Ministrė Liana Ruokytė: kultūrą reikia perinstaliuoti

Publikuota: 2016-12-23
„Atėjus į tokią apleistą sritį, pirmiausia mums reikia pertvarkyti pačią struktūrą, kad ji tarnautų programos įgyvendinimui, kultūros laukui, o ne atvirkščiai“ – sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Atėjus į tokią apleistą sritį, pirmiausia mums reikia pertvarkyti pačią struktūrą, kad ji tarnautų programos įgyvendinimui, kultūros laukui, o ne atvirkščiai“ – sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Praėjusios kadencijos kultūros ministro pamėgta frazė buvo „valstybė prasideda nuo kultūros“. Naujosios ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson – „perinstaliuoti kultūrą“. Paklausta, ką turi galvoje, ministrė sako kalbanti apie mūsų požiūrį į kultūrą, atsakomybę jai ir strateginį jos vaidmenį valstybės politikoje.

Apie tai ir šnekėjomės. „Nesvarbu, ką kartojo kiti, tai deklaratyvu. Kiekviena Vyriausybė apie kultūrą sakydavo, kad ji – vienas mūsų prioritetų, bet tai nusėsdavo į popierius, interviu arba lentynas, nes laimėję rinkimus ją užmiršdavo, o krizei atėjus ištraukdavo paskutinį kąsnį iš burnos. Perinstaliavimas – tai visuotinis mūsų santykio, požiūrio į kultūrą perinstaliavimas“, – sako p. Ruokytė.

Tai irgi tik žodžiai. Sąmonės kaip elektros jungiklio nepaspausi.

Ne žodžiai. Vyriausybės programoje numatyti konkretūs žingsniai. 2010 m. priimtos Kultūros politikos gairės buvo vienintelis rimtas dokumentas, dabar atėjo laikas įtvirtinti kultūrą dar rimtesniame, t. y. Kultūros politikos pagrindų, įstatyme, kuris užtikrins valstybės įsipareigojimus kultūrai, sujungs į visumą esamus įstatymus, įvardys finansavimo mechanizmus. Jį turi lydėti strateginiai dokumentai – ilgalaikė kultūros politikos strategija iki 2030 m. ir vidutinės trukmės nacionalinė kultūros programa. Antra, ką sieksime padaryti, – rasti galimybių finansuoti kultūrą ne vien iš valstybės biudžeto, bet pagaliau priimti ir mecenatystės įstatymą.

Ar jis išspręs finansavimo problemas?

Problemos yra tokios didelės ir kompleksinės, kad vienas įstatymas jų neišspręs. Kalbu apie segmentus, reikalingus išspręsti tai didelei įsisenėjusiai problemai ir sudaryti geresnėms sąlygoms kultūrai judėti į priekį, nes kol kas mes stagnuojame 25 metus paeiliui. Sutikite, kultūros sritis yra labiausiai apleista, mažiausiai pasikeitusi nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų.

Kiekviena Vyriausybė atėjo su kokia nors programa, kurioje buvo numatyta numatyti, nustatyti, sutvarkyti. Kuo jūsiškė skiriasi nuo kitų? Tiksliau, kuo skirsis jos įgyvendinimo galimybės?

Nesutikčiau. Daugelyje programų buvo abstraktūs dalykai, mūsų – yra konkrečių. Galiausiai atsiras konkretus Vyriausybės priemonių planas ir, patikėkite, jis bus vykdomas. Jame numatyta atnaujinta kultūros politikos valdymo sistema, ir mes viską darysime, kad ji būtų naudingesnė, efektyvesnė ne tik kultūros laukui, bet ir visai visuomenei.

Ką reiškia „atnaujinta kultūros politikos valdymo sistema“?

Atėjus į tokią apleistą sritį, pirmiausia mums reikia pertvarkyti pačią struktūrą, kad ji tarnautų programos įgyvendinimui, kultūros laukui, o ne atvirkščiai. Kitaip tariant, nuo mūsų posovietinio požiūrio, kai žmogui ieškomas darbas, reikėtų persiorientuoti į požiūrį, kai darbui ieškomas žmogus.

Ne Kultūros ministerija kuria kultūrą. Kultūros paslaugas kuria institucijos, valstybinės ir regioninės, o kultūrą kuria menininkai, kultūrininkai. Iš viršininko ir pavaldinio santykių, t. y. iš vertikalės, turime pereiti į horizontalę ir pradėti veikti kaip kolegos, partneriai išvien su kultūros lauku. Manau, kad toks sinchronizavimasis ir suvokimas, kad mes esame tikrieji tarnai, leis per kiek įmanoma trumpesnį laiką įtikinti kultūros lauką, kad jis mumis pasitikėtų, nes dabar pasitikėjimo beveik nėra jokio, tik įtampa, įtarinėjimai ir pašliję santykiai.

Iš pašalies gal ir atrodo, kad tai deklaracijos. Ne, tai sąmoningas noras pasikeisti iš vidaus, keisti mąstymą, darbo kultūrą ir požiūrį, ir tai susiję su kiekvienu ministerijoje dirbančiu žmogumi. Ministras pirmininkas irgi labai aiškiai pasakė, kad ir jo prioritetas – susitvarkyti savo valdymo sistemą. Kai ji pradės gerai veikti, žiūrėsime, kaip veikia visos valstybinės įstaigos, taip pat regioniniu mastu. Reikia suvokti visumą, todėl išanalizuosime, kokių bėdų yra pačioje ministerijoje ir visoje struktūroje, ir bandysime viską optimizuoti, kad ji pradėtų ritmiškai kvėpuoti su visa valstybės valdymo sistema ir sykiu koreliuotų su europiniu ritmu.

Skamba taip gražiai, kad net išmuša iš vėžių.

Žinoma, gražiai skamba, tai mano svajonė ir siekiamybė, ir aš labai norėčiau paversti ją visų žmonių, kurie administruoja kultūrą, svajone, kad mes ją įgyvendintume bent 50%.

Arūnas Gelūnas, dirbdamas kultūros ministru, buvo pradėjęs atsargiai šnekėti apie ministerijos restruktūrizavimą. Ko gero, imtis jo buvo sudėtinga, jeigu ne beviltiška. Ar jūs pasirengusi keisti žmones?

Aš visada pasirengusi įleisti šviežio kraujo. A. Gelūno laikotarpiu kultūros politikoje atsitiko stebuklas – sukūrus Lietuvos kultūros tarybą (LKT) kultūros politika buvo atskirta nuo jos įgyvendinimo. Jo ketinimai galbūt nesulaukė palaikymo. Aš manau, kad šiandien yra visai kita situacija: mes turime atskirą komitetą, kuris rūpinasi tik kultūros reikalais. Nebijau sakyti, jog tai – pavyzdinis komitetas, ir tikiu, kad jis duos teisingą toną ir parodys kitokio lygio, daug kokybiškesnį, sprendimų priėmimo procesą.

Lietuva maža. Ar bus lengva konstruktyviai sutvarkyti sistemą šalyje, kur visi visus pažįsta?

Jeigu kalbėsime apie kultūros administravimo valdymą, pasakysiu taip: mano draugai yra tie draugai, kurie yra kultūros draugai. Jeigu žmogus dirba ir jis nėra kultūros draugas, jeigu jis nesupranta savo misijos, jis man ne draugas. O jeigu ne draugas, man labai lengva pasakyti „viso gero“.

Užsiminėme apie LKT. Pastaruoju metu ministerijos biurokratai ją itin stipriai kontroliavo. Spausite toliau ar leisite kvėpuoti?

Savaime suprantama, aš esu demokratinės savireguliacijos šalininkė. Kultūros politikos kaitos gairėse aiškiai pasakyta, kad turi būti remiamasi demokratiniais principais. Aš skatinsiu kultūros lauko savireguliaciją, stengsiuosi apsaugoti LKT nuo bet kokio spaudimo. Ministerija nereguliuos ir nekontroliuos demagogiškais būdais, tiesiog peržiūrėsime dabar esančias programas ir pritaikysime jas savo prioritetams.

Be to, per tris mėnesius prie LKT planuojama įsteigti, sakyčiau, tokį integruotą poskyrį – kultūros lauko stebėsenos, kultūros politikos analizės ir galbūt tendencijų prognozės centrą. Demokratinėje visuomenėje toks stebėsenos ir kritikos segmentas yra normalu, netgi privalu, be jo stovėsi vietoje. Pas mus tas trečiasis segmentas buvo tarsi po kilimu, dėl to mūsų kultūros politika ir atrodo tokia iškreipta, šlubuojanti.

Dabar įsivaizduoju savo misiją įkurti tą savo „kritiką“, ir ne tik savo, ne tik kultūros ministerijos pagalbininką, kuris man padės tobulinti kultūros politiką ir daryti gražius darbus.

Grįžkime prie finansavimo iš LKT lėšų. Minėjote prioritetus. Kokie jie?

Labai daug dėmesio skirsime jaunimui ir vaikams. Bus stiprinamos regionų programos, informacinis raštingumas ir kritinis mąstymas, kūrybiškumas. Bus ir kitų. Kai tik turėsime patvirtintą biudžetą ir priemones, sėsime prie apskritojo stalo ir apsvarstysime juos su kultūros lauku. Įkursime patariamąją kolegiją – tokį visuomeninį patarėją gali turėti kiekviena ministerija.

Grįžtant prie mecenatystės įstatymo: nueinančios valdžios projektas parengtas, deja, nelabai kompetentingai, nes visiškai nebuvo atsižvelgta į verslo visuomenės nuomonę. Turiu tikslą, kad iki 2018 m. sausio 1 d. mes tą darbą atliktume kokybiškai, taip, kad priėmus įstatymą nereikėtų daryti keliolikos pataisų. Todėl konsultuosimės su verslo atstovais, ypač su esamais mecenatais, kuriems netaikomos jokios mokesčių lengvatos, kurie dėl savo geros valios ir sąmoningumo tą kultūrą ir taip mecenuoja.

Taip, verslui tai bus gera žinia, bet nereikia manyti, kad priėmus šį įstatymą visi puls atiduoti pinigų. Reikia rasti pusiausvyrą, kad naudos iš jo būtų visoms pusėms.

Amžina ir skaudi problema – nacionalinių įstaigų finansavimas iš LKT programų. Kaip ketinate ją spręsti?

Manau, kad ji nesunkiai išsprendžiama, ir mūsų programoje tai konkrečiai numatyta. Deja, paveldėjome deficitinį biudžetą, ir galimybių greitai išspręsti šią problemą nėra. Kai 17-oji Vyriausybė formuos biudžetą, manau, šis klausimas bus įtrauktas. Mano supratimu, tai labai ydinga ir civilizuotoje Europoje išvis nepriimtina praktika, kai, išlaikant pastatus ir žmones, biudžetinėms, nacionalinėms įstaigoms neskiriama lėšų veikti. Juk į tų įstaigų vadovų postus pretenduojantys žmonės pateikia savo programas, pagal jas sprendžiama, kas laimės konkursą. O dabar priimtam vadovui su jo programa parodomos LKT durys ir liepiama suktis, kaip išmano.

Manau, kad, išsprendus šią problemą, atsikvėps mūsų nevyriausybinės organizacijos ir regioninių projektų įgyvendintojai – jiems adekvačiai padaugės lėšų.

Be to, planuoju dar vieną priemonę – prieiti prie ES socialinio fondo ir Mokslo tarybos pavyzdžiu panaudoti jo lėšas kūrybinei veiklai finansuoti. Jomis reikia spėti pasinaudoti iki 2020 m., ir aš nesuprantu, kodėl tai ligi šiol nebuvo daroma.

Blaiviai mąstant, žinoma, kad Lietuvos biudžetas tikrai nepadidės, todėl artėjant 2020 m. reikia galvoti apie visus įmanomus kultūros finansavimo šaltinius. Mūsų rankos ilgos, mes ieškosime šitų užslėptų šaltinių. Nes komanda, kuri ateina su manimi, yra labai sąmoningi žmonės.

Esate moderniosios, šiuolaikinės kultūros atstovė. Nesakau, kad viena yra gerai, o kita blogai, bet visgi – kiek jums priimtina „Naisių vasaros“ kultūra, jei sąvoką tapatinsime su populiariąja kultūra. Ir kiek jums reikės derintis prie Seimo Kultūros komiteto pirmininko nuomonės?

Niekas manęs nereguliuoja. Kultūros komitetas tam ir yra, kad padėtų efektyviai spręsti problemas. Pirmiausia mes ateiname įgyvendinti Vyriausybės programos ir, kiek žinau, priemonėse „Naisių vasara“ neįrašyta. Vykdydami programą mes adekvačiai bendrausime ir su Kultūros komitetu, ir su Vyriausybe, galiausiai – su prezidentūra.

Vienas žmogus negali daryti įtakos visai kultūrai. Kita vertus, man keistai skamba žiniasklaidoje eskaluojama „Naisių vasara“. Bet jūs nekalbate apie Naisius, kur mažas prasigėręs kaimelis padarytas laimingos visuomenės modeliuku, galbūt vieno žmogaus inicijuotas ir dosniai paremtas. Aš žiūriu atskirai – Naisiai yra viena, „Naisų vasara“ – kita, aš jos nemačiau.

Populiarioji kultūra man asmeniškai netrukdo gyventi, manau, kad reikalinga visa ko pusiausvyra: negalime galvoti vien apie profesionalų kuriamą aukščiausio lygio kultūrą, jeigu žmogui reikia paprastų dalykų. Aš negaliu be šiuolaikinės, be klasikinės kultūros, tai mano oras ir vanduo. Bet gal kitam reikia ko nors kito. Šių dalykų nereikia supriešinti, tik reikia galvoti apie tai, kaip mes remsime profesionalų kuriamą kultūrą, nes į ją reikia investuoti. Ir tai investicija į ateitį, į naujos kartos žmogų, o ne į išlaikytinę. Iš viso norėčiau žodį „išlaikytinė“ išgyvendinti iš mūsų sąmonės: jeigu išgirsiu ką nors taip sakant apie kultūrą, labai supyksiu. Noriu, kad tai pabrėžtumėte: valstybė iš kultūros šelpėjos turi tapti strategine investuotoja.

Prisiminiau vieną populiariausių pastarųjų metų frazių apie Kultūros ministeriją: jeigu ją uždarytų, niekas ir nepastebėtų.

Jeigu nesugebėsime bent dalies tų darbų įgyvendinti, išeidama pasakysiu: uždarykite tą ministeriją arba junkite su kuo nors. Bet, manau, atėjo laikas suvokti, kad tai nebe kultūros lauko, o nacionalinio saugumo problema, ir kad mums reikia vienytis ir dirbti išvien, kad pasiektume tai, ką turi Skandinavijos šalys, estai ar latviai.

Mano siekiamybė – kad būtų sukurti visi saugikliai, kurie užtikrintų valstybės įsipareigojimus kultūrai, ir kiekvienas naujas neatsakingas politikas, jeigu tokių dar bus po profesionalų Vyriausybės, gerai pagalvotų prieš pradėdamas ardyti sukurtą tvarką. Nes iki šiol buvo bėgamos trumpos distancijos. Kai kam tai patogu – jie randa properšų, ateina, pasinaudoja ir išeina. Todėl kultūra labai gerai apvalgyta, apkramtyta ir, manau, kad atėjo laikas atsigriebti.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 3

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
Smiltynėje pradedama statyti jūros gyvūnų sanatorija

Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti...

Laisvalaikis
2019.01.17
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 21

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 22

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10
„Amazon“ vadovo skyrybos: investuotojai klausia, kaip dalys akcijas 6

Po 25 metų santuokos, turtingiausiu planetos žmogumi tituluojamas Jeffas Bezosas skiriasi su žmona MacKenzie.

Technologijos
2019.01.10
Dirbtinis intelektas genetines ligas išskaito veide 3

Mokslininkai teigia sukūrę dirbtinio intelekto technologiją, kuri gali nufotografuoti paciento veidą ir...

Laisvalaikis
2019.01.10
Londone – Vincento van Gogho darbų paroda 1

Laikas pirkti bilietus: Londone veikianti „Tate Britain“ galerija šių metų kovo 27 d. atidaro olandų...

Laisvalaikis
2019.01.09
Vilniaus garbės piliečių vardas pirmąkart suteiktas šeimai 3

Mecenatų, mokslininkų Viktoro ir Danguolės Butkų šeima, praėjusių metų spalį Vilniuje atidarę MO muziejų, ir...

Laisvalaikis
2019.01.09
Kino kūrėjams – daugiau finansinių galimybių

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi pataisyta Europos Tarybos (ET) konvencija dėl bendros kino filmų...

Laisvalaikis
2019.01.08
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena pagal svarbą – po Kalėdų ir Velykų

Pasibaigus 2018-iesiems, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-čio metams, pradėti skaičiuoti rezultatai.

Laisvalaikis
2019.01.07
VŽ bando: „Panamera GTS“ ir komfortui, ir lenktynių trasai 4

Išrankiausiems klientų norams įtikti siekiantys „Porsche“ gamintojai ir taip gausią „Panameros“ šeimą papildė...

Transportas
2019.01.07
Šeši būdai prarasti Nobelio medalį

Laimėtos Nobelio premijos galima atsisakyti, bet kartą suteikus, ji jau neatimama. Tačiau aukso medaliai,...

Laisvalaikis
2019.01.06
Dantys – Lietuvoje, implantai – Ukrainoje 26

Tiltai tarp šalių kartais yra panašūs į tiltus tarp dantų karūnėlių. Pasaulis, nepaisydamas Donaldo Trumpo...

Verslo klasė
2019.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau