Dar kartą apie kūrybines industrijas – už ar prieš

Publikuota: 2017-03-19
 

Kūrybinės industrijos yra „patiekalas“, vieniems nesuprantamas ir bauginamas kaip kelionė į Marsą, kitiems – duona kasdienė. Apie kūrybines industrijas, naujųjų laikų sintetinę veiklą, keliančią vis daugiau edukacijos, meno ir verslumo iššūkių, VŽ „Savaitgaliui“ pasakoja doc. dr. Eglė Jaškūnienė, VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto Kūrybos verslo ir komunikacijos katedros vedėja.

Dėl sąvokos „kūrybinės industrijos“ sulaužyta nemažai iečių. Vieni jas laiko trumpalaike mada, kiti – procesų išsigelbėjimu. Jus turbūt šį reiškinį gintumėte?

Kas yra kūrybinės industrijos? Tai meno, verslo ir technologijų susitikimas, nauja tendencija ne tik kultūros, bet ir verslo politikoje Europoje ir turbūt pasaulyje. Tai yra vienas gelbėjimosi ratų iš Europoje besitęsiančios krizės, jei kalbėtume populiariai, arba – būdas gauti pridėtinę vertę ekonomikoje.

Kūrybiškumas – ekonomikos variklis?

Mūsų kultūra bandė adaptuotis prie laisvosios rinkos sąlygų nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios. Procesas tebevyksta, ieškoma atsakymų į klausimus: „kas yra menininkas?“, „ar jis turi būti kartu ir vadybininkas?“, „kaip siejasi menas ir verslas?“ Kai kurie menininkai adaptavosi, susiedami meną ir verslumą. Kiti save laiko „grynaisiais“ menininkais ir laukia įkvėpimo bei pripažinimo. Bet meno istorijoje taip niekada nebuvo, – niekas nesėdėjo ir nelaukė. Kalbėdami apie kūrybines industrijas omenyje turime ne tiek meną, kiek kūrybiškumą arba kultūrinius reiškinius. Todėl kūrybiškumas pirmiausia yra pridėtinę vertę kuriantis ekonomikos variklis. Antra, verslas, technologijos ir kūrybiškumas yra trys banginiai, kuriuos dabar bandoma gerąja prasme sukergti.

Jei neklystu, Lietuvoje kūrybinėmis industrijomis intensyviau susidomėta apie 2002–2003 m.?

Tai metais jomis domėjosi vienetai. VGTU programa buvo įkurta 2008 m., pirmoji tokia Lietuvoje. Ją sugalvojo ne kultūrininkai: programą kuriant dalyvavo sociologai, verslo, rinkodaros atstovai. Šie žmonės mąstė plačiau, perimdami tendencijas iš Vakarų ir bandydami jas skleisti ir vystyti.

Stojančiųjų susidomėjimas naująja programa buvo toks didelis, kad 2012 m. įkurtas visas Kūrybinių industrijų fakultetas. Ar jau galima kalbėti apie pirmųjų studentų sėkmę ir sakyti, kad šios studijos reikalingos ir nesunkiai pritaikomos šiuolaikinėje darbo rinkoje ir visuomenėje apskritai?

Iki šiol mes džiaugiamės, kad 90% mūsų studentų dirba pagal specialybę, nes studijų programa (nesakau, kad ji tobula) sukurta pagal naujas tendencijas, ji nerengia siauros srities specialistų. Jiems labai svarbu turėti įvairių sričių žinių. Kur jie įsidarbina? Tai gali būti viešieji ryšiai (nuo Seimo iki stambios įmonės ar banko), pavyzdžiui, projektų vadovai, žiniasklaidos darbuotojai, reklamos agentūrų specialistai, savo projektų agentūrų steigėjai.

Mūsų studentai nesunkiai randa darbą dar ir dėl įgyto didelio privalumo – yra įvaldę medijas ar bent jau technologinę jų pusę.

Jie turi platų akiratį ir lengviau generuoja idėjas, nes juos ruošiame gebėti orientuotis situacijoje ir rasti naujus sprendimus. O nauji sprendimai ir yra kūrybiškumas. Tai ne meninė gyslelė, ne talentas pajausti kompoziciją ar spalvą. Tai gebėjimas į daiktus, problemas ir reiškinius pažvelgti nauju rakursu ir atrasti kažką nauja. Tavo požiūris ar kampas į problemą jau yra produktas. Tai – supaprastinta kūrybiškumo schema.

Europoje kūrybinės industrijos ypač svariai prisideda prie bendros ES ekonomikos, sukurdamos daugiau nei 3% Bendrijos BVP ir apie 11,4 mln. darbo vietų (2013 m. duomenimis). Lietuvos kūrybininkų rezultatai dar nėra tokie įspūdingi.

Visų pirma, dėl mąstymo inercijos, antra – dėl siauros pačios ekonomikos bazės ir protų nutekėjimo. Suvokiantieji savo vertę supranta, kad jų integracija Europoje yra gerokai paprastesnė, nes Lietuvoje jie neturi realizacijos galimybių. Be to, neegzistuoja tam tikros ekonomikos sritys, labai maža ir siaura rinka. Todėl, viena vertus, mes norime išlaikyti savo kultūrinę mentalinę tapatybę, kita vertus, esame spaudžiami įsilieti į bendrą kanalą, bendrą europinę rinką. Bet ar esame dideliems monstrams įdomūs? Nesu tikra.

Edukacijos aspektu turime išeitį – aktyvinti ryšį su Europos universitetais ir firmomis. Mes žengėme nedidelį žingsnelį į priekį užmegzdami ryšius su vietos įmonėmis ir tai suvokiame kaip poreikį. Kitas žingsnis būtų tą patį daryti Europos rinkoje. Lietuva yra maža, bet galime kviestis Latviją, Estiją.

Pakalbėkime apie kultūrą. Ši sritis Lietuvoje inertiška ir nepaslanki, tradiciškai joje daug sąstingio, daug kas vis dar priklauso nuo valstybės finansavimo. Gal jūsų požiūris optimistiškesnis?

Tai, kad ji inertiška, nepaslanki – sutinku. Ar tai yra sąstingis? Dėl to diskutuočiau. Kita vertus, inercija ir nepaslankumas gimdo sąstingį.

Išties, daug kas priklauso nuo valstybės finansavimo. Jei kultūros sluoksnis yra inertiškas ir nepaslankus, valstybės finansavimas neišvengiamas. Juk valstybė taip pat kuria planus, strategijas ir jas bando įgyvendinti. Nėra nei vienos valstybės, kurioje nebūtų kultūros ar švietimo ministerijos. Kita vertus, kultūros išjudinimo strategija įgyvendinama per finansavimą. Neieškoma kelių ir būdų, kaip dinamizuoti procesą. Čia vieną iš kelių tiesia kūrybinės industrijos. Bet pas mus dar stinga informacijos. Ką jau kalbėti apie tai, kad menininkas nori tik tapyti prie drobės ir nieko nenori girdėti apie verslą, apyvartą, pajamas, mokesčius.

Atėjus Nepriklausomybei, mūsų menininkams, ypač vyresnės kartos, buvo labai sunku persiorientuoti. Plūstelėjo IT banga, kuri iš pradžių buvo chaotiška. Paveikslas yra kultūros dalis, bet kultūra nėra vien paveikslas. Keičiasi kultūrinio gyvenimo arba aplinkos funkcijos. Mes šimtmetį kartojome, kad turi būti estetinė aplinka, kuri auklėtų žmogų. Bet atsiranda konceptualusis menas, kurį visi keikia – o juk jis yra sociumo išraiška, nauja kultūros forma. Man nesvarbu, gražus saulėlydis ar ne – man svarbu visuomenės dvasia.

Menininkai visada buvo avangarde. Todėl šiuolaikinis avangardas yra nesuprantamas, nes jis skatina mąstyti, o ne žiūrėti akimis. Keičiasi kategorijų „menas“ ir „estetika“ esmė. Mes neturime finansuoti trimitininkų parado, o turime remti tokius projektus, kurie skatina kūrybiškumą, aktyvumą, judrumą, sąlytį, kurie kalba apie dabar Europoje skaudamas problemas, kurie generuotų vidinius procesus.

Kūrybinės industrijos sparčiai plėtojasi visame pasaulyje. Pasitaiko ir nevienareikšmio jų vertinimo. Ar kritika, kuri pasigirsta jų atžvilgiu, esą nepaisoma meno kūrybos unikalumo, jį nedovanotinai komercializuojant, yra pagrįsta? Ką atsakytumėte skeptikams?

Jūs vis žiūrite į tradicinį formatą. Vis dar daug žmonių mano, kad tradicinis menas yra susikibęs už rankučių su kūryba ir ne visada nori suprasti, kad kūrybiškumas nėra vien klasikinis ar tradicinis menas. Kūrybiškumas dabar yra viena paklausiausių tyrimo sričių, kur visi svarsto, kas tai yra, kaip tai skatinti, ugdyti ir išnaudoti. Reikia nebijoti griauti stereotipų. Kūrybiškumas – tai ne tik taškymasis idėjomis, bet gebėjimas įrodyti, kad tavo idėja turi perspektyvų.

Verslumo aspektu menininkas gali būti kūrybiškas ir nekūrybiškas. Kalbame ne apie jo produkto kokybę ar novatoriškumą, o apie jo gebėjimą prisitaikyti šiuolaikiniame pasaulyje.

Kultūrininkai ir menininkai neretai patys kūrybines industrijas sutapatina su menu ir tuomet pradeda su savimi kovoti. Yra populiarioji ir aukštoji kultūra, bet yra ir kūrybinės industrijos, kurios nėra menas ar klasikinė kūryba. Tai mąstymo, saviraiškos, adaptacijos, gebėjimo analizuoti būdas. Kalbame ne apie stiliaus ar technikų įvairovę.

P. S. Pagal kovą paskelbtą 2017 QS reitingą (QS World University Rankingsby Subject 2017) VGTU Lietuvoje yra lyderis Komunikacijos ir medijų srityje.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

A. Schwarzeneggeris: „Nesu mašina, kurią vaidinu filmuose“ Premium

Filmuose Arnoldas Schwarzeneggeris žudė vikingus, grobuonis, klonus ir zombius. Dabar atrodo, kad jis mėgina...

Laisvalaikis
07:46
Vaikų finansinis raštingumas: kaip paaiškinti, kad pinigai ant medžių neauga Premium 2

Išeinančiam į mokyklą trečiokui į ranką įbrukti keletą eurų – dažna tėvų praktika. Tačiau specialistai sako,...

Laisvalaikis
2019.08.16
„Hyundai i10“ ruošiasi rudeniniam debiutui

Artėjant rudeninei Frankfurto automobilių parodai, „Hyundai“ paviešino pirmąjį savo naujojo mažiausio modelio...

Laisvalaikis
2019.08.15
Budistų šventykloje pamokslus sako robotas 1

Viena iš Japonijos Kioto mieste veikiančių budistų šventyklų tikinčiuosius mėgina sudominti dvasininku...

Laisvalaikis
2019.08.15
Mokslininkai: kosmoso radiacija pažeistų astronautų smegenis 4

Kol tokie milijardieriai kaip Elonas Muskas ar Jeffas Bezosas, svajoja žmones išlaipinti Marse, mokslininkai...

Laisvalaikis
2019.08.14
Aiškėja Nacionalinės koncertų salės Vilniuje architektūrinės idėjos laimėtojai

Aiškėja Nacionalinės koncertų salės, planuojamos pastatyti ant Tauro kalno Vilniuje, tarptautinio konkurso...

Laisvalaikis
2019.08.12
L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė tapo Europos čempione

Sekmadienį Anglijoje vykstančiame šiuolaikinės penkiakovės Europos čempionato finale triumfavo Laura...

Laisvalaikis
2019.08.11
Herojai apleidžia teisę Premium 3

Švietimo sistemos analitikų ir įdarbinimo specialistų perspėjimai abiturientams nesirinkti vadybos ar teisės...

Verslo klasė
2019.08.11
Europos kurortai kratosi kruizinių laivų 10

Populiariausi Europos uostai nevaldomus, vis tankėjančius turistų srautus ir oro taršą nori pažaboti ribodami...

Laisvalaikis
2019.08.11
Iliustruotoji istorija: Jekaterina II ir Voltaire‘as buvo susirašinėjimo draugai

Jekaterina II valdė savo imperiją diktatoriškai, dažnai keitė meilužius, bet vienam vyrui – filosofui...

Laisvalaikis
2019.08.11
Iš mokyklos suolo – į golfo profesionalų kalvę Amerikoje Premium 5

„Man golfas reiškia gyvenimą: žaidžiu jau 12 metų ir be jo neįsivaizduoju nė dienos“, – sako Bitė Gilė...

Laisvalaikis
2019.08.11
Amerikos litvako planuose – 20 mln. USD Kauno marių užlietoms Rumšiškėms atkurti Premium 12

„Šiais laikais yra daugybė informacijos šaltinių ir vietų, kur gali sužinoti, kaip žuvo mažuose miesteliuose...

Laisvalaikis
2019.08.11
Markė – netikėtų atradimų kraštas Premium

Italijos regionas Markė (Marche) Lietuvoje dar tik atrandamas. Nedaugelis žino, kad Markėje auga įvairių...

Laisvalaikis
2019.08.10
Iliustruotoji istorija: vieni metai vikingų ūkyje 1

Gyventi šiaurėje buvo sunku. Vikingų laikais ūkyje buvo pasidaroma visko – nuo maisto iki drabužių. Ūkio...

Laisvalaikis
2019.08.10
Laisvės paženklintas fotografas Rimantas Dichavičius Premium 2

Fotografas ir grafikas Rimantas Dichavičius nejaučia senatvės, nors jam jau virš 80-ies. Jis sako, kad senam...

Verslo klasė
2019.08.10
„Apollo 11“ misijos atspindžiai spalį pasieks Vilnių

Šiemet pasauliui minint 50-ąsias metines, kai žmogaus – astronauto Neilo Armstrongo – koja pirmąsyk palietė...

Laisvalaikis
2019.08.09
Majorė R. Kanapeckaitė – apie lyderystę kare ir versle Premium 11

Majorė Rosita Kanapeckaitė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnus moko psichologijos ir...

Laisvalaikis
2019.08.09
„Lewben Art Foundation“ kolekcijos taikinys – tarptautinis menas Premium 2

„Iš kitų meno kolekcijų išsiskiriame šiuolaikinių užsienio menininkų darbais“, – sako Ugnė Bužinskaitė,...

Laisvalaikis
2019.08.08
Signatarų namuose eksponuojama auksinė A. Smetonos plunksna

Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje Signatarų namuose, greta Nepriklausomybės akto nuo...

Laisvalaikis
2019.08.08
Teismas atvėrė kelią A. Zuokui atstatyti buvusią irklavimo bazę Trakuose  5

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pralaimėjo kelerius metus trukusį ginčą su politiko Artūro Zuoko...

Statyba ir NT
2019.08.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau