Ministrė Liana Ruokytė: kultūrą reikia perinstaliuoti

Publikuota: 2016-12-23
„Atėjus į tokią apleistą sritį, pirmiausia mums reikia pertvarkyti pačią struktūrą, kad ji tarnautų programos įgyvendinimui, kultūros laukui, o ne atvirkščiai“ – sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Atėjus į tokią apleistą sritį, pirmiausia mums reikia pertvarkyti pačią struktūrą, kad ji tarnautų programos įgyvendinimui, kultūros laukui, o ne atvirkščiai“ – sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Praėjusios kadencijos kultūros ministro pamėgta frazė buvo „valstybė prasideda nuo kultūros“. Naujosios ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson – „perinstaliuoti kultūrą“. Paklausta, ką turi galvoje, ministrė sako kalbanti apie mūsų požiūrį į kultūrą, atsakomybę jai ir strateginį jos vaidmenį valstybės politikoje.

Apie tai ir šnekėjomės. „Nesvarbu, ką kartojo kiti, tai deklaratyvu. Kiekviena Vyriausybė apie kultūrą sakydavo, kad ji – vienas mūsų prioritetų, bet tai nusėsdavo į popierius, interviu arba lentynas, nes laimėję rinkimus ją užmiršdavo, o krizei atėjus ištraukdavo paskutinį kąsnį iš burnos. Perinstaliavimas – tai visuotinis mūsų santykio, požiūrio į kultūrą perinstaliavimas“, – sako p. Ruokytė.

Tai irgi tik žodžiai. Sąmonės kaip elektros jungiklio nepaspausi.

Ne žodžiai. Vyriausybės programoje numatyti konkretūs žingsniai. 2010 m. priimtos Kultūros politikos gairės buvo vienintelis rimtas dokumentas, dabar atėjo laikas įtvirtinti kultūrą dar rimtesniame, t. y. Kultūros politikos pagrindų, įstatyme, kuris užtikrins valstybės įsipareigojimus kultūrai, sujungs į visumą esamus įstatymus, įvardys finansavimo mechanizmus. Jį turi lydėti strateginiai dokumentai – ilgalaikė kultūros politikos strategija iki 2030 m. ir vidutinės trukmės nacionalinė kultūros programa. Antra, ką sieksime padaryti, – rasti galimybių finansuoti kultūrą ne vien iš valstybės biudžeto, bet pagaliau priimti ir mecenatystės įstatymą.

Ar jis išspręs finansavimo problemas?

Problemos yra tokios didelės ir kompleksinės, kad vienas įstatymas jų neišspręs. Kalbu apie segmentus, reikalingus išspręsti tai didelei įsisenėjusiai problemai ir sudaryti geresnėms sąlygoms kultūrai judėti į priekį, nes kol kas mes stagnuojame 25 metus paeiliui. Sutikite, kultūros sritis yra labiausiai apleista, mažiausiai pasikeitusi nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų.

Kiekviena Vyriausybė atėjo su kokia nors programa, kurioje buvo numatyta numatyti, nustatyti, sutvarkyti. Kuo jūsiškė skiriasi nuo kitų? Tiksliau, kuo skirsis jos įgyvendinimo galimybės?

Nesutikčiau. Daugelyje programų buvo abstraktūs dalykai, mūsų – yra konkrečių. Galiausiai atsiras konkretus Vyriausybės priemonių planas ir, patikėkite, jis bus vykdomas. Jame numatyta atnaujinta kultūros politikos valdymo sistema, ir mes viską darysime, kad ji būtų naudingesnė, efektyvesnė ne tik kultūros laukui, bet ir visai visuomenei.

Ką reiškia „atnaujinta kultūros politikos valdymo sistema“?

Atėjus į tokią apleistą sritį, pirmiausia mums reikia pertvarkyti pačią struktūrą, kad ji tarnautų programos įgyvendinimui, kultūros laukui, o ne atvirkščiai. Kitaip tariant, nuo mūsų posovietinio požiūrio, kai žmogui ieškomas darbas, reikėtų persiorientuoti į požiūrį, kai darbui ieškomas žmogus.

Ne Kultūros ministerija kuria kultūrą. Kultūros paslaugas kuria institucijos, valstybinės ir regioninės, o kultūrą kuria menininkai, kultūrininkai. Iš viršininko ir pavaldinio santykių, t. y. iš vertikalės, turime pereiti į horizontalę ir pradėti veikti kaip kolegos, partneriai išvien su kultūros lauku. Manau, kad toks sinchronizavimasis ir suvokimas, kad mes esame tikrieji tarnai, leis per kiek įmanoma trumpesnį laiką įtikinti kultūros lauką, kad jis mumis pasitikėtų, nes dabar pasitikėjimo beveik nėra jokio, tik įtampa, įtarinėjimai ir pašliję santykiai.

Iš pašalies gal ir atrodo, kad tai deklaracijos. Ne, tai sąmoningas noras pasikeisti iš vidaus, keisti mąstymą, darbo kultūrą ir požiūrį, ir tai susiję su kiekvienu ministerijoje dirbančiu žmogumi. Ministras pirmininkas irgi labai aiškiai pasakė, kad ir jo prioritetas – susitvarkyti savo valdymo sistemą. Kai ji pradės gerai veikti, žiūrėsime, kaip veikia visos valstybinės įstaigos, taip pat regioniniu mastu. Reikia suvokti visumą, todėl išanalizuosime, kokių bėdų yra pačioje ministerijoje ir visoje struktūroje, ir bandysime viską optimizuoti, kad ji pradėtų ritmiškai kvėpuoti su visa valstybės valdymo sistema ir sykiu koreliuotų su europiniu ritmu.

Skamba taip gražiai, kad net išmuša iš vėžių.

Žinoma, gražiai skamba, tai mano svajonė ir siekiamybė, ir aš labai norėčiau paversti ją visų žmonių, kurie administruoja kultūrą, svajone, kad mes ją įgyvendintume bent 50%.

Arūnas Gelūnas, dirbdamas kultūros ministru, buvo pradėjęs atsargiai šnekėti apie ministerijos restruktūrizavimą. Ko gero, imtis jo buvo sudėtinga, jeigu ne beviltiška. Ar jūs pasirengusi keisti žmones?

Aš visada pasirengusi įleisti šviežio kraujo. A. Gelūno laikotarpiu kultūros politikoje atsitiko stebuklas – sukūrus Lietuvos kultūros tarybą (LKT) kultūros politika buvo atskirta nuo jos įgyvendinimo. Jo ketinimai galbūt nesulaukė palaikymo. Aš manau, kad šiandien yra visai kita situacija: mes turime atskirą komitetą, kuris rūpinasi tik kultūros reikalais. Nebijau sakyti, jog tai – pavyzdinis komitetas, ir tikiu, kad jis duos teisingą toną ir parodys kitokio lygio, daug kokybiškesnį, sprendimų priėmimo procesą.

Lietuva maža. Ar bus lengva konstruktyviai sutvarkyti sistemą šalyje, kur visi visus pažįsta?

Jeigu kalbėsime apie kultūros administravimo valdymą, pasakysiu taip: mano draugai yra tie draugai, kurie yra kultūros draugai. Jeigu žmogus dirba ir jis nėra kultūros draugas, jeigu jis nesupranta savo misijos, jis man ne draugas. O jeigu ne draugas, man labai lengva pasakyti „viso gero“.

Užsiminėme apie LKT. Pastaruoju metu ministerijos biurokratai ją itin stipriai kontroliavo. Spausite toliau ar leisite kvėpuoti?

Savaime suprantama, aš esu demokratinės savireguliacijos šalininkė. Kultūros politikos kaitos gairėse aiškiai pasakyta, kad turi būti remiamasi demokratiniais principais. Aš skatinsiu kultūros lauko savireguliaciją, stengsiuosi apsaugoti LKT nuo bet kokio spaudimo. Ministerija nereguliuos ir nekontroliuos demagogiškais būdais, tiesiog peržiūrėsime dabar esančias programas ir pritaikysime jas savo prioritetams.

Be to, per tris mėnesius prie LKT planuojama įsteigti, sakyčiau, tokį integruotą poskyrį – kultūros lauko stebėsenos, kultūros politikos analizės ir galbūt tendencijų prognozės centrą. Demokratinėje visuomenėje toks stebėsenos ir kritikos segmentas yra normalu, netgi privalu, be jo stovėsi vietoje. Pas mus tas trečiasis segmentas buvo tarsi po kilimu, dėl to mūsų kultūros politika ir atrodo tokia iškreipta, šlubuojanti.

Dabar įsivaizduoju savo misiją įkurti tą savo „kritiką“, ir ne tik savo, ne tik kultūros ministerijos pagalbininką, kuris man padės tobulinti kultūros politiką ir daryti gražius darbus.

Grįžkime prie finansavimo iš LKT lėšų. Minėjote prioritetus. Kokie jie?

Labai daug dėmesio skirsime jaunimui ir vaikams. Bus stiprinamos regionų programos, informacinis raštingumas ir kritinis mąstymas, kūrybiškumas. Bus ir kitų. Kai tik turėsime patvirtintą biudžetą ir priemones, sėsime prie apskritojo stalo ir apsvarstysime juos su kultūros lauku. Įkursime patariamąją kolegiją – tokį visuomeninį patarėją gali turėti kiekviena ministerija.

Grįžtant prie mecenatystės įstatymo: nueinančios valdžios projektas parengtas, deja, nelabai kompetentingai, nes visiškai nebuvo atsižvelgta į verslo visuomenės nuomonę. Turiu tikslą, kad iki 2018 m. sausio 1 d. mes tą darbą atliktume kokybiškai, taip, kad priėmus įstatymą nereikėtų daryti keliolikos pataisų. Todėl konsultuosimės su verslo atstovais, ypač su esamais mecenatais, kuriems netaikomos jokios mokesčių lengvatos, kurie dėl savo geros valios ir sąmoningumo tą kultūrą ir taip mecenuoja.

Taip, verslui tai bus gera žinia, bet nereikia manyti, kad priėmus šį įstatymą visi puls atiduoti pinigų. Reikia rasti pusiausvyrą, kad naudos iš jo būtų visoms pusėms.

Amžina ir skaudi problema – nacionalinių įstaigų finansavimas iš LKT programų. Kaip ketinate ją spręsti?

Manau, kad ji nesunkiai išsprendžiama, ir mūsų programoje tai konkrečiai numatyta. Deja, paveldėjome deficitinį biudžetą, ir galimybių greitai išspręsti šią problemą nėra. Kai 17-oji Vyriausybė formuos biudžetą, manau, šis klausimas bus įtrauktas. Mano supratimu, tai labai ydinga ir civilizuotoje Europoje išvis nepriimtina praktika, kai, išlaikant pastatus ir žmones, biudžetinėms, nacionalinėms įstaigoms neskiriama lėšų veikti. Juk į tų įstaigų vadovų postus pretenduojantys žmonės pateikia savo programas, pagal jas sprendžiama, kas laimės konkursą. O dabar priimtam vadovui su jo programa parodomos LKT durys ir liepiama suktis, kaip išmano.

Manau, kad, išsprendus šią problemą, atsikvėps mūsų nevyriausybinės organizacijos ir regioninių projektų įgyvendintojai – jiems adekvačiai padaugės lėšų.

Be to, planuoju dar vieną priemonę – prieiti prie ES socialinio fondo ir Mokslo tarybos pavyzdžiu panaudoti jo lėšas kūrybinei veiklai finansuoti. Jomis reikia spėti pasinaudoti iki 2020 m., ir aš nesuprantu, kodėl tai ligi šiol nebuvo daroma.

Blaiviai mąstant, žinoma, kad Lietuvos biudžetas tikrai nepadidės, todėl artėjant 2020 m. reikia galvoti apie visus įmanomus kultūros finansavimo šaltinius. Mūsų rankos ilgos, mes ieškosime šitų užslėptų šaltinių. Nes komanda, kuri ateina su manimi, yra labai sąmoningi žmonės.

Esate moderniosios, šiuolaikinės kultūros atstovė. Nesakau, kad viena yra gerai, o kita blogai, bet visgi – kiek jums priimtina „Naisių vasaros“ kultūra, jei sąvoką tapatinsime su populiariąja kultūra. Ir kiek jums reikės derintis prie Seimo Kultūros komiteto pirmininko nuomonės?

Niekas manęs nereguliuoja. Kultūros komitetas tam ir yra, kad padėtų efektyviai spręsti problemas. Pirmiausia mes ateiname įgyvendinti Vyriausybės programos ir, kiek žinau, priemonėse „Naisių vasara“ neįrašyta. Vykdydami programą mes adekvačiai bendrausime ir su Kultūros komitetu, ir su Vyriausybe, galiausiai – su prezidentūra.

Vienas žmogus negali daryti įtakos visai kultūrai. Kita vertus, man keistai skamba žiniasklaidoje eskaluojama „Naisių vasara“. Bet jūs nekalbate apie Naisius, kur mažas prasigėręs kaimelis padarytas laimingos visuomenės modeliuku, galbūt vieno žmogaus inicijuotas ir dosniai paremtas. Aš žiūriu atskirai – Naisiai yra viena, „Naisų vasara“ – kita, aš jos nemačiau.

Populiarioji kultūra man asmeniškai netrukdo gyventi, manau, kad reikalinga visa ko pusiausvyra: negalime galvoti vien apie profesionalų kuriamą aukščiausio lygio kultūrą, jeigu žmogui reikia paprastų dalykų. Aš negaliu be šiuolaikinės, be klasikinės kultūros, tai mano oras ir vanduo. Bet gal kitam reikia ko nors kito. Šių dalykų nereikia supriešinti, tik reikia galvoti apie tai, kaip mes remsime profesionalų kuriamą kultūrą, nes į ją reikia investuoti. Ir tai investicija į ateitį, į naujos kartos žmogų, o ne į išlaikytinę. Iš viso norėčiau žodį „išlaikytinė“ išgyvendinti iš mūsų sąmonės: jeigu išgirsiu ką nors taip sakant apie kultūrą, labai supyksiu. Noriu, kad tai pabrėžtumėte: valstybė iš kultūros šelpėjos turi tapti strategine investuotoja.

Prisiminiau vieną populiariausių pastarųjų metų frazių apie Kultūros ministeriją: jeigu ją uždarytų, niekas ir nepastebėtų.

Jeigu nesugebėsime bent dalies tų darbų įgyvendinti, išeidama pasakysiu: uždarykite tą ministeriją arba junkite su kuo nors. Bet, manau, atėjo laikas suvokti, kad tai nebe kultūros lauko, o nacionalinio saugumo problema, ir kad mums reikia vienytis ir dirbti išvien, kad pasiektume tai, ką turi Skandinavijos šalys, estai ar latviai.

Mano siekiamybė – kad būtų sukurti visi saugikliai, kurie užtikrintų valstybės įsipareigojimus kultūrai, ir kiekvienas naujas neatsakingas politikas, jeigu tokių dar bus po profesionalų Vyriausybės, gerai pagalvotų prieš pradėdamas ardyti sukurtą tvarką. Nes iki šiol buvo bėgamos trumpos distancijos. Kai kam tai patogu – jie randa properšų, ateina, pasinaudoja ir išeina. Todėl kultūra labai gerai apvalgyta, apkramtyta ir, manau, kad atėjo laikas atsigriebti.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Ciklas režisieriui E. Nekrošiui atminti: tada ir dabar

Lapkričio 21–30 d. Vilniuje vyksta renginių ciklas režisieriui Eimuntui Nekrošiui (1952–2018) atminti. Vieno...

Laisvalaikis
18:31
A. Verseckas: paramos projektų klaidos Lietuvoje – vis tos pačios Premium

Ne taip sėkmingai startavusi socialinė kampanija „Vienos kėdės istorija“ transformuojasi ir trūkstamą sumą...

Rinkodara
05:45
Paskutinis penkmetis – virsmo metai pramogų versle: viską gauti nori iš vienų rankų Verslo tribūna

Prieš 15-a metų visos Lietuvos dėmesį prikaustė svarbus įvykis – po 13 mėnesių trukusių statybų buvo...

Vadyba
2019.11.19
B. Gatesas susigrąžino turtingiausio pasaulio žmogaus vardą

Milijardierius, filantropas, „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas po dvejų metų atgavo turtingiausio pasaulio...

Laisvalaikis
2019.11.18
Iliustruotoji istorija: kaip Wellingtonas pergudravo Napoleoną

Daugiau nei po dvidešimties metų, praleistų fronte, pirmasis Velingtono hercogas, karys ir politikas...

Kruvinoji automobilizmo istorijos pusė

Pirmą kartą užvedę automobilį, amerikiečiai laikė jį neįprastu stebuklu. Naujoji transporto priemonė suteikė...

Laisvalaikis
2019.11.17
Turto bankas rengs kūrybines dirbtuves nebeveikiančio Lukiškių kalėjimo teritorijai 1

Valstybės valdomas Turto bankas kitąmet ketina surengti kūrybos dirbtuves nebeveikiančio Lukiškių kalėjimo...

Statyba ir NT
2019.11.17
Neringa švenčia gimtadienį ir atidaro atnaujintą prieplauką

Lapkričio 15–17 d. Neringa švenčia savo 58-ąjį gimtadienį. Bene laukiamiausias šventinio savaitgalio įvykis –...

Laisvalaikis
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 3

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
Nuomonė: gydant vėžį žolelių papildai labiau kenkia nei padeda

Sergantieji vėžiu savo gydytojui turėtų pranešti apie visus vartojamus medikamentus ir natūralius papildus,...

Laisvalaikis
2019.11.14
Veneciją užliejo didžiausias potvynis

Lapkričio 12-osios vakarą Venecijoje vanduo pakilo aukščiausiai per pastaruosius 50 metų – beveik du metrus.

Laisvalaikis
2019.11.13
Kinijoje išleista solidi lietuvių poezijos rinktinė

Kinijos leidykla „Guangdong Flower City Publishing House“ išleido šiuolaikinės Lietuvos poezijos antologiją,...

Laisvalaikis
2019.11.12
„Rubiko kubo“ prekės ženklo valdytojai patyrė dar vieną pralaimėjimą Premium

Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas priėmė dar vieną nepalankų sprendimą gerai žinomo žaislo Rubiko kubo...

Rinkodara
2019.11.12
Apdovanojimas „Vilnius – Europos G taškas“ kampanijai vėl patraukė pasaulio dėmesį 2

Žinia, kad Vilniaus reklama „Vilnius – Europos G taškas“ buvo įvertinta auksu tarptautiniuose turizmo...

Rinkodara
2019.11.12
Didžiausias Vilniaus bunkeris bus išsaugotas

Po nugriautais „Profsąjungų rūmais“ rastas bunkeris bus išsaugotas, nes jo griovimas grėstų paties Tauro...

Laisvalaikis
2019.11.12
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Verslo aplinka
2019.11.12
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Medijos – ir streso, ir atsipalaidavimo šaltinis Premium

Šiandieniame technologijų pasaulyje medijomis naudojamės vis daugiau, o prekių ženklams tai atveria didesnių...

Rinkodara
2019.11.11
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Iliustruotoji istorija: aferos baigėsi bankrotu 2

Apie greitą praturtėjimą nepajudinus nė piršto svajoja ir aukštuomenė, ir prastuomenė. Ankstesniais laikais...

Laisvalaikis
2019.11.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau