Tikrovės Frankenšteinas – mirusiųjų kūnais italas leido elektros srovę

Publikuota: 2017-04-22
Kadras iš kino filmo „Frankenstein" (1931 m.)
Kadras iš kino filmo „Frankenstein" (1931 m.)
 

Giovanni Aldini XIX a. liūdnai išgarsėjo, kai prijungė elektros srovę prie lavono. Jo keistų eksperimentų tikslas buvo įrodyti, kad elektra – gyvybės šaltinis, o elektros srovė gali prikelti mirusįjį.

Didžiulė Londono karališkojo chirurgų koledžo auditorija sausakimša. Miesto elitas sėdi žibalinėmis lempomis apšviestuose suoluose. Karininkai, politikai ir kilmingos damos laukia, kol italų profesorius Giovanni Aldini pradės, kaip teigia iš Italijos atkeliavęs gandas, makabrišką eksperimentą.

Medikai pasiruošia keistą iš 120 cinko ir vario plokštelių pagamintą stulpelį, ant žemo staliuko išdėlioja skalpelius, pjūklus ir žirkles. Kai atidaromos pagalbinių patalpų durys, aukštoji publika nuščiūva. Į auditoriją įžengia ramus Aldini ir nedelsdamas prijungia du laidus prie primityvios baterijos.

Durys atsiveria dar kartą. Publika sulaiko kvėpavimą, kai ant stalo paguldomas išblyškęs, raumeningas 26-erių George’o Forsterio lavonas. Vos prieš valandą Newgate’o kalėjimo budelis pakorė Forsterį už žmonos ir mažo vaiko paskandinimą. Įvykdžius mirties bausmę, žudiko palaikai turėjo būti skirti medicinos mokslo labui.

Aldini pasiruošęs. Jis suvilgo mirusiojo lūpas druskos tirpalu ir pritvirtina vieną laidą. Kitą laidą pritvirtina prie Forsterio ausies. Paleidžia elektros srovę: žudiko žandikaulis pradeda virpėti, veido raumenys išsikreipia ir staiga atsimerkia kairė akis. Moterys šaukia, o salėje esantiems gydytojams tenka visus raminti.

Aldini pasiima skalpelį ir keturias valandas skrodžia Forsterio kūną, prie nervų ir raumenų prijungdamas elektros srovę. Kruvinos rankos ir kojos kyla į orą, didelius žudiko kumščius sutraukia mėšlungis. „Judesiai tokie stiprūs, kad rodėsi, jog numirėlis atgijo“, – vėliau rašė Aldini.

Tačiau vien atrodymo negana. Pagaliau Giovanni Aldini perpjauna krūtinės ląstą ir randa širdį. Dviem asistentams jis įsako prijungti laidus prie širdies tikėdamasis, kad ji ims plakti.

Pavyzdys buvo dėdė

Makabriškas 1803 m. sausio mėnesio eksperimentas – keista dešimtmečius trukusių ir daug kivirčų tarp Italijos akademikų sukėlusių mokslo tyrimų kulminacija. Aldini dėdė gydytojas ir fizikas Luigi Galvani 1771 m. paskelbė teoriją, kad gyvūnų ir žmonių kūnuose teka vidinė elektros srovė. Bolonijoje savo namuose Galvani skrodė varlę, ir tuo metu jo žmona atsitiktinai palietė išskrostos varlės stuburą. Gyvio kojos staiga ėmė trūkčioti, ir taip buvo pasėta naujo mokslo – galvanizmo sėkla.

Nedelsdamas Galvani ėmėsi įvairių bandymų ir neva nustatė, kad gyvūno raumenys valdomi tam tikro elektrinio skysčio. Galvani manė, kad šis skystis – gyvybės esmė, todėl metafizinė siela ar kiti niekai, kurių neįmanoma išmatuoti, gyvybės sudaryti negali. 1791 m. gydytojas publikavo savo pastabas, jos katalikiškoje Italijoje buvo sutiktos itin nepalankiai.

Po metų trisdešimtmetis Giovanni Aldini baigė fizikos studijas ir persikraustė pas garsųjį dėdę padėti kuklioje, namuose įrengtoje laboratorijoje. Jaunasis mokslininkas žavėjosi trūkčiojančiais lavonais, o po dramatiškos ligos, kai Galvani teko rūpestingai slaugyti sūnėną, ėmė tikėti dėdės darbu.

„Jis išgydė mirtiną mano karštligę. Išvengiau mirties tik dėl jo didelio rūpesčio, o tuomet pradėjau nenuilstamai domėtis teorija, ėmiau visiškai ja pasitikėti“, – rašė Aldini.

Aldini tęsė ginčą

Galvani teiginiai apie elektrinį skystį – gyvybės šaltinį – buvo vertinami prieštaringai. Netrukus jis sulaukė griežtos kritikos iš kito italų mokslininko fiziko Alessandro Volta. Volta teigė, kad mintis apie „gyvūninę elektrą“ yra juokinga, nes gyvose būtybėse elektros srovė neteka. Volta manė, kad jeigu Galvani pastebėjo kokią nors elektros formą, gali būti, kad jos šaltinis – stovas ar kokie įrankiai, kuriuos Galvani naudojo savo eksperimente. Tokių metalų kaip varis, cinkas ir sidabras sąlytis gali sukelti elektros įtampą.

Drovus atsiskyrėlis Galvani nenorėjo dalyvauti šiose aštriose diskusijose. Tačiau ūmaus būdo sūnėnas Aldini tvirtai pasiryžo diskutuoti su Volta ir įnirtingai ginti dėdės idėjas.

Aldini laimėjo didelę pergalę įrodydamas, kad gyvūnuose elektrą galima paskatinti be metalų. 1794 m. jis perpjovė varlės kojos raumenį ir pritvirtino jį prie nervo, esančio šalia stuburo. Varlė ėmė trūkčioti, Volta buvo nugalėtas – nors vėliau paaiškėjo, kad abu jie buvo teisūs. Elektra gali atsirasti sąveikaujant ir biologiniams organizmams, ir metalams.

Kai 1798 m. dėdė mirė, Aldini buvo Bolonijos universiteto profesorius, išskrodęs ne vieną varlę. Tačiau atėjo laikas išbandyti galvanizmo ribas atliekant eksperimentus su šiltakraujais gyvūnais, pavyzdžiui, paukščiais, šunimis, karvėmis.

Italas sėkmingai atliko vieną eksperimentą po kito. Nugaišusių paukščių sparnai imdavo plasnoti, šunų žandikauliai judėdavo, o kruvinos jaučių galvos nenatūraliai persikreipdavo. Liko vienintelis klausimas: kaip elektra veikia žmogų.

Srovę prijungė prie savęs

1801 m. Aldini buvo pagaliau pasiruošęs atlikti eksperimentą ir įsitikinti, kad gali paveikti žmogaus „elektrinį skystį“. Iš pradžių mokslininkas eksperimentavo su savo kūnu: namie įrengtoje laboratorijoje jis prijungė du laidus prie primityvios baterijos, o paskui – prie savo ausų. Pajuto staigų ir smarkų krestelėjimą.

„Pajutau stiprų šoką ir skausmą kaukolės viduje. Paskui negalėjau užmigti keletą dienų“, – rašė Giovanni Aldini. Tačiau nedvejodamas nusprendė „melancholija“ (taip tuo metu buvo vadinama sunki depresijos forma) sergantį ligonį gydyti elektroterapija.

Keletą savaičių Aldini kasdien gydė 27 metų ligonį. Depresijos nebeliko nė ženklo, o Aldini galėjo kalbėti apie plačias elektros energijos panaudojimo medicinoje galimybes.

Tačiau antras eksperimentas nuvylė. 1802 m. Bolonijoje du jauni vagys buvo nuteisti mirties bausme. Aldini pasinaudojo proga ir gavo leidimą paleisti elektros srovę mirusiųjų palaikais.

„Man buvo leista stovėti prie teisingumo kirvių ir pasiimti kruvinus nelaimėlių nusikaltėlių kūnus“, – rašė Aldini. Tačiau jis susidūrė su didele problema: kirvio smūgiu galvos buvo atskirtos nuo kūnų, o priversti begalvių kūnų širdis vėl plakti – neįmanoma.

Aldini nusprendė imtis kitų organų su iki tol galingiausia baterija, sudaryta iš 100 cinko ir 100 vario plokštelių. Negyvi vagys trūkčiojo ir kraipėsi kaip laukiniai žvėrys. Aldini labiausiai žavėjo veido išraiškos, tad jis atvėrė kaukolę ir paleido elektros srovę skirtingomis smegenų dalimis. Vėliau jis gąsdino auditoriją paleisdamas elektros srovę keliomis galvomis ir priversdamas išblyškusius veidus trūkčioti sinchroniškai.

Publika buvo susižavėjusi, tačiau Aldini pirmiausia rūpėjo kolegas mokslininkus įtikinti, kad galvaniniai metodai yra naudingi medicinos mokslui. Jis norėjo atgaivinti mirusį žmogų, tačiau tam reikėjo lavono su galva, todėl Aldini išvyko į Londoną, mat ten mirties bausmė buvo vykdoma kariant. Netrukus savo eksperimentams jis gavo jauną žudiką.

Galvanizmas nustumtas į šalį

Tą 1803 m. dieną Giovanni Aldini veikė Forsterio širdį daugybe elektros impulsų, bet ji nepradėjo plakti. Tačiau reportažai apie eksperimentą padarė didelį įspūdį to meto Europoje: paprasti žmonės ir mokslininkai labai domėjosi galvaniniais eksperimentais.

Riba tarp mistikos ir mokslo buvo siaura. Daugelis pradėjo fantazuoti apie galvanizmo galimybes. Vienas prancūzų filosofas taip šventai tikėjo Aldini idėjomis apie žmogaus organizmo gebėjimą gaminti elektros energiją, kad pats ėmėsi itin žiaurių eksperimentų. Jis pagamino trumpai veikiančią bateriją, kurią sudarė „anatominės atliekos“: raumenų dalys, organai ir smegenys. Pasak jo, mirusių žmonių kūnuose tebėra elektros energijos.

Netrukus apsukrūs šundaktariai ėmė siūlyti „galvaninę terapiją“. Už didelį mokestį buržua galėjo elektroterapija gydytis tokias ligas kaip migrena ar raumenų skausmai, tačiau elektros naudojimas medicinoje iki XIX a. pabaigos buvo laikomas apgavyste.

Vis dėlto Aldini toli gražu nebuvo pamišęs šundaktaris. Vėliau italas pripažino, kad bandymas su George’u Forsteriu buvo „galvanizmo prostitucija“, ir apgailestavo, kad eksperimentas priminė cirko pasirodymą, todėl tikroji jo paskirtis nublanko. Gindamasis italas rašė, kad „jis tik norėjo rasti būdą skenduoliams atgaivinti“. Aldini svajonė atgaivinti negyvėlius elektros srove išsipildė tik 1947 m., t. y. praėjus daugiau nei 100 m. po jo mirties. Gydytojai, sukaupę gerokai daugiau žinių apie elektros srovės naudojimą medicinoje, keliais elektros impulsais atgaivino keturiolikmetį amerikietį berniuką.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Graikija perspėja turistus dėl Vakarų Nilo karštligės

Šiemet Europos sąjungoje dar nėra užfiksuota nė vieno susirgimo Vakarų Nilo karštlige atvejo. Tačiau turizmo...

Laisvalaikis
11:43
Turizmo sektoriaus žinutė: atostogų sezonas – su mažiau plastiko

Vaizdingasis Italijos Kapris nelaukia 2021 m., kai visoje Europos Sąjungos teritorijoje bus uždraustas...

Laisvalaikis
2019.06.16
Iliustruotoji istorija: nusikaltėliai yra kaip žvėrys

1871 m. italų gydytojas Cesare Lombroso paskelbė teoriją, kad nusikaltėliai turi gyvūnams būdingų bruožų ir...

Laisvalaikis
2019.06.16
Iliustruotoji istorija: kosmoso pionierius sulaukė kamikadzės likimo

Erdvėlaivis „Cassini“ 121.000 km per valandą greičiu artėja prie Saturno palydovo Titano orbitos. Kai...

Laisvalaikis
2019.06.16
Bitininkystė mieste: aviliai keliasi ant stogų

Aplinkosaugininkai skelbia pavojų: pasaulis gali atsidurti arti katastrofos, nes masiškai nyksta bitės.

Laisvalaikis
2019.06.16
Nuosprendis Venecijos bienalei: kvailas menas kvailais laikais 8

Tiesą sakant, toks pavadinimas – tik akiai patraukti. 58-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalės vertinimo...

Laisvalaikis
2019.06.15
Ar Interpolu manipuliuoja autoritariniai režimai? Premium

„Viešbučio kambaryje Madride ruošiausi susitikimui su Ispanijos vyriausiuoju prokuroru, tiriančiu korupcines...

Verslo klasė
2019.06.15
Viešbutis Maldyvuose siūlo praktiką vėžlių gelbėjimo centre

Tiems, kas rugpjūtį atostogauja ir nėra suplanavę kelionių, pasiūlymą turi prabangus „Coco Palm Dhuni Kolhu“...

Laisvalaikis
2019.06.15
Kazimieras Kaminskas: didžiausia klaida - manyti, kad vadovauti lengva Premium

Šaliai maudantis karščio bangoje, su Kazimieru Kaminsku, durpių substratų, biokuro ir biomasės gamybos įmonių...

Laisvalaikis
2019.06.14
Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena

Lietuvoje penktadienį minima Gedulo ir vilties diena, skirta paminėti sovietų vykdytus trėmimus.

Laisvalaikis
2019.06.14
Venecijos bienalėje lietuvių opera skambės dažniau

Pirmą kartą Venecijos meno bienalės aukščiausiu apdovanojimu įvertintas Lietuvos paviljonas, kuriame rodoma...

Laisvalaikis
2019.06.12
B. ir M. Obamos kurs tinklalaidę „Spotify“ platformoje 2

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama ir sutuoktinė Michelle su muzikos internetu transliavimo platforma...

Laisvalaikis
2019.06.10
E. Parulskis: baseino slenkstis Premium

Važiuodamas Vilniaus Jono Basanavičiaus gatve (miestą būtina nurodyti, nes Lietuvoje galiu važiuoti dar...

Verslo klasė
2019.06.09
Amsterdamas rengia dar vieną mokestį turistams

Amsterdame apsistojantys turistai jau ir taip moka vieną didžiausių turizmo mokesčių Europoje, jis sudaro 7%...

Paslaugos
2019.06.09
J. Bezosas apsipirko Niujorke 2

„Amazon“ atšaukė planus naują korporacijos būstinę statyti Niujorke, bet jos vadovas Jeffas Bezosas nuo...

Laisvalaikis
2019.06.09
Prasidėjo 12-oji Kauno bienalė

Birželio 7–9 d., šventinių renginių savaitgaliu Kaune prasidėjo bene didžiausias šių metų kultūros renginys...

Laisvalaikis
2019.06.09
VŽ bando „Mazda 3“: nauji ketvirtosios kartos koziriai Premium

Kai visame pasaulyje karaliauja miesto visureigiai, gamintojai turi tikrai pasistengti, kad tradiciniai...

Laisvalaikis
2019.06.08
Iliustruotoji istorija. Diena, pakeitusi II-ojo pasaulinio karo eigą 33

Šiemet sukanka 75 metai nuo tos dienos, kai Normandijos pakrantėse virė pragariškos kovos, pakeitusios II...

Laisvalaikis
2019.06.08
Pramoginė laivyba Lietuvoje – krytis ar skrydis Premium 5

Pramoginės ir keleivinės laivybos sezonas prasidėjo tarsi geromis žiniomis: naujų maršrutų paleidžiama Nemunu...

Laisvalaikis
2019.06.07
Pasaulio lyderiai dėkojo karo veteranams 7

Ketvirtadienį visas pasaulis minėjo D dieną. Prieš 75 metus, Sąjungininkų pajėgos auštant išsilaipino...

Laisvalaikis
2019.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau