Lietuvės sukurti 3D įtvarai – vieninteliai pasaulyje

Publikuota: 2016-11-19
Gintarės Černiauskaitės, Vilniaus dailės akademijos doktorantės, sukurti ir gamybai paruošti įtvarai laukia investuotojų, kad būtų pradėti masiškai naudoti. 
Laimės Penkaitės nuotr.
Gintarės Černiauskaitės, Vilniaus dailės akademijos doktorantės, sukurti ir gamybai paruošti įtvarai laukia investuotojų, kad būtų pradėti masiškai naudoti. Laimės Penkaitės nuotr.
 

Lengvesni, gražesni, leidžiantys odai kvėpuoti, perdirbami. Vilniaus dailės akademijos (VDA) doktorantė Gintarė Černiauskaitė sukūrė įtvarus, kuriais siekia iš esmės pakeisti mūsų požiūrį į traumas.

„Exo“ pavadintas įtvaras visai nepanašus į tradicinį „gipsą“, kurio vienintelis teikiamas džiaugsmas – leisti draugams ant jo pasirašyti. Dizainerės kūrinys labiau primena stiliaus detalę nei gydymo įrankį. Tokia ir buvo Gintarės idėja: sukurti daiktą, kuris kuo labiau sumažintų traumos sukeltą ne tik fizinį, bet ir psichologinį skausmą.

„Patyrus traumą psichologinė būklė labai svarbi. Ji prisideda prie to, kaip greitai žmogus pasveiks. Norėjau sukurti įtvarą, kuris ne tik gydytų, bet ir paverstų gydymo procesą kuo mažiau išmušančiu iš vėžių“, – sako 25-erių dizainerė, susitikus jos darbo vietoje – VDA studijoje. Ir prideda, kad ant „Exo“ irgi galima pasirašyti: „Tik ploteliai parašui mažesni!“

Išlaisvina kūną, neteršia gamtos

„Exo“ pagamintas iš plastmasės mišinio ir atspausdintas 3D spausdintuvu, kiekvieno paciento norimomis spalvomis, vienu iš trijų pasirinktų raštų. Vos 120 g – mažiau už išmanųjį telefoną – sveriantis įtvaras sudarytas iš korio formos struktūros, leidžiančios odai kvėpuoti. Gydytojai gali atlikti reabilitacijos procedūras net jo nenuėmę.

Esame įpratę, kad trauma laikinai išstumia žmogų iš kasdienio gyvenimo ritmo. Kurdama savo įtvarus Gintarė norėjo tai pakeisti.

„Tradiciniai įtvarai pacientui dažnai neleidžia judėti ir tai sukelia papildomų problemų. Laukiant, kol sugis lūžęs kaulas, didelė tikimybė, kad nusilps raumenys, sumažės jų masė, sustings sąnariai – juk visą šį laiką jie negalėjo judėti. Norėjau sukurti įtvarą, kuris išlaisvintų žmogų: leistų sportuoti, būti aktyviam. Tikiu, kad net ir patyrus traumą galima gyventi visavertiškai, bent iki tam tikros ribos“, – sako dizainerė.

Įtvaras yra specifinis daiktas: būtinas gydymo metu, bet nebereikalingas pasveikus. Gintarė atsižvelgė į tai ir pasirinko tokį plastiko mišinį, kurį būtų galima perdirbti.

„Gydymo procesas įprastai trunka nuo 3 iki 6 savaičių. Nenorėjau, kad joms pasibaigus įtvaras būtų tiesiog išmestas. Sąvartynai ir taip pilni plastmasės, gipso ir klijų mišinys irgi kelia problemų, norint jį perdirbti. Tad ėjau kitu keliu. Kiekvieną nereikalingą įtvarą galima perdirbti dėl gamybai naudojamo plastiko mišinio savybių. Tikiu, kad inovacijos turi būti ekologiškos“, – neabejoja dizainerė.

Sudėjus visas šias savybes – patogumą, dizainą, ekologiškumą – į vieną, „Exo“ tampa unikaliu kūriniu šiandienos medicinoje. „Tikrai nesu vienintelė, sugalvojusi sukurti modernesnį įtvarą, – šypsosi pašnekovė. – Mačiau keletą panašių studentų projektų, vienas savąjį aprašė žodis žodin, kaip aprašytas mano įtvaras. Rusijoje yra gaminamas panašaus dizaino, bet sunkesnis ir paprastesnis, langetinio tipo įtvaras. Tačiau „Exo“ analogo rinkoje nėra.“

nuotrauka::1

Į prestižinę mokyklą

VŽ pašnekovė pasakoja nuo mažens mėgusi dizainą, bet kūrė drabužius, apie mediciną negalvojo. Būdama 12-os iš močiutės gavo siuvimo mašiną ir pradėjo siūti, užuot dėvėjusi parduotuvėse nupirktus drabužius. Tai buvo jos maišto forma ir paauglystės aistra.

Tačiau prasidėjo traumos. „Esu turėjusi keturis gipsus, dvi langetes, gal 8 minkštus įtvarus...“, – skaičiuoja Gintarė. Paaiškina, jog tai įgimta: „Esu labai lanksti ir dėl to dažnai patiriu traumų, pavyzdžiui, ką nors išsinarinu.“

Rizikos nemažina ir aktyvus laisvalaikis: snieglentės, banglentės, jėgos aitvarai yra tarp mėgstamiausių dizainerės būdų pailsėti.

Bandydama geriau suprasti savo traumas, mergina pradėjo domėtis medicina. „Exo“ įtvarai yra dviejų jos pomėgių – dizaino ir medicinos – rezultatas.

Tačiau Gintarės talentui kurti reikėjo tarptautinės aplinkos. 12-oje klasėje, baigusi mokyklą Vilniuje, kur gimė ir užaugo, ji pabandė įstoti į Eindhovene, Olandijoje esančią dizaino akademiją. Tada moksleivė dar nežinojo, kad tai yra viena geriausių dizaino mokyklų pasaulyje, šiuo metu užimanti 18-ą vietą menų ir dizaino kategorijoje pasaulyje (pagal „Top Universities“ gidą). Ji tiesiog pabandė – ir pavyko.

„Laikydama stojamuosius egzaminus turėjau atlikti užduotį: dizaino pagalba suartinti augintinius su šeimininkais. Sukūriau indą, kurio viršuje yra lėkštė, o apačioje – du dubenėliai šunims, juos sujungia takelis. Savo kotletą gali nuridenti šuniukui į apačią ir visi pietausite kartu. Suklijavau prototipą iš vielos, papjė mašė, binto ir nuskridau į Olandiją. Kiti studentai, dauguma – vyresni, buvo išlieję formas iš plastiko, įdėję profesionalaus darbo. O aš – 17-metė su savo primityviu kūriniu... Bet universitetui patiko idėja ir buvau priimta“, – pasakoja Gintarė.

Studijuodama ji atliko praktiką Meksiko mieste Meksikoje, vėliau grįžo į Lietuvą, kur pradėjo studijuoti Vilniaus dailės akademijos magistrantūroje. Šiuo metu Gintarė yra akademijos doktorantė, be darbo su įtvarais studentams dėsto prezentacijų metodus ir veda plastiko liejimo kūrybines dirbtuves.

Ieško investuotojų

Gintarės įtvarai šiuo metu yra tarpinėje būsenoje: paruošti gamybai laukia investuotojų, kad būtų pradėti masiškai naudoti.

Dirbdama su partneriu, pernai savo įkurtoje įmonėje „Creatus“ dizainerė yra sukūrusi įtvarus kaklui, pirštams, šiuo metu kuria patį sudėtingiausią – kojai. Įtvarų kokybė patvirtinta dermatologų, testuotas jų tvirtumas, gautos gydytojų rekomendacijos, kad jie galimi naudoti. Viena Lietuvos ligoninė teigė jau esanti pasirengusi juos dėti pacientams, jei tik „Creatus“ pradės juos gaminti masiškai.

Tačiau gamybai trūksta lėšų. Anot Černiauskaitės, jų įtvarų rinkos kaina panaši kaip ir tradicinių, bet užsiimti masine gamyba įmonė kol kas per maža. Dėl to šiuo metu „Creatus“ kaupia lėšas dirbdami su kitais projektais (Kalėdoms jie pristatys edukacinį žaidimą vaikams „Upė“) ir bendraudami su potencialiais investuotojais.

Dizainerė supranta, kad investuotojų paieškos gali užtrukti, tačiau yra pasirengusi – juolab kad jos progresas lig šiol buvo įspūdingai greitas.

Maža šalis – ir privalumas...

Vargu ar ši istorija būtų įvykusi, jei Gintarė būtų likusi Olandijoje. „Olandijoje nebūčiau galėjusi išvystyti šio projekto iki tokio lygio, koks yra dabar“, – mano ji pati. Ir paaškina, kodėl: „Lietuva yra labai maža, ir tai šiuo atveju yra pliusas. Čia galiu nueiti pas vienos geriausių šalies ligoninių vyriausiąjį gydytoją, pasakyti „laba diena, turiu įdomų projektą, galbūt norite man padėti?“ ir sulaukti teigiamo atsakymo. Galiu nueiti į kompaniją, kuri 20 metų dirba su naujausiomis technologijomis ir paprašyti patarimo – ir jie padės, nemokamai. Kalbu iš savo patirties. Įmonės nori palaikyti, nes žmonių su idėjomis čia tiesiog nėra tiek daug.“

Anot pašnekovės, Olandijoje ar, sakykim, Vokietijoje, viskas yra kitaip – ten daug daugiau žmonių, daugiau idėjų, dėl to įmonės yra uždaresnės.

„Bandžiau susisiekti su ortopedinės įmonės atstovu Olandijoje, kad pristatyčiau jam įtvarų idėją. Susidūriau su trimis sekretoriais ir galiausiai komunikacija nutrūko. Jie tiesiog neturi laiko žmonėms „iš gatvės“. O Lietuvoje tu gali gauti šansą“, – sako pašnekovė.

... ir trūkumas

Kita vertus, šalies mažumas ne visuomet į gerą. Kurdama Lietuvoje Gintarė, kaip ir daugelis specifine veikla užsiimančių daiktų dizainerių, susidūrė su bėda – jai trūksta kolegų, iš kurių galėtų gauti patarimų. Ji tiesiog yra vienintelė savo srityje. Kartais tai slegia.

„Norėtųsi daugiau mentorystės. Mes, produktų dizaineriai, baigę magistro studijas, pradedame specializuotis tam tikrose sferose ir kai kurie esame tų sričių pionieriai šalyje. Viena vertus, tai smagu. Bet nėra, kas galėtų patarti. O kartais taip norisi, kad tau padėtų, pakreiptų tam tikra linkme – to trūksta. Bet tai natūralu“, – svarsto Gintarė.

„Exo“ sėkmės atveju, ji pati bus geidžiama mentorė, ir ne tik Lietuvoje. Matant įtvaro prototipo kokybę ir tai, kaip gudriai jis sukurtas, atrodo visai realu, kad vilnietės siūloma maža medicinos revoliucija – tik laiko klausimas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Adamas Michnikas: Lenkijos valdžios istorijos politika – melo politika

Iki liepos 22-osios vakaro Nidoje tęsiasi 22-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Įpusėjusio renginio...

Laisvalaikis
2018.07.17
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove paskirta Laima Vilimienė

Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą 5-erių metų kadencijai...

Laisvalaikis
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 8

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13
Mokslininkai ragina naikinti žiurkes, kad būtų išsaugoti koralų rifai

Koralų rifus tyrinėjantys mokslininkai sako, kad dalis kaltės dėl šių povandeninių darinių nykimo tenka...

Laisvalaikis
2018.07.12
Popiežiaus Pranciškaus vizito biudžetą kol kas gaubia miglos 5

Artėjantis popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, be dvasingosios, turi ir kasdienę pragmatinę pusę – tai...

Laisvalaikis
2018.07.11
Paskelbtos 2020, 2021 ir 2022 metų Lietuvos kultūros sostinės

Paskelbta, jog 2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų rajono, 2021 m. – Neringos, 2022 m. – Alytaus...

Laisvalaikis
2018.07.11
Vilniaus Rasų kapinėse perlaidotas Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška

Vilniaus Rasų kapinėse perlaidoti iš JAV pargabenti Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos ir jo...

Laisvalaikis
2018.07.11
Kanų jachtų festivalis: siūlo išbandyti ir išsirinkti Rėmėjo turinys

Kiekvieną rugsėjį nuo 1977 m. vykstantis Kanų jachtų festivalis prabangių vandens transporto priemonių...

Verslo aplinka
2018.07.11
Džiazo koncertas – unikalioje Vilniaus erdvėje

Liepos 12 d. Vilniuje, netikėtoje ir unkalioje vietoje – Jeruzalės skulptūrų sode (Lobio g.), koncertą...

Laisvalaikis
2018.07.10
Europos antikvariatai užversti nelegaliais dramblio kaulo dirbiniais

Trys ketvirtadaliai dramblio kaulo dirbinių, kurie Europoje parduodami kaip antikvariniai, iš tiesų yra...

Laisvalaikis
2018.07.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau