Istorikas: aspektai, kodėl niekas neieškojo Nepriklausomybės Akto Vokietijoje

Publikuota: 2017-03-30
VŽ montažas
svg svg
VŽ montažas

„Vokietijos diplomatijos archyvuose atrastasis Lietuvos Nepriklausomybės Aktas buvo skirtas ne Lietuvai, o Vokietijai, tačiau atradimo reikšmės tai nekeičia“, – sako istorikas Raimundas Klimavičius, knygos „Neįminta XX amžiaus Lietuvos istorijos mįslė. Vasario 16-osios akto pėdsakais“ autorius.

„Kone kasmet prieš Lietuvos valstybės atkūrimo dieną pasvarstoma, kur dingo Vasario 16-osios aktas, tačiau kalbos telieka kalbos, o konkrečių veiksmų niekas nesiima. Atvirai pasakius, niekam tas aktas nerūpi“, – VŽ yra sakęs p. Klimavičius.

Dabar, prof. Liudui Mažyliui, beje, ne istorikui, atradus Nepriklausomybės Aktą, p. Klimavičius, paklaustas, kodėl per tiek metų niekam iš jo cecho brolių nešovė į galvą ieškoti akto Vokietijoje, aiškina, jog čia yra du aspektai.

„Vienas aspektas – ko ieškoti? Jeigu mes išsikėlėme tikslą surasti Nepriklausomybės Akto originalą, kuris skirtas Lietuvai, tai atrastasis yra ne tas. Atrastasis skirtas Vokietijai“, – sako p. Klimavičius, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros ir vadybos projektų koordinatorius.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

VŽ jis paaiškino, jog Vasario 16-ąją buvo pasirašyti mažiausiai trys Nepriklausomybės Akto egzemplioriai. Vienas jų buvo skirtas lietuvių tautai – šį paslėpė Jonas Basanavičius ir daugiau mes jo nebematėme, išskyrus mašinėle atspausdintą dublikatą, – būtent šis iki šiol yra visur publikuojamas.

Antrasis egzempliorius buvo skirtas Vokietijai, trečiasis – Rusijai.

„Lietuvos teritorija iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė Rusijos imperijai, Pirmojo pasaulinio karo metais – Vokietijai. Viena jų – buvęs šeimininkas, kita – realus, esamas. Taigi, dar du egzemplioriai buvo skirti šioms, o ir kitoms valstybėms pareikšti, kad Lietuva paskelbė savo nepriklausomybę“, – dėsto p. Klimavičius.

Nebuvo, kas pasirūpina?

Iš matytų Vokietijoje rasto originalo nuotraukų ir komentarų p. Klimavičius sprendžia, jog tai dviem kalbom – vokiškai ir lietuviškai – parašytas, tarsi dviejų dalių dokumentas, būtent tas, kuris buvo skirtas Vokietijos valstybei.

„Jeigu kalba būtų ėjusi apie tai, kad reikia atsivežti šį, Vokietijai skirtą originalą, tai, dabar nesigirsiu, bet 2003 m. rašydamas knygą, remdamasis istoriku Ivinskiu, aiškiai pasakiau, kad tas dokumentas dulka kažkur Vokietijos archyvuose. Tai čia didelių problemų nebuvo, problema buvo ta, kas nuvažiuos ten ir tuo pasirūpins. Bet per 25-erius Nepriklausomybės metus neatsirado nė vieno institucijos ar asmens, kuris tuo pasirūpintų“, – kalba p. Klimavičius.

Anot pašnekovo, dabar pasirūpino verslo dėka: „Sakykit, kaip norit, bet šita paskelbta akcija žmones labai paskatino realiai kažką daryti. Tik gaila, kad ne valstybę“.

Tik po derybų

Pašnekovas svarsto, jog Lietuva, kuriai teks derėtis dėl surastojo Akto grąžinimo su Vokietija, vis tik pateks į šiokią tokią dviprasmišką situaciją.

„Mes prašysime grąžinti tai, ką 1918 m. vasarį signataras Šaulys perdavė Vokietijai sakydamas, jog tai yra jiems skirtas mūsų įrodymas, jog norime būti laisvi. Ir dabar mes jį atsiimame. Žinoma, jei Vokietija geranoriškai atiduotų aktą, tai būtų labai gražus gestas, o mes turėtume dokumentą, prilygstantį Amerikos nepriklausomybės deklaracijai Lietuvos mastu“.

Istoriko įsitikinimu, jeigu Aktas išties yra dvigubas, Vokietija turėtų atiduoti ir vokiškąją pusę.

Rusiškojo nėra?

Pašnekovas svarsto, jog rusiškojo originalo gali būti ir išvis nelikę: „Kiek gilinausi ir ieškojau, radau tik vieną užuominą: jei neklystu, jau po pasirašymo, 1918 m. balandį, atsirado galimybė perduoti Aktą Rusijos vyriausybei. Petras Klimas tuomet rašė, jog galima tai padaryti, bet Akto greičiausiai neperdavė. Nes Rusija po kovo 3 d. sutarties nebereiškė jokių pretenzijų nei į Lietuvą, nei į visas Baltijos šalis. Maža tikimybė, kad tas variantas perduotas Rusijai, jo išvis gali ir nebebūti.

Atviras klausimas

„Aš tikrai labai džiaugiuosi, kad pagaliau rastas Lietuvai toks svarbus dokumentas, džiaugiuosi ir asmeniškai, nes jaučiuosi prie tos istorijos vystymo kažkiek prisidėjęs. Tik tiek, kad realiai reikėtų žiūrėti į susidariusią situaciją – dėl Lietuvai skirto varianto klausimas lieka atviras“, – sako p. Klimavičius.

Nepriklausomybės Aktas

1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusioje lietuvių konferencijoje buvo išrinkta Lietuvos Taryba, lietuvių tautai atstovaujanti institucija.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvą nepriklausoma valstybe. 20 signatarų pasirašė tai skelbiančiame dokumente, tačiau neišliko nei jo originalo, nei dublikato.

Lietuvos Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas Vilniuje, Didžiojoje g. 30 (dabar Pilies g. 26; pastatui Sąjūdžio laikais prigijo Signatarų namų pavadinimas). Pirmasis pasirašė Jonas Basanavičius, kiti Tarybos nariai pasirašė abėcėlės tvarka.

Originalas buvo atiduotas saugoti J. Basanavičiui. Akto dublikatas liko Tarybos kanceliarinėse bylose ir buvo skirtas naudoti kasdieniniame darbe.

Vasario 16-osios aktas pirmą kartą viešai paskelbtas vokiečių kalba Berlyno laikraščiuose „Vossische Zeitung“ ir „Tagliche Rundschau“ (1918 m. vasario 18 ir 19 d.).

FOTOGALERIJA Vasario 16-osios aktas (4 nuotr.)

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
Virtualus nekilnojamasis turtas? Kodėl gi ne Premium 1

„Virtualus nekilnojamasis turtas (NT) yra dar viena skaitmeninio investavimo alternatyva. Iki šiol buvo...

Laisvalaikis
2022.05.20
Trakuose – ukrainos menininko J. Grigorovičiaus paroda „Karo spalvos“

Trakų kultūros rūmų meno galerijoje „Fojė“ (Vytauto g. 69) atidaryta kino dailininko Jurijaus Grigorovičiaus...

Laisvalaikis
2022.05.20
Kanuose T. Cruise‘ui įteikta „Garbės auksinė palmės šakelė“

Holivudo aktorius Tomas Cruise'as, trečiadienį pirmą kartą po 30 metų pertraukos apsilankęs Kanų kino...

Laisvalaikis
2022.05.19
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
2022.05.19
Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 6

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku