Įspūdžiai iš Nepalo: vaikai sunkiai pamiršta per stichiją patirtą stresą

Publikuota: 2016-12-24
Mildos Tarcijonaitės nuotr.
Mildos Tarcijonaitės nuotr.

Jei per žemės drebėjimą ar nuslinkus purvo nuošliaužai suniokotus namus galima netrukus atstatyti, tai per stichiją patirtą išgąstį ir baimę pamiršti sunkiau. Nors po nelaimių praeina nemažai laiko, tačiau kai kurie Nepalo vaikai vis dar susigūžia, kai pakyla vėjas ir garsiau ima šnarėti medžių lapai.

VŽ žurnalistė dalyvavo tarptautiniame projekte „Žiniasklaida vystimuisi“ ir domėjosi, kaip Nepalo vaikus paveikė per stichiją patirtas stresas ir kaip suaugusieji padeda vaikams atsikratyti baimės bei pamiršti patirtus išgyvenimus.

Atkūrė kasdienybę

2014 metais po smarkių liūčių purvo nuošliauža užvertė tris kaimus Sindhupalchok regione, Nepale. Per nelaimę žuvo 156 žmonės. Yubaraj Puri, žurnalistas, dirbantis korespondentu nacionaliniame dienraštyje „Annapurna Post“, pasakoja, kad po stichijos aplink tvyrojo chaosas, žmonės ieškojo savo artimųjų, mėgino išgelbėti likusį turtą. Norint bent kažkaip stabilizuoti padėtį buvo stengiamasi, kuo greičiau atkurti buvusią kasdienybę.

„Kadangi mokyklą nuplovė purvo nuošliauža, netrukus buvo atidaryta laikina. Vaikai pradėjo eiti į mokyklą, tačiau apie mokymąsi nebuvo nė kalbos. Jie buvo neramūs, dažnai verkė. Juk dalis vaikų per nelaimę neteko šeimos narių, klasiokių. Kelis mėnesius vaikai tik ateidavo į mokyklą, tačiau dėstomais dalykais nesidomėjo“, - pasakoja žurnalistas.

Iš karto po nelaimės su mokiniais bendravo psichologai, pagalbos sulaukta iš tarptautinių nevyriausybinių organizacijų.

„Vaikai baiminosi, kad nelaimė vėl pasikartos, vėl bus aukų. Taigi mokykloje buvo įrengta signalizacija, įspėjanti apie nelaimę. Mokiniams buvo rodoma, kaip veikia sistema, ką reikia daryti, jei ši įsijungia, kur eiti. Po kelių tokių mokymų vaikai tapo ramesni, pasijuto saugiau“, - kalba p. Puri.

Nors laikas gydo, pamažu blukina skaudžius potyrius, tačiau žurnalistas pabrėžia, nepaliečiai pagal savo kultūrines tradicijas nepratę atvirauti ir pasakoti, kaip jaučiasi.

„Galbūt dalis vaikų užmiršo nelaimės detales, galbūt tiesiog susitaikė su realybe. Vis dėlto tiek suaugę, o tuo labiau vaikai, tiesiog nekalba apie skaudžias patirtis. Tai kultūrinis dalykas – žmonės nenori demonstruoti savo skausmo kitiems“, - detalizuoja pašnekovas ir priduria, kad nėra oficialios statistikos, kiek vaikų kenčia nuo per gamtos stichijas patirto streso.

Mokosi, kaip elgtis

2015 metais Nepalą supurtė du žemės drebėjimai, kurių metu žuvo 8.789 žmonės, o apie 22.000 žmonių patyrė įvairius sužeidimus. Kalbinti tėvai neslepia, kad vaikai junta prieš pusantrų metų Nepalą sukrėtusio žemės drebėjimo padarinius. Vieni išsigąsta, kai stipriau papučia vėjas, kiti bijo būti vieni. Dalis vaikų kurį laiką buvo apatiški ir nenorėjo eiti į mokyklą, jautė nerimą.

„Po žemės drebėjimo pirmiausia reikėjo sugrąžinti vaikams norą apskritai eiti į mokyklą. Moksleiviai buvo neramūs, sunkiai ramiai išsėdėdavo pamokose, kai kurie apsiverkdavo mokyklos suole. Tačiau dabar viskas nurimo, gyvenimas grįžo į vėžes“, - sako Rachana Shrestha, dirbanti socialinių mokslų mokytoja.

Vaikai šalia įprastų dalykų: matematikos, istorijos, kalbų, muzikos, dailės, mokosi, kaip elgtis, jei užklumpa stichija. Pasak Rudra Magar, mokytojo dėstančio matematiką, ugdymo įstaigoje vyksta mokymai, kurių metu moksleiviai sužino, kur eiti ir ką daryti stichinės nelaimės atveju.

„Jei pajunti, kad vyksta žemės drebėjimas, pirmiausia reikia eiti į saugią vietą. Reikia eiti, net jei esi namuose. O saugu yra ten, kur atvira erdvė, kur nėra pastatų, medžių, nieko, kas galėtų ant tavęs užgriūti ir sužaloti“, - greitakalbe išmoktas taisykles, ką daryti per drebėjimą, išberia vienuolikmetė Maya.

Straipsnis parengtas remiantis medžiaga surinkta pažintinės kelionės į Nepalą metu, organizuotą pagal tarptautinį projektą „Žiniasklaida vystimuisi“ (angl. Media4developement“), kurį finansuoja Europos Komisija.

FOTOGALERIJA Viename iš Nepalo miestelių veikianti mokykla (7 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
18:36
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
18:12
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  2

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Specifinės gamybinės problemos Dantų karalystėje Premium

– Buna ziua, – pasigirdo ragelyje. – Buna ziua, – automatiškai atsakiau į rumunišką pasisveikinimą.

Verslo klasė
2019.03.11
Albertas Sinevičius: pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dirbo nepolitikuodama Premium 1

„Dabar pasigirsta kalbų, kad ne už tokią Lietuvą kovojome. Man regis, reikia skirti dvi sąvokas:...

Laisvalaikis
2019.03.11
D. Katkus: pianistės G. Ručytės įdvasintas girdėjimas Premium

Kas yra didžiųjų muzikinių kultūrų stiprybė? Atmintis. Ne muziejų saugyklos, bet kasdienis savo meno...

Verslo klasė
2019.03.10
Tomas Sinickis: Idealisto memuarai arba Purgystanas (I) Premium 1

Kam mums reikėjo į Purgystaną, aš vis dar iki galo nežinau. Tikriausiai buvo dvi priežastys. Pirma, apie...

Verslo klasė
2019.03.10
Kovo 11-osios renginiai visoje Lietuvoje 2

Kovo 11-ąją švęsime atkurtos nepriklausomos savo valstybės 29-ąsias metines. Džiugiai, su trispalvėmis,...

Laisvalaikis
2019.03.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau