Lietuvės sukurti 3D įtvarai – vieninteliai pasaulyje

Publikuota: 2016-11-19
Gintarės Černiauskaitės, Vilniaus dailės akademijos doktorantės, sukurti ir gamybai paruošti įtvarai laukia investuotojų, kad būtų pradėti masiškai naudoti. 
Laimės Penkaitės nuotr.
Gintarės Černiauskaitės, Vilniaus dailės akademijos doktorantės, sukurti ir gamybai paruošti įtvarai laukia investuotojų, kad būtų pradėti masiškai naudoti. Laimės Penkaitės nuotr.
 

Lengvesni, gražesni, leidžiantys odai kvėpuoti, perdirbami. Vilniaus dailės akademijos (VDA) doktorantė Gintarė Černiauskaitė sukūrė įtvarus, kuriais siekia iš esmės pakeisti mūsų požiūrį į traumas.

„Exo“ pavadintas įtvaras visai nepanašus į tradicinį „gipsą“, kurio vienintelis teikiamas džiaugsmas – leisti draugams ant jo pasirašyti. Dizainerės kūrinys labiau primena stiliaus detalę nei gydymo įrankį. Tokia ir buvo Gintarės idėja: sukurti daiktą, kuris kuo labiau sumažintų traumos sukeltą ne tik fizinį, bet ir psichologinį skausmą.

„Patyrus traumą psichologinė būklė labai svarbi. Ji prisideda prie to, kaip greitai žmogus pasveiks. Norėjau sukurti įtvarą, kuris ne tik gydytų, bet ir paverstų gydymo procesą kuo mažiau išmušančiu iš vėžių“, – sako 25-erių dizainerė, susitikus jos darbo vietoje – VDA studijoje. Ir prideda, kad ant „Exo“ irgi galima pasirašyti: „Tik ploteliai parašui mažesni!“

Išlaisvina kūną, neteršia gamtos

„Exo“ pagamintas iš plastmasės mišinio ir atspausdintas 3D spausdintuvu, kiekvieno paciento norimomis spalvomis, vienu iš trijų pasirinktų raštų. Vos 120 g – mažiau už išmanųjį telefoną – sveriantis įtvaras sudarytas iš korio formos struktūros, leidžiančios odai kvėpuoti. Gydytojai gali atlikti reabilitacijos procedūras net jo nenuėmę.

Esame įpratę, kad trauma laikinai išstumia žmogų iš kasdienio gyvenimo ritmo. Kurdama savo įtvarus Gintarė norėjo tai pakeisti.

„Tradiciniai įtvarai pacientui dažnai neleidžia judėti ir tai sukelia papildomų problemų. Laukiant, kol sugis lūžęs kaulas, didelė tikimybė, kad nusilps raumenys, sumažės jų masė, sustings sąnariai – juk visą šį laiką jie negalėjo judėti. Norėjau sukurti įtvarą, kuris išlaisvintų žmogų: leistų sportuoti, būti aktyviam. Tikiu, kad net ir patyrus traumą galima gyventi visavertiškai, bent iki tam tikros ribos“, – sako dizainerė.

Įtvaras yra specifinis daiktas: būtinas gydymo metu, bet nebereikalingas pasveikus. Gintarė atsižvelgė į tai ir pasirinko tokį plastiko mišinį, kurį būtų galima perdirbti.

„Gydymo procesas įprastai trunka nuo 3 iki 6 savaičių. Nenorėjau, kad joms pasibaigus įtvaras būtų tiesiog išmestas. Sąvartynai ir taip pilni plastmasės, gipso ir klijų mišinys irgi kelia problemų, norint jį perdirbti. Tad ėjau kitu keliu. Kiekvieną nereikalingą įtvarą galima perdirbti dėl gamybai naudojamo plastiko mišinio savybių. Tikiu, kad inovacijos turi būti ekologiškos“, – neabejoja dizainerė.

Sudėjus visas šias savybes – patogumą, dizainą, ekologiškumą – į vieną, „Exo“ tampa unikaliu kūriniu šiandienos medicinoje. „Tikrai nesu vienintelė, sugalvojusi sukurti modernesnį įtvarą, – šypsosi pašnekovė. – Mačiau keletą panašių studentų projektų, vienas savąjį aprašė žodis žodin, kaip aprašytas mano įtvaras. Rusijoje yra gaminamas panašaus dizaino, bet sunkesnis ir paprastesnis, langetinio tipo įtvaras. Tačiau „Exo“ analogo rinkoje nėra.“

nuotrauka::1

Į prestižinę mokyklą

VŽ pašnekovė pasakoja nuo mažens mėgusi dizainą, bet kūrė drabužius, apie mediciną negalvojo. Būdama 12-os iš močiutės gavo siuvimo mašiną ir pradėjo siūti, užuot dėvėjusi parduotuvėse nupirktus drabužius. Tai buvo jos maišto forma ir paauglystės aistra.

Tačiau prasidėjo traumos. „Esu turėjusi keturis gipsus, dvi langetes, gal 8 minkštus įtvarus...“, – skaičiuoja Gintarė. Paaiškina, jog tai įgimta: „Esu labai lanksti ir dėl to dažnai patiriu traumų, pavyzdžiui, ką nors išsinarinu.“

Rizikos nemažina ir aktyvus laisvalaikis: snieglentės, banglentės, jėgos aitvarai yra tarp mėgstamiausių dizainerės būdų pailsėti.

Bandydama geriau suprasti savo traumas, mergina pradėjo domėtis medicina. „Exo“ įtvarai yra dviejų jos pomėgių – dizaino ir medicinos – rezultatas.

Tačiau Gintarės talentui kurti reikėjo tarptautinės aplinkos. 12-oje klasėje, baigusi mokyklą Vilniuje, kur gimė ir užaugo, ji pabandė įstoti į Eindhovene, Olandijoje esančią dizaino akademiją. Tada moksleivė dar nežinojo, kad tai yra viena geriausių dizaino mokyklų pasaulyje, šiuo metu užimanti 18-ą vietą menų ir dizaino kategorijoje pasaulyje (pagal „Top Universities“ gidą). Ji tiesiog pabandė – ir pavyko.

„Laikydama stojamuosius egzaminus turėjau atlikti užduotį: dizaino pagalba suartinti augintinius su šeimininkais. Sukūriau indą, kurio viršuje yra lėkštė, o apačioje – du dubenėliai šunims, juos sujungia takelis. Savo kotletą gali nuridenti šuniukui į apačią ir visi pietausite kartu. Suklijavau prototipą iš vielos, papjė mašė, binto ir nuskridau į Olandiją. Kiti studentai, dauguma – vyresni, buvo išlieję formas iš plastiko, įdėję profesionalaus darbo. O aš – 17-metė su savo primityviu kūriniu... Bet universitetui patiko idėja ir buvau priimta“, – pasakoja Gintarė.

Studijuodama ji atliko praktiką Meksiko mieste Meksikoje, vėliau grįžo į Lietuvą, kur pradėjo studijuoti Vilniaus dailės akademijos magistrantūroje. Šiuo metu Gintarė yra akademijos doktorantė, be darbo su įtvarais studentams dėsto prezentacijų metodus ir veda plastiko liejimo kūrybines dirbtuves.

Ieško investuotojų

Gintarės įtvarai šiuo metu yra tarpinėje būsenoje: paruošti gamybai laukia investuotojų, kad būtų pradėti masiškai naudoti.

Dirbdama su partneriu, pernai savo įkurtoje įmonėje „Creatus“ dizainerė yra sukūrusi įtvarus kaklui, pirštams, šiuo metu kuria patį sudėtingiausią – kojai. Įtvarų kokybė patvirtinta dermatologų, testuotas jų tvirtumas, gautos gydytojų rekomendacijos, kad jie galimi naudoti. Viena Lietuvos ligoninė teigė jau esanti pasirengusi juos dėti pacientams, jei tik „Creatus“ pradės juos gaminti masiškai.

Tačiau gamybai trūksta lėšų. Anot Černiauskaitės, jų įtvarų rinkos kaina panaši kaip ir tradicinių, bet užsiimti masine gamyba įmonė kol kas per maža. Dėl to šiuo metu „Creatus“ kaupia lėšas dirbdami su kitais projektais (Kalėdoms jie pristatys edukacinį žaidimą vaikams „Upė“) ir bendraudami su potencialiais investuotojais.

Dizainerė supranta, kad investuotojų paieškos gali užtrukti, tačiau yra pasirengusi – juolab kad jos progresas lig šiol buvo įspūdingai greitas.

Maža šalis – ir privalumas...

Vargu ar ši istorija būtų įvykusi, jei Gintarė būtų likusi Olandijoje. „Olandijoje nebūčiau galėjusi išvystyti šio projekto iki tokio lygio, koks yra dabar“, – mano ji pati. Ir paaškina, kodėl: „Lietuva yra labai maža, ir tai šiuo atveju yra pliusas. Čia galiu nueiti pas vienos geriausių šalies ligoninių vyriausiąjį gydytoją, pasakyti „laba diena, turiu įdomų projektą, galbūt norite man padėti?“ ir sulaukti teigiamo atsakymo. Galiu nueiti į kompaniją, kuri 20 metų dirba su naujausiomis technologijomis ir paprašyti patarimo – ir jie padės, nemokamai. Kalbu iš savo patirties. Įmonės nori palaikyti, nes žmonių su idėjomis čia tiesiog nėra tiek daug.“

Anot pašnekovės, Olandijoje ar, sakykim, Vokietijoje, viskas yra kitaip – ten daug daugiau žmonių, daugiau idėjų, dėl to įmonės yra uždaresnės.

„Bandžiau susisiekti su ortopedinės įmonės atstovu Olandijoje, kad pristatyčiau jam įtvarų idėją. Susidūriau su trimis sekretoriais ir galiausiai komunikacija nutrūko. Jie tiesiog neturi laiko žmonėms „iš gatvės“. O Lietuvoje tu gali gauti šansą“, – sako pašnekovė.

... ir trūkumas

Kita vertus, šalies mažumas ne visuomet į gerą. Kurdama Lietuvoje Gintarė, kaip ir daugelis specifine veikla užsiimančių daiktų dizainerių, susidūrė su bėda – jai trūksta kolegų, iš kurių galėtų gauti patarimų. Ji tiesiog yra vienintelė savo srityje. Kartais tai slegia.

„Norėtųsi daugiau mentorystės. Mes, produktų dizaineriai, baigę magistro studijas, pradedame specializuotis tam tikrose sferose ir kai kurie esame tų sričių pionieriai šalyje. Viena vertus, tai smagu. Bet nėra, kas galėtų patarti. O kartais taip norisi, kad tau padėtų, pakreiptų tam tikra linkme – to trūksta. Bet tai natūralu“, – svarsto Gintarė.

„Exo“ sėkmės atveju, ji pati bus geidžiama mentorė, ir ne tik Lietuvoje. Matant įtvaro prototipo kokybę ir tai, kaip gudriai jis sukurtas, atrodo visai realu, kad vilnietės siūloma maža medicinos revoliucija – tik laiko klausimas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Aidas Puklevičius: meldžiu mane pažinti, feisbukai Premium

Vienas nuostabiausių pažangaus jaunimo (tiesą sakant, ir mažiau pažangaus senimo) bruožų – šventas noras...

Verslo klasė
2018.04.22
Naujoji prabanga: kai reikia nedaug, bet gerai 1

Jei sklendžiate prabangių daiktų pasaulyje, tikriausiai pastebėjote kelerius pastaruosius metus vis...

Laisvalaikis
2018.04.22
Londono pamokos: gandai apie popieriaus mirtį buvo perdėti

Londono knygų mugėje dalyvavę Lietuvos leidėjai džiaugiasi įkėlę koją į anglakalbių šalių literatūros rinką,...

Laisvalaikis
2018.04.22
Atatürkas: joks turkiškos kasdienybės elementas nėra atsietinas nuo jo vardo Premium

Šiuolaikinės Turkijos Respublikos įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatürkas miręs jau 80 metų, tačiau šiandien...

Verslo klasė
2018.04.22
E. Parulskis: B kategorijos piešimas ir plojimai už parkavimą Premium 1

Šiandien, kovo pabaigoje, filmukai su namų augintinių „piešimu“ yra pasiekę piką, bet aš nesu tikras, ar...

Verslo klasė
2018.04.21
Mirė populiarusis Dj Avicii 9

Sulaukęs vos 28-erių mirė populiarusis Dj Avicii, švedas muzikos prodiuseris iš Švedijos Timas Berglingas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Priešo teritorijoje. Odė vienam žurnalui Premium 2

Kovo 9-ąją išėjo paskutinis britų muzikos žurnalo NME numeris. Internetas jo neatstos.

Verslo klasė
2018.04.20
LMTA studijų miestelio vizija įgauna konkretumo 2

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir UAB „Paleko Archstudija“ baigė pasirengimo naujojo LMTA...

Laisvalaikis
2018.04.20
Mirė poetas Mykolas Karčiauskas

Balandžio 20 d. mirė Mykolas Karčiauskas – Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas, vertėjas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Brolių dvynių Laurinavičių portretas: apie bendrą kelią, vienodas karjeras ir brolišką užnugarį 2

Brolių dvynių keliai dažnai būna labai panašūs. O Algimantas ir Antanas Laurinavičiai išskirtiniai net...

Laisvalaikis
2018.04.20
Komisija siūlo nukelti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje 4

Vilniaus savivaldybės komisija siūlo nukelti sostinės centre stovintį rašytojo Petro Cvirkos paminklą dėl jo...

Laisvalaikis
2018.04.19
Trauktis nebėra kur: paskelbta privataus MO muziejaus atidarymo diena 13

Paskelbta MO muziejaus Vilniuje, kurį projektavo pasauline ar­­chi­tektūros žvaigžde va­di­na­mo architekto...

Laisvalaikis
2018.04.19
Paukštelis ir eilėraščiai apie skausmą ir ilgesį Premium

Adomas rašė eilėraščius. Šiais laikais niekam nereikalingus, anot lietuvių kalbos mokytojos. Bet...

Verslo klasė
2018.04.18
Prancūzijos nacionalinio ordino kavalierė Rasa Starkus: kovosiu už savo šeimą ir savo šalį 7

„Neslėpsiu: mane vynas išmokė istorijos, geografijos, kalbų, tolerancijos, bendrauti su žmonėmis. Per vyną...

Laisvalaikis
2018.04.18
Architekto D. Libeskindo namuose Milane atidaryta vieša paroda 2

Malonus sutapimas prieš Danieliui Libeskindui šią savaitę atvykstant į Vilnių paskelbti MO muziejaus...

Laisvalaikis
2018.04.16
Parodų kuratorius – apie analoginį pasaulį, privatumą, „Facebook“ skandalą 1

Didysis brolis stebi ir kontroliuoja kiekvieną mūsų žingsnį, o kelio atgal nebėra. Taip teigia parodų...

Laisvalaikis
2018.04.15
„Lufthansa“: kaip gervė, pakilusi iš pelenų

Didžiausia Europoje ir ketvirta pasaulyje aviacijos bendrovė „Lufthansa“ jau seniai iš vien oro linijų įmonės...

Verslo klasė
2018.04.15
Karalių miestas Gardinas be vizos

Bevizis režimas su Gardino sritimi turi pritraukti turistų į užsislapsčiusią mūsų kaimynę, tačiau tai gali...

Verslo klasė
2018.04.15
Francis Baconas kovoja su netikromis naujienomis

Britų leidykla „HarperCollins“ junginį „fake news“ (angl. netikros naujienos) paskelbė 2017-ųjų žodžiu.

Verslo klasė
2018.04.14
Kaip auginti mokytojus: degančių noru mokyti – tūkstančiai Premium 1

„Jeigu algos mokytojams bus padidintos trigubai, niekas nepasikeis“, – nustembu, išgirdusi tokius sostinės...

Verslo klasė
2018.04.14

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau