Pakalbėkime apie meną: teigiama ir teigianti

Publikuota: 2016-12-03
Monika Furmanavičiūtė, „Teigiama“, drobė, mišri technika, 135 x 165 cm, 2010. „Lewben Art Foundation“ kolekcija.
Monika Furmanavičiūtė, „Teigiama“, drobė, mišri technika, 135 x 165 cm, 2010. „Lewben Art Foundation“ kolekcija.
 

„Lewben Art Foundation“ kolekcijos rubrikoje – jauniausios kartos tapytojos Monikos Furmanavičiūtės paveikslas „Teigiama“.

„Teigiama“ – taip pavadintas Monikos Furmanavičiūtės paveikslas, iš karto užduodantis ne vieną klausimą. Teigiama – būdvardis ar dalyvis? Jei būdvardis, kas šiame tapybos darbe teigiama – moteris, situacija, būsena, kontūrinė „ji“? O jei pavadinimas nurodo procesą, kas teigiama pačiu kūriniu?

Svarbūs abu momentai – teigimas ir teigiamas vertinimas, nes ilgą laiką moterys (taip pat kuriančios) buvo apibrėžiamos per neiginius – kas jos nėra. Kūrėjas vyras asocijavosi su s/teigimu, kultūra, originalu. Moteris – su negatyvu, šešėliu, kopija. Vyrai atstovavo protui ir racionalumui, moterys – laukinei gamtai ir pasąmonės gaivalams. Tokio archajinio mąstymo pavyzdžių apstu ir šiandien – užtenka įsijungti televizorių ir vietoj spalvoto pasaulio pamatai penkiasdešimt pilkų kostiumų atspalvių.

Žodis „teigiama“ nurodo pozityvą. Bet gal „būti teigiamai“ yra bloga programa mergaitei? Būti gerai, klausyti, atsiduoti ir pasiduoti? Kad galėtų kurti, moteris pirmiausia turi nužudyti angelą savyje, rašė Virginia Woolf. Moters siluetas sklendžia virš tuščios patalpos. Jos kūno poza sugestijuoja skausmą. Žalios ir baltos spalvos primena ligoninę, kaip ir blizgantis šaltas metalinis indas.

Kas įvyko?

Gimdymas? Persileidimas? Abortas? Išprievartavimas? Tas perregimas kūnas – miręs ar merdintis? Kūrinio kompozicija suspausta, žiūrovas įspeistas į kampą. Žvilgsniui nėra kur eiti, koridorius užskliaustas, tenka grįžti prie pakabinto perregimo kūno.

M. Furmanavičiūtės paveikslą galima skaityti kaip moters kančios variaciją. Medicininės nuorodos sąmoningai gretinamos su krikščioniška ikonografija – moters figūra primena horizontalų krucifiksą. Tačiau „nukryžiavimas“ ant operacinės stalo ar ligoninės lovos yra horizontalus. Dramatizmą sukuria ne statiško kryžiaus ir mirusio kūno kontrastas, o ankštas interjeras, primenantis konteinerį. M. Furmanavičiūtės paveikslą galima palyginti su 1977 m. Romoje daryta Francescos Woodman fotografija (https://secure.flickr.com/photos/10822525@N07/975481658/), kurioje matome tarpduryje kabančią merginą, rankomis besilaikančią už durų staktos. Merginos poza primena Nukryžiuotąjį, tačiau tamsus tarpduris yra veikiau kartuvės nei kryžius. Moteris žudo keturios sienos ir priverstinė domestifikacija.

Tarp dangaus ir žemės

M. Furmanavičiūtės mergina taip pat pakibusi tarp lubų ir grindų (dangaus ir žemės). Nulenkusi galvą, pritraukusi koją. Įsprausta tarp dviejų baltų vertikalių, ji neturi išeities. Paveiksle nėra išėjimo, tik apačioje ant grindų išbarstyti raktai. Net ne raktai, o jų negatyvai, saulės išdegintos dėmės. Tai, kad ištiestoji koja tarsi prasiveržia į kitą erdvę, neatveria perspektyvos. Pėda ir dubuo įgauna pilkšvas aureoles, veikiau sugestijuojančias virpulį nei šventumą. Skausmo ribuliai nuvilnija per paveikslą, išjudina tiesiomis linijomis suveržtą erdvę. Tas kūnas dar kvėpuoja. Bent tiek.

Paveikslas „Teigiama“ įdomus struktūriniu ir tapybiniu požiūriu. Griežtos interjero vertikalės ir horizontalės derinamos su laisvai gestiškai nutapyta moters figūra. Veikiau nupiešta, gal net užrašyta. Plokščia paveikslo erdvė ir perregimas moters siluetas kontrastuoja su realistiškai tapytu medicininiu indu. Jame atsispindi langas ir žmogaus siluetas. Visame paveiksle fotografiškai tikras yra tik indas su anapusinės šviesos pažadu. Blizgantis metalinis dubuo po moters dubeniu. Visa kita – modernizmo palatos sienas spardanti ekspresija: sukrešėjusio kraujo spalvos grindys, kūno skysčiais nutaškytos ir suodžiais nubrūžintos sienos.

Tai kas vis dėlto paveiksle teigiama? Gimdymo ir praradimo kančia, kaip kūrybinės inspiracijos šaltinis. Efemeriško kūno pergalė prieš disciplinuojančią architektūrą. Hierarchinių struktūrų suardymas ir tapybos išlaisvinimas. O svarbiausia – kad galima teigti savo būtį nesiteisinant, negražinant ir nesiekiant visada išlaikyti teigiamą balansą.

Monika Furmanavičiūtė

Gimė 1978 m. Vilniuje.

2010 m. įgijo tapybos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Tais pačiais metais pradėjo doktorantūros ir meno aspirantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje.

2009 m. surengė pirmąją solo parodą ir kasmet pristato asmeninę parodą Lietuvoje, dalyvauja įvairiose grupinėse parodose užsienyje.

Menininkė gyvena ir kuria Vilniuje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Marijos Antuanetės papuošalus pirkėjai įvertino brangiau nei specialistai

Prancūzijos karalienei Marijai Antuanetei priklausęs deimantų ir perlų pakabukas aukcione parduotas už 36,2...

Laisvalaikis
2018.11.20
Mirė režisierius E. Nekrošius 7

Antradienio naktį ligoninėje mirė režisierius Eimuntas Nekrošius. Režisieriui trečiadienį būtų sukakę 66...

Laisvalaikis
2018.11.20
 Lietuva siekia turėti dar vieną palaimintąjį 7

Lietuva Vatikanui perdavė vyskupo Vincento  Borisevičiaus bylą dėl paskelbimo palaimintuoju. Kunigo...

Laisvalaikis
2018.11.19
Kaunas mene: arti ar toli

Iki lapkričio 25 d. Kaune vyksta tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „Kaunas mene. Taip arti, taip...

Laisvalaikis
2018.11.18
Turizmas: pasaulinei lyderei Prancūzijai pirštinę meta Kinija

Prancūzija jau daugiau kaip 20 metų yra daugiausiai turistų pritraukianti pasaulio valstybė. Prognozuojama,...

Su šimtmečiu, Latvija!

Šiandien Latvija švenčia Nepriklausomybės dieną, kaimyninė valstybė buvo sukurta lygiai prieš šimtą metų,...

Laisvalaikis
2018.11.18
Italijos miestelis siūlo išsinuomoti pilį šventei už 100 Eur

Tuštėjančių Italijos miestelių merai ieško būdų, kaip pagyvinti  vietos ekonomiką. Roccascalegna siūlo...

Vadyba
2018.11.17
Iš tikinčiųjų aukso nukaldinta karūna papuoš Aušros Vartų Mariją 7

Šį sekmadienį, pagrindinę Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidų dieną, garsusis Gailestingumo Motinos...

Laisvalaikis
2018.11.16
Į Valdovų rūmus atgabentas unikalus Aristotelio biustas 1

Sutapimas ar ne, kad lapkričio 15-ąją, Pasaulinę filosofijos dieną, LDK Valdovų rūmų muziejų pasiekė didžiojo...

Laisvalaikis
2018.11.15
Pagrindinis latvių kino apdovanojimas – A. Stonio filmui

Lapkričio 12 d. Rygos Nacionaliniuose latvių kino apdovanojimuose „Didysis Kristupas“ režisieriaus Audriaus...

Laisvalaikis
2018.11.13
Rudy Giuliani – nuo gerbiamo Niujorko mero iki Trumpo klouno 14

Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giuliani pastaruoju metu nenustoja varstyti teismo salės durų. Jis ne tik...

Laisvalaikis
2018.11.12
Kolekcijos. Logiški Jolantos Kyzikaitės atsitiktinumai 2

„Lewben Art Foundation“ projekte „Savas kambarys“, atidžiau įsižiūrinčiame į moterų dailininkių kūrybą, –...

Laisvalaikis
2018.11.12
Skandalingoji sostinės reklama taikosi į Kanų „liūtą“: kampanijos sėkmė skaičiais Premium 13

Šios vasaros pabaigoje užsienio rinkose akį traukusi ir skirtingų vertinimų sulaukusi reklamos kampanija...

Rinkodara
2018.11.12
XXI amžiaus rykštė: bakterijos pergudrauja antibiotikus

Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet pražudo 33.000 europiečių. Ligų prevencijos ekspertai skelbia, kad...

Laisvalaikis
2018.11.11
Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai 3

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai...

Laisvalaikis
2018.11.11
Vidurio ir Rytų Europos regione laurai – Slovėnijai ir Estijai 4

Lenkijos šalies prekės ženklas yra vertingiausias tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių, Slovėnijos –...

Rinkodara
2018.11.11
Kodėl mums nerūpi Pirmasis pasaulinis karas 4

Šiomis dienomis pasaulis mini 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Lietuva mini tyliai,...

Laisvalaikis
2018.11.11
Jūsų namai toli nuo namų (III) Premium

(Tęsinys. Pradžia – „Verslo klasė“ 2018 m. Nr. 9)

Verslo klasė
2018.11.10
Popiežius patvirtino M. Giedraitį palaimintuoju

XVI a. pradėtas baltųjų augustinų ordino pasauliečio Mykolo Giedraičio beatifikacijos procesas daugiau nei po...

Laisvalaikis
2018.11.09
Kristina Dryža – futurologė, kuriai ateitis neegzistuoja

Australijos lietuvę Kristiną Dryžą vadina viena įtakingiausių pasaulio futurologių, tačiau ji sako, kad...

Laisvalaikis
2018.11.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau