Kaip socialiniai tinklai keičia miestus

Publikuota: 2017-07-09
Anot prof. Kazio Varnelio, mobiliojo ar interneto ryšio stiprumas veikia miestų struktūrą, ir tai vadinama miestų revoliucija. 
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Anot prof. Kazio Varnelio, mobiliojo ar interneto ryšio stiprumas veikia miestų struktūrą, ir tai vadinama miestų revoliucija. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Birželio 30 d. Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidaryta žinomo išeivijos dailininko Kazio Varnelio (1917–2010) paroda „Optika ir struktūros. Kazio Varnelio kūryba: 1967–1977“ pristato itin reikšmingą dailininko kūrybos dešimtmetį. VŽ šįsyk kalba ne apie parodą, – apie ją dar bus. Su parodos kuratoriumi, architektu dailininko sūnumi Kaziu Varneliu jaunesniuoju kalbėjomės apie gyvenimą tinkluose.

Tiesą sakant, kalbėjomės prieš keletą metų, p. Varneliui viešint Vilniuje šeimos reikalais. Prisiminiau tą pokalbį vaikštinėdama po jo tėvo parodą: monochrominės drobės, suskaidytos į geometrines figūras ir tų figūrų šešėlius, nardino į tinklines struktūras, savotiškas matricas. Tikriausiai, galvojau, į tai, ką savo darbuose tyrinėja Varnelis jaunesnysis.

Tinklo kultūra

Lietuvių išeivijos mokslininkas prof. Kazys Varnelis yra autoritetingas šiuolaikinės architektūros teoretikas. Jis vadovauja Niujorke įkurtai Tinklinės architektūros laboratorijai (Network Architecture Lab, The Netlab) – Kolumbijos universiteto Architektūros tyrimų centrui, kuriame ieškoma atsakymų į klausimus, kaip kompiuterizacija, įvairios komunikacijos ir kintantys socialiniai tinklai veikia miestų infrastruktūrą bei architektūrą.

Viename savo straipsnių „Tinklo kultūros reikšmė“ (www.eurozine.com) prof. Varnelis rašo: „Šuoliuodama ir stabčiodama, visuomenė pamažu vis giliau panyra į naują būseną – tinklo kultūrą. Tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, joms maišantis su vis spartesnėmis darbo tinkle technologijomis, visuomenė keičiasi, ir tai laikytina kultūros posūkiu. Kadaise pagrindiniai euristiniai įrankiai buvo modernizmas ir postmodernizmas, dabar – tinklo kultūra.“

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasak prof. Varnelio, „šis visuomenės poslinkis yra realus, nors ir subtilesnis už išsamiai aptartą 2008-ųjų rudens ekonominę griūtį, bet už ją dar radikalesnis, netgi paryškinantis jos logiką. Per dešimt metų būtent tinklas tapo dominuojančia kultūros logika“. Prieš eidama kalbėtis su „tinklų architektu“ buvau paskaičiusi tą straipsnį, tad nenustebino, kad pokalbis prasideda nuo feisbuko. Lepteliu, kad esu visai nešiuolaikiška – visiems tiems tinklams man gaila laiko ir privatumo.

Ryšio stiprumo reikšmė

Ponas Kazys gražiai lietuviškai, tiksliau – žemaitiškai su anglų kalbos akcentu, tuomet perklausė, kiek metų mano vaikams. Esą, jei dukros būtų jaunesnės, greičiausiai prisijungčiau prie feisbuko norėdama sužinoti, su kuo jos draugauja, kaip elgiasi, kokios jų vertybės. Jei ne dėl tos priežasties, tai vis tiek – socialiniai tinklai tampa neatsiejama žmonijos gyvenimo dalimi: jie keičia bendravimo, bendradarbiavimo, verslo, poilsio, buities įpročius.

Anot pašnekovo, kitas „paprastas, tačiau milžiniškas“ dalykas yra mobiliųjų telefonų paplitimo mastas, kitaip tariant, gyvenimo be jų žmonija jau neįsivaizduoja. Tarkime, Afrikoje žmogus gali neturėti nė skatiko, bet turi mobilųjį telefoną. Jis neturi elektros, todėl nueina jo įkrauti į specialų punktą. Arba turi tik SIM kortelę, todėl norėdamas paskambinti telefoną skolinasi. „Mobilusis telefonas yra visuotinis dalykas, aišku, kad jis buvo revoliucija“, – sako p. Kazys. Jo įsitikinimu, telekomunikacijos tiesiogiai veikia mūsų reakciją į viešąją erdvę: tose vietose, kuriose nėra mobiliojo ryšio signalo arba jis silpnas, žmonės lankosi rečiau.

Padirbėti – į kavinę

Kitas dalykas, sako pašnekovas, – belaidžio interneto „Wi-Fi“ zonos. Miestų infrastruktūrai jos turi didžiulę reikšmę, nes dabar dauguma pasaulyje parduodamų kompiuterių yra nešiojamieji. Anot jo, Lietuvoje dar nėra įprasta visą dieną kavinėje dirbti savo kompiuteriu, tačiau Niujorke tai – kasdienis vaizdas.

„Įdomūs dalykai. Visą dieną žmogus dirba kavinėje, vadinasi, išgeria daug kavos. Ta kavinė atrodo populiari, nes joje nuolat kas nors sėdi“, – šypsosi prof. Varnelis. Jis pasakoja, kad Niujorke šis reiškinys yra toks dažnas, jog kai kurios mažytės populiarios kavinės atsisako belaidžio interneto zonos – kad žmonės jose visą dieną nestyrotų su savo kompiuteriais ir užleistų vietą kitiems.

„Sunku suprasti, kodėl jie taip daro. Greičiausiai dėl to paties bandos jausmo – juk kupranugaris eis ten, kur nuėjo kiti penki kupranugariai. Tie žmonės vienas su kitu gali nebendrauti, nesikalbėti, bet jie nori būti bendroje erdvėje. Be abejo, būna, kad jie susipažįsta, net pradeda kartu dirbti“, – kalba prof. Varnelis.

Be elektronikos – ir be kelio

Klausiu, kiek miestų infrastruktūrai tai išties svarbu. Pašnekovas gūžteli pečiais: labai svarbu, juk kavinė nuo XVIII a. buvo vieta, kurioje žmonės susitikdavo, diskutuodavo. Prisimename Vienos kavinių kultūrą – bene garsiausia kavinė tame mieste „Cafe Central“ XIX a. pabaigoje tapo svarbiausia Vienos intelektualų susitikimo vieta. Čia lankėsi visi – pradedant politinio sionizmo įkūrėju Theodoru Herzliu ar psichoanalizės tėvu Sigmundu Freudu, baigiant Leonidu Trockiu, Leninu ar Hitleriu.

Anot prof. Varnelio, miestų infrastruktūrą veikia ir toks iš pažiūros nereikšmingas dalykas kaip išmaniuosiuose telefonuose įdiegtos paieškų programos. Tarkime, restoranų paieškos programa padeda išsirinkti restoraną, pamatyti aplink tavo buvimo vietą esančius restoranus, ką jie siūlo svečiui, kaip juos vertina kiti ta pačia programa besinaudojantys žmonės.

Toliau pašnekovas pamini socialinį tinklą tviterį, leidžiantį siųsti ir skaityti trumpąsias žinutes, pranešti draugams, kur esi. Kitas jo pavyzdys – elektroninis kompasas. Ponas Kazys pasakoja, kad kažkada priemiestyje, kuriame gyvena, prasiautė labai stipri audra – išvartė medžius, nebevažiavo traukiniai ir autobusai. Su žmona juodu sumanė nuvykti į kitą traukinių stotį, bet atsirėmė į nuverstą medį.

nuotrauka::1

„Elektroninis „iPhone“ žemėlapis neveikė, nes pats telefonas neveikė. Tikro žemėlapio neturiu, tada pajutau, kad gyvenu tokiu laiku, kai nebegaliu be visų tų priemonių susirasti, kaip išvažiuoti nežinomu keliu“, – šypsosi p. Kazys.

Tai kaip mes anksčiau susitardavome susitikti – dingteli mintis.

„Visai neseniai, susitaręs susitikti 5 val., tą valandą turėjai ir ateiti. Kapitalizmas per XIX šimtmetį punktualumą labai išvystė, o

dabartinės technologijos jį radikaliai keičia. Aš galiu paskambinęs pasakyti, kad vėluoju, arba kad ioš viso neateisiu, nors, žinoma, tai nėra mandagu. Prieš kokius 20 m. tai būtų neįmanoma, dabar – natūralu“, – sako prof. Varnelis. Anot jo, tokie dalykai gali pasirodyti nereikšmingi, tačiau mobiliojo ar interneto ryšio stiprumas, įvairios programos formuoja šiuolaikinių tinklažmogių elgseną, populiarias vietas, kitaip sakant, veikia miestų struktūrą. Tai ir yra miestų revoliucija. Ar ji keičia architektūrą, ar ją keis – kitas klausimas.

Atgal iš miestų

„Kalbant apie technologijas, telekomunikacijas – miestas nebetenka savo vaidmens kaip centras“, – sako prof. Varnelis. Anot jo, dabar ryški tendencija dirbti ir gyventi ne vien skirtinguose miestuose, bet ir šalyse. Pasak prof. Varnelio, labai ryškus šiuolaikinių technologijų nulemtas reiškinys yra vadinamoji darbo išteklių nuoma (outsourcing) Indijoje, į tą erdvę iškeliami pagal JAV ir Europos standartus toje šalyje menkai apmokami kompiuteriniai darbai. Kalbėdamas apie šiuolaikinių technologijų lemiamą mūsų gyvensenos, elgsenos kaitą, p. Varnelis primena, kad sparčių pokyčių žmonijos istorijoje būta ne kartą. Didžiausi – XIX a., ankstyvajame XX a., kai atsirado elektra, automobiliai, telefonai. Bet paskiau viskas keitėsi ne taip greitai: „Nuo to laiko, kai aš gimiau, iki dešimtojo dešimtmečio atsirado kompiuteriai, bet tai nebuvo dramatiškas kitimas. Televizija buvo kaip buvusi, tik tapo spalvota. Atsirado magnetofonai. Greičiausias lėktuvas buvo „Concorde“, bet jis jau baigė savo karjerą“, – vardija p. Varnelis. Jis sutinka: taip, su internetu technologijos pradėjo judėti labai greitai. Klausimas, kur pasuks toliau.

„Gal klystu, bet gali būti, kad technologijų plėtra po truputį nusiramins. Nes greitis nėra beribis. Yra atominis šviesos greitis, jau dabar mes dirbame su atominiais dydžiais, tad ko nors daug greitesnio gal ir nebebus. O galbūt kai kas bus visai kitaip“, – svarsto pašnekovas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Psichologė N. Norvilė: ne kiekvienas vadovas susimąsto, kad turi ekspertą Premium

Tyrimai rodo, kad dauguma vyresnio amžiaus lietuvių norėtų pasitraukti iš darbo rinkos vos gavę galimybę. Jie...

Vadyba
05:45
Verslas ir vadovavimas Italijoje, JAV ir kitur – ką derėtų importuoti į Lietuvą? Premium

Verslo organizavimas ir vadovavimo principai dažnai yra nulemti aplinkos, kurioje organizacija veikia. Pirštu...

Vadyba
2022.08.15
Kaip sugalvoti idėją verslui: dažniausiai ji tūno pašonėje Premium

Verslas mėgsta tikslius apskaičiavimus, tačiau pradedantieji, nors ir dėliojasi būsimos veiklos planą, nėra...

Gazelė
2022.08.15
Rusiškas raketas Europoje gali pakeisti E. Musko „SpaceX“

Europos kosmoso agentūra (ESA) pradėjo preliminarias technines diskusijas su Elono Musko kosmoso technologijų...

Inovacijos
2022.08.15
Pakeisti nepopuliarią technologiją: interneto slapukų galas Premium 1

Slapukai (angl. cookies) yra nedidelis teksto blokas, kurią svetainė siunčia į lankytojo naršyklę ir išsaugo...

Inovacijos
2022.08.15
Dėstytojų patarimai yra gerai, bet verslo realybė – visai kitokia Premium

Vien idėjos verslui sukurti neužtenka – reikia ir plano. Kai kurie jį susidėlioja dar studijų laikais,...

Gazelė
2022.08.14
Laimingos mokytojos dienoraštis Premium

#kaiužaugsiubūsiumokytoja, #laimingosmokytojosgyvenimas, #ilgaspostas. Tai mano mylimi hashtag’ai – jie...

Laisvalaikis
2022.08.13
Per užpuolimą subadytas rašytojas S. Rushdie prijungtas prie kvėpavimo aparato

Britų rašytojas Salmanas Rushdie, dėl savo kūrybos sulaukęs Irano grasinimų jį nužudyti ir priverstas...

Verslo aplinka
2022.08.13
Rašytojas S. Rushdie užpultas scenoje Niujorko valstijoje

Britų rašytojas Salmanas Rushdie, dėl savo kūrybos sulaukęs Irano grasinimų jį nužudyti, penktadienį buvo...

Laisvalaikis
2022.08.12
A. Ragauskas: lyderiai rizikuoja, jeigu neprisitaiko – matome, koks ramus yra V. Zelenskis Premium 1

Pasaulis keičiasi, todėl vadovai privalo rasti tinkamus sprendimus netikėtose situacijose. Prof. dr. Arminas...

Vadyba
2022.08.12
M. Mozūras apie IT specialistų stresą: programuotojo darbas gali būti vienišas Premium

„EqualEngineers“ tyrimas atskleidė, kad informacinių technologijų (IT) srities darbuotojai, kurie dažniau...

Vadyba
2022.08.12
Istorikas S. Plochijus: karai, po kurių žlunga imperijos, nėra naujiena Premium

„Financial Times“ su Ukrainos istorijos Harvardo universiteto profesoriumi Serhijum Plochijum kalbasi apie...

Laisvalaikis
2022.08.11
Antarktida tirpsta greičiau, nei manyta

Palydovinės nuotraukos rodo, kad didžiausias pasaulyje ledo masyvas dėl klimato kaitos traukiasi greičiau, o...

Laisvalaikis
2022.08.11
D. Dundulis: skolintis pas mane niekas neikit, jei bėda atsitiks – duoti galiu (II dalis) Premium

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas, antroje podkasto dalyje pasakoja apie...

Prekyba
2022.08.11
Prezidentas atėmė valstybės apdovanojimą iš čiuožėjų M. Drobiazko ir P. Vanago 24

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išbraukė iš valstybės apdovanotųjų sąrašo ledo šokėjus Margaritą...

Laisvalaikis
2022.08.10
Panerių memorialo istorija. Kodėl mums reikia atminties vietų

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikas Zigmas Vitkus...

Laisvalaikis
2022.08.10
Baltarusių opozicija: nuo režimo bėgantieji į Lietuvą gali patekti tik nelegaliai 2

Nuo Aliaksandro Lukašenkos, neteisėto Baltarusijos vadovo, režimo bėgantys baltarusiai į Lietuvą gali patekti...

Verslo aplinka
2022.08.09
Kaip atostogauti, kad norėtųsi grįžti į darbą? Verslo tribūna

Atostogos – vienas labiausiai laukiamų mūsų metų įvykių. Į jį sudedame daug lūkesčių ir planų pailsėti,...

Vadyba
2022.08.09
Rekordas – trumpiausia diena Žemėje

Tie, kurie vis pasiguodžia, kaip greitai prabėga diena, turi tam pagrindo: šių metų birželio 29 d. Žemė...

Laisvalaikis
2022.08.08
Prezidentūra spręs dėl M. Drobiazko ir P. Vanago ordinų, jei jie čiuoš D. Peskovo žmonos projekte Sočyje 5

Prezidentūra spręs dėl ledo šokėjams Margaritai Drobiazko ir Povilui Vanagui įteiktų Lietuvos valstybės...

Laisvalaikis
2022.08.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku