Lietuva Venecijoje – su intriga ir paslaptimi

Tiesą sakant, pristatyta projekto „iškarpa“, kuri iš maždaug 100 m2 ploto ŠMC rūsio bus perkelta į Veneciją, tą patį „Scuola San Pasquale“ pastatą, kuriame 2011-ųjų bienalėje buvo įkurtas Dariaus Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos“.

Pasak Ūlos Tornau, vienos iš projekto kuratorių, XVII a. statyto bažnytinio komplekso dalis – didelis baltas kubas – idealiai tiks Ž. Landzbergo projektui.

Lietuva savo paviljono Veneci­joje neturi, nors pirmosios Nepriklau­so­mybės metais galėjo jį pasistatyti Soduose (Giardinni), kur stovi kelių dešimčių šalių nacionaliniai paviljonai. Kitos savo parodų erdvę nuomojasi Arsenale. Trečios, kaip Lietuva, kas dveji metai ekspozicijai ieško išsinuomoti vis kitą erdvę ir tai nėra paprasta. Anot Ū. Tornau, tai ir trūkumas, ir pranašumas. Trūkumas, nes kas dveji metai konkursą laimėjusio projekto kuratoriai ieško naujos vietos, pranašumas, nes menininkai turi vis kitokią erdvę kūrybai. Beje, „Scuola San Pasquale“ pastatas prigludęs prie bažnyčios ir veikiančio vyrų vienuolyno, turinčio savo vynuogyną ir darančio iš jo derliaus vyną. Lietuvos paviljono atidarymui jis neabejotinai tiktų.

Kol kas – tik fantazijos

Pristatydamas projektą autorius buvo itin nešnekus. Apie savo „R“ pasakė tik tiek, kad jam svarbiau ne tai, kas ir kaip bus eksponuojama, o kokių jausmų žiūrovams projektas sukels. Galima pafantazuoti: didžiuliai briedžio ragai (stipriai padidinta 2015 m. ŠMC vidiniame kiemelyje eksponuotų ragų replika) pirmajame kubo aukšte italams gali sukelti gana nuspėjamų jausmų, bet juk Venecijos bienalę aplanko ne vien italai. Ir projektą sudaro ne vien ragai. O, pavyzdžiui, ir sumaniai paslėptas altorius, nuo kurio sklis paslaptinga šviesa.

Kol kas galima tik įsivaizduoti, kaip atrodys lietuviškas paviljonas, tačiau iš projekto nuoplaišų ir kuratorių pasakojimo – jis bus įdomus.

Tfu tfu tfu, tačiau už liežuvio tempia pridurti, kad lietuviams Venecijos bienalėse sekasi: net keturis kartus iš dešimties dalyvautų mūsų paviljonas gavo vadinamąjį specialųjį žiuri paminėjimą, o tai – tarsi antroji vieta.

Lietuvai atstovauti Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje iš Kultūros rėmimo fondo lėšų skirta 187.000 Eur. Iš jų – 30.000 Eur pasirengimo darbams 2016 m. ir 157.000 Eur – projektui įgyvendinti 2017 m. Kaip ir kiekvieno projekto, teikiamo Lietuvos kultūros tarybai, rengėjai 20% reikiamų lėšų ŠMC turėjo rasti patys. Pasak Kęstučio Kuizino, ŠMC vadovo ir Lietuvos paviljono bienalėje kuratoriaus, tie procentai beveik rasti, o esamas biudžetas yra „normos ribose“.

Apie bienalę

Daugiau nei prieš 120 metų įsteigta Venecijos meno bienalė yra seniausias ir vienas didžiausių bei prestižiškiausių meno renginių pasaulyje, kas dvejus metus sulaukianti daugiau nei pusės milijono lankytojų. Šių metų 57-osios Venecijos bienalės tema ir pavadinimas yra „Viva Arte Viva“, joje savo nacionalinius paviljonus pristatys 85 šalys.

FOTOGALERIJA WEB_Lietuva Venecijoje - su intriga ir paslaptimi (8 nuotr.)