Už ką Ridikaitė verta garbės daktaro vardo

Publikuota: 2017-01-14
Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ veikia Eglės Ridikaitės paroda „Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“. 
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ veikia Eglės Ridikaitės paroda „Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ veikia viena svarbiausių XXI a. pradžios parodų – Eglės Ridikaitės „Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“ (kuratorė Vilma Mačianskaitė). Kaip dailės istorikė drįstu teigti, kad tai yra amžiaus paroda – ne tik atspindinti mūsų laiką, bet ir susiejanti jį su ankstesne epocha ir nutiesianti tiltą – skraidančias grindis – į ateitį.

Kol politikai suka galvas, kaip įamžinti Lietuvos valstybingumo šimtmetį, Eglė Ridikaitė šaltoje dirbtuvėje kuria vizualinį miesto metraštį. Skirtingai nuo vieną asmenį ar idėją išaukštinančių paminklų, jos kasdienybės monumentai prikelia grindis klojusių ir jomis vaikščiojusių miesto gyventojų kartas. Dar nuostabiau, kad ant „Titaniko“ sienų kabančios „grindys“ yra tokio paties dydžio, kaip realūs jų prototipai. Nesumažinti iki jaukaus paveikslėlio ir neišpūsti iki totalitarinės pompastikos. Realūs, bet dideli, beveik iškilmingi – tarsi vaikščiotum ne parodoje, o bažnyčioje. Ornamentuotoje visų tikėjimų šventykloje.

Kūrinys kaip optinis prietaisas

Juk ornamentas yra raštas, o grindų mozaikos – pėdomis skaitomi urbanistiniai memuarai. Praėjus amžiams, jie atsiduria mums prieš akis – dabar galime skaityti tuos įrašus horizontaliai, vertikaliai ir įstrižai su visomis nuorodomis, paraštėmis ir korektūros klaidomis. Klaidos, laiptinės plano netaisyklingumai ir paliktos tuščios užstatytų grindų vietos turi lemiamą reikšmę – jos atgaivina tobulą geometriją, suteikia vaizdui žmogiškąją dimensiją. Menininkė fiksuoja ne tik plytelių raštą, bet ir jų nusitrynimą – iš to galime nuspėti, kur yra lauko durys. O blausūs keisti raštai šalia – savavališki mediniai sandėliukai laiptinėse.

Tyrinėjant grindų raštus, kyla nenumaldomas noras palyginti tai, ką matai parodoje, su grindimis konkrečiuose namuose. „Contour Art Gallery“ net išleido parodos gidą su adresais bei žemėlapiu ir surengė dvi ekskursijas su gidu Donatu Jokūbaičiu. Ir lietingą vakarą, ir šaltą popietę į jas susirinko daugybė žmonių – ir buvo verta. Taip parodoje esantys iš konteksto „išplėšti“ grindų planai susijungė su miesto kūnu. Nes geras meno kūrinys yra kaip optinis prietaisas, parodantis tai, ko nepastebėjome. Pavyzdžiui, Mindaugo Navako cinkografiniai kentaurai, it žvelgiant pro teleskopą, padidino skulptūrą ir nutolino architektūrą („Kablys“ ant buvusių Geležinkelininkų kultūros rūmų Vilniuje). Marija Teresė Rožanskaitė mokė žvelgti kiaurai – kaip per rentgeno aparatą. Kokią žiūrą renkasi Eglė Ridikaitė? Ji rodo, kaip reikia žiūrėti visu kūnu – apeinant, įžengiant, išeinant. Jos didelio mastelio darbai ekspozicinę erdvę paverčia egzistencine.

Ridikaitės susidomėjimas grindimis prasidėjo nuo žydų pirties Užupio 2A. Darbo pavadinimas tiksliai nusako autorės būseną: „Kai pamačiau, negalėjau užmigti (žydų pirtis)“. Kai pirmą kartą iškabino ją parodoje „Postidėja III. Plotas“, visos erdvinės galerijos „Kairė-dešinė“ gijos susijungė. Iš ornamentuoto galerijos koridoriaus įžengus į kitą salę, nuo sienos jau žvelgė ką tik mindytos grindys. Tarsi eitum veidrodžių tuneliu. Realybės susidvejinimo efektas – Ridikaitės purškiamų dažų rūko miražas, kai nyksta riba tarp reprezentacinės ir konkrečios erdvės.

Įdomu, kad ir šioje parodoje yra realybės išbandymo poligonas – galerijoje „Artifex“, kur veikia kita Ridikaitės parodos dalis, kaba tikros šios galerijos grindys iš standartinių rudų plytelių, kurių jau nepamatysi, – jos užlietos betonu. Taigi menininkė išsaugo ne tik istorinius ornamentus, bet ir naujųjų laikų masinės gamybos pavyzdžius, savaip juos sutaurindama. Čia įdomus ne tik paslėptų ir dabartinių grindų santykis, bet ir jų įvietinimas. Grindys kaba įstrižai erdvėje ir taip užtveria perėjimą į tolimesnes sales. Ridikaitės darbas ne „pakloja“ erdvę kaip kilimėlį, o dramatiškai perskiria ją į šiapus ir anapus.

Architektūra, rašanti istoriją

Šiuolaikinės lietuvių dailės kontekste Eglės Ridikaitės tapyba išsiskiria kaip itin glaudžiai susijusi su architektūra ir šiuolaikiniu jos žymėjimu, grafičiais. Didelių mastelių drobės kalamos vinimis prie sienos ir tampa jos dalimi, neatskirta jokių rėmų. Iš grafičių ateina purškiamų dažų ir trafaretų naudojimas, kuris suteikia darbui šiuolaikišką pavidalą, tačiau sukuria ir keisto nerealumo įspūdį.

Miesto metraštininkai grafitininkai pastatų sienas dažniausiai suvokia kaip plokštumas, darbo lauką. Ridikaitė architektūros ir paveikslo erdvę traktuoja sudėtingiau. Tai nėra tik plokštuma (fizinė ar reprezentacinė – architektūrinė ar tapybinė), bet ir paradoksali jų jungtis, netikėtas sukeistinimas, prasmės apvertimas. Taip atsitinka, kai tikslių matavimų grindys su senovinėmis mozaikomis atsiduria ant sienos. Tačiau ne kaip dekoratyvus motyvas, bet kaip konceptuali nuoroda į realiai egzistuojančias grindis Vilniaus senamiestyje.

Su Ridikaitės kūryba senamiesčio grindų istorija įrašoma į XIX a. pabaigos – XX a. pradžios interjerų istoriją, kurią ji taip pat kruopščiai dokumentavo. Menininkės darbai yra vizualus gyvenamųjų erdvių archyvas, geriau už fotografiją perteikiantis miestiečių buitį ir būtį. Tiksliau – be patoso pakylėjanti buitį iki būties apmąstymų, suteikianti jai transcendentinę dimensiją, savotišką „anapusybės“ švytėjimą. Formaliai žiūrint, švytėjimas atsiranda dėl purškiamų dažų kuriamo „sklendimo ore“ įspūdžio, ornamentinėms formoms suteikiančio ikoniško skambesio.

Dar viena ypatybė sieja Ridikaitę su ikonų tapytojais – itin kruopštus, daug laiko, tikslumo ir išmanymo reikalaujantis rankų darbas. Atrodo – nėra jokio potėpio, jokio „meninio prisilietimo“ tradicine prasme. Tačiau kiekviena forma yra rankomis pagamintas trafaretas, kiekviena detalė yra kruopščiai atkurta iš natūros. Savo darbus ji kuria mėnesius ir metus, kaip didieji freskų tapytojai. Jos kūriniai pakraunami stebėjimo, apmąstymo, kūrybinės transformacijos energija, kuri persiduoda žiūrovui. Jie visada reiškia kai ką daugiau, nei įprastas sienų dekoras. Eglės drobės skatina žvelgti giliau, įdėmiau: nuleidus galvą pamatyti, kokie lobiai slypi po kojomis ir pakėlus galvą išvysti jų išaukštinimą meno kūrinyje. Menine ir idėjine prasme tai labai šiuolaikiškas judesys: ne atskirti aukšta ir žema, o parodyti, kaip žema gali tapti aukšta ir kad meno vertę lemia ne tik istorija, bet ir mūsų požiūris.

Gaila, kad nebuvo įgyvendintas Eglės Ridikaitės grindų projektas, vienas iš konkurso „Art in Quadrum“ laimėtojų. Nupiešus senovines grindis ant naujo pastato, jis susijungtų su svarbiais Vilniaus taškais – Pilies ir Didžiosios gatvėmis, Aušros vartais – ir įgautų istorinį svorį. Šiuolaikinė architektūra užmegztų pokalbį su istorine. Tai būtų ne tradicijos perėmimas (tokiu atveju reikėtų mozaikomis iškloti grindis), bet konceptualus ir estetinis jos įprasminimas. O kartu – šiuolaikiškas būdas rašyti į Vilniaus architektūros istoriją. Eglės darbai leidžia viešoms erdvėms kalbėti(s) visiems suprantama kalba.

Apie žemę ir žemėlapį

O kol kas visi gali pasitikrinti architektūrinę ir tapybinę klausą VDA „Titaniko“ antrame aukšte, kur skleidžiasi ketverius metus vykęs ir tebevykstantis unikalus meninis tyrimas. Meninis tyrimas – madingas, bet sunkiai apibrėžiamas metodas. Labai dažnai menininkai tiesiog tyrinėja save ir nebūtinai atveria naujų pasaulių. Tačiau Eglė ne tik tiria grindis – ji atidengia ir konservuoja pamintą grožį. Įdomu, kad tuo pat metu vyko ir dailėtyrininkės Dalios Klajumienės tyrimas („Vilniaus gyvenamųjų namų interjerų dekoro elementai“, VDA, 2015). Menininkė ir mokslininkė net keitėsi informacija apie savo radinius, jų studijos papildo viena kitą – knyga atveria istorinį, menotyrinį kontekstą, nurodo gamintojus, medžiagas, technologijas. Menininkė aktyvuoja nuorodas erdvėje – smulkiausiais dažų lašeliais išpurkštos ir silikonu padengtos drobės vizualiai transformuojasi į grindis.

Nes 1:1 yra ne tik santykis. Tai dviguba ontologija, kelianti klausimą – kuo skiriasi realybė ir reprezentacija? Būtent nuo šio santykio prasideda rašytojo ir teoretiko Stepheno Wrighto sudarytas naujam meno vartojimui skirtas žodynas, kurį 2014 m. jam užsakė Van Abbe muziejus Eindhovene (Nyderlandai). Rašytojas pateikia pavyzdį iš Lewiso Carrollo apsakymo apie žemėlapį, kurį tikslinant jis galiausiai pasiekė 1:1 mastelį – ir jį pagamino, tik neišskleidė, nes užstotų šviesą. Eglė išskleidė grindis, bet šviesos tik padaugėjo. Wrightas mano, kad toks žemėlapio ir žemės santykis padeda išsivaduoti iš institucinių ir ideologinių rėmų, o tokio pobūdžio meno praktikose svarbiausia yra menininkės (-o) savivoka ir pasirinkimas. Dvidešimt trys 1:1 grindų mozaikos ant 3–5 m drobių per ketverius metus. Konceptualus titaniško masto meninis tyrimas, už kurį nedvejodama suteikčiau Ridikaitei VDA garbės daktarės vardą.

Eglės Ridikaitės paroda

  • „Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“ VDA parodų salėse „Titanikas“ veiks iki sausio 22 d.
  • Parodos tęsinys, darbas „Pas Severiją“, eksponuojamas VDA tekstilės galerijoje „Artifex“.

FOTOGALERIJA Paroda „Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“ (19 nuotr.)

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Paskutinio teismo dienos saugyklą papildė tūkstančiai pavyzdžių

Pasaulinės sėklų saugyklos, veikiančios Norvegijai priklausančiose Svalbardo salose, kolekciją papildė 60.000...

Laisvalaikis
2020.02.26
Dėl koronaviruso nukelta Bolonijos knygų mugė

Kovo 30 – balandžio 2 dienomis turėjusi vykti Bolonijos vaikų knygų mugė dėl Šiaurės Italijoje sparčiai...

Laisvalaikis
2020.02.24
Knygų leidyklos bylinėjasi su portalų savininkais dėl autorinių teisių pažeidimų

Penkios knygų leidyklos bylinėjasi su trimis asmenimis dėl autorinių teisių pažeidimų, kai šie į savo...

Paslaugos
2020.02.24
Kokio amžiaus sulaukę jaučiamės nelaimingiausi Premium

Mėgstama sakyti, kad sulaukus 40-ies, gyvenimas tik prasideda. Tačiau tęsiasi neilgai, ironizuoja...

Laisvalaikis
2020.02.23
Istorija: Lutheris uždarė trumpesnį kelią į dangų Premium

Vežimų vilkstinė traukia per Vokietiją ir stoja kiekviename kaimelyje. Keliaujantis indulgencijų pirklys...

Laisvalaikis
2020.02.23
Kur investuoti, jei turi laisvą milijoną Premium

Sausį Šveicarijoje, Davose, susirinkę pasaulio galingieji ir turtingieji diskutavo, kaip išgelbėti kaistančią...

Laisvalaikis
2020.02.23
Istorija: gyvenimas Babilone Premium

Robertas Koldewey atsargiai bando iškasti nedidelę molio plokštelę, jo veidu ritasi prakaito lašai. Vokiečių...

Laisvalaikis
2020.02.22
Aušvico muziejus pareikalavo „Amazon“ pašalinti nacių propagandos knygas 

Aušvico muziejus penktadienį paragino JAV elektroninės prekybos milžinės „Amazon“ savininką milijardierių...

Laisvalaikis
2020.02.22
D. Trumpas sudirbo „Oskaro“ apdovanojimus 2

Kontraversišką savo nuomonę visais gyvenimo atvejais turintis JAV prezidentas Donaldas Trumpas šįsyk...

Laisvalaikis
2020.02.21
Prodiuserė L. Mišeikytė: patikėkim, kad mes užaugom Premium

„Mums tereikia patikėti, kad esame didžiojo kino dalis ir jį kuriame čia, Lietuvoje“, – sako Lineta...

Laisvalaikis
2020.02.21
Kosminės architektūros vizija keliauja po Europą

Menininko Julijono Urbono futuristinis minties eksperimentas „Planeta iš žmonių“, tapsiantis pagrindine...

Laisvalaikis
2020.02.19
3 NT tendencijos: kaip gyvensime ateinantį dešimtmetį (II)  Premium

Kaip nekilnojamojo turto (NT) rinka keisis XXI a. trečiajame dešimtmetyje? Pirmojoje dalyje rašėme apie...

Statyba ir NT
2020.02.17
Paroda M. K. Čiurlionio dailės muziejuje: unikalios daiktų istorijos Premium

Šiuo tekstu jokiu būdu nesiekiama įtikinti apsilankyti naujoje Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus...

Laisvalaikis
2020.02.16
Bordo vynai investuotojus domins ir 2020-aisiais Premium

Pastarasis dešimtmetis Bordo vyno prekybai nebuvo lengvas ir jo dalis aukcionų ir antrinės vyno prekybos...

Laisvalaikis
2020.02.16
Mirė poetas Kęstutis Navakas 1

Eidamas 56-uosius metus sekmadienį mirė poetas Kęstutis Navakas. Tai BNS patvirtino Lietuvos rašytojų...

Laisvalaikis
2020.02.16
Valstybės apdovanojimai – buvusiam Pentagono vadui, archeologams, dirigentams

Valstybės atkūrimo dienos proga sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai ordinais ir...

Verslo aplinka
2020.02.16
G. Nausėda: privalome užtikrinti vienodai prieinamą švietimą visiems Lietuvos vaikams 3

Minint valstybės atkūrimo 102-ąsias metines, prezidentas Gitanas Nausėda šventinėje kalboje trijų Baltijos...

Verslo aplinka
2020.02.16
Prezidento rūmai Kaune: 175 metai istorijos Premium

„Mėgstam pabambėti, kad valstybinės šventės niūrios, prasideda bažnyčioje, baigiasi kapinėse. Bet tokia mūsų...

Laisvalaikis
2020.02.16
Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovaus „The ROOP“

Šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurse Lietuvai atstovaus „The ROOP" su daina „On Fire“.

Laisvalaikis
2020.02.15
Išrinkti moksleivių verslo čempionato „Titan‘19“ nugalėtojai, pasiūlę netikėtą būdą sumažinti patyčioms Verslo tribūna

Sausio 31-ąją įvyko didžiausio 9-12 klasių moksleivių verslo čempionato „TITAN‘19“ finalas.  Šiemet...

Laisvalaikis
2020.02.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau