Pakalbėkim apie meną: ir spindinti ietis perveria drakoną

Publikuota: 2017-03-05
Jonas Gasiūnas „Ir spindinti ietis perveria drakoną“, 1990. Drobė, aliejus. 180,00 x 290,00 cm. LAF nuosavybė.  LAF nuotr.
Jonas Gasiūnas „Ir spindinti ietis perveria drakoną“, 1990. Drobė, aliejus. 180,00 x 290,00 cm. LAF nuosavybė. LAF nuotr.
 

Kasmet kovo pirmąją savaitę Niujorke apstu šiuolaikinio meno renginių, tarp kurių – devynios šiuolaikinio meno mugės. Penkios iš jų vyksta vadinamąją „Armory savaitę“ („Armory Week“), o vienoje jų, VOLTA NY, pirmą kartą dalyvauja galerija iš Lietuvos: tarptautinėje meno scenoje puikiai vertinama „Meno parko“ galerija pristato Nacionalinės premijos laureato Jono Gasiūno darbus.

„Lewben Art Fundation“ kolekcijos rubrikoje – taip pat J. Gasiūno kūrinys.

Kalbant apie 1990 m. nutapytą paveikslą, neįmanoma apsiriboti vien estetika – neišvengiamai į sceną suplūsta istorinių mitų, legendų, sakmių ir epų šleifas, susijęs ne tik su kultūriniais, bet ir su valstybės atkūrimo faktais. Sąjūdis, politika, bendra būtis čia glaudžiai siejasi ir su tautinio identiteto, ir su meninės kalbos atnaujinimo paieškomis. Tai metas, kai buvo kuriama mūsų mitologija – tautos, praeities ir ateities, nacionalinės savivokos plačiajame pasaulyje. Kūrėsi ne tik Lietuva – kūrėsi kiekvieno nepriklausomo individo mąstymas.

Laikotarpio neoekspresionizmas

1990 m. susikūrė pirmosios nuo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) nebepriklausomos menininkų grupės. Tarp jų – ir „Angis“, kurios ideologas buvo J. Gasiūnas. Ilgainiui įsitvirtino nuostata, kad ši vyrų grupė lietuvių tapyboje suformavo neoekspresionizmo pavidalus, t. y. emocinio atvirumo, apnuogintos autoriaus pasaulėjautos formas, neretai hiperbolizuotas ir groteskiškas.

Aprašomas paveikslas priklauso šio savikūros laikotarpio klasikai – atnaujinta plastika ir turinio mistika, pagrįsta menamomis legendomis. Yra visko: ir dieviškumui atstovaujantis angelas, ir nugalėtas drakonas kaip pykčio jėga, ir palubėje kybantis šikšnosparnis tarsi veiksmo katalizatorius. Vaizduojama ne konkreti legenda, o sukeistinta subjektyvi interpretacija, išsipildymas. Pasakojimas fragmentuotas: pavadinimas prasideda jungtuku „ir“, nurodančiu, kad tai pradėto proceso tąsa, gal kulminacija, bet ne pradžia. Formos primityvistinės: piešinys apibendrintas ir paprastuoju būdu lokaliai nudažytas lyg spalvinimo knygelėje, o kompozicija architektoniška it archetipinė konstrukcija.

Veiksmas vyksta ankštoje scenos erdvėje, lygiagrečioje drobės formatui, ir tuo primena ankstyvojo renesanso paveikslus bei dvelkteli beužsimezgančio naujo laiko tradicija. Tik čia fonas mažakalbis – vaizdas uždengiamas juoda užuolaida, tenurodančia teatrališką jo prigimtį.

Visa tai kuria monumentalų įspūdį, kurį ironizuoja atsainus atlikimas, tačiau kartu tarsi oponuojama kamerinei ligšiolinei lietuvių tapybai. Nors drobė didelė, figūros joje vos vos telpa ir tarsi laužo vaizdinio rėmų kiautą bei veržiasi į realybę.

Tiltas į naujus laikus

J. Gasiūnas tokia tapyba neapsiribojo – išeikvojęs galimus išteklius, ėmėsi instaliacijų ir objektų. Galima sakyti, kad ir erdviniuose darbuose jis išlieka susijęs su liaudiška, archetipine kalba, nes pamėgsta nuodėgulius, sudūlėjusius rykus, medienos ir kūno spalvas bei jų substanciškumą. Natūralios medžiagos pomėgis byloja lyg autobiografinis reliktas, virstantis mitologine praeities poezija. Tose instaliacijose teatrališkai kalbama apie natūralų susidėvėjimą, ilgaamžę patirtį ir tvarumą, metaforomis kuriamas tragiško skambesio naratyvas (netektis, apleistumas, nerimas). Gal ir gerai, kad šiame etape J. Gasiūnas neužsibuvo, nes, įkyriai akcentuojant istorijos fatalizmą, virtusį intensyviu estetizmu, gali nebepakakti žiūrovui jėgų arba percepcinio apetito.

Tapymas žvakės liepsna

Po klajonių trimačiuose tyruose J. Gasiūnas dėsningai grįžo prie tapybos ir didelių formatų. Grįžo radikaliai atsinaujinęs – pradėjo tapyti žvakės liepsna. Išliko, tik dar labiau sutirštėjęs, drobių keliasluoksniškumas ir žaidimas ties realybės ir (ar) fikcijos riba. Atsirado laisvė fantazijai, vaizduotei, išmonei, šokiruojantiems deriniams, nes, pakomentavęs, kad visa – tik dūmas, galiausiai autorius lieka neatsakingas. Taigi iš esmės J. Gasiūnas žiūrovą suvedžioja, spendžia jam spąstus linkėdamas prisikasti prie tiesos ir tyrumo.

„Aš tapybą pritempiau iki konceptualiųjų menų kategorijos (jeigu kalbėtume apie jos ideologiją). Tai ir būtų didžiausias nuopelnas“, – sako J. Gasiūnas. Sunku su juo nesutikti. Jo nesutrikdė naujosios medijos.

Pristatomo tipo paveiksluose, sukurtuose prieš 20–25 metus, daug teatro ir scenografijos, o vėlyvesnėje kūryboje, kurią menininkas tebeplėtoja lig šiol, irgi daug veiksmo – kino meno, kelių kadruočių ir pėdų mėtymo, komiksų ir grafičių estetikos. Išlieka svarbūs ir darbų pavadinimai, suteikiantys vaizdiniams sodrią literatūrinę potekstę ir siūlantys apibrėžtą autoriaus interpretaciją, kuria žiūrovas, tiesa, gali ir nesivadovauti, net jei ir pajėgtų išspręsti dažnai absurdiškus žodžių rebusus (pvz., ką galėtų reikšti „Pūga, nuniokojusi mano dirbtuvę, nenutraukė rusų armijos choro repeticijos“?).

Atskirai aptartinas J. Gasiūno kūrinių koloritas. Akivaizdu, kad menininkas yra linkęs į natūralias, gamtoje aptinkamas spalvas, kurias dažniau prislopina, nei leidžia joms šėlioti. Tačiau pasitaiko ir išimčių – štai tik ką vykusioje XVI tarptautinėje Vilniaus tapybos trienalėje jis eksponavo aitriai mėlyną, su ryškiai geltona spalva supriešintą drobę, kuri vertė suklusti ir pasitikrinti, ar tai vis tas pats J. Gasiūnas.

Turint visa tai omenyje, su skvarbesniu dėmesiu norisi grįžti prie ankstyvųjų tapinių, tampančių praėjusio laiko retenybe. Suspindinčių it ietys ir susiejančių ankstesnių dešimtmečių kūrybą su naujųjų laikų dariniais.

Jonas Gasiūnas

Gimė 1954 m. Tiumenceve, Altajaus srityje (Rusija). 1960 m. grįžo į Lietuvą. 1984 m. baigė tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija, VDA). 1986–1993 m. – LDS. Nuo 1992 m. – tapybos dėstytojas VDA, nuo 2009 m. – Tapybos katedros vedėjas, profesorius.

1990 m. įkūrė iki šiol gyvuojančią dailininkų grupę „Angis“. Pelnė daug reikšmingų apdovanojimų, tarp kurių – tarptautinis „Swedbank“ meno apdovanojimas (2009), Nacionalinė kultūros ir meno premija (2010). Nuo 1985 m. dalyvauja grupinėse parodose ir organizuoja asmenines Lietuvoje ir užsienyje. Gyvena ir dirba Vilniuje. Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Modernaus meno centre, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Vyriausybė pritarė Macikų konclagerio „įpaminklinimui“

Vyriausybė trečiadienį pritarė planui, kaip tvarkyti buvusio nacių ir vėliau sovietų naudoto Macikų lagerio...

Laisvalaikis
2019.05.22
Pirmas kartas: prestižinį „Man Booker“ prizą laimėjo arabų rašytoja

Šių metų tarptautinį „Man Booker“ prizą laimėjo rašytoja iš Omano Jokha Alharthi. BBC pranešimu, tai...

Laisvalaikis
2019.05.22
J. Koonsas susigrąžino brangiausio šių dienų menininko statusą

Skulptorius Jeffas Koonsas (g. 1955) tapo šių laikų menininku, kurio darbas aukcione parduotas brangiausiai.

Laisvalaikis
2019.05.22
R. Meilutytė traukiasi iš profesionalaus sporto 27

Lietuvos plaukikė, Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė baigia sportinę karjerą, pranešė Lietuvos...

Laisvalaikis
2019.05.22
Prabangos konglomeratas „Kering“ nesamdys nepilnamečių

Prabangos prekių ženklų grupė „Kering“ skelbia, kad daugiau nebesamdys modelių, kurie dar nėra sulaukę 18...

Laisvalaikis
2019.05.21
Mirė legendinis „Formulės 1“ čempionas Nikis Lauda 4

Mirė legendinis „Formulės 1“ lenktynių čempionas Nikis Lauda.

Laisvalaikis
2019.05.21
Kanų festivalio „Garbės auksinė palmės šakelė“ A. Delonui kelia aistras

72-ojo Kanų festivalio „Garbės auksine palmės šakele“ (Palme d‘Or) apdovanotas Alainas Delonas (g.

Laisvalaikis
2019.05.20
Vilniaus dailės akademija turi naują rektorių

Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektore išrinkta tapytoja Ieva Skauronė (g.1978), pranešė VDA.

Laisvalaikis
2019.05.20
Darbą pradeda nauja kultūros viceministrė

Darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, jos...

Laisvalaikis
2019.05.20
Žinutė iš Valstybės pažinimo centro: nori taikos – ruoškis karui

1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime įrengtame bunkeryje aštuoni už šalies laisvę kovojantys partizanai...

Laisvalaikis
2019.05.19
Iliustruotoji istorija: spalvinga Lietuvos sporto jaunystė Premium

Krepšininkų bėdos dėl didelio ūgio, žaibo pritrenkti teisėjai futbolo aikštėje ir neįspūdingi sunkiosios...

Laisvalaikis
2019.05.19
Venecijos „Aukso liūtas“ Lietuvai – džiaugsmas ar ašaka gerklėje Premium

Praėjusį savaitgalį, kai aukščiausias Venecijos meno bienalės apdovanojimas – „Aukso liūtas“ – už geriausią...

Laisvalaikis
2019.05.18
Senieji kalbos darkytojai: anglicizmai tarp lietuvių prieš šimtmetį Premium 1

Ir taip jau yra buvę – besipiktinantys anglicizmų paplitimu šių dienų jaunimo kalboje savo „pykčio brolių“...

Verslo klasė
2019.05.18
Atidarytas Laisvės statulos muziejus, kainavęs 100 milijonų 8

Gegužės 16 d. visuomenei atidarytas garsiosios Laisvės statulos (angl. Statue of Liberty), vadinamos...

Laisvalaikis
2019.05.18
Clode‘o Monet paveikslą pirkėjas įvertino 110,7 mln. USD

Prancūzų dailininko, impresionizmo atstovo Claude‘o Monet (1840–1926) nutapytas paveikslas „Šieno kupeta“...

Laisvalaikis
2019.05.18
Pasikeitė lietuviškojo „Forum Cinemas“ tinklo vadovas

„Forum Cinemas“ kino teatrų tinklas Lietuvoje turi naują vadovą – nuo 2001 m. šioje organizacijoje dirbantis...

Laisvalaikis
2019.05.17
Galvų medžiotojas: vadovų rokiruotėms – aukso amžius, bet stebuklų nebūna Premium 6

Su Šarūnu Dyburiu, vadovų paieškos UAB „AIMS International Lietuva“ vadovaujančiuoju partneriu, susitinkame...

Laisvalaikis
2019.05.17
Dr. E. Aleksandravičius – apie Lietuvos verslo istoriją ir rinkimus Premium 1

Kaune, Valdo Adamkaus prezidentinėje bibliotekoje-muziejuje, pristatytas dviejų tomų kapitalinis veikalas...

Laisvalaikis
2019.05.16
Spektaklio režisierė: vartotojiška ir visuomenė, ir teatras

„Paradoksalu, kad gyvendami pertekliuje, kenčiame nesibaigiantį alkį. O sotumo jausmas tapo tik šventųjų...

Laisvalaikis
2019.05.15
Prasidedančiame Kanų festivalyje – ir Jimas Jarmuschas, ir Quentinas Tarantinas

Gegužės 14 d. Prancūzijoje, Žydrojoje pakrantėje, prasideda dvi savaites truksiantis 72-asis tarptautinis...

Laisvalaikis
2019.05.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau