Užkariauti kosmosą: 25-erių lietuvis nori užauginti Žemės augalą Mėnulyje

Vasario pabaigoje NASA paskelbė apie istorinį atradimą: prie netolimos Žemei žvaigždės užfiksuotos septynios naujos planetos, iš kurių trijose gali būti gyvybė. Tai buvo laiminga diena Mikalojui. Nuo pat vaikystės jis vietoj pasakų skaitydavo enciklopedijas ir žinynus, žavėjosi kosmosu. „Mes apie jį beveik nieko nežinome. Tuo kosmosas ir patraukė“, – sako jaunasis mokslininkas, kosmoso tyrimams skyręs savo profesinę veiklą.

Pirmiausia – nanojutikliai

Vilniaus universiteto biofizikos magistrantas buvo vienas iš dviejų lietuvių studentų, pirmą kartą atlikusių stažuotę NASA – JAV nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje. 2015-ųjų rudenį jis su kolega Jonu Narkeliūnu 2,5 mėnesio praleido Silicio slėnyje, NASA „Ames“ tyrimų centre. Kartu su kolegomis iš tokių skirtingų šalių kaip Švedija, Meksika, Japonija ar Puerto Rikas Mikalojus kūrė gyvybiškai svarbų nanojutiklį, leisiantį stebėti astronautų širdies veiklą misijos metu.

„Nanojutikliai yra maži, iš popieriaus pagaminti prietaisai, kurie geba matuoti žmogaus kraujyje esančių baltymų sudėtį ir koncentraciją. Iš šių duomenų galima įvertinti žmogaus sveikatos būklę“, – aiškina Mikalojus.

Jo užduotis buvo rasti geriausią biojutiklio geometriją. „Jutikliai, prie kurių kūrimo prisidėjau, planuojami naudoti stebėti astronautų širdies veiklai tarptautinėje kosminėje stotyje. Į stotį sunku nuolat gabenti naujų priemonių, tad šie jutikliai yra labai praktiški. Astronautai galėtų jutiklius atsispausdinti ant popieriaus pačioje stotyje, jau būdami misijoje. Tai yra paprasta technologija gamybos prasme. NASA tikisi ją naudoti ir tolesnėse kelionėse į Saulės sistemą, tarp jų – ir į Marsą“, – sako Mikalojus. Šiuo metu jutikliai vis dar kuriami. Kosmoso tyrimams reikia kantrybės.

Dovana Nepriklausomybės 100-mečiui

Būnant NASA Mikalojui kilo augalo Mėnulyje idėja.

„Tai nėra tiesiog žaidimas, – įsitikinęs jis. – Žmonių kelionės į Mėnulį ir kitas planetas yra neišvengiamos. O ten nuvykus reikės ką nors valgyti, nes savo maisto tiek neatsiveši. Jeigu pavyks, šis projektas bus pirmas žingsnis į augalininkystę Mėnulyje. Vienas iš NASA mokslininkų yra didelis šios idėjos propaguotojas. Jis siūlo projektą įgyvendinti „open source“, atviro kodo principu, suburiant mokslininkų bendruomenę, kuri dalytųsi duomenimis apie skirtingus augalus ir jų tinkamumą augti kosmose.“

Žinoma, pirma reikia išsiųsti patį pirmąjį augalą. Anot Mikalojaus, tai turėtų būti daržinis augalas, pavyzdžiui, ridikas ar saulėgrąža. Šiuo metu jis ir komanda kuria šiltnamį, kuriame augalas skristų į Mėnulį ir ten augtų.

„Bulvių, kaip Mattas Damonas filme „Marsietis“, neauginsime, mūsų idėja paprastesnė, nors tyrimai rodo, kad Marso dirva iš esmės tinkama augalams. Mūsų šiltnamis būtų nedidelis, kelių litrų, konteineris. Jame palaikytume slėgį, temperatūrą, visus kitus parametrus, kurių reikia, kad augalas augtų. Manome, kad šiltnamio prototipą galime padaryti savo jėgomis“, – šypsosi pašnekovas.

Prie „Lithuanian Lunar Mission 2018“ – toks yra oficialus projekto pavadinimas – komandos taip pat prisidėjo KTU studentas Algis Karpavičius ir ISM studentas Arnas Petravičius. Kiekvienas iš vaikinų turi savo funkcijas: Mikalojus atsakingas už augalų tyrimus, Algis – už šiltnamio prototipą, o Arnas – už projekto vadybą ir lėšų pritraukimą. Jiems padeda daug universitetų kolegų, irgi studentų.

Žodis „Lithuanian“ jų misijos pavadinime turi ir simbolinę prasmę. Pirmojo augalo skrydį komanda planuoja atlikti 2018-aisiais, minint Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį.

„Tai būtų Lietuvos vardo išgarsinimas kosmoso tyrimų, aukštųjų technologijų srityje. Galėtume labai teigiamai nuskambėti pasaulyje“, – neabejoja Mikalojus.

Tačiau valstybės institucijų palaikymo ar finansinės paramos jis kol kas neturi: „Galbūt pavyks įtikinti, kad tai įdomus projektas. Bet šiuo metu koncentruojamės į paties prototipo sukūrimą. Svarbiausia – kad jis veiktų.“

Marsas – netolima realybė

Jeigu veiks, lietuvių sukurtą technologiją bus galima naudoti ir kitoms kosmoso kelionėms, pavyzdžiui, į Marsą. „Augalo Marse“ idėją Mikalojus pristatė rudenį, dalyvaudamas tarptautiniame astronautikos kongrese Meksikoje. Mokslininko teigimu, nėra klausimo, ar žmonės keliaus į Mėnulį ar Marsą. Yra klausimas, kada.

„Darosi akivaizdu, kad per kitus du dešimtmečius žmonės tikrai atsidurs Marse. Yra bent kelios tarptautinės privačios kompanijos, kurios apie tai kalba, – garsiausia jų Elono Musko „SpaceX“ jau paskelbė, kad 2018-aisiais skraidins du žmones aplink Mėnulį. Labai daug tyrimų numatę NASA, Europos kosmoso agentūra, Japonijos kosmoso agentūra. Visiškai realu, kad Marse ir Mėnulyje apsigyvens ne tik pavieniai žmonės, bet kursis ir miesteliai“, – dėsto Mikalojus.

Jeigu šios mintys skamba „kaip iš kosmoso“, Mikalojus siūlo prisiminti, kad ne taip seniai ir transatlantiniai skrydžiai atrodė egzotiški ir pavojingi, o dabar bet kuris galime nusipirkti bilietą ir skristi į kitą Atlanto pusę.

„Manau, taip pat nutiks ir su skrydžiais į Marsą ir Mėnulį. Tik nežinau, ar aš to sulauksiu. Muskas teigia, kad įmanoma per mažiau nei šimtą metų milijoną žmonių perkelti į Marsą. Sunku juo abejoti, bet tai skamba labai ambicingai, galbūt net per daug. Bet esu tikras, kad bent jau kelios žmonių grupės per kelis artimiausius dešimtmečius tikrai nuskris ir apsigyvens kitoje planetoje.“

Ateitį mato ir NASA-oje

Mikalojus neabejotinai liks ištikimas kosmoso tyrimų sričiai ir galbūt bandys grįžti į NASA kaip mokslininkas. Bet daug kas priklausys, kokia bus pati NASA: ar bus investuojama į tolesnius kosmoso tyrimus bandant suvokti naujas galaktikas, ar agentūra koncentruosis į Žemės stebėjimą – kaip Mikalojus NASA mato dabar.

Paradoksalu, bet jo planams gali padėti Donaldo Trumpo vedamos naujos JAV administracijos požiūris „Ameriką vėl padaryti didinga“. Praktiškai tai reiškia daugiau investicijų į kosmoso tyrimus.

„Amerikiečių pėdsakai tolimajame pasaulyje – tai nėra per didelė svajonė“, – prieš kelias dienas kongrese kalbėjo naujasis JAV prezidentas.

„Kad ir kaip būtų keista, mano ambicijoms dėl NASA toks požiūris padėtų. Praktiškai tai reikštų, kad tie projektai, kuriuose norėčiau dalyvauti ir atlikti doktorantūrą, turėtų būti patvirtinti.“

Lietuviški pėdsakai tolimajame pasaulyje irgi nėra „per didelė svajonė“. Jau kitais metais Mikalojus ir komanda galės tai įrodyti.