Mokytoja Gamta: ko galima iš jos pasisemti?

Šiuolaikiniai vaikai su gamta dažniausiai susipažįsta per televizorių, nenuostabu, kad daugelis jų sunkiai atskirtų karvę nuo jaučio. Gamtininkai tokiais faktais nebesistebi ir vieningai sutaria, kad visuomenės ir ypač vaikų ugdymas apie gamtą ir aplinką turi užimti deramą vietą.

Pažinti ne iš ekrano

Realiai, o ne per televizoriaus ekraną – būtent taip pažindinti vaikus su juos supančia gamta skatina aplinkosaugos specialistai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė sako, kad žmones reikia mokyti pažinti kraštovaizdį, gamtos vertybes, atskleisti kultūros ryšį su gamta, o kartu mokyti žmones teisingai elgtis gamtoje.

„Labai svarbu išsaugoti kraštovaizdžio vertybes. Pažindami jas, suvokdami jų svarbą, vertę, suprasime, ką ir kodėl reikia saugoti, nepamiršime savo identiteto ir šaknų. Tačiau jei ir toliau taip beatodairiškai bus vartojami gamtos ištekliai, teršiama aplinka, žmonijos laukia rimta katastrofa“, – įsitikinusi ji.

Gražių pavyzdžių, kaip sugyventi su gamta galima rasti Norvegijoje. R. Baškytė sako, kad šioje šalyje veikia daug privačių gamtos mokyklų, bet jos turi puikius specialistus – gamtos mokytojus, vedančius užsiėmimus saugomose teritorijose.

Anot jos, Norvegijoje tiek vaikai, tiek suaugę daug laiko praleidžia gamtoje bet kokiu oru. „Teko matyti ir darželinukus didžiąją laiko dalį būnančius lauke net ir rudenį, darganotą dieną. Mokymo procese jie naudoja natūralias medžiagas, netgi gyvūnų kaulus, kaukoles, kailius. Vaikai mokomi naudotis net aštriais daiktais, tokiais kaip peiliai, kirvukai“, – prisimena ji.

„Skiriasi gyvensena šalyse, skiriasi ir požiūris į gamtą. Norvegams nereikia aiškinti apie tai, kad gamtoje negalima šiukšlinti, negalima žaloti medžių, naikinti augalų, tai jiems iš prigimties aišku. Tiesiog baimių ten gerokai mažiau, nei pas mus. Mūsų žmonės jau ne tik nepažįsta gamtos, bet pradeda jos bijoti“, – apgailestauja specialistė.

Šiuo metu yra parengti 23 leidiniai-gidai po nacionalinius ir regioninius parkus. Juose ne tik patraukliai pristatoma išskirtinė kiekvieno nacionalinio, regioninio parko vertė, pasiūloma galimybė originaliais būdais pažinti saugomas vertybes, bet ir pateikiamos originalios žaliosios pamokos. Naudojantis šiais leidiniais vaikai gali mokytis tiek savarankiškai, tiek su direkcijos darbuotojais, mokytojai gali organizuotai vesti žaliąsias pamokas, galima vykdyti net kelių dienų mokymo programas.

Vilioja inovacijos

Kol ekologinis švietimas dar tik skinasi kelią į gamtosauginio ugdymo programas, pažinti šalies gamtą ir gyvūniją kviečia muziejai, viliodami „gyvosiomis“ ekskursijomis.

„Išmaniosios technologijos leidžia rasti informaciją lengviau, jos pagyvina pamokas. Muziejuje, edukacinių programų metu, jie gali ne tik pamatyti gyvūnus, bet ir plačiau susipažinti su jų veiklos pėdsakais“, – sako Tado Ivanausko muziejaus Kaune, l.e.p. direktorius Aurimas Grigonis.– Pamatėme, kad negalime su dabartinėmis galimybėmis patenkinti visų norinčiųjų dalyvauti programose, trūksta patalpų, tad pasinaudojus 2014–2020 m.ES fondų investicijų laikotarpio finansavimu iš Europos regioninės plėtros fondo, planuojame statyti naujas 200 kv.m. edukacines erdves ir priimti dar daugiau lankytojų“.

Anot jo, muziejaus edukaciniuose renginiuose lankytojai gali paliesti natūralų gyvūnų kailį, plunksnas, pavartyti laukinių paukščių kiaušinius, pačiupinėti lizdus ir kitą gamtinę medžiagą. „Tai yra tiesioginis kontaktas, kuris jauniems žmonėms iš tiesų yra svarbus“, – sako jis.

Tuo tarpu po trejų metų savo šimtmetį švęsiančiame Tado Ivanausko zoologijos muziejuje lankytojų laukia daugiau kaip 14 tūkst. eksponatų, ekspozicija išdėstyta per 3 aukštus 6-iose salėse – nuo primityviausių iki sudėtingiausių organizmų. Iš viso muziejuje veikia 7 skyriai, pristatantys vabzdžių, žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių įvairovę, trys mokslinės laboratorijos, biologinių preparatų dirbtuvės.

Šiam muziejui priklausančiuose didžiausiuose Lietuvoje paukščių žiedavimo objektuose – Ventės rago ornitologinėje stotyje bei Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijoje taip pat daugėja lankytojų. Po rekonstrukcijos jų skaičius išaugo beveik trečdaliu. Įrengtos naujos ekspozicijos, atnaujinta žiedavimo stotis, apžvalgos bokštas.

Vieninteliame Lietuvoje zoologijos sode Kaune įkurdinti įvairūs egzotiški gyvūnai reikalauja specialių priežiūros sąlygų ir jau daugelį metų laukia investicijų. Muziejaus rekonstrukcijai numatyta net 11,5 mln. Eur, iš kurių apie 80 proc. bus skirta gyvūnų buveinių atnaujinimui. „Planuojame taip pat statyti veterinarijos gydyklą, atnaujinti didžiąją dalį gyvūnų voljerų, įrengti edukacijos erdvę, infocentrą, statyti oranžeriją”, - vardijo muziejaus vadovas Aurimas Didžiokas.

Jei norisi praleisti laiką gamtoje, pravartu pasidomėti, ką siūlo ir kiti žinomi objektai – V. Into akmenų, Geologijos muziejai, šalies nacionaliniai ir regioniniai parkai. Juose įrengiami pažintiniai takai, regyklos, lankymui pritaikomi piliakalniai, statomi informaciniai stendai ir apžvalgos bokštai, modernias ekspozicijas siūlo pamatyti atnaujinti parkų lankytojų centrai.