Užkariauti kosmosą: 25-erių lietuvis nori užauginti Žemės augalą Mėnulyje

Publikuota: 2017-03-04
Mikalojus Brazdžiūnas, VU biofizikos magistrantas, buvo vienas iš dviejų lietuvių studentų, pirmą kartą atlikusių stažuotę NASA – JAV nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje. 
Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
Mikalojus Brazdžiūnas, VU biofizikos magistrantas, buvo vienas iš dviejų lietuvių studentų, pirmą kartą atlikusių stažuotę NASA – JAV nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Mikalojus Brazdžiūnas turi svajonę: užauginti Žemės augalą Mėnulyje. Jį palaiko NASA, kur 25-erių lietuvis atliko stažuotę, mokslininkai. Su komanda jis konstruoja šiltnamį, kuriame galėtų augti lietuviška saulėgrąža, o galbūt ridikas. Jeigu jiems pavyks, tai bus didelis žingsnis kosmoso tyrimų srityje ir Lietuvos kaip kosmoso šalies prisistatymas pasauliui.

Vasario pabaigoje NASA paskelbė apie istorinį atradimą: prie netolimos Žemei žvaigždės užfiksuotos septynios naujos planetos, iš kurių trijose gali būti gyvybė. Tai buvo laiminga diena Mikalojui. Nuo pat vaikystės jis vietoj pasakų skaitydavo enciklopedijas ir žinynus, žavėjosi kosmosu. „Mes apie jį beveik nieko nežinome. Tuo kosmosas ir patraukė“, – sako jaunasis mokslininkas, kosmoso tyrimams skyręs savo profesinę veiklą.

Pirmiausia – nanojutikliai

Vilniaus universiteto biofizikos magistrantas buvo vienas iš dviejų lietuvių studentų, pirmą kartą atlikusių stažuotę NASA – JAV nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje. 2015-ųjų rudenį jis su kolega Jonu Narkeliūnu 2,5 mėnesio praleido Silicio slėnyje, NASA „Ames“ tyrimų centre. Kartu su kolegomis iš tokių skirtingų šalių kaip Švedija, Meksika, Japonija ar Puerto Rikas Mikalojus kūrė gyvybiškai svarbų nanojutiklį, leisiantį stebėti astronautų širdies veiklą misijos metu.

„Nanojutikliai yra maži, iš popieriaus pagaminti prietaisai, kurie geba matuoti žmogaus kraujyje esančių baltymų sudėtį ir koncentraciją. Iš šių duomenų galima įvertinti žmogaus sveikatos būklę“, – aiškina Mikalojus.

Jo užduotis buvo rasti geriausią biojutiklio geometriją. „Jutikliai, prie kurių kūrimo prisidėjau, planuojami naudoti stebėti astronautų širdies veiklai tarptautinėje kosminėje stotyje. Į stotį sunku nuolat gabenti naujų priemonių, tad šie jutikliai yra labai praktiški. Astronautai galėtų jutiklius atsispausdinti ant popieriaus pačioje stotyje, jau būdami misijoje. Tai yra paprasta technologija gamybos prasme. NASA tikisi ją naudoti ir tolesnėse kelionėse į Saulės sistemą, tarp jų – ir į Marsą“, – sako Mikalojus. Šiuo metu jutikliai vis dar kuriami. Kosmoso tyrimams reikia kantrybės.

Dovana Nepriklausomybės 100-mečiui

Būnant NASA Mikalojui kilo augalo Mėnulyje idėja.

„Tai nėra tiesiog žaidimas, – įsitikinęs jis. – Žmonių kelionės į Mėnulį ir kitas planetas yra neišvengiamos. O ten nuvykus reikės ką nors valgyti, nes savo maisto tiek neatsiveši. Jeigu pavyks, šis projektas bus pirmas žingsnis į augalininkystę Mėnulyje. Vienas iš NASA mokslininkų yra didelis šios idėjos propaguotojas. Jis siūlo projektą įgyvendinti „open source“, atviro kodo principu, suburiant mokslininkų bendruomenę, kuri dalytųsi duomenimis apie skirtingus augalus ir jų tinkamumą augti kosmose.“

Žinoma, pirma reikia išsiųsti patį pirmąjį augalą. Anot Mikalojaus, tai turėtų būti daržinis augalas, pavyzdžiui, ridikas ar saulėgrąža. Šiuo metu jis ir komanda kuria šiltnamį, kuriame augalas skristų į Mėnulį ir ten augtų.

„Bulvių, kaip Mattas Damonas filme „Marsietis“, neauginsime, mūsų idėja paprastesnė, nors tyrimai rodo, kad Marso dirva iš esmės tinkama augalams. Mūsų šiltnamis būtų nedidelis, kelių litrų, konteineris. Jame palaikytume slėgį, temperatūrą, visus kitus parametrus, kurių reikia, kad augalas augtų. Manome, kad šiltnamio prototipą galime padaryti savo jėgomis“, – šypsosi pašnekovas.

Prie „Lithuanian Lunar Mission 2018“ – toks yra oficialus projekto pavadinimas – komandos taip pat prisidėjo KTU studentas Algis Karpavičius ir ISM studentas Arnas Petravičius. Kiekvienas iš vaikinų turi savo funkcijas: Mikalojus atsakingas už augalų tyrimus, Algis – už šiltnamio prototipą, o Arnas – už projekto vadybą ir lėšų pritraukimą. Jiems padeda daug universitetų kolegų, irgi studentų.

Žodis „Lithuanian“ jų misijos pavadinime turi ir simbolinę prasmę. Pirmojo augalo skrydį komanda planuoja atlikti 2018-aisiais, minint Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį.

„Tai būtų Lietuvos vardo išgarsinimas kosmoso tyrimų, aukštųjų technologijų srityje. Galėtume labai teigiamai nuskambėti pasaulyje“, – neabejoja Mikalojus.

Tačiau valstybės institucijų palaikymo ar finansinės paramos jis kol kas neturi: „Galbūt pavyks įtikinti, kad tai įdomus projektas. Bet šiuo metu koncentruojamės į paties prototipo sukūrimą. Svarbiausia – kad jis veiktų.“

Marsas – netolima realybė

Jeigu veiks, lietuvių sukurtą technologiją bus galima naudoti ir kitoms kosmoso kelionėms, pavyzdžiui, į Marsą. „Augalo Marse“ idėją Mikalojus pristatė rudenį, dalyvaudamas tarptautiniame astronautikos kongrese Meksikoje. Mokslininko teigimu, nėra klausimo, ar žmonės keliaus į Mėnulį ar Marsą. Yra klausimas, kada.

„Darosi akivaizdu, kad per kitus du dešimtmečius žmonės tikrai atsidurs Marse. Yra bent kelios tarptautinės privačios kompanijos, kurios apie tai kalba, – garsiausia jų Elono Musko „SpaceX“ jau paskelbė, kad 2018-aisiais skraidins du žmones aplink Mėnulį. Labai daug tyrimų numatę NASA, Europos kosmoso agentūra, Japonijos kosmoso agentūra. Visiškai realu, kad Marse ir Mėnulyje apsigyvens ne tik pavieniai žmonės, bet kursis ir miesteliai“, – dėsto Mikalojus.

Jeigu šios mintys skamba „kaip iš kosmoso“, Mikalojus siūlo prisiminti, kad ne taip seniai ir transatlantiniai skrydžiai atrodė egzotiški ir pavojingi, o dabar bet kuris galime nusipirkti bilietą ir skristi į kitą Atlanto pusę.

„Manau, taip pat nutiks ir su skrydžiais į Marsą ir Mėnulį. Tik nežinau, ar aš to sulauksiu. Muskas teigia, kad įmanoma per mažiau nei šimtą metų milijoną žmonių perkelti į Marsą. Sunku juo abejoti, bet tai skamba labai ambicingai, galbūt net per daug. Bet esu tikras, kad bent jau kelios žmonių grupės per kelis artimiausius dešimtmečius tikrai nuskris ir apsigyvens kitoje planetoje.“

Ateitį mato ir NASA-oje

Mikalojus neabejotinai liks ištikimas kosmoso tyrimų sričiai ir galbūt bandys grįžti į NASA kaip mokslininkas. Bet daug kas priklausys, kokia bus pati NASA: ar bus investuojama į tolesnius kosmoso tyrimus bandant suvokti naujas galaktikas, ar agentūra koncentruosis į Žemės stebėjimą – kaip Mikalojus NASA mato dabar.

Paradoksalu, bet jo planams gali padėti Donaldo Trumpo vedamos naujos JAV administracijos požiūris „Ameriką vėl padaryti didinga“. Praktiškai tai reiškia daugiau investicijų į kosmoso tyrimus.

„Amerikiečių pėdsakai tolimajame pasaulyje – tai nėra per didelė svajonė“, – prieš kelias dienas kongrese kalbėjo naujasis JAV prezidentas.

„Kad ir kaip būtų keista, mano ambicijoms dėl NASA toks požiūris padėtų. Praktiškai tai reikštų, kad tie projektai, kuriuose norėčiau dalyvauti ir atlikti doktorantūrą, turėtų būti patvirtinti.“

Lietuviški pėdsakai tolimajame pasaulyje irgi nėra „per didelė svajonė“. Jau kitais metais Mikalojus ir komanda galės tai įrodyti.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Taika su Ispanijos mokesčių inspekcija C. Ronaldo kainuos 18,8 mln. Eur 2

Portugalų futbolo žvaigždė Cristiano Ronaldo pasiekė susitarimą su Ispanijos teisėsaugą, pagal kurį kalėjimų...

Laisvalaikis
2019.01.22
26 milijardieriai valdo tiek pat turto, kiek pusė planetos žmonių 20

26 turtingiausi pasaulio asmenys pernai bendrai sukaupė 1,4 trln. USD turto. Tai reiškia, kad jie valdo tiek...

Laisvalaikis
2019.01.21
Lietuvos kultūros taryba pirmajam pusmečiui skyrė per 3 mln. Eur

Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė kultūros ir meno sričių 2019-ųjų pirmojo finansavimo konkurso etapo...

Laisvalaikis
2019.01.21
Mirė Lietuvos patriotas, disidentas ir rezistentas Petras Cidzikas 4

Sausio 21-osios naktį mirė Lietuvos patriotas, rezistentas ir disidentas Petras Cidzikas, kurio gyvenimas...

Laisvalaikis
2019.01.21
Vokietijoje pavogė į LNOBT vežtus „Turandot“ kostiumus 4

Vokietijoje iš į Vilnių vykusio vilkiko pavogti operos „Turandot“ atlikėjams skirti kostiumai. Šios operos...

Laisvalaikis
2019.01.21
Investicijos į nekilnojamąjį turtą tarpukario Kaune 6

Sukako 100 metų, kai 1919-ųjų sausio 2 d. iš lenkų okupuoto Vilniaus pasitraukė Lietuvos laikinoji...

Laisvalaikis
2019.01.20
Lietuvos rašytojų sąjunga gina rašytoją M. Ivaškevičių 3

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba sausio 19 d. išplatino pareiškimą, ginantį Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2019.01.20
Beckhamų prekės ženklai klimpsta į nuostolius 4

Davido ir Victorios Beckham atstovaujami aprangos prekės ženklai pastaraisiais metais patiria vis daugiau...

Laisvalaikis
2019.01.20
Jūsų namai toli nuo namų: „Radisson“ ir „Ramada“ viešbučių istorijos Premium

Keliauninkams skirtos užeigos egzistavo jau ankstyvosiose civilizacijose ir yra minimos net Biblijoje.

Verslo klasė
2019.01.19
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 3

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
Smiltynėje pradedama statyti jūros gyvūnų sanatorija

Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti...

Laisvalaikis
2019.01.17
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Paslaugos
2019.01.13
Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 21

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 23

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau