Ministrė Liana Ruokytė: kultūrą reikia perinstaliuoti

Publikuota: 2016-12-23
„Atėjus į tokią apleistą sritį, pirmiausia mums reikia pertvarkyti pačią struktūrą, kad ji tarnautų programos įgyvendinimui, kultūros laukui, o ne atvirkščiai“ – sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Atėjus į tokią apleistą sritį, pirmiausia mums reikia pertvarkyti pačią struktūrą, kad ji tarnautų programos įgyvendinimui, kultūros laukui, o ne atvirkščiai“ – sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Praėjusios kadencijos kultūros ministro pamėgta frazė buvo „valstybė prasideda nuo kultūros“. Naujosios ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson – „perinstaliuoti kultūrą“. Paklausta, ką turi galvoje, ministrė sako kalbanti apie mūsų požiūrį į kultūrą, atsakomybę jai ir strateginį jos vaidmenį valstybės politikoje.

Apie tai ir šnekėjomės. „Nesvarbu, ką kartojo kiti, tai deklaratyvu. Kiekviena Vyriausybė apie kultūrą sakydavo, kad ji – vienas mūsų prioritetų, bet tai nusėsdavo į popierius, interviu arba lentynas, nes laimėję rinkimus ją užmiršdavo, o krizei atėjus ištraukdavo paskutinį kąsnį iš burnos. Perinstaliavimas – tai visuotinis mūsų santykio, požiūrio į kultūrą perinstaliavimas“, – sako p. Ruokytė.

Tai irgi tik žodžiai. Sąmonės kaip elektros jungiklio nepaspausi.

Ne žodžiai. Vyriausybės programoje numatyti konkretūs žingsniai. 2010 m. priimtos Kultūros politikos gairės buvo vienintelis rimtas dokumentas, dabar atėjo laikas įtvirtinti kultūrą dar rimtesniame, t. y. Kultūros politikos pagrindų, įstatyme, kuris užtikrins valstybės įsipareigojimus kultūrai, sujungs į visumą esamus įstatymus, įvardys finansavimo mechanizmus. Jį turi lydėti strateginiai dokumentai – ilgalaikė kultūros politikos strategija iki 2030 m. ir vidutinės trukmės nacionalinė kultūros programa. Antra, ką sieksime padaryti, – rasti galimybių finansuoti kultūrą ne vien iš valstybės biudžeto, bet pagaliau priimti ir mecenatystės įstatymą.

Ar jis išspręs finansavimo problemas?

Problemos yra tokios didelės ir kompleksinės, kad vienas įstatymas jų neišspręs. Kalbu apie segmentus, reikalingus išspręsti tai didelei įsisenėjusiai problemai ir sudaryti geresnėms sąlygoms kultūrai judėti į priekį, nes kol kas mes stagnuojame 25 metus paeiliui. Sutikite, kultūros sritis yra labiausiai apleista, mažiausiai pasikeitusi nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų.

Kiekviena Vyriausybė atėjo su kokia nors programa, kurioje buvo numatyta numatyti, nustatyti, sutvarkyti. Kuo jūsiškė skiriasi nuo kitų? Tiksliau, kuo skirsis jos įgyvendinimo galimybės?

Nesutikčiau. Daugelyje programų buvo abstraktūs dalykai, mūsų – yra konkrečių. Galiausiai atsiras konkretus Vyriausybės priemonių planas ir, patikėkite, jis bus vykdomas. Jame numatyta atnaujinta kultūros politikos valdymo sistema, ir mes viską darysime, kad ji būtų naudingesnė, efektyvesnė ne tik kultūros laukui, bet ir visai visuomenei.

Ką reiškia „atnaujinta kultūros politikos valdymo sistema“?

Atėjus į tokią apleistą sritį, pirmiausia mums reikia pertvarkyti pačią struktūrą, kad ji tarnautų programos įgyvendinimui, kultūros laukui, o ne atvirkščiai. Kitaip tariant, nuo mūsų posovietinio požiūrio, kai žmogui ieškomas darbas, reikėtų persiorientuoti į požiūrį, kai darbui ieškomas žmogus.

Ne Kultūros ministerija kuria kultūrą. Kultūros paslaugas kuria institucijos, valstybinės ir regioninės, o kultūrą kuria menininkai, kultūrininkai. Iš viršininko ir pavaldinio santykių, t. y. iš vertikalės, turime pereiti į horizontalę ir pradėti veikti kaip kolegos, partneriai išvien su kultūros lauku. Manau, kad toks sinchronizavimasis ir suvokimas, kad mes esame tikrieji tarnai, leis per kiek įmanoma trumpesnį laiką įtikinti kultūros lauką, kad jis mumis pasitikėtų, nes dabar pasitikėjimo beveik nėra jokio, tik įtampa, įtarinėjimai ir pašliję santykiai.

Iš pašalies gal ir atrodo, kad tai deklaracijos. Ne, tai sąmoningas noras pasikeisti iš vidaus, keisti mąstymą, darbo kultūrą ir požiūrį, ir tai susiję su kiekvienu ministerijoje dirbančiu žmogumi. Ministras pirmininkas irgi labai aiškiai pasakė, kad ir jo prioritetas – susitvarkyti savo valdymo sistemą. Kai ji pradės gerai veikti, žiūrėsime, kaip veikia visos valstybinės įstaigos, taip pat regioniniu mastu. Reikia suvokti visumą, todėl išanalizuosime, kokių bėdų yra pačioje ministerijoje ir visoje struktūroje, ir bandysime viską optimizuoti, kad ji pradėtų ritmiškai kvėpuoti su visa valstybės valdymo sistema ir sykiu koreliuotų su europiniu ritmu.

Skamba taip gražiai, kad net išmuša iš vėžių.

Žinoma, gražiai skamba, tai mano svajonė ir siekiamybė, ir aš labai norėčiau paversti ją visų žmonių, kurie administruoja kultūrą, svajone, kad mes ją įgyvendintume bent 50%.

Arūnas Gelūnas, dirbdamas kultūros ministru, buvo pradėjęs atsargiai šnekėti apie ministerijos restruktūrizavimą. Ko gero, imtis jo buvo sudėtinga, jeigu ne beviltiška. Ar jūs pasirengusi keisti žmones?

Aš visada pasirengusi įleisti šviežio kraujo. A. Gelūno laikotarpiu kultūros politikoje atsitiko stebuklas – sukūrus Lietuvos kultūros tarybą (LKT) kultūros politika buvo atskirta nuo jos įgyvendinimo. Jo ketinimai galbūt nesulaukė palaikymo. Aš manau, kad šiandien yra visai kita situacija: mes turime atskirą komitetą, kuris rūpinasi tik kultūros reikalais. Nebijau sakyti, jog tai – pavyzdinis komitetas, ir tikiu, kad jis duos teisingą toną ir parodys kitokio lygio, daug kokybiškesnį, sprendimų priėmimo procesą.

Lietuva maža. Ar bus lengva konstruktyviai sutvarkyti sistemą šalyje, kur visi visus pažįsta?

Jeigu kalbėsime apie kultūros administravimo valdymą, pasakysiu taip: mano draugai yra tie draugai, kurie yra kultūros draugai. Jeigu žmogus dirba ir jis nėra kultūros draugas, jeigu jis nesupranta savo misijos, jis man ne draugas. O jeigu ne draugas, man labai lengva pasakyti „viso gero“.

Užsiminėme apie LKT. Pastaruoju metu ministerijos biurokratai ją itin stipriai kontroliavo. Spausite toliau ar leisite kvėpuoti?

Savaime suprantama, aš esu demokratinės savireguliacijos šalininkė. Kultūros politikos kaitos gairėse aiškiai pasakyta, kad turi būti remiamasi demokratiniais principais. Aš skatinsiu kultūros lauko savireguliaciją, stengsiuosi apsaugoti LKT nuo bet kokio spaudimo. Ministerija nereguliuos ir nekontroliuos demagogiškais būdais, tiesiog peržiūrėsime dabar esančias programas ir pritaikysime jas savo prioritetams.

Be to, per tris mėnesius prie LKT planuojama įsteigti, sakyčiau, tokį integruotą poskyrį – kultūros lauko stebėsenos, kultūros politikos analizės ir galbūt tendencijų prognozės centrą. Demokratinėje visuomenėje toks stebėsenos ir kritikos segmentas yra normalu, netgi privalu, be jo stovėsi vietoje. Pas mus tas trečiasis segmentas buvo tarsi po kilimu, dėl to mūsų kultūros politika ir atrodo tokia iškreipta, šlubuojanti.

Dabar įsivaizduoju savo misiją įkurti tą savo „kritiką“, ir ne tik savo, ne tik kultūros ministerijos pagalbininką, kuris man padės tobulinti kultūros politiką ir daryti gražius darbus.

Grįžkime prie finansavimo iš LKT lėšų. Minėjote prioritetus. Kokie jie?

Labai daug dėmesio skirsime jaunimui ir vaikams. Bus stiprinamos regionų programos, informacinis raštingumas ir kritinis mąstymas, kūrybiškumas. Bus ir kitų. Kai tik turėsime patvirtintą biudžetą ir priemones, sėsime prie apskritojo stalo ir apsvarstysime juos su kultūros lauku. Įkursime patariamąją kolegiją – tokį visuomeninį patarėją gali turėti kiekviena ministerija.

Grįžtant prie mecenatystės įstatymo: nueinančios valdžios projektas parengtas, deja, nelabai kompetentingai, nes visiškai nebuvo atsižvelgta į verslo visuomenės nuomonę. Turiu tikslą, kad iki 2018 m. sausio 1 d. mes tą darbą atliktume kokybiškai, taip, kad priėmus įstatymą nereikėtų daryti keliolikos pataisų. Todėl konsultuosimės su verslo atstovais, ypač su esamais mecenatais, kuriems netaikomos jokios mokesčių lengvatos, kurie dėl savo geros valios ir sąmoningumo tą kultūrą ir taip mecenuoja.

Taip, verslui tai bus gera žinia, bet nereikia manyti, kad priėmus šį įstatymą visi puls atiduoti pinigų. Reikia rasti pusiausvyrą, kad naudos iš jo būtų visoms pusėms.

Amžina ir skaudi problema – nacionalinių įstaigų finansavimas iš LKT programų. Kaip ketinate ją spręsti?

Manau, kad ji nesunkiai išsprendžiama, ir mūsų programoje tai konkrečiai numatyta. Deja, paveldėjome deficitinį biudžetą, ir galimybių greitai išspręsti šią problemą nėra. Kai 17-oji Vyriausybė formuos biudžetą, manau, šis klausimas bus įtrauktas. Mano supratimu, tai labai ydinga ir civilizuotoje Europoje išvis nepriimtina praktika, kai, išlaikant pastatus ir žmones, biudžetinėms, nacionalinėms įstaigoms neskiriama lėšų veikti. Juk į tų įstaigų vadovų postus pretenduojantys žmonės pateikia savo programas, pagal jas sprendžiama, kas laimės konkursą. O dabar priimtam vadovui su jo programa parodomos LKT durys ir liepiama suktis, kaip išmano.

Manau, kad, išsprendus šią problemą, atsikvėps mūsų nevyriausybinės organizacijos ir regioninių projektų įgyvendintojai – jiems adekvačiai padaugės lėšų.

Be to, planuoju dar vieną priemonę – prieiti prie ES socialinio fondo ir Mokslo tarybos pavyzdžiu panaudoti jo lėšas kūrybinei veiklai finansuoti. Jomis reikia spėti pasinaudoti iki 2020 m., ir aš nesuprantu, kodėl tai ligi šiol nebuvo daroma.

Blaiviai mąstant, žinoma, kad Lietuvos biudžetas tikrai nepadidės, todėl artėjant 2020 m. reikia galvoti apie visus įmanomus kultūros finansavimo šaltinius. Mūsų rankos ilgos, mes ieškosime šitų užslėptų šaltinių. Nes komanda, kuri ateina su manimi, yra labai sąmoningi žmonės.

Esate moderniosios, šiuolaikinės kultūros atstovė. Nesakau, kad viena yra gerai, o kita blogai, bet visgi – kiek jums priimtina „Naisių vasaros“ kultūra, jei sąvoką tapatinsime su populiariąja kultūra. Ir kiek jums reikės derintis prie Seimo Kultūros komiteto pirmininko nuomonės?

Niekas manęs nereguliuoja. Kultūros komitetas tam ir yra, kad padėtų efektyviai spręsti problemas. Pirmiausia mes ateiname įgyvendinti Vyriausybės programos ir, kiek žinau, priemonėse „Naisių vasara“ neįrašyta. Vykdydami programą mes adekvačiai bendrausime ir su Kultūros komitetu, ir su Vyriausybe, galiausiai – su prezidentūra.

Vienas žmogus negali daryti įtakos visai kultūrai. Kita vertus, man keistai skamba žiniasklaidoje eskaluojama „Naisių vasara“. Bet jūs nekalbate apie Naisius, kur mažas prasigėręs kaimelis padarytas laimingos visuomenės modeliuku, galbūt vieno žmogaus inicijuotas ir dosniai paremtas. Aš žiūriu atskirai – Naisiai yra viena, „Naisų vasara“ – kita, aš jos nemačiau.

Populiarioji kultūra man asmeniškai netrukdo gyventi, manau, kad reikalinga visa ko pusiausvyra: negalime galvoti vien apie profesionalų kuriamą aukščiausio lygio kultūrą, jeigu žmogui reikia paprastų dalykų. Aš negaliu be šiuolaikinės, be klasikinės kultūros, tai mano oras ir vanduo. Bet gal kitam reikia ko nors kito. Šių dalykų nereikia supriešinti, tik reikia galvoti apie tai, kaip mes remsime profesionalų kuriamą kultūrą, nes į ją reikia investuoti. Ir tai investicija į ateitį, į naujos kartos žmogų, o ne į išlaikytinę. Iš viso norėčiau žodį „išlaikytinė“ išgyvendinti iš mūsų sąmonės: jeigu išgirsiu ką nors taip sakant apie kultūrą, labai supyksiu. Noriu, kad tai pabrėžtumėte: valstybė iš kultūros šelpėjos turi tapti strategine investuotoja.

Prisiminiau vieną populiariausių pastarųjų metų frazių apie Kultūros ministeriją: jeigu ją uždarytų, niekas ir nepastebėtų.

Jeigu nesugebėsime bent dalies tų darbų įgyvendinti, išeidama pasakysiu: uždarykite tą ministeriją arba junkite su kuo nors. Bet, manau, atėjo laikas suvokti, kad tai nebe kultūros lauko, o nacionalinio saugumo problema, ir kad mums reikia vienytis ir dirbti išvien, kad pasiektume tai, ką turi Skandinavijos šalys, estai ar latviai.

Mano siekiamybė – kad būtų sukurti visi saugikliai, kurie užtikrintų valstybės įsipareigojimus kultūrai, ir kiekvienas naujas neatsakingas politikas, jeigu tokių dar bus po profesionalų Vyriausybės, gerai pagalvotų prieš pradėdamas ardyti sukurtą tvarką. Nes iki šiol buvo bėgamos trumpos distancijos. Kai kam tai patogu – jie randa properšų, ateina, pasinaudoja ir išeina. Todėl kultūra labai gerai apvalgyta, apkramtyta ir, manau, kad atėjo laikas atsigriebti.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kokios savybės reikalingos lyderiui: jas galite turėti ir jūs Premium 7

Kam yra skirtas šitas žurnalas, kurį laikote rankose? Lyderiams. Kas yra pagrindiniai šio žurnalo herojai?...

Verslo klasė
2018.07.21
Britų „Morrisons“ parduotuvėse – specialios „tylos valandos“ pirkėjams autistams 2

Jungtinės Karalystės prekybos tinklas „Morrisons“ paskelbė įvedantis specialias „tylos valandas“ klientams,...

Laisvalaikis
2018.07.21
Moksliniams tyrimams naudojama mažiausiai gyvūnų per 10 metų

Mokslinių tyrimų su gyvūnais Didžiojoje Britanijoje atliekama mažiausiai nuo 2010-ųjų. Tačiau aktyvistai...

Laisvalaikis
2018.07.21
100 metų nuo caro mirties: paskutinės Nikolajaus II šeimos valandos 14

Revoliucijos vadas Vladimiras Leninas nori, kad nuverstasis Rusijos imperatorius ir caras Nikolajus II už...

Nobelio premijos laureatas Mario Vargasas Llosa: meilės nebūna už dyką Premium 2

„Būti gyvam, bet negyventi – blogiausia, kas gali nutikti, nors taip atsitinka daugeliui žmonių“, – sako...

Laisvalaikis
2018.07.20
Futbolo čempionatą stebėjo daugiau nei pusė Lietuvos 1

Sekmadienį pasibaigęs Pasaulio futbolo čempionatas prie TV ekranų sutraukė daugiau kaip pusę šalies gyventojų...

Rinkodara
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu 1

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Adamas Michnikas: Lenkijos valdžios istorijos politika – melo politika

Iki liepos 22-osios vakaro Nidoje tęsiasi 22-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Įpusėjusio renginio...

Laisvalaikis
2018.07.17
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove paskirta Laima Vilimienė

Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą 5-erių metų kadencijai...

Laisvalaikis
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 8

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau