gumines padangas ir batus. Antroje amžiaus pusėje sukūrė įmonių konglomeratą ir gamino viską, pradedant televizoriais ir baigiant dujokaukėmis. 7-ajame dešimtmetyje policiją ir karines pajėgas aprūpino radijo stotelėmis.

Pradžių pradžia telefonų rinkoje galima laikyti telefoną, pritaikytą naudotis automobilyje. Nuo tada vis daugiau buvo investuojama į mobiliuosius įrenginius, pasakoja „Bloomberg“.

„Nokios“ fenomenas šioje nišoje gali būti siejamas su šiaurės mobiliųjų telefonų (angl. Nordic Mobile Telephone (NMT)) sistema. Šiaurės šalių ryšių reguliavimo vyriausybinės agentūros, bendradarbiaudamos tarpusavyje, siekė sukurti bendrą ryšio platformą, kuri leistų nepamesti signalo esant kaimynų kraštuose. Tai analoginė, ne skaitmeninė sistema, bet ji buvo pajėgi nustatyti ryšio paslaugų vartotojų buvimo vietą ir perjungti juos iš vienos ryšio stoties į kitą. Kiekviena tokio tipo technologija, prasidedanti „G“ raide, tarp jų ir 5G, yra NMT palikuonė.

Rinkoje iš pradžių dominavo „Motorolos“ telefonų gamintojai, bet 1999 m. juos aplenkė „Nokia“, perėjusi prie skaitmeninės sistemos ir palikusi konkurentus įsitvėrusius analoginės.

„Nokiai“ visada tekdavo ekstremaliai rizikuoti. Kai XX a. pabaigoje visas jėgas ji nukreipė į mobiliųjų telefonų gamybą, daug kam ši mintis atrodė beprotiška – juk „Nokia“ iki tol gamino kabelius. Kai ta pati bendrovė analoginę sistemą iškeitė į skaitmeninę, daug kam šis ėjimas pasirodė per daug agresyvus“, – prisimena Tero Kuittinen, Suomijos investavimo į mobiliąsias programėles įmonės „Kuuhubb“ įkūrėjas ir vyriausiasis strategas.

Kas „Nokia“, tas Suomijos

Sunku perdėti vertinant, kokia svarbi Suomijos ekonomikai buvo „Nokia“. Kompanijos sėkmė padėjo šaliai išbristi iš duobės, atsivėrusios žlugus Sovietų Sąjungai – didžiausiai Suomijos prekybos partnerei. Remiantis ETLA, Suomijos ekonomikos, politikos mokslų tyrimų instituto, duomenimis, 2000 m. „Nokios“ pelnas sudarė trečdalį šalies BVP. Įmonės ir jų tiekėjų mokesčiai valstybei sustiprino Suomijos socialinį politikos modelį ir geriausiai pasaulyje vertinamą švietimo sistemą. Pasak Jario Gustafssono, Suomijos ekonomikos ir darbo ministerijos nuolatinio sekretoriaus, tuo metu šalis leido daugiau pinigų nei bet kuri kita valstybė.

Tačiau „Nokia“, buvusi greita įžvelgti skaitmeninių tinklų privalumus, per lėtai sureagavo į išmaniųjų telefonų bangą. Brangiai kainuojantys „iPhone“ kompaniją privertė rinktis, ar siūlyti pigesnę produktų versiją, ar iš viso nebedalyvauti šioje rinkoje. Net Suomijoje vartotojai ėmė piktintis „Nokia“, kad kone su plaktuku reikia trankyti per telefono ekraną, kad šis veiktų. Palyginti su elegantiškuoju „iPhone“, „Nokia“ vartotojams pasirodė nepatogi, meniu – per įmantrus.

Amerikiečių „Apple“, Pie­tų Korėjos „Samsung Elec­tronics“ ir „LG Electronics“ aplenkė „Nokią“ ir paliko ją nuošalyje.

„Nokios“ problemos tapo Suomijos problemomis. Kom­panijos ir jos tiekėjų nuosmukis pertraukė šalies ekonomikos tęstinumą, kuris ir taip ėmė trūkinėti dėl aukštų darbo jėgos kainų ir valstybės išlaidų viešosioms reikmėms. Būdama euro zonos nare, Suomija negalėjo devalvuoti valiutos ir tokiu būdu paskatinti žmones leisti savo pinigus. Šalis pradėjo stagnuoti, ir tik dabar po truputį atsitiesia, teigia „Bloomberg“.

„Padėtis buvo sudėtinga visomis prasmėmis“, – 2012-aisiais pripažino p. Siilasmaa, kai buvo paskirtas „Nokios“ valdybos pirmininku.

Jis įkūrė kibernetinės saugos kompaniją „F-Secure Corporation“, o į „Nokią“ atėjo tuomet, kai šios pardavimai drastiškai smuko: per metus – 26%.

„Mūsų darbuotojus demotyvavo mus supančios neigiamos žinios. Žiniasklaida svarstė ne apie tai, ar bankruotuosime, o tiesiog kada“, – prisimena p. Siilasmaa, padėjęs parduoti „Nokios“ telefonų verslą „Microsoft“ kompanijai, kuri jau tuomet kūrė operacines sistemas „Nokios“ telefonams.

Susitarimas buvo trauma Suomijai. Žinoma, tai buvo bandymas išspausti geriausia iš blogiausio ir priversti kompaniją koncentruotis tik į įrangos pardavimus ir interneto ryšio tiekimą. Ponas Suri bandė kurti bendrą kompaniją su technologijų gamintojais „Siemens“, tačiau 2013-aisiais pardavė turėtą kompanijos dalį. „Nupirko visą mūsų mobiliųjų įrenginių verslą ir tai tapo naujosios „Nokios“ pagrindu“, – sako p. Suri. „Nokią“ praėjusiais metais nusipirko prancūzų kompaniją „Alcatel-Lucent“.

Visų galų meistrė

Negalėtum pasakyti, kad telefonai „Nokia“ išvis išnyko. Pernai „Microsoft“, ne ką geriau tvarkiusis su „Nokios“ verslu, pardavė jį kinų gamintojams „Foxconn Technology Group“. Bendradarbiaudami su suomių kompanija „HMD Global Oy“, „Foxconn“ į rinką išleido naujų „Nokios“ mobiliųjų įrenginių, kuriems pritaikyta „Android OS“ sistema.

Didžiąją dalį pajamų „No­kia“ šiuo metu gauna aprūpindama interneto ryšio bendroves „Verizon“, „AT&T“, „T-Mobile“, „Korea Telecom“ ir „Deutsche Telekom“ reikiama įranga: siųstuvais, jungikliais, serveriais, antenomis ir programomis, leidžiančiomis šiai įrangai veikti, ir kartu teikdama darbo su parduodamais įrenginiais paslaugas.

Problemos, kurias „Nokia“ turi išspręsti, siekdama sukurti nuolat didėjančią ir konkurencingą informacijos technologijų paklausą, yra kompleksinės. Kaip ir konkurentės – Švedijos bendrovė „Ericsson“ ir Kinijos „Huawei Technologies“, „Nokia“ patobulino siųstuvų sudėtingą programinę įrangą, kuria siekiama surinkti kuo daugiau informacijos duomenų iš individualių vartotojų.

Be 5G lenktynių, „Nokia“ dar vis siekia sėkmės prekiaudama elektronikos gaminiais. Praėjusiais metais bendrovė nusipirko prancūzų kompaniją „Withings“, kuriančią termometrus, sportininkų mėgstamus kultūrizmo įrenginius, kūdikių kontrolės prietaisus, – visa tai nuo šiol priklauso „Nokios“ prekės ženklui. Kompanija taip pat ėmė prekiauti 40.000 USD kainuojančiomis virtualios realybės „Ozo“ kameromis.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
V. Putiną įsiutino V. Zelenskio pareiškimas apie slaptuosius protokolus

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastaruoju metu atkakliai nesiliauja perrašinėjęs istorijos – pernai...

Laisvalaikis
2020.01.28
Sausį prasidėjęs žydėjimas žada alergijų riziką

Nuo sausio vidurio, žiemai persiritus į antrąją pusę, Lietuvoje užfiksuota aukšta alergijos žiedadulkėms...

Laisvalaikis
2020.01.28
Aušvico išlaisvinimo minėjimas – Kremliaus istorijos revizijos fone Premium 4

Pirmadienį Aušvice, Lenkijoje, Lietuvos ir Ukrainos prezidentai drauge su kitų šalių atstovais minėjo...

Verslo aplinka
2020.01.28
Koronavirusas: ką reikia žinoti Premium

Skaičiuojama, kad Kinijoje nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos mirė 80 žmonių. Apie naujus ligos...

Laisvalaikis
2020.01.27
Mirė istorikas E. Gudavičius 1

Eidamas 91-uosius metus mirė istorikas profesorius Edvardas Gudavičius (1929–2020), vadinamas vienu Lietuvos...

Laisvalaikis
2020.01.27
Iliustruotoji istorija: Hirošimos žūtis Premium

1945 m. rugpjūčio 6 d. pakyla specialiai sukonstruotas bombonešis B-29 su atomine bomba „Mažylis“. Lakūnas...

Laisvalaikis
2020.01.26
Dešimt didžiojo meistro F. Fellini filmų

Sausio 20 d. pasaulis minėjo vieno garsiausių, o sykiu – paties itališkiausio XX a. režisieriaus Federico...

Laisvalaikis
2020.01.26
Pasaulio žiniasklaida: iš ko gyvens princas Harry

Britai, nuo 2016-ųjų birželio vargstantys su „Brexit“, kitas skyrybas, ironiškai vadinamas „Megxit“, sutvarkė...

Laisvalaikis
2020.01.26
R. Kepežinskas: nuo kūrybos pagirių nėra Premium

Kūrybos šaltinis gali būti bet kas. Visgi, remiantis literatūra, didžiausią išliekamąją vertę turi skausme...

Laisvalaikis
2020.01.26
Iliustruotoji istorija: rusų pilotas, užkariavęs kosmosą  Premium

1965-aisiais Sovietų Sąjunga žūtbūt stengėsi išpešti dar vieną pergalę prieš JAV lenktynėse dėl kosmoso...

Laisvalaikis
2020.01.25
J. Nouvelis: architektūra yra menas Premium

„Architektūra yra menas. Būtent tai žmonės vis dažniau pamiršta. Ji gali mus paveikti, sujaudinti, o tai ir...

Laisvalaikis
2020.01.25
Vilniaus garbės piliečiu paskelbtas kunigas Julius Sasnauskas

Vilniaus Tarybos nariai išrinko miesto garbės pilietį – šiemet juo tapo vilnietis kunigas Julius Sasnauskas:...

Laisvalaikis
2020.01.22
Didžioji Britanija ir JAV saugos „Titaniko“ nuolaužas

Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos pasirašė sutartį, kuria siekiama nuo gelmių turistų daromos žalos...

Laisvalaikis
2020.01.21
Daugiausia naujų dangoraižių pernai pasistatė kinai

Per 2019-uosius pasaulyje iškilo 129 įspūdingi dangoraižiai, suskaičiavo JAV ne pelno organizacija „The...

Laisvalaikis
2020.01.21
Autorių teisių gynėjai reikalauja stabdyti „Payseros“ paslaugų teikimą „Filmai.in“ 5

Autorių teisių gynimo asociacijos kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, LRTK ir Kultūros ministeriją...

Rinkodara
2020.01.21
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau