Nepalietės mokosi netylėti

Publikuota: 2016-11-05

Ilgą laiką Nepalą dažnas vadino alpinistų rojumi – čia driekiasi Himalajai, stūkso aukščiausias pasaulio kalnas – Everestas. Prieš pusantrų metų Nepalą supurtęs žemės drebėjimas pasaulį privertė į šią šalį pažvelgti atidžiau. VŽ žurnalistė dalyvavo tarptautiniame projekte „Žiniasklaida vystymuisi“, domėjosi, ar šalis atsitiesė po stichinės nelaimės ir kokias visuomenėje įsišaknijusias problemas vis dar mėgina spręsti nepaliečiai.

Atokesniuose miesteliuose, nutolusiuose nuo Nepalo sostinės Katmandu, moterys po truputį bando keisti įsisenėjusias visuomenės normas, požiūrį į moters pareigas bei vietą šeimos gyvenime, galų gale pačios ieško savosios tapatybės.

Charikotas – miestelis Dolakhos regione, apie 130 km nutolęs nuo šalies sostinės. Čia įsikūrusios regiono valdžios institucijos, mokyklos, viešbučiai ir svečių namai, kuriuose apsistoja turistai, mėgstantys pėsčiomis keliauti siaurais kalnų takeliais.

Sirjana Karki vadovauja moterų prieglaudai, veikiančiai Charikoto pakraštyje. Prieš pusantrų metų įvykęs žemės drebėjimas sugriovė prieglaudą, todėl dabar moterys glaudžiasi laikinuose pastatuose, suręstuose iš brezento ir gofruotojo metalo lakštų.

Ponia Karki nesiskundžia dėl tokių gyvenimo sąlygų, priešingai, noriai aprodo valdas. Dideliame pastate, primenančiame palapinę, vyksta susitikimai, čia yra ir p. Karki darbo stalas. Prieglaudos gyventojos maistą gaminasi bendroje virtuvėje, gyvena keliuose namukuose – išsitenka visos. Nors būstuose vietoj grindų patiestas brezentas, niekas į namus su batais neina, avalynė paliekama lauke. Užėjus vidun, akį patraukia kukli, tačiau tvarkinga ir jauki buitis. Ant paklotų lovų pamesta pagalvėlių ir vaikiškų žaislų, daiktai sudėti į jiems skirtas dėžes, ant sienų kabo piešiniai tarsi iš mokyklos dailės pamokų.

„Mano kaimynę paliko vyras. Moteris liko viena ūkyje, tačiau pagal vietos papročius ji negalėjo dirbti laukuose. Vienas kaimo gyventojas sutiko padėti, tačiau ilgainiui ėmė sklisti nepadorūs gandai. Taigi kaimo vyriausiasis nusprendė vyriškį išvyti iš kaimo, o moterį viešai nubaudė“, – jaunystės patirtimi dalijasi pašnekovė. Pasak jos, toks aplinkinių elgesys ją paskatino pamėginti keisti situaciją. Kurį laiką ji savarankiškai kiek galėdama stengėsi padėti moterims, o 2012-aisiais įkūrė nevyriausybinę organizaciją.

„Vietos verslininkai nelabai noriai remia organizaciją. Pirmiausia kalbėti apie smurtą prieš moteris vis dar nepriimtina. Dalis visuomenės mano, kad mes skaldome bendruomenę, skatiname kalbėti apie patirtą gėdą. Dažniausiai auka gąsdinama, jai rekomenduojama paimti kompensaciją iš smurtautojo, nesigadinti gyvenimo ir tyliai gyventi. Būtent tylėjimo kultūra čia labai propaguojama“, – kalba vadovė.

Didžiausia finansinė parama prieglaudą pasiekia iš užsienyje veikiančių nevyriausybinių organizacijų.

Lėti pokyčiai

Šiuo metu prieglaudoje gyvena 12 merginų nuo 12 iki 25 metų ir 5 kūdikiai. Pagrindinė priežastis, kodėl merginos pasibeldžia į prieglaudos duris, – nuolatinis patiriamas smurtas iš šeimos narių.

„Kai auka ateina pas mus, darome tai, kas tą minutę reikalingiausia. Vienoms reikia pavalgyti, kitoms – gydytojo konsultacijos, trečioms – peties atsiremti“, – apie pirmuosius susitikimus su aukomis kalba p. Karki.

Pagal nerašytą taisyklę prieglaudoje gyvenančios merginos viena kitai nepasakoja, kodėl išėjo iš namų ir apsigyveno čia. Tačiau p. Karki istorijas žino ir užsienietėms žurnalistėms, kurios lankėsi prieglaudoje, apie keletą jų užsiminė. Prieglaudoje praleidome pusdienį, turėjome laiko artimiau pasikalbėti su merginomis, kai kurios jų, paprašytos pasidalyti patirtimi, sutiko tai padaryti.

Trylikametė Sita mėnesį gyvena prieglaudoje. Ji pasakojo, kad namuose situacija pasikeitė, kai mama ištekėjo antrą kartą. Nors mergaitė dirbo nuo ryto iki vakaro, ja pačia šeimynykščiai nesirūpino. Galiausiai Sita nusprendė pabėgti iš namų ir keliauti į Katmandu dirbti tarnaite. Pakeliui į sostinę, kas keliasdešimt kilometrų veikia patikros punktai, kuriuose pareigūnai tikrina pavažiuojančius automobilius. Viename tokių punktų buvo sulaikyta Sita ir atvežta į prieglaudą.

Keturiolikmetė Uma prisipažįsta, kad apie prieglaudą jai papasakojo draugė. Mergina ilgokai nedrįso ateiti, bet dabar džiaugiasi, kad čia apsigyveno. Paklausta, kas atsitiko, tepasakė, kad „tėtis su manimi elgėsi ne taip, kaip derėtų“.

Prieglaudos vadovė sako, kad smurtas prieš moteris – išsikerojusi problema. Moterys bijo apie tai kalbėti, o šeimos visais įmanomais būdais stengiasi išsaugoti gerą vardą ir dažniau pasirenka tylą, nei kreipiasi į policiją.

Ponia Karki atkreipia dėmesį, kad itin sunku keisti kai kurių kastų požiūrį į smurtą patyrusias moteris. Pavyzdžiui, šiuo metu prieglaudoje gyvena 3 penkiolikmetės, pagimdžiusios kūdikius nuo savo biologinių tėvų. Visos merginos priklauso thami kastai. Pagal kastos taisykles, jei neištekėjusi mergina susilaukia kūdikio, visa kasta nuo jos nusisuka ir išvaro iš namų. Skaičiuojama, kad Nepale egzistuoja 36 kastos. Miestuose priklausymas vienai ar kitai kastai didelės reikšmės neturi, tačiau kaimiškose vietovėse priešingai – kastų sistema ir jų taikomos taisyklės turi daug įtakos asmens gyvenimui.

Nepalieka vienų

Vis dėlto visuomenės požiūris nors ir lėtai, bet keičiasi. Patyrusios smurtą moterys dažniau ir drąsiau kreipiasi į policiją. Policija savo ruožtu irgi nebemano, kad smurtas šeimoje yra šeimos reikalas. Taigi policijos pareigūnai smurtautojo nebepalieka šeimoje, šis už savo veiksmus turi atsakyti teisme.

„Manyčiau, kad dažna moteris neturi tapatybės, ji nesuvokia savęs kaip asmenybės, nejaučia, kad pati yra atsakinga už savo gyvenimą. Prieglaudoje ne tik suteikiame reikiamą pagalbą nukentėjusioms, bet ir padedame atsistoti ant kojų, skatiname moteris kurti savo gyvenimą“, – pasakoja p. Karki.

Ir tas tiesa – prieglaudoje gyvenimas sustyguotas. Kiekviena mergina rūpinasi buitimi, turinčios vaikų – atžalomis, mokyklinio amžiaus merginos kasdien eina į miestelio mokyklą, vyresnės – mokosi amato. Pavyzdžiui, devyniolikmetė Binita lanko kosmetologių kursus ir svajoja įkurti nuosavą grožio kabinetą.

„Merginos mokosi socialinių įgūdžių, ir rezultatų ilgai laukti nereikia. Iš pradžių beveik visos merginos būna labai agresyvios, dažna rūko ir geria, vengia kalbėti su nepažįstamaisiais. Vėliau agresija slopsta, atsiranda naujų interesų, pomėgių. Visos merginos labai nori lankyti mokyklą, įvairius būrelius, pavyzdžiui, šokių ar karatė“, – pasakoja p. Karki.

Prieglaudoje nedaug vietos, todėl moterys ilgai čia gyventi negali, reikia užleisti vietą kitoms. Idealiu atveju, sako prieglaudos vadovė, čia apsistoti būtų galima 45 dienoms. Tačiau vidutiniškai merginos čia gyvena apie 8 mėnesius.

„Merginos negali čia gyventi visą laiką. Stengiamės, kad jos įgytų profesiją, susirastų darbą, integruotųsi į visuomenę. Jeigu įmanoma, mėginame atkurti ryšius su šeima. Aišku, jei pati mergina to nori. Niekada nepaliekame jų vienų. Jei po 8 mėnesių nepavyksta susirasti darbo, gyvenamosios vietos, ieškome kitų prieglaudų, kur galėtume merginas apgyvendinti“, – kalba p. Karki.

Straipsnis parengtas remiantis medžiaga, surinkta pažintinės kelionės į Nepalą metu, kuri buvo organizuota pagal tarptautinį projektą „Žiniasklaida vystimuisi“ (angl. Media4Developement“), finansuojamą Europos Komisijos.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nobelio premijos laureatas Mario Vargasas Llosa: meilės nebūna už dyką Premium 1

„Būti gyvam, bet negyventi – blogiausia, kas gali nutikti, nors taip atsitinka daugeliui žmonių“, – sako...

Laisvalaikis
2018.07.20
Futbolo čempionatą stebėjo daugiau nei pusė Lietuvos 1

Sekmadienį pasibaigęs Pasaulio futbolo čempionatas prie TV ekranų sutraukė daugiau kaip pusę šalies gyventojų...

Rinkodara
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu 1

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Adamas Michnikas: Lenkijos valdžios istorijos politika – melo politika

Iki liepos 22-osios vakaro Nidoje tęsiasi 22-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Įpusėjusio renginio...

Laisvalaikis
2018.07.17
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove paskirta Laima Vilimienė

Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą 5-erių metų kadencijai...

Laisvalaikis
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 8

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13
Mokslininkai ragina naikinti žiurkes, kad būtų išsaugoti koralų rifai

Koralų rifus tyrinėjantys mokslininkai sako, kad dalis kaltės dėl šių povandeninių darinių nykimo tenka...

Laisvalaikis
2018.07.12
Popiežiaus Pranciškaus vizito biudžetą kol kas gaubia miglos 6

Artėjantis popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, be dvasingosios, turi ir kasdienę pragmatinę pusę – tai...

Laisvalaikis
2018.07.11
Paskelbtos 2020, 2021 ir 2022 metų Lietuvos kultūros sostinės 1

Paskelbta, jog 2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų rajono, 2021 m. – Neringos, 2022 m. – Alytaus...

Laisvalaikis
2018.07.11
Vilniaus Rasų kapinėse perlaidotas Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška

Vilniaus Rasų kapinėse perlaidoti iš JAV pargabenti Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos ir jo...

Laisvalaikis
2018.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau