Galerijoje – Antanas Mončys ir draugai

Publikuota: 2016-12-24
Antanas Mončys. Bučinys, 1975 m.  Dešinėje – molinis švilpis.
Antanas Mončys. Bučinys, 1975 m. Dešinėje – molinis švilpis.

Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, veikia išeivijos skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) ir jo prancūziškos meno aplinkos dailininkų paroda.

Parodoje „Antanas Mončys (1921–1993) ir jo aplinka: Janas et Jo?lis Marteliai (1896–1966), Francisas Turbilis (1925–1991). Skulptūra, tapyba, koliažai, piešiniai“ eksponuojami kūriniai iš trijų privačių Prancūzijos kolekcijų ir A. Mončio namų-muziejaus Palangoje.

Spalvingo talento ir tvirto charakterio išeivijos skulptoriaus Antano Mončio kūrybos stilius formavosi pokario Paryžiuje, kur jis gyveno nuo 1950-ųjų, keturiasdešimt trejus metus. Gausiame jo kūrybos palikime galima rasti įvairių kūrybos skerspjūvių, aptikti analogų, panašumų su Paryžiaus mokyklos 6–9 dešimtmečių meniniu kontekstu, prieš akis atsiveria mažai tyrinėti ryšiai su amžininkais. Taip, pasak parodos kuratorių, radosi ir šios parodos idėja: parodyti artimiausią Mončiui prancūziškąją meno aplinką, tuos dailininkus, kurie buvo ne tik kolegos, bet ir artimi jam žmonės bei bičiuliai.

Tai skulptoriai dvyniai Janas (Mončio uošvis) ir Jo?lis Marteliai bei architektas, dizaineris ir mecenatas Francisas Turbilis, su kuriuo jį siejo ilgametė draugystė, bendros parodos, artimas šeimų gyvenimas (Turbilis tapo Mončio pirmagimio Jeano Christophe‘o krikštatėviu).

Marteliai Lietuvoje

Martelių kūryba Lietuvoje rodoma pirmą kartą, ko gero, pirmąsyk ir Rytų Europoje. Marteliai buvo ryškios Prancūzijos XX a. dailės figūros, jie paliko pėdsaką art deco ir kubizmo judėjimuose, paminklinės monumentalistikos ir mažosios plastikos srityse. Kūrė plakatus, reklamą, apipavidalino interjerus, bendradarbiavo su žinomu tarpukario prancūzų architektu Robertu Mallet-Stevensu. Dvyniai daugumą kūrinių pasirašydavo abu, laikėsi bendrų kūrybos nuostatų.

Parodoje eksponuojamas retas artefaktas – brolių Martelių sukurtas kubistinio medžio projektas, pagal kurį buvo išlieti keturi 4,5 m aukščio gelžbetonio medžiai, skirti 1925 m. Tarptautinės dekoratyvinės ir pramoninės dailės parodos Paryžiuje Transporto ir turizmo paviljono sodui.

Turbilio interjerui

Franciso Turbilio kūriniai sakytų, kad greta architektūros, baldų projektavimo šis menininkas sukūrė ir savitų tapybos darbų, akvarelių, stilingų medžio skulptūrų. Autorius pasižymėjo išlavintu stiliaus pojūčiu, ypač tai matyti jo sukurtose vertikaliose, iš vieno medžio kamieno išskaptuotuose abstrakčiuose skulptūrose-objektuose. Išlikę nemažai Turbilio sukurtų interjerų nuotraukų, kuriose regime kambariuose ant staliukų ar lentynų išdėliotus Mončio paukščius, moterų figūrėles, kabančius veido profilius, metalinius šviestuvus, stalo lempas.

Mončio grandinės

Tarp parodoje eksponuojamų A. Mončio kūrinių – stambių dydžių medžio darbai, švino skulptūros, gofruoto kartono koliažai, piešiniai, akvarelės, smulkioji akmens plastika, kaukės, švilpiai. Iki šiol daugiau žinojome apie skulptoriaus originalias medžio „grandines“, dabar į parodą iš Paryžiaus atkeliavo pirmoji skulptoriaus sukurta kalkakmenio „grandinė“ (1963), nuo kurios prasidėjo jo grandinių kūrimo tradicija. Parodoje rodomi ir mažiau žinomi A. Mončio geležies darbai, savotiški asambliažiniai metalo dirbiniai, atlikti su autoriui būdingu lengvo humoro, pokšto, formų žaismės prieskoniu („Čigonė“, „Žandaras su pypke“, abu 1960). „Paryžius mane nušlifavo“, – rašė skulptorius. 6–9 dešimtmečių skulptūrose, koliažuose, piešiniuose rasime tiek XX a. pirmosios pusės art deco stilistikos atgarsių, tiek pokarinės skulptūros atstovų (Henrio Moore’o, Hanso Arpo, Henrio Laurenso, Konstantino Br?ncu) išpuoselėtos plastikos ženklų. Vėlgi, per ilgus emigracijos metus dailininkas neprarado gimtųjų šaknų, subrandino savo stilių ir laisvą kūrybos dvasią.

Antano Mončių kūrinius galima peržiūrėti virtualioje galerijoje – www.antanasmoncys.com

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Futbolo čempionatą stebėjo daugiau nei pusė Lietuvos 1

Sekmadienį pasibaigęs Pasaulio futbolo čempionatas prie TV ekranų sutraukė daugiau kaip pusę šalies gyventojų...

Rinkodara
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu 1

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Adamas Michnikas: Lenkijos valdžios istorijos politika – melo politika

Iki liepos 22-osios vakaro Nidoje tęsiasi 22-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Įpusėjusio renginio...

Laisvalaikis
2018.07.17
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove paskirta Laima Vilimienė

Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą 5-erių metų kadencijai...

Laisvalaikis
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 8

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13
Mokslininkai ragina naikinti žiurkes, kad būtų išsaugoti koralų rifai

Koralų rifus tyrinėjantys mokslininkai sako, kad dalis kaltės dėl šių povandeninių darinių nykimo tenka...

Laisvalaikis
2018.07.12
Popiežiaus Pranciškaus vizito biudžetą kol kas gaubia miglos 6

Artėjantis popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, be dvasingosios, turi ir kasdienę pragmatinę pusę – tai...

Laisvalaikis
2018.07.11
Paskelbtos 2020, 2021 ir 2022 metų Lietuvos kultūros sostinės 1

Paskelbta, jog 2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų rajono, 2021 m. – Neringos, 2022 m. – Alytaus...

Laisvalaikis
2018.07.11
Vilniaus Rasų kapinėse perlaidotas Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška

Vilniaus Rasų kapinėse perlaidoti iš JAV pargabenti Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos ir jo...

Laisvalaikis
2018.07.11
Kanų jachtų festivalis: siūlo išbandyti ir išsirinkti Rėmėjo turinys

Kiekvieną rugsėjį nuo 1977 m. vykstantis Kanų jachtų festivalis prabangių vandens transporto priemonių...

Verslo aplinka
2018.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau