Jei Romoje pasigestum šiuolaikinio meno

Publikuota: 2016-11-27
MAXXI muziejuje. Maxo Rossi („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.
MAXXI muziejuje. Maxo Rossi („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.
 

Romos tramvajumi Nr. 2 paprastai keliauja bent keletas hipsteriškai vilkinčių jaunuolių. Žemę šluojantys vilnoniai kardiganai ir „Air Max“ sportbačiai išlipa „Flaminio Apollodoro“ stotelėje ir traukia į Nacionalinį XXI a. meno muziejų – MAXXI.

Kažin ar daug tokių, kurie į Romą važiuotų žavėtis šiuolaikiniu menu ir architektūra. Visgi jei antikiniame mieste pasiilgsti mūsų laikų meno, verta aplankyti MAXXI. Pirmasis šiuolaikinio meno ir architektūros muziejus Romoje atidarytas 2010 m. buvusioje karinėje zonoje.

Ne tik muziejus

Muziejų projektavo Irake gimusi britų architektė Zaha Hadid (1950–2016), pirmoji moteris, gavusi prestižinę Prizkerio architektūros premiją. Jos įsteigtos dizaino kompanijos architektų darbų sąraše – visame pasaulyje žinomi darbai, pradedant Bilbao muziejumi, baigiant Londono olimpinio vandens sporto centru ar Guangdžou operos teatru.

MAXXI buvo suprojektuotas ne vien kaip erdvė meno objektams eksponuoti, greičiau – kaip visas universiteto miestelis: muziejaus kompleksą sudaro pagrindinis pastatas, buvę kareivinių barakai ir kiti kariniai pastatai, kuriuose vyksta parodos, performansai, po kelias savaites trunka festivaliai.

Dėl persidengiančių ilgų siaurų pastato erdvių iš išorės muziejus primena geležinkelio mazgą. Įžengus į vidų, dėmesį prikausto skirtingame aukštyje įvairiomis kryptimis vingiuojantys laiptai ir ilgi koridoriai. Įspūdis – lyg būtum atsidūręs italų architekto ir grafiko Piranesi serijos „Kalėjimai“ darbuose.

Nuo viršutinio aukšto

Norintiems būti tikriems, kad iš pirmo žvilgsnio klaidžioje muziejaus erdvėje aplankėte viską, gidai pataria pradėti nuo viršutinio aukšto – 5-osios galerijos. Viena jos siena stiklinė, tad akis galima paganyti ne tik į meno objektus, bet ir Falminio rajono panoramą.

Šiomis dienomis čia eksponuojami Pakistane gimusios amerikietės Shahzios Sikander darbai, garsėjantys istoriniu ir politiniu kontekstu. Tai piešiniai, miniatiūros, video- ir skaitmeninė grafika. Parodos ašis – hipnotizuojanti 20 m ilgio grafinė videoanimacija „Parallax“, – daugiakanalę instaliaciją iš šimtų skaitmeninių animuotų vaizdų lydi šešios projektui sukurtos arabiškos poemos.

„Paralax“ interpretuoja Hormūzo sąsiaurio, vienintelio jūros kelio iš Persijos įlankos, istoriją: šiuo sąsiauriu perplukdoma apie 20% pasaulyje išgaunamos naftos, taigi kariniai incidentai čia neišvengiami.

Dedikacija Japonijai

Kitoje galerijoje rasite architektūros parodą „Japonų namai“, tyrinėjančią japonų namų raidą ir gyvenimą po 1945 m., joje eksponuojama per 30 darbų.

1945 m. Japonijoje žymi naują architektūros epochą – pokariu pradėti projektuoti maži vienviečiai butai, lygiai taip pat greitai statomi, kaip ir griaunami. Greita statybų apyvarta paliko nemažai įdomių architektūros projektų, tiesa, jau nugriautų, bet kadaise įgyvendintų.

Jei važiuosite Tibro krantine

Tarp pusšimčio eksponatų nuolatinėje ir nemokamoje parodoje eksponuojami šeši PAR menininko Williamo Kentridge‘o darbai. Šis menininkas Romoje populiarus. Vienas naujausių jo sumanymų – Tibro upės krantinės „dekoracija“: masyvūs 10 m aukščio antikiniai simboliai, išpiešti ant krantinės, pasakoja Romos istoriją. Atkreipkite dėmesį, važiuodami palei Tibro upę, – atrodo gana mistiškai.

Jaunųjų mecenatas

Nuolatinė MAXXI kolekcija vis papildoma jaunų italų menininkų darbais. Antai Italijos libės Adelitos Husni-Bey darbai tyrinėja komercinės kultūros poveikį individui. Parodoje sukasi jos sukurta televizinė karuselė „Mėnulis minioje“ (it. „La Luna in Folle“). Autorė sako, kad šį darbą įkvėpė pavojingas realybės ir fikcijos susiliejimas televizijos realybės šou.

Ludovica Carbotta darbai fokusuoja individualios ir kolektyvinės erdvės santykius. Jos darbas „Monowe“ paremtas muziejaus muziejuje koncepcija. Tai moderni architektūros konstrukcija, atidžiau įsižiūrėjus, primenanti medinėmis sijomis prilaikomą palėpės erdvę, kurioje dulka pamiršti daiktai. Futuristinė palėpė muziejuje pabrėžia fizinių ir įsivaizduojamų erdvių teritorijas.

XXI a. meno muziejus MAXXI

Via Guido Reni, 4, Roma

Dirba – nuo antradienio iki penktadienio – 11–19 val., šeštadienį 11–22 val., sekmadienį 11–19 val. Bilietas 12 Eur, yra nuolaidų.

Informacija

FOTOGALERIJA Jei Romoje pasigestum šiuolaikinio meno (11 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Superturtuoliai veržiasi į kosmosą Premium 2

Peras Wimmeris, į šeštąją dešimtį įkopęs danų finansininkas, jau netrukus prisisegs saugos diržą ir pasiruoš...

Laisvalaikis
2019.03.22
Vilniaus aukcionas gundys sensacijomis

Vilniaus aukciono (VA) rengėjai kovo 22 d. vyksiančiame aukcione pasiūlys kelis sensacingus artefaktus,...

Laisvalaikis
2019.03.21
Lietuviai laimingesni už latvius ir estus 7

Šiųmetėje Jungtinių Tautų Laimės ataskaitoje laimingiausia tauta antrus metus iš eilės įvardinti suomiai.

Laisvalaikis
2019.03.20
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 12

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
2019.03.19
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.19
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  3

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Verslo aplinka
2019.03.19
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Specifinės gamybinės problemos Dantų karalystėje Premium

– Buna ziua, – pasigirdo ragelyje. – Buna ziua, – automatiškai atsakiau į rumunišką pasisveikinimą.

Verslo klasė
2019.03.11
Albertas Sinevičius: pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dirbo nepolitikuodama Premium 1

„Dabar pasigirsta kalbų, kad ne už tokią Lietuvą kovojome. Man regis, reikia skirti dvi sąvokas:...

Laisvalaikis
2019.03.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau