Rokas Grajauskas: ekonomistas, siekiantis eiti Obamos ir Churchillio keliais

Publikuota: 2016-11-25

31-ų Rokas Grajauskas nuo 2014 m. dirba „Danske Bank“ vyriausiuoju Baltijos šalių ekonomistu. Skaičiuojant metais, jo kelias į šias pareigas neatrodo ilgas. Skaičiuojant pagal nuveiktus darbus, jis pasiekė nemažai. „Nelaikau savęs labai jaunu. Per gana trumpą karjerą esu išbandęs nemažai veiklų, nuveikęs įdomių darbų. Todėl jaučiuosi šiek tiek ir patyręs“, – sako VŽ pašnekovas.

Rokas Grajauskas gimė ir augo Kaune. Mokėsi J. Jablonskio gimnazijoje, kuri visais laikais buvo vadinama prestižine. Mokykloje buvo aktyvus ir padykęs. Sykį istorijos mokytojas, kurį p. Rokas sako labai gerbiąs, „išpranašavo“ jam Winstono Churchillio ateitį – būsimasis visų laikų garsiausias Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas dėl netoleruotino elgesio buvo pašalintas iš mokyklos. Barackas Obama, šypteli p. Rokas, viename savo interviu prisipažino irgi buvęs maištingas vaikas.

Dingteli, kad p. Rokas būtų visai nieko prieš nueiti B. Obamos ar W. Churchillio karjerų kelius: jis gana ryžtingai nusiteikęs keisti pasaulį ir yra įsitikinęs, kad ramus, konformistiškas, taisyklių aklai besilaikantis žmogus vargu ar pasieks reikšmingų pergalių.

„Jei nori keisti aplinką arba žaidimo taisykles, reikia drąsos, užsispyrimo ir nepaklusnumo toms taisyklėms bei sistemoms“, – kalba p. Rokas. Šypteli, kad jokiais būdais neskatina moksleivių ar studentų elgtis nedrausmingai, juolab kad pats ISM universitete ne tik studijuoja doktorantūrą, bet ir skaito paskaitas.

Paklaustas, kaip sekasi keisti tarptautinio banko taisykles, pašnekovas nusijuokia: banko taisyklių jis nekeičiąs, jo maištingumas labiau nukreiptas į valstybės, visuomenės pokyčius.

Ekonomisto įsitikinimu, keistinos taisyklės, veikiančios valstybės lygmeniu ir susijusios su sukčiavimu, šešėline ekonomika, mokesčių slėpimu, konkurencinių sąlygų nebuvimu, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemomis.

Gerai yra pasakiusi praėjusio VŽ „Savaitgalio“ pašnekovė generolė Živilė Mikėnaitė: „Geriausia kritika – padaryti geriau.“ Ir aš klausiu p. Roko, ką jis pats pasiūlytų šioms valstybės ligoms gydyti.

„Pagrindinis vaistas būtų viešumas – visų viešų asmenų kalbėjimas apie problemas, tikintis, kad žmonės vis dėlto keičiasi“, – sako jis.

Kryptis – Vakarai

Ponas Rokas teigia, kad jo vidinį pokyčių variklį nuo mažumės užkūrė tėvai, kurie jam, broliui ir sesei nuolat primindavo, kaip svarbu yra mokytis ir daryti gerus darbus.

Kitas dalykas, padaręs įtaką jo pasaulėžiūrai, buvo tėvų aistra keliauti, jie iki šiol yra prisiekę keliauninkai.

Pašnekovas pasakoja, kad dar prieš atsiveriant sienoms jo tėvai rasdavo būdų išvykti į užsienį, ir jis, tuomet penkiametis, 1990-ųjų vasarą pamatė Veneciją. Grįžęs darželio vaikams ir auklėtojoms pasigyrė buvęs Italijoje ir iki šiol atsimena, kaip užsigavo, kad niekas juo nepatikėjo.

„Nuo to laiko kiekvieną vasarą kur nors važiuodavome. Kad ir vaikas, mačiau didžiulius gyvenimo tose šalyse ir Lietuvoje skirtumus. Vėliau suvokiau, kad tai yra aiški kryptis to, ko mes turime siekti“, – kalba p. Rokas. Anot jo, tas suvokimas ir į Vakarus orientuotas tarptautiškumas jam, broliui ir sesei buvo įskiepyti nuo mažų dienų, tarytum užkoduoti jų DNR.

Apie karjerą

Kažin kiek lėmė DNR, kad p. Rokas, Vilniaus universitete gavęs bakalauro diplomą, vėliau du magistro laipsnius įgijo Amsterdamo universitete ir prestižinėje Londono ekonomikos mokykloje. Pusmetį dirbo Taipėjuje ir išmaišė pusę Azijos, pustrečių metų – Briuselyje, nes, sako, jį visada traukė „europiniai reikalai“. Europos Parlamente dirbusiam jaunam specialistui Lietuvos pirmininkavimas ES pasirodė istorinis įvykis, tad 2013-aisiais grįžo į Lietuvą ir pirmininkavimo laikotarpiu dirbo Seime.

2014 m. laimėjo konkursą eiti „Danske Bank“ ekonomisto pareigas.

„Man svarbu, kad gyvendamas Lietuvoje galiu prisidėti prie šalies kūrimo, tiesiogiai ar mažiau tiesiogiai, bet vis tiek – jaučiu kūrybinį pasitenkinimą. Vakaruose tai pajusti sunkiau – ten esi vienas iš daugelio. Išsiskirti iš jų labai sunku, ypač, jei kalbame apie Londoną, kur suvažiuoja viso pasaulio talentai. Bet kuriuo atveju ten nekuri nei Londono, nei Didžiosios Britanijos, galų gale ten esi užsienietis“, – kalba p. Rokas.

Apie emigraciją

Kita vertus, emigracijos p. Rokas nevadina nei baubu, nei valstybės problema: „Aš asmeniškai tai matau labiau kaip galimybę. Be abejo, trumpuoju laikotarpiu emigracija turi neigiamų padarinių – išvažiuoja jauni, darbštūs, protingi žmonės, mes netenkame kūrybinio potencialo, bet jau matyti tendencija, kad jie grįžta.“

Anot pašnekovo, dauguma užsienyje gyvenusių jo draugų jau grįžo, kiti ketina, ir kalbama čia apie profesionalus.

Svarbi priežastis, viliojanti juos atgal į gimtinę, yra didesnės karjeros galimybės, ir jis pats čia gali būti geras pavyzdys.

„Manau, kad mano patirtis užsienyje buvo pranašumas, ir ji padėjo laimėti konkursą „Danske Bank“, – sako pašnekovas. Kitas dalykas, priduria jis, – profesionalai grįždami parsiveža naują, kitokį socialinį kapitalą, taip pat finansinį ir žmogiškąjį. Jie parvažiuoja pamatę pasaulio, įgiję kitokių elgsenos įgūdžių.

Jis sutinka, kad emigravo ne vien aukštuosius mokslus baigusieji, bet ir profesionalūs darbininkai, amatininkai, – pabandyk šiais laikais kokybiškai susiremontuoti butą, kai statybininkai skalsesnės duonos ieško svetur.

Pasak p. Roko, šiuos žmones į užsienį išveja nedarbas, pajamų nelygybė ir geresnio gyvenimo troškimas – mažiausiai kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestis Anglijoje 4–5 kartus aukštesnis nei Lietuvoje, prekės ten ir čia kainuoja panašiai, o paslaugų kainos skiriasi maždaug dvigubai.

„Mažiausiai kvalifikuotų žmonių pragyvenimo kokybė emigravus gerokai išauga. Tačiau jei esi profesionalas, manau, kad ir Lietuvoje, Vilniuje, gali gana neblogai uždirbti. O, atsižvelgiant į tai, kad kainos čia mažesnės, gali turėti beveik tokią pačią gyvenimo kokybę, kaip ir kitose Europos sostinėse“, – kalba ekonomistas.

Apie valdžią ir ateitį

Su p. Roku kalbėjomės prieš geras dvi savaites – dar neataušus rinkimų aistroms. Anot jo, nediskutuojant, gerai ar blogai, kad laimėjo valstiečiai-žalieji, į Seimą reiktų žiūrėti kaip į mūsų visuomenės veidrodį.

„Politikus išsirenkame mes, visuomenė, ne kas nors kitas, todėl aš sakau, kad problema yra ne gerų politikų pasiūla, bet jų paklausa“, – kalba p. Rokas. Jis patikslina, kad Lietuvoje pakanka gerų politikų, turinčių gerų idėjų, jų buvo ir šiuose rinkimuose, bet dažnai mes išrenkame ne tuos, kurie galėtų įgyvendinti pokyčius.

„Problema esame mes, visuomenė, protesto balsų Lietuvoje dar labai daug. Užtai prieš kiekvienus rinkimus atsiranda partija, kuri tai išnaudoja“, – dėsto p. Rokas. Anot jo, pagrindinė priežastis, dėl kurios rinkimai iš rinkimų Lietuvoje laimi protesto balsai, yra ekonominė. Konkrečiau – ta, kad daugybė žmonių gauna per mažas pajamas.

„Esu studijavęs politiką ir ekonomiką ir galiu gana aiškiai matyti, kad ekonominiai dalykai yra daugelio politinių procesų pagrindas“, – sako pašnekovas. Anot jo, remiantis oficialia statistika, pagal nelygybės mastą Lietuva, valdant Vyriausybei, kuri teoriškai buvo kairioji, pernai išsiveržė į pirmą vietą Europoje – nelygybė pas mus išaugo iki rekordinių aukštumų.

Paklaustas, kokias viltis sieja su naujaisiais valdančiaisiais, pašnekovas sako bijąs, kad tokių reformų, kokių norėtume, nebus: „Kol kas matau daugiau populizmo ir idėjų, kurios gali pridaryti daugiau žalos negu naudos.“

Anot ekonomisto, valstybiniai bankai ir vaistinės, valstybinis alkoholio monopolis ir pan. yra valstybinio kapitalizmo, kuris mus vestų Venesuelos arba Baltarusijos keliu, apraiškos, o šioms dabartinių valdančiųjų kalboms tapus kūnu Lietuva pasuktų labai pavojinga kryptimi.

„Jei esame rinkos ekonomika, tai ir eikime tuo keliu. Priešingu atveju grįšime ten, kur retas mūsų norėtų grįžti. Toks polinkis mėtytis nuo vieno kraštutinumo prie kito man atrodo nesuprantamas. Labai tikiuosi, kad racionalus protas laimės ir radikaliausi pasiūlymai nebus įgyvendinti“, – šypteli p. Grajauskas.

Vertindamas buvusios Vyriausybės darbą, jis sako, kad tai buvo ketveri reformų nedarymo metai ir, išskyrus priimtą Darbo kodeksą, už kurį – pagyrimo žodis, nieko reikšminga nebuvo nuveikta. O dabar gali būti pridaryta tokių reformų, kurios smarkiai pablogintų Lietuvos konkurencinę aplinką, o civilizuoto pasaulio akyse dėl jų atrodytume keistai.

Apie kuriančią visuomenę

Pašnekovo vizijose – 10–30 metų Lietuvos strategija, kuri padėtų šaliai tapti turtinga išsivysčiusia valstybe – ne nuo pigios darbo jėgos priklausančia ekonomika, bet žmogiškuoju intelektiniu kapitalu grįsta kuriančia visuomene.

Nes, sako jis, tik kuriančios visuomenės yra turtingos.

„Gal tai iš futurologijos srities, bet studijos, prognozuojančios, kaip atrodys pasaulis po 20 metų, rodo, kad IT sektorius gali būti didesnis negu visa gamyba. Juk viskas aplink mus pamažu tampa IT“, – kalba p. Rokas. Paklaustas, ar tiki, kad ateityje valgysime 3D kotletus, jis šypteli: „Tokių gal ne, bet vis daugiau dalykų persikels į IT sritį, dirbtinis intelektas pamažu taps savaime suprantamu dalyku, supančiu mus kiekvieną gyvenimo momentą.“

Jis pats stengiasi investuoti laiko savo IT vartotojo įgūdžiams gerinti: „Iš pradžių užtrunka įsigilinti į kokią naują programėlę, ir tai stabdo – skaityk, gaišk laiką, gilinkis, galiu ir be to išgyventi. Bet kaskart įsigilinęs suvoki, kad ne veltui ji tokia populiari ir ne veltui tiek daug žmonių ją naudoja, ji tikrai gyvenimą padaro įdomesnį. Sutinku, kad kartais mes per daug priklausomi nuo technologijų, bet manau, kad vos ne kiekvienas žingsnis mūsų gyvenime tampa susijęs su IT sistemomis, programomis ir pan.“, – kalba pašnekovas.

Jo įsitikinimu, siekiant, kad Lietuvos visuomenė taptų kurianti, esmių esmė ir prioritetas yra švietimo struktūra: „Tai pirmas, antras ir trečias mūsų valstybės prioritetai.“

Apie viltį ir proveržį

Deja, priduria pašnekovas, atsiranda vis daugiau ženklų, kad ekonomikos augimas artimiausioje ateityje nebebus toks greitas, prie kokio esame įpratę, – pigios darbo jėgos potencialą jau išsėmėme, taigi tampame nebepigūs, bet dar nesame kuriantys.

„Šitas pereinamasis laikotarpis, kurį išgyvename, yra pats skausmingiausias. Nuo mūsų dabar priklauso, ar tapsime kuriančia visuomene ir pereisime į turtingųjų valstybių klubą, nes savaime tai neatsitinka. Kita vertus, pasaulyje yra ne vienas pavyzdys, kai nebuvo sugebėta to padaryti“, – dėsto p. Rokas.

Paklaustas, ar pats turi vilčių, kad per artimiausius 10–15 metų Lietuva įstos į tokį klubą, jis sako vilties niekada neprarandąs.

„Prieš šiuos rinkimus man atrodė, kad tokia viltis reali, tačiau dabar ji... susitraukė. Norėtųsi tikėti, kad tai gali įvykti, matau žmonių, kurie turi idėjų ir žino, ką reikia daryti, tačiau jiems sunku prieiti iki valdžios, nes viršų paima kitos jėgos ir proveržis vėl atidedamas“, – šypteli p. Rokas.

Repliką, kad dabar turėsime profesionalų vyriausybę, jis atremia abejone: kad su žodžiu „profesionalas“ neatsitiktų taip, kaip kažkada atsitiko su žodžiu „valstybininkas“ – įgijęs prastą konotaciją, jis buvo pradėtas vartoti su kabutėmis, pajuokiama prasme.

„Žinoma, norėtųsi, kad pokyčiai būtų greitesni, bet vis tiek manau, kad proveržis ateis“, – sako p. Rokas. Vėlgi, priduria, kaip banko analitikas Baltijos šalims jis dažnai važiuoja į Estiją, Latviją ir mato, kad estai yra bent keletą metų priekyje, todėl su vadinamąja vidutinių pajamų spąstų problema jie susidūrė anksčiau negu mes ir dabar visai neblogai su ja tvarkosi.

„Manau, tai ir mentaliteto klausimas, labai daug padarė jų artumas su Suomija – ir mąstymą pakeitė, ir atlyginimai dėl to kilo greičiau, ir gerokai daugiau investicijų iš Suomijos pritraukė, – estai dabar turi tris kartus daugiau investicijų vienam gyventojui negu mes“, – kalba ekonomistas. Jis pasakoja susitikimuose su banko klientais Estijoje girdįs, kad jie yra tikri dėl to, ką daro, tiki savo jėgomis, ir tai jį nuteikia pozityviai.

Bet gal mes geresni, draugiškesni žmonės negu estai? Pagaliau – gal mes kada nors juos prisivysime?

„Aš turiu vilčių, nes matau pokyčių“, – sako p. Rokas.

Aš irgi turiu vilčių išlošti loterijoje 64 milijonus.

„Puiku, tik tikimybė prisivyti estus gerokai didesnė nei išlošti loterijoje. Loterijoje nuo tavęs nepriklauso, kaip iškris kamuoliukai. O čia priklauso nuo mūsų, ypač – nuo jaunosios kartos, užsienyje įgijusios patirties. Tokių žmonių Lietuvoje vis daugiau, ir tai yra tas dalykas, kuris suteikia daugiausia vilties. Aš proveržį sieju su jaunąja karta“, – kalba p. Rokas.

Apie jaunąją kartą

„Manau, kad trisdešimtmečių kartai, kuri užaugo ir subrendo Nepriklausomybės metais, atėjo laikas prisiimti atsakomybę už valstybės likimą ir ateitį“, – sako p. Rokas.

Norėjote pasakyti: laikas imti valdžią į savo rankas?

„Ne tik valdžią politine prasme, bet ir imtis iniciatyvos visuomeniniuose judėjimuose, vadovauti įmonėms. Jau yra įmonių, kurioms vadovauja visai jauni žmonės, kartais vaikai tų, kurie tas įmones sukūrė. Kalbant apie politiką, manau, kad per šiuos rinkimus buvome prie to priartėję“, – kalba pašnekovas. Perklaustas patikslina tikrai nenorįs pasakyti, kad tik jaunoji karta gali pakeisti esamą padėtį.

„Geriausias pavyzdys būtų Gintautas Galvanauskas, ilgus metus vadovaujantis „Danske Bank“ filialui Lietuvoje. Jis – itin vertinamas profesionalas, ilgiausiai dirbantis banko vadovas Lietuvoje, o tai irgi šį tą pasako“, – kalba p. Rokas.

Apie banko veidą

Dauguma Lietuvoje veikiančių bankų turi savo analitikus, tapusius ar tampančius to banko veidais, kaip kokios rinktinės gražuolės – tarptautinių kosmetikos kompanijų. Antai ekonomistas Gitanas Nausėda visada asocijuosis su SEB, Jekaterina Rojaka – su DNB, Nerijus Mačiulis – su „Swedbank“, Žygimantas Mauricas – su banku „Nordea“.

Dabar štai Rokas Grajauskas, bene jauniausias jų gretose, tampa „Danske Bank“ veidu.

Paklaustas, ar taip ir jaučiasi, pašnekovas šypteli: „Gal iš dalies... Turbūt iš visų banko darbuotojų labiausiai esu matomas viešojoje erdvėje, ir, matyt, banko veikla labiausiai asocijuojama su dažniausiai matomais žmonėmis.“

Į klausimą, ar lengvai įveikia atsakomybės naštą, juk banko analitiko įžvalgos gali pakeisti žmogaus likimą, p. Rokas sako: „Žinoma, kai labai daug kalbi, gali ir prisikalbėti, absoliučiai kiekvieno žodžio nesukontroliuosi. Ypač kai kalbi spontaniškai, kas nors gali išsprūsti. Pats stengiuosi kritiškai vertinti savo žodžius. Klaidų ar klaidelių gali pasitaikyti, bet pamatiniai principai vis tiek yra – pagrindinės mūsų rekomendacijos grindžiamos išsamia analize ir žodžiai visada pamatuoti. Gal dar per trumpai einu ekonomisto pareigas, bet iki šiol, atrodo, neprikalbėjau dalykų, dėl kurių gailėčiausi.“

Baigiantis pokalbiui, pašnekovui užduodu tradicinį klausimą: ką jis veikiąs laisvalaikiu.

Atsakymas nuspėjamas: laisvo laiko jis beveik neturįs.

„Studijuoju doktorantūroje, dėstau ISM, darbas laikui irgi labai imlus, taigi poilsiui jo, deja, lieka labai mažai. Tačiau žūtbūt stengiuosi atrasti jo sportui – net mokslo įrodyta, kad jis yra būtinas viskam – ir proto aštrumui“, – šypsosi p. Rokas.

O kelionės, klausiu.

Anot p. Roko, šiuo metu laiko kelionėms nelieka. Bet kitai vasarai jau sudėlioti planai su drauge išvykti kur nors toliau – vis tiek turi pakeliauti, pasisemti įkvėpimo, tuomet ir galva kitaip ima veikti.

„Bet kuriuo atveju pusiausvyra tarp darbo ir gyvenimo turi būti. Taip, iš pradžių, kol jaunas, turi labai daug dirbti, kad pasiklotum pamatą, paskiau jau gali raškyti vaisius. Kita vertus, ir dabar privalai rasti laiko laisvalaikiui, sportui, kuo daugiau pabūti su artimaisiais. Tiesiog privalai, nes kitaip – dėl ko gyveni“, – šypsosi p. Rokas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Investicijos į nekilnojamąjį turtą tarpukario Kaune 6

Sukako 100 metų, kai 1919-ųjų sausio 2 d. iš lenkų okupuoto Vilniaus pasitraukė Lietuvos laikinoji...

Laisvalaikis
2019.01.20
Lietuvos rašytojų sąjunga gina rašytoją M. Ivaškevičių 1

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba sausio 19 d. išplatino pareiškimą, ginantį Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2019.01.20
Beckhamų prekės ženklai klimpsta į nuostolius 4

Davido ir Victorios Beckham atstovaujami aprangos prekės ženklai pastaraisiais metais patiria vis daugiau...

Laisvalaikis
2019.01.20
Jūsų namai toli nuo namų: „Radisson“ ir „Ramada“ viešbučių istorijos Premium

Keliauninkams skirtos užeigos egzistavo jau ankstyvosiose civilizacijose ir yra minimos net Biblijoje.

Verslo klasė
2019.01.19
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 3

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
Smiltynėje pradedama statyti jūros gyvūnų sanatorija

Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti...

Laisvalaikis
2019.01.17
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 21

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11
„Verslios Lietuvos“ vadovės D. Kleponės portretas: lyderystė carpe diem stiliumi 23

Ruošdamasi pokalbiui su Daina Klepone, VšĮ „Versli Lietuva“ generaline direktore, pamaniau: jos CV būtų...

Laisvalaikis
2019.01.11
Mokslininkai atspausdino už aguonos grūdą mažesnį Vytį

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių...

Laisvalaikis
2019.01.10
„Amazon“ vadovo skyrybos: investuotojai klausia, kaip dalys akcijas 6

Po 25 metų santuokos, turtingiausiu planetos žmogumi tituluojamas Jeffas Bezosas skiriasi su žmona MacKenzie.

Technologijos
2019.01.10
Dirbtinis intelektas genetines ligas išskaito veide 3

Mokslininkai teigia sukūrę dirbtinio intelekto technologiją, kuri gali nufotografuoti paciento veidą ir...

Laisvalaikis
2019.01.10
Londone – Vincento van Gogho darbų paroda 1

Laikas pirkti bilietus: Londone veikianti „Tate Britain“ galerija šių metų kovo 27 d. atidaro olandų...

Laisvalaikis
2019.01.09
Vilniaus garbės piliečių vardas pirmąkart suteiktas šeimai 3

Mecenatų, mokslininkų Viktoro ir Danguolės Butkų šeima, praėjusių metų spalį Vilniuje atidarę MO muziejų, ir...

Laisvalaikis
2019.01.09
Kino kūrėjams – daugiau finansinių galimybių

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi pataisyta Europos Tarybos (ET) konvencija dėl bendros kino filmų...

Laisvalaikis
2019.01.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau