Pakalbėkim apie meną: ir spindinti ietis perveria drakoną

Publikuota: 2017-03-05
Jonas Gasiūnas „Ir spindinti ietis perveria drakoną“, 1990. Drobė, aliejus. 180,00 x 290,00 cm. LAF nuosavybė.  LAF nuotr.
Jonas Gasiūnas „Ir spindinti ietis perveria drakoną“, 1990. Drobė, aliejus. 180,00 x 290,00 cm. LAF nuosavybė. LAF nuotr.
 

Kasmet kovo pirmąją savaitę Niujorke apstu šiuolaikinio meno renginių, tarp kurių – devynios šiuolaikinio meno mugės. Penkios iš jų vyksta vadinamąją „Armory savaitę“ („Armory Week“), o vienoje jų, VOLTA NY, pirmą kartą dalyvauja galerija iš Lietuvos: tarptautinėje meno scenoje puikiai vertinama „Meno parko“ galerija pristato Nacionalinės premijos laureato Jono Gasiūno darbus.

„Lewben Art Fundation“ kolekcijos rubrikoje – taip pat J. Gasiūno kūrinys.

Kalbant apie 1990 m. nutapytą paveikslą, neįmanoma apsiriboti vien estetika – neišvengiamai į sceną suplūsta istorinių mitų, legendų, sakmių ir epų šleifas, susijęs ne tik su kultūriniais, bet ir su valstybės atkūrimo faktais. Sąjūdis, politika, bendra būtis čia glaudžiai siejasi ir su tautinio identiteto, ir su meninės kalbos atnaujinimo paieškomis. Tai metas, kai buvo kuriama mūsų mitologija – tautos, praeities ir ateities, nacionalinės savivokos plačiajame pasaulyje. Kūrėsi ne tik Lietuva – kūrėsi kiekvieno nepriklausomo individo mąstymas.

Laikotarpio neoekspresionizmas

1990 m. susikūrė pirmosios nuo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) nebepriklausomos menininkų grupės. Tarp jų – ir „Angis“, kurios ideologas buvo J. Gasiūnas. Ilgainiui įsitvirtino nuostata, kad ši vyrų grupė lietuvių tapyboje suformavo neoekspresionizmo pavidalus, t. y. emocinio atvirumo, apnuogintos autoriaus pasaulėjautos formas, neretai hiperbolizuotas ir groteskiškas.

Aprašomas paveikslas priklauso šio savikūros laikotarpio klasikai – atnaujinta plastika ir turinio mistika, pagrįsta menamomis legendomis. Yra visko: ir dieviškumui atstovaujantis angelas, ir nugalėtas drakonas kaip pykčio jėga, ir palubėje kybantis šikšnosparnis tarsi veiksmo katalizatorius. Vaizduojama ne konkreti legenda, o sukeistinta subjektyvi interpretacija, išsipildymas. Pasakojimas fragmentuotas: pavadinimas prasideda jungtuku „ir“, nurodančiu, kad tai pradėto proceso tąsa, gal kulminacija, bet ne pradžia. Formos primityvistinės: piešinys apibendrintas ir paprastuoju būdu lokaliai nudažytas lyg spalvinimo knygelėje, o kompozicija architektoniška it archetipinė konstrukcija.

Veiksmas vyksta ankštoje scenos erdvėje, lygiagrečioje drobės formatui, ir tuo primena ankstyvojo renesanso paveikslus bei dvelkteli beužsimezgančio naujo laiko tradicija. Tik čia fonas mažakalbis – vaizdas uždengiamas juoda užuolaida, tenurodančia teatrališką jo prigimtį.

Visa tai kuria monumentalų įspūdį, kurį ironizuoja atsainus atlikimas, tačiau kartu tarsi oponuojama kamerinei ligšiolinei lietuvių tapybai. Nors drobė didelė, figūros joje vos vos telpa ir tarsi laužo vaizdinio rėmų kiautą bei veržiasi į realybę.

Tiltas į naujus laikus

J. Gasiūnas tokia tapyba neapsiribojo – išeikvojęs galimus išteklius, ėmėsi instaliacijų ir objektų. Galima sakyti, kad ir erdviniuose darbuose jis išlieka susijęs su liaudiška, archetipine kalba, nes pamėgsta nuodėgulius, sudūlėjusius rykus, medienos ir kūno spalvas bei jų substanciškumą. Natūralios medžiagos pomėgis byloja lyg autobiografinis reliktas, virstantis mitologine praeities poezija. Tose instaliacijose teatrališkai kalbama apie natūralų susidėvėjimą, ilgaamžę patirtį ir tvarumą, metaforomis kuriamas tragiško skambesio naratyvas (netektis, apleistumas, nerimas). Gal ir gerai, kad šiame etape J. Gasiūnas neužsibuvo, nes, įkyriai akcentuojant istorijos fatalizmą, virtusį intensyviu estetizmu, gali nebepakakti žiūrovui jėgų arba percepcinio apetito.

Tapymas žvakės liepsna

Po klajonių trimačiuose tyruose J. Gasiūnas dėsningai grįžo prie tapybos ir didelių formatų. Grįžo radikaliai atsinaujinęs – pradėjo tapyti žvakės liepsna. Išliko, tik dar labiau sutirštėjęs, drobių keliasluoksniškumas ir žaidimas ties realybės ir (ar) fikcijos riba. Atsirado laisvė fantazijai, vaizduotei, išmonei, šokiruojantiems deriniams, nes, pakomentavęs, kad visa – tik dūmas, galiausiai autorius lieka neatsakingas. Taigi iš esmės J. Gasiūnas žiūrovą suvedžioja, spendžia jam spąstus linkėdamas prisikasti prie tiesos ir tyrumo.

„Aš tapybą pritempiau iki konceptualiųjų menų kategorijos (jeigu kalbėtume apie jos ideologiją). Tai ir būtų didžiausias nuopelnas“, – sako J. Gasiūnas. Sunku su juo nesutikti. Jo nesutrikdė naujosios medijos.

Pristatomo tipo paveiksluose, sukurtuose prieš 20–25 metus, daug teatro ir scenografijos, o vėlyvesnėje kūryboje, kurią menininkas tebeplėtoja lig šiol, irgi daug veiksmo – kino meno, kelių kadruočių ir pėdų mėtymo, komiksų ir grafičių estetikos. Išlieka svarbūs ir darbų pavadinimai, suteikiantys vaizdiniams sodrią literatūrinę potekstę ir siūlantys apibrėžtą autoriaus interpretaciją, kuria žiūrovas, tiesa, gali ir nesivadovauti, net jei ir pajėgtų išspręsti dažnai absurdiškus žodžių rebusus (pvz., ką galėtų reikšti „Pūga, nuniokojusi mano dirbtuvę, nenutraukė rusų armijos choro repeticijos“?).

Atskirai aptartinas J. Gasiūno kūrinių koloritas. Akivaizdu, kad menininkas yra linkęs į natūralias, gamtoje aptinkamas spalvas, kurias dažniau prislopina, nei leidžia joms šėlioti. Tačiau pasitaiko ir išimčių – štai tik ką vykusioje XVI tarptautinėje Vilniaus tapybos trienalėje jis eksponavo aitriai mėlyną, su ryškiai geltona spalva supriešintą drobę, kuri vertė suklusti ir pasitikrinti, ar tai vis tas pats J. Gasiūnas.

Turint visa tai omenyje, su skvarbesniu dėmesiu norisi grįžti prie ankstyvųjų tapinių, tampančių praėjusio laiko retenybe. Suspindinčių it ietys ir susiejančių ankstesnių dešimtmečių kūrybą su naujųjų laikų dariniais.

Jonas Gasiūnas

Gimė 1954 m. Tiumenceve, Altajaus srityje (Rusija). 1960 m. grįžo į Lietuvą. 1984 m. baigė tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija, VDA). 1986–1993 m. – LDS. Nuo 1992 m. – tapybos dėstytojas VDA, nuo 2009 m. – Tapybos katedros vedėjas, profesorius.

1990 m. įkūrė iki šiol gyvuojančią dailininkų grupę „Angis“. Pelnė daug reikšmingų apdovanojimų, tarp kurių – tarptautinis „Swedbank“ meno apdovanojimas (2009), Nacionalinė kultūros ir meno premija (2010). Nuo 1985 m. dalyvauja grupinėse parodose ir organizuoja asmenines Lietuvoje ir užsienyje. Gyvena ir dirba Vilniuje. Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Modernaus meno centre, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Aušvico išlaisvinimo minėjimas – Kremliaus istorijos revizijos fone Premium 3

Pirmadienį Aušvice, Lenkijoje, Lietuvos ir Ukrainos prezidentai drauge su kitų šalių atstovais minėjo...

Koronavirusas: ką reikia žinoti Premium

Skaičiuojama, kad Kinijoje nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos mirė 80 žmonių. Apie naujus ligos...

Laisvalaikis
2020.01.27
Mirė istorikas E. Gudavičius 1

Eidamas 91-uosius metus mirė istorikas profesorius Edvardas Gudavičius (1929–2020), vadinamas vienu Lietuvos...

Laisvalaikis
2020.01.27
Iliustruotoji istorija: Hirošimos žūtis Premium

1945 m. rugpjūčio 6 d. pakyla specialiai sukonstruotas bombonešis B-29 su atomine bomba „Mažylis“. Lakūnas...

Laisvalaikis
2020.01.26
Dešimt didžiojo meistro F. Fellini filmų

Sausio 20 d. pasaulis minėjo vieno garsiausių, o sykiu – paties itališkiausio XX a. režisieriaus Federico...

Laisvalaikis
2020.01.26
Pasaulio žiniasklaida: iš ko gyvens princas Harry

Britai, nuo 2016-ųjų birželio vargstantys su „Brexit“, kitas skyrybas, ironiškai vadinamas „Megxit“, sutvarkė...

Laisvalaikis
2020.01.26
R. Kepežinskas: nuo kūrybos pagirių nėra Premium

Kūrybos šaltinis gali būti bet kas. Visgi, remiantis literatūra, didžiausią išliekamąją vertę turi skausme...

Laisvalaikis
2020.01.26
Iliustruotoji istorija: rusų pilotas, užkariavęs kosmosą  Premium

1965-aisiais Sovietų Sąjunga žūtbūt stengėsi išpešti dar vieną pergalę prieš JAV lenktynėse dėl kosmoso...

Laisvalaikis
2020.01.25
J. Nouvelis: architektūra yra menas Premium

„Architektūra yra menas. Būtent tai žmonės vis dažniau pamiršta. Ji gali mus paveikti, sujaudinti, o tai ir...

Laisvalaikis
2020.01.25
Vilniaus garbės piliečiu paskelbtas kunigas Julius Sasnauskas

Vilniaus Tarybos nariai išrinko miesto garbės pilietį – šiemet juo tapo vilnietis kunigas Julius Sasnauskas:...

Laisvalaikis
2020.01.22
Didžioji Britanija ir JAV saugos „Titaniko“ nuolaužas

Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos pasirašė sutartį, kuria siekiama nuo gelmių turistų daromos žalos...

Laisvalaikis
2020.01.21
Daugiausia naujų dangoraižių pernai pasistatė kinai

Per 2019-uosius pasaulyje iškilo 129 įspūdingi dangoraižiai, suskaičiavo JAV ne pelno organizacija „The...

Laisvalaikis
2020.01.21
Autorių teisių gynėjai reikalauja stabdyti „Payseros“ paslaugų teikimą „Filmai.in“ 5

Autorių teisių gynimo asociacijos kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, LRTK ir Kultūros ministeriją...

Rinkodara
2020.01.21
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau