Pakalbėkime apie meną: teigiama ir teigianti

Publikuota: 2016-12-03
Monika Furmanavičiūtė, „Teigiama“, drobė, mišri technika, 135 x 165 cm, 2010. „Lewben Art Foundation“ kolekcija.
svg svg
Monika Furmanavičiūtė, „Teigiama“, drobė, mišri technika, 135 x 165 cm, 2010. „Lewben Art Foundation“ kolekcija.
 

„Lewben Art Foundation“ kolekcijos rubrikoje – jauniausios kartos tapytojos Monikos Furmanavičiūtės paveikslas „Teigiama“.

„Teigiama“ – taip pavadintas Monikos Furmanavičiūtės paveikslas, iš karto užduodantis ne vieną klausimą. Teigiama – būdvardis ar dalyvis? Jei būdvardis, kas šiame tapybos darbe teigiama – moteris, situacija, būsena, kontūrinė „ji“? O jei pavadinimas nurodo procesą, kas teigiama pačiu kūriniu?

Svarbūs abu momentai – teigimas ir teigiamas vertinimas, nes ilgą laiką moterys (taip pat kuriančios) buvo apibrėžiamos per neiginius – kas jos nėra. Kūrėjas vyras asocijavosi su s/teigimu, kultūra, originalu. Moteris – su negatyvu, šešėliu, kopija. Vyrai atstovavo protui ir racionalumui, moterys – laukinei gamtai ir pasąmonės gaivalams. Tokio archajinio mąstymo pavyzdžių apstu ir šiandien – užtenka įsijungti televizorių ir vietoj spalvoto pasaulio pamatai penkiasdešimt pilkų kostiumų atspalvių.

Žodis „teigiama“ nurodo pozityvą. Bet gal „būti teigiamai“ yra bloga programa mergaitei? Būti gerai, klausyti, atsiduoti ir pasiduoti? Kad galėtų kurti, moteris pirmiausia turi nužudyti angelą savyje, rašė Virginia Woolf. Moters siluetas sklendžia virš tuščios patalpos. Jos kūno poza sugestijuoja skausmą. Žalios ir baltos spalvos primena ligoninę, kaip ir blizgantis šaltas metalinis indas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kas įvyko?

Gimdymas? Persileidimas? Abortas? Išprievartavimas? Tas perregimas kūnas – miręs ar merdintis? Kūrinio kompozicija suspausta, žiūrovas įspeistas į kampą. Žvilgsniui nėra kur eiti, koridorius užskliaustas, tenka grįžti prie pakabinto perregimo kūno.

M. Furmanavičiūtės paveikslą galima skaityti kaip moters kančios variaciją. Medicininės nuorodos sąmoningai gretinamos su krikščioniška ikonografija – moters figūra primena horizontalų krucifiksą. Tačiau „nukryžiavimas“ ant operacinės stalo ar ligoninės lovos yra horizontalus. Dramatizmą sukuria ne statiško kryžiaus ir mirusio kūno kontrastas, o ankštas interjeras, primenantis konteinerį. M. Furmanavičiūtės paveikslą galima palyginti su 1977 m. Romoje daryta Francescos Woodman fotografija (https://secure.flickr.com/photos/10822525@N07/975481658/), kurioje matome tarpduryje kabančią merginą, rankomis besilaikančią už durų staktos. Merginos poza primena Nukryžiuotąjį, tačiau tamsus tarpduris yra veikiau kartuvės nei kryžius. Moteris žudo keturios sienos ir priverstinė domestifikacija.

Tarp dangaus ir žemės

M. Furmanavičiūtės mergina taip pat pakibusi tarp lubų ir grindų (dangaus ir žemės). Nulenkusi galvą, pritraukusi koją. Įsprausta tarp dviejų baltų vertikalių, ji neturi išeities. Paveiksle nėra išėjimo, tik apačioje ant grindų išbarstyti raktai. Net ne raktai, o jų negatyvai, saulės išdegintos dėmės. Tai, kad ištiestoji koja tarsi prasiveržia į kitą erdvę, neatveria perspektyvos. Pėda ir dubuo įgauna pilkšvas aureoles, veikiau sugestijuojančias virpulį nei šventumą. Skausmo ribuliai nuvilnija per paveikslą, išjudina tiesiomis linijomis suveržtą erdvę. Tas kūnas dar kvėpuoja. Bent tiek.

Paveikslas „Teigiama“ įdomus struktūriniu ir tapybiniu požiūriu. Griežtos interjero vertikalės ir horizontalės derinamos su laisvai gestiškai nutapyta moters figūra. Veikiau nupiešta, gal net užrašyta. Plokščia paveikslo erdvė ir perregimas moters siluetas kontrastuoja su realistiškai tapytu medicininiu indu. Jame atsispindi langas ir žmogaus siluetas. Visame paveiksle fotografiškai tikras yra tik indas su anapusinės šviesos pažadu. Blizgantis metalinis dubuo po moters dubeniu. Visa kita – modernizmo palatos sienas spardanti ekspresija: sukrešėjusio kraujo spalvos grindys, kūno skysčiais nutaškytos ir suodžiais nubrūžintos sienos.

Tai kas vis dėlto paveiksle teigiama? Gimdymo ir praradimo kančia, kaip kūrybinės inspiracijos šaltinis. Efemeriško kūno pergalė prieš disciplinuojančią architektūrą. Hierarchinių struktūrų suardymas ir tapybos išlaisvinimas. O svarbiausia – kad galima teigti savo būtį nesiteisinant, negražinant ir nesiekiant visada išlaikyti teigiamą balansą.

Monika Furmanavičiūtė

Gimė 1978 m. Vilniuje.

2010 m. įgijo tapybos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Tais pačiais metais pradėjo doktorantūros ir meno aspirantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje.

2009 m. surengė pirmąją solo parodą ir kasmet pristato asmeninę parodą Lietuvoje, dalyvauja įvairiose grupinėse parodose užsienyje.

Menininkė gyvena ir kuria Vilniuje.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis žurnalistas: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12
„Stiprūs kartu“ kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo atsiradus įstaigai „Mes stiprūs kartu“

Ukrainiečiams padėti įkurta iniciatyva „Stiprūs kartu“ kaltina beveik identišku pavadinimu neseniai...

Laisvalaikis
2022.05.12
Deimantas „The Rock“ aukcione parduotas už 21 mln. Eur, bet tai ne rekordas

Ženevoje vykusiame „Christie's“ namų aukcione parduotas didžiausias kada nors aukcione pristatytas baltasis...

Laisvalaikis
2022.05.12
Internetas 3.0: kaip protokolai ateity gali pakeisti technologijų įmones Premium 2

Pernai visuomenės susidomėjimo sulaukę nekeičiamieji žetonai (NFT) atvėrė naujų būdų uždirbti skaitmeniniams...

Inovacijos
2022.05.11
Statistika: brangiausios sulaikytos Rusijos superjachtos Premium 5

Po Rusijos invazijos į Ukrainą pasipylė dešimtys pranešimų apie įšaldytas arba sulaikytas Rusijos...

Laisvalaikis
2022.05.10
Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių

Paskelbta, jog Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių.

Laisvalaikis
2022.05.10
V. Putino reitingai nekrenta, bet rusai nerimauja

Gegužės 9-ąją, kai Rusija švenčia Pergalės dieną, kurią Vladimiras Putinas, šalies prezidentas, įsivaizdavo...

Laisvalaikis
2022.05.09
Nematerialaus paveldo sąvadą papildė FiDi, ripka, aludarystė Biržuose ir Kupiškyje

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė devynios Lietuvos regionų tradicijos, tarp jų  –...

Laisvalaikis
2022.05.09
Istorikas, dizaineris ir heraldikos specialistas: kaip buvo kuriama Lietuvos kariuomenės atributika

Prieš kelerius metus Henrio Gaidžio (JAV) Lietuvai padovanotos ir šiuo metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje...

Laisvalaikis
2022.05.08
Keliai veda į Kauną: modernizmo architektūros perlus aprodo netikėtai Premium

Kauniečiai patvirtina, kad, nors „Europos kultūros sostinės“ titulas Kaunui priklauso šiemet, miestas...

Gazelė
2022.05.08
VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Jau beveik įprasta, kad vaizduojamasis menas nespaudžia stabdžių – šią savaitę greta gausybės esamų vėl...

Laisvalaikis
2022.05.06
Po pusmečio TKS į žemę grįžo NASA misijos įgula

NASA misijos „Crew 3“ įgula penktadienį sugrįžo į Žemę po pusės metų darbo Tarptautinėje kosminėje stotyje“...

Inovacijos
2022.05.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku