Lietuvės sukurti 3D įtvarai – vieninteliai pasaulyje

Publikuota: 2016-11-19
Gintarės Černiauskaitės, Vilniaus dailės akademijos doktorantės, sukurti ir gamybai paruošti įtvarai laukia investuotojų, kad būtų pradėti masiškai naudoti. 
Laimės Penkaitės nuotr.
Gintarės Černiauskaitės, Vilniaus dailės akademijos doktorantės, sukurti ir gamybai paruošti įtvarai laukia investuotojų, kad būtų pradėti masiškai naudoti. Laimės Penkaitės nuotr.
 

Lengvesni, gražesni, leidžiantys odai kvėpuoti, perdirbami. Vilniaus dailės akademijos (VDA) doktorantė Gintarė Černiauskaitė sukūrė įtvarus, kuriais siekia iš esmės pakeisti mūsų požiūrį į traumas.

„Exo“ pavadintas įtvaras visai nepanašus į tradicinį „gipsą“, kurio vienintelis teikiamas džiaugsmas – leisti draugams ant jo pasirašyti. Dizainerės kūrinys labiau primena stiliaus detalę nei gydymo įrankį. Tokia ir buvo Gintarės idėja: sukurti daiktą, kuris kuo labiau sumažintų traumos sukeltą ne tik fizinį, bet ir psichologinį skausmą.

„Patyrus traumą psichologinė būklė labai svarbi. Ji prisideda prie to, kaip greitai žmogus pasveiks. Norėjau sukurti įtvarą, kuris ne tik gydytų, bet ir paverstų gydymo procesą kuo mažiau išmušančiu iš vėžių“, – sako 25-erių dizainerė, susitikus jos darbo vietoje – VDA studijoje. Ir prideda, kad ant „Exo“ irgi galima pasirašyti: „Tik ploteliai parašui mažesni!“

Išlaisvina kūną, neteršia gamtos

„Exo“ pagamintas iš plastmasės mišinio ir atspausdintas 3D spausdintuvu, kiekvieno paciento norimomis spalvomis, vienu iš trijų pasirinktų raštų. Vos 120 g – mažiau už išmanųjį telefoną – sveriantis įtvaras sudarytas iš korio formos struktūros, leidžiančios odai kvėpuoti. Gydytojai gali atlikti reabilitacijos procedūras net jo nenuėmę.

Esame įpratę, kad trauma laikinai išstumia žmogų iš kasdienio gyvenimo ritmo. Kurdama savo įtvarus Gintarė norėjo tai pakeisti.

„Tradiciniai įtvarai pacientui dažnai neleidžia judėti ir tai sukelia papildomų problemų. Laukiant, kol sugis lūžęs kaulas, didelė tikimybė, kad nusilps raumenys, sumažės jų masė, sustings sąnariai – juk visą šį laiką jie negalėjo judėti. Norėjau sukurti įtvarą, kuris išlaisvintų žmogų: leistų sportuoti, būti aktyviam. Tikiu, kad net ir patyrus traumą galima gyventi visavertiškai, bent iki tam tikros ribos“, – sako dizainerė.

Įtvaras yra specifinis daiktas: būtinas gydymo metu, bet nebereikalingas pasveikus. Gintarė atsižvelgė į tai ir pasirinko tokį plastiko mišinį, kurį būtų galima perdirbti.

„Gydymo procesas įprastai trunka nuo 3 iki 6 savaičių. Nenorėjau, kad joms pasibaigus įtvaras būtų tiesiog išmestas. Sąvartynai ir taip pilni plastmasės, gipso ir klijų mišinys irgi kelia problemų, norint jį perdirbti. Tad ėjau kitu keliu. Kiekvieną nereikalingą įtvarą galima perdirbti dėl gamybai naudojamo plastiko mišinio savybių. Tikiu, kad inovacijos turi būti ekologiškos“, – neabejoja dizainerė.

Sudėjus visas šias savybes – patogumą, dizainą, ekologiškumą – į vieną, „Exo“ tampa unikaliu kūriniu šiandienos medicinoje. „Tikrai nesu vienintelė, sugalvojusi sukurti modernesnį įtvarą, – šypsosi pašnekovė. – Mačiau keletą panašių studentų projektų, vienas savąjį aprašė žodis žodin, kaip aprašytas mano įtvaras. Rusijoje yra gaminamas panašaus dizaino, bet sunkesnis ir paprastesnis, langetinio tipo įtvaras. Tačiau „Exo“ analogo rinkoje nėra.“

nuotrauka::1

Į prestižinę mokyklą

VŽ pašnekovė pasakoja nuo mažens mėgusi dizainą, bet kūrė drabužius, apie mediciną negalvojo. Būdama 12-os iš močiutės gavo siuvimo mašiną ir pradėjo siūti, užuot dėvėjusi parduotuvėse nupirktus drabužius. Tai buvo jos maišto forma ir paauglystės aistra.

Tačiau prasidėjo traumos. „Esu turėjusi keturis gipsus, dvi langetes, gal 8 minkštus įtvarus...“, – skaičiuoja Gintarė. Paaiškina, jog tai įgimta: „Esu labai lanksti ir dėl to dažnai patiriu traumų, pavyzdžiui, ką nors išsinarinu.“

Rizikos nemažina ir aktyvus laisvalaikis: snieglentės, banglentės, jėgos aitvarai yra tarp mėgstamiausių dizainerės būdų pailsėti.

Bandydama geriau suprasti savo traumas, mergina pradėjo domėtis medicina. „Exo“ įtvarai yra dviejų jos pomėgių – dizaino ir medicinos – rezultatas.

Tačiau Gintarės talentui kurti reikėjo tarptautinės aplinkos. 12-oje klasėje, baigusi mokyklą Vilniuje, kur gimė ir užaugo, ji pabandė įstoti į Eindhovene, Olandijoje esančią dizaino akademiją. Tada moksleivė dar nežinojo, kad tai yra viena geriausių dizaino mokyklų pasaulyje, šiuo metu užimanti 18-ą vietą menų ir dizaino kategorijoje pasaulyje (pagal „Top Universities“ gidą). Ji tiesiog pabandė – ir pavyko.

„Laikydama stojamuosius egzaminus turėjau atlikti užduotį: dizaino pagalba suartinti augintinius su šeimininkais. Sukūriau indą, kurio viršuje yra lėkštė, o apačioje – du dubenėliai šunims, juos sujungia takelis. Savo kotletą gali nuridenti šuniukui į apačią ir visi pietausite kartu. Suklijavau prototipą iš vielos, papjė mašė, binto ir nuskridau į Olandiją. Kiti studentai, dauguma – vyresni, buvo išlieję formas iš plastiko, įdėję profesionalaus darbo. O aš – 17-metė su savo primityviu kūriniu... Bet universitetui patiko idėja ir buvau priimta“, – pasakoja Gintarė.

Studijuodama ji atliko praktiką Meksiko mieste Meksikoje, vėliau grįžo į Lietuvą, kur pradėjo studijuoti Vilniaus dailės akademijos magistrantūroje. Šiuo metu Gintarė yra akademijos doktorantė, be darbo su įtvarais studentams dėsto prezentacijų metodus ir veda plastiko liejimo kūrybines dirbtuves.

Ieško investuotojų

Gintarės įtvarai šiuo metu yra tarpinėje būsenoje: paruošti gamybai laukia investuotojų, kad būtų pradėti masiškai naudoti.

Dirbdama su partneriu, pernai savo įkurtoje įmonėje „Creatus“ dizainerė yra sukūrusi įtvarus kaklui, pirštams, šiuo metu kuria patį sudėtingiausią – kojai. Įtvarų kokybė patvirtinta dermatologų, testuotas jų tvirtumas, gautos gydytojų rekomendacijos, kad jie galimi naudoti. Viena Lietuvos ligoninė teigė jau esanti pasirengusi juos dėti pacientams, jei tik „Creatus“ pradės juos gaminti masiškai.

Tačiau gamybai trūksta lėšų. Anot Černiauskaitės, jų įtvarų rinkos kaina panaši kaip ir tradicinių, bet užsiimti masine gamyba įmonė kol kas per maža. Dėl to šiuo metu „Creatus“ kaupia lėšas dirbdami su kitais projektais (Kalėdoms jie pristatys edukacinį žaidimą vaikams „Upė“) ir bendraudami su potencialiais investuotojais.

Dizainerė supranta, kad investuotojų paieškos gali užtrukti, tačiau yra pasirengusi – juolab kad jos progresas lig šiol buvo įspūdingai greitas.

Maža šalis – ir privalumas...

Vargu ar ši istorija būtų įvykusi, jei Gintarė būtų likusi Olandijoje. „Olandijoje nebūčiau galėjusi išvystyti šio projekto iki tokio lygio, koks yra dabar“, – mano ji pati. Ir paaškina, kodėl: „Lietuva yra labai maža, ir tai šiuo atveju yra pliusas. Čia galiu nueiti pas vienos geriausių šalies ligoninių vyriausiąjį gydytoją, pasakyti „laba diena, turiu įdomų projektą, galbūt norite man padėti?“ ir sulaukti teigiamo atsakymo. Galiu nueiti į kompaniją, kuri 20 metų dirba su naujausiomis technologijomis ir paprašyti patarimo – ir jie padės, nemokamai. Kalbu iš savo patirties. Įmonės nori palaikyti, nes žmonių su idėjomis čia tiesiog nėra tiek daug.“

Anot pašnekovės, Olandijoje ar, sakykim, Vokietijoje, viskas yra kitaip – ten daug daugiau žmonių, daugiau idėjų, dėl to įmonės yra uždaresnės.

„Bandžiau susisiekti su ortopedinės įmonės atstovu Olandijoje, kad pristatyčiau jam įtvarų idėją. Susidūriau su trimis sekretoriais ir galiausiai komunikacija nutrūko. Jie tiesiog neturi laiko žmonėms „iš gatvės“. O Lietuvoje tu gali gauti šansą“, – sako pašnekovė.

... ir trūkumas

Kita vertus, šalies mažumas ne visuomet į gerą. Kurdama Lietuvoje Gintarė, kaip ir daugelis specifine veikla užsiimančių daiktų dizainerių, susidūrė su bėda – jai trūksta kolegų, iš kurių galėtų gauti patarimų. Ji tiesiog yra vienintelė savo srityje. Kartais tai slegia.

„Norėtųsi daugiau mentorystės. Mes, produktų dizaineriai, baigę magistro studijas, pradedame specializuotis tam tikrose sferose ir kai kurie esame tų sričių pionieriai šalyje. Viena vertus, tai smagu. Bet nėra, kas galėtų patarti. O kartais taip norisi, kad tau padėtų, pakreiptų tam tikra linkme – to trūksta. Bet tai natūralu“, – svarsto Gintarė.

„Exo“ sėkmės atveju, ji pati bus geidžiama mentorė, ir ne tik Lietuvoje. Matant įtvaro prototipo kokybę ir tai, kaip gudriai jis sukurtas, atrodo visai realu, kad vilnietės siūloma maža medicinos revoliucija – tik laiko klausimas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Popiežiaus žinia latviams: laisvė yra užduotis kiekvienam 1

Laisvei puoselėti reikia ir atskirų žmonių, ir visuomenės tobulėjimo, sako pirmadienį į Latviją atvykęs...

Laisvalaikis
06:52
Popiežius tylia malda pagerbė okupacijų aukas 4

Lietuvoje besilankantis popiežius Pranciškus tylia malda Vilniuje pagerbė nacių likviduoto žydų geto bei...

Laisvalaikis
2018.09.23
Ekspertai: pasaulyje – vėžio gydymo proveržis, o Lietuva atsilieka 12

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas...

Laisvalaikis
2018.09.23
Maljorkoje atidarys viešbutį tik moterims 2

Maljorkoje planuojama atidaryti viešbutį, skirtą tik moterims. Verslininkai tikisi, kad tokia koncepcija...

Popiežius aukojo mišias Kaune ir ragino kunigus būti arčiau žmonių

Daugiau kaip 100.000 tikinčiųjų iš Lietuvos ir gretimų valstybių dalyvavo sekmadienį Kauno Santakos parke...

Laisvalaikis
2018.09.23
Egipte rastas puikiai išsilaikęs sfinksas 1

Egipte aptiktas puikiai išsilaikęs sfinksas. Manoma, kad jam galėtų būti daugiau kaip 2.000 m.

Laisvalaikis
2018.09.23
Iliustruotoji istorija: Čikaga, iš pelkės pakeltas miestas 4

Čikagos miestas 1833-aisiais buvo įkurtas prie Čikagos upės ir dėl patogios geografinės padėties greitai tapo...

Laisvalaikis
2018.09.23
Dešimtys tūkstančių tikinčiųjų susirinko į popiežiaus mišias Kaune 5

Dešimtys tūkstančių tikinčiųjų sekmadienio rytą susirinko į Kauno Santaką dalyvauti popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.09.23
5 svarbios popiežiaus Pranciškaus citatos viešint Vilniuje 9

Popiežius Pranciškus šeštadienį lankėsi Vilniuje, kur susitiko su valstybės vadovais, tikinčiaisiais ir...

Laisvalaikis
2018.09.22
Vatikano bankininko Pauliaus Marcinkaus paslaptis 7

Kai 1971 m. popiežius Paulius VI vyskupui Pauliui Kazimierui Marcinkui patikėjo „Istituto per le Opere di...

Laisvalaikis
2018.09.22
Šventasis Tėvas: tieskime tiltus, užuot statę sienas 3

Popiežius Pranciškus, sveikindamas susirinkusiuosius S. Daukanto aikštėje, priminė Tautos giesmės eilutes „Iš...

Laisvalaikis
2018.09.22
Iš arčiau: popiežiaus drabužiai, ženklai, vardai 3

Pavadinimas „popiežius“ yra kilęs iš graikų žodžio „pappas“, reiškiančio tėvą. Pirmaisiais šimtmečiais šiuo...

Laisvalaikis
2018.09.22
Popiežius Pranciškus vieši Lietuvoje 1

Šeštadienio, rugsėjo 22-osios rytą, su valstybiniu ir apaštaliniu vizitu atvyko popiežius Pranciškus. Per dvi...

Laisvalaikis
2018.09.22
Popiežiaus vizitui – užsienio ir lietuvių žurnalistų desantas

Per dvi viešnagės Lietuvoje dienas Popiežius Pranciškus susitiks su valstybės vadovais ir visuomenės...

Rinkodara
2018.09.22
Katalikų bažnyčios CEO – tylusis revoliucionierius

Popiežius Pranciškus į istoriją mėgina įsirašyti kaip pontifikas, pakeitęs XXI a. Romos katalikų bažnyčios...

Laisvalaikis
2018.09.22
Grušas: turiu vilties, kad popiežius mus uždegs džiaugsmu ir viltimi 2

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sako tikįs, kad į Lietuvą šeštadienį ilgai laukto vizito...

Laisvalaikis
2018.09.21
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium 1

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
Vilniuje atidengtas paminklinis akmuo žydų gelbėtojams 

Vilniuje penktadienį pagerbiant žydų gelbėtojų Lietuvoje atminimą atidengtas paminklinis akmuo.

Laisvalaikis
2018.09.21
Nidoje įamžintas prancūzų karių atminimas

Neringos kultūrinį kraštovaizdį papildė dar vienas meninis akcentas, kviečiantis atkreipti dėmesį į mažai...

Laisvalaikis
2018.09.21
Religinis turizmas – vien popiežiaus vizito gali nepakakti

Rengiantis popiežiaus Pranciškaus vizitui, susigriebta, kad religinio ir piligriminio turizmo niša mūsų...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau