Nepalietės mokosi netylėti

Publikuota: 2016-11-05

Ilgą laiką Nepalą dažnas vadino alpinistų rojumi – čia driekiasi Himalajai, stūkso aukščiausias pasaulio kalnas – Everestas. Prieš pusantrų metų Nepalą supurtęs žemės drebėjimas pasaulį privertė į šią šalį pažvelgti atidžiau. VŽ žurnalistė dalyvavo tarptautiniame projekte „Žiniasklaida vystymuisi“, domėjosi, ar šalis atsitiesė po stichinės nelaimės ir kokias visuomenėje įsišaknijusias problemas vis dar mėgina spręsti nepaliečiai.

Atokesniuose miesteliuose, nutolusiuose nuo Nepalo sostinės Katmandu, moterys po truputį bando keisti įsisenėjusias visuomenės normas, požiūrį į moters pareigas bei vietą šeimos gyvenime, galų gale pačios ieško savosios tapatybės.

Charikotas – miestelis Dolakhos regione, apie 130 km nutolęs nuo šalies sostinės. Čia įsikūrusios regiono valdžios institucijos, mokyklos, viešbučiai ir svečių namai, kuriuose apsistoja turistai, mėgstantys pėsčiomis keliauti siaurais kalnų takeliais.

Sirjana Karki vadovauja moterų prieglaudai, veikiančiai Charikoto pakraštyje. Prieš pusantrų metų įvykęs žemės drebėjimas sugriovė prieglaudą, todėl dabar moterys glaudžiasi laikinuose pastatuose, suręstuose iš brezento ir gofruotojo metalo lakštų.

Ponia Karki nesiskundžia dėl tokių gyvenimo sąlygų, priešingai, noriai aprodo valdas. Dideliame pastate, primenančiame palapinę, vyksta susitikimai, čia yra ir p. Karki darbo stalas. Prieglaudos gyventojos maistą gaminasi bendroje virtuvėje, gyvena keliuose namukuose – išsitenka visos. Nors būstuose vietoj grindų patiestas brezentas, niekas į namus su batais neina, avalynė paliekama lauke. Užėjus vidun, akį patraukia kukli, tačiau tvarkinga ir jauki buitis. Ant paklotų lovų pamesta pagalvėlių ir vaikiškų žaislų, daiktai sudėti į jiems skirtas dėžes, ant sienų kabo piešiniai tarsi iš mokyklos dailės pamokų.

„Mano kaimynę paliko vyras. Moteris liko viena ūkyje, tačiau pagal vietos papročius ji negalėjo dirbti laukuose. Vienas kaimo gyventojas sutiko padėti, tačiau ilgainiui ėmė sklisti nepadorūs gandai. Taigi kaimo vyriausiasis nusprendė vyriškį išvyti iš kaimo, o moterį viešai nubaudė“, – jaunystės patirtimi dalijasi pašnekovė. Pasak jos, toks aplinkinių elgesys ją paskatino pamėginti keisti situaciją. Kurį laiką ji savarankiškai kiek galėdama stengėsi padėti moterims, o 2012-aisiais įkūrė nevyriausybinę organizaciją.

„Vietos verslininkai nelabai noriai remia organizaciją. Pirmiausia kalbėti apie smurtą prieš moteris vis dar nepriimtina. Dalis visuomenės mano, kad mes skaldome bendruomenę, skatiname kalbėti apie patirtą gėdą. Dažniausiai auka gąsdinama, jai rekomenduojama paimti kompensaciją iš smurtautojo, nesigadinti gyvenimo ir tyliai gyventi. Būtent tylėjimo kultūra čia labai propaguojama“, – kalba vadovė.

Didžiausia finansinė parama prieglaudą pasiekia iš užsienyje veikiančių nevyriausybinių organizacijų.

Lėti pokyčiai

Šiuo metu prieglaudoje gyvena 12 merginų nuo 12 iki 25 metų ir 5 kūdikiai. Pagrindinė priežastis, kodėl merginos pasibeldžia į prieglaudos duris, – nuolatinis patiriamas smurtas iš šeimos narių.

„Kai auka ateina pas mus, darome tai, kas tą minutę reikalingiausia. Vienoms reikia pavalgyti, kitoms – gydytojo konsultacijos, trečioms – peties atsiremti“, – apie pirmuosius susitikimus su aukomis kalba p. Karki.

Pagal nerašytą taisyklę prieglaudoje gyvenančios merginos viena kitai nepasakoja, kodėl išėjo iš namų ir apsigyveno čia. Tačiau p. Karki istorijas žino ir užsienietėms žurnalistėms, kurios lankėsi prieglaudoje, apie keletą jų užsiminė. Prieglaudoje praleidome pusdienį, turėjome laiko artimiau pasikalbėti su merginomis, kai kurios jų, paprašytos pasidalyti patirtimi, sutiko tai padaryti.

Trylikametė Sita mėnesį gyvena prieglaudoje. Ji pasakojo, kad namuose situacija pasikeitė, kai mama ištekėjo antrą kartą. Nors mergaitė dirbo nuo ryto iki vakaro, ja pačia šeimynykščiai nesirūpino. Galiausiai Sita nusprendė pabėgti iš namų ir keliauti į Katmandu dirbti tarnaite. Pakeliui į sostinę, kas keliasdešimt kilometrų veikia patikros punktai, kuriuose pareigūnai tikrina pavažiuojančius automobilius. Viename tokių punktų buvo sulaikyta Sita ir atvežta į prieglaudą.

Keturiolikmetė Uma prisipažįsta, kad apie prieglaudą jai papasakojo draugė. Mergina ilgokai nedrįso ateiti, bet dabar džiaugiasi, kad čia apsigyveno. Paklausta, kas atsitiko, tepasakė, kad „tėtis su manimi elgėsi ne taip, kaip derėtų“.

Prieglaudos vadovė sako, kad smurtas prieš moteris – išsikerojusi problema. Moterys bijo apie tai kalbėti, o šeimos visais įmanomais būdais stengiasi išsaugoti gerą vardą ir dažniau pasirenka tylą, nei kreipiasi į policiją.

Ponia Karki atkreipia dėmesį, kad itin sunku keisti kai kurių kastų požiūrį į smurtą patyrusias moteris. Pavyzdžiui, šiuo metu prieglaudoje gyvena 3 penkiolikmetės, pagimdžiusios kūdikius nuo savo biologinių tėvų. Visos merginos priklauso thami kastai. Pagal kastos taisykles, jei neištekėjusi mergina susilaukia kūdikio, visa kasta nuo jos nusisuka ir išvaro iš namų. Skaičiuojama, kad Nepale egzistuoja 36 kastos. Miestuose priklausymas vienai ar kitai kastai didelės reikšmės neturi, tačiau kaimiškose vietovėse priešingai – kastų sistema ir jų taikomos taisyklės turi daug įtakos asmens gyvenimui.

Nepalieka vienų

Vis dėlto visuomenės požiūris nors ir lėtai, bet keičiasi. Patyrusios smurtą moterys dažniau ir drąsiau kreipiasi į policiją. Policija savo ruožtu irgi nebemano, kad smurtas šeimoje yra šeimos reikalas. Taigi policijos pareigūnai smurtautojo nebepalieka šeimoje, šis už savo veiksmus turi atsakyti teisme.

„Manyčiau, kad dažna moteris neturi tapatybės, ji nesuvokia savęs kaip asmenybės, nejaučia, kad pati yra atsakinga už savo gyvenimą. Prieglaudoje ne tik suteikiame reikiamą pagalbą nukentėjusioms, bet ir padedame atsistoti ant kojų, skatiname moteris kurti savo gyvenimą“, – pasakoja p. Karki.

Ir tas tiesa – prieglaudoje gyvenimas sustyguotas. Kiekviena mergina rūpinasi buitimi, turinčios vaikų – atžalomis, mokyklinio amžiaus merginos kasdien eina į miestelio mokyklą, vyresnės – mokosi amato. Pavyzdžiui, devyniolikmetė Binita lanko kosmetologių kursus ir svajoja įkurti nuosavą grožio kabinetą.

„Merginos mokosi socialinių įgūdžių, ir rezultatų ilgai laukti nereikia. Iš pradžių beveik visos merginos būna labai agresyvios, dažna rūko ir geria, vengia kalbėti su nepažįstamaisiais. Vėliau agresija slopsta, atsiranda naujų interesų, pomėgių. Visos merginos labai nori lankyti mokyklą, įvairius būrelius, pavyzdžiui, šokių ar karatė“, – pasakoja p. Karki.

Prieglaudoje nedaug vietos, todėl moterys ilgai čia gyventi negali, reikia užleisti vietą kitoms. Idealiu atveju, sako prieglaudos vadovė, čia apsistoti būtų galima 45 dienoms. Tačiau vidutiniškai merginos čia gyvena apie 8 mėnesius.

„Merginos negali čia gyventi visą laiką. Stengiamės, kad jos įgytų profesiją, susirastų darbą, integruotųsi į visuomenę. Jeigu įmanoma, mėginame atkurti ryšius su šeima. Aišku, jei pati mergina to nori. Niekada nepaliekame jų vienų. Jei po 8 mėnesių nepavyksta susirasti darbo, gyvenamosios vietos, ieškome kitų prieglaudų, kur galėtume merginas apgyvendinti“, – kalba p. Karki.

Straipsnis parengtas remiantis medžiaga, surinkta pažintinės kelionės į Nepalą metu, kuri buvo organizuota pagal tarptautinį projektą „Žiniasklaida vystimuisi“ (angl. Media4Developement“), finansuojamą Europos Komisijos.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mirė populiarusis Dj Avicii 5

Sulaukęs vos 28-erių mirė populiarusis Dj Avicii, švedas muzikos prodiuseris iš Švedijos Timas Berglingas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Priešo teritorijoje. Odė vienam žurnalui Premium

Kovo 9-ąją išėjo paskutinis britų muzikos žurnalo NME numeris. Internetas jo neatstos.

Verslo klasė
2018.04.20
LMTA studijų miestelio vizija įgauna konkretumo 1

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir UAB „Paleko Archstudija“ baigė pasirengimo naujojo LMTA...

Laisvalaikis
2018.04.20
Mirė poetas Mykolas Karčiauskas

Balandžio 20 d. mirė Mykolas Karčiauskas – Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas, vertėjas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Brolių dvynių Laurinavičių portretas: apie bendrą kelią, vienodas karjeras ir brolišką užnugarį

Brolių dvynių keliai dažnai būna labai panašūs. O Algimantas ir Antanas Laurinavičiai išskirtiniai net...

Laisvalaikis
2018.04.20
Komisija siūlo nukelti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje 4

Vilniaus savivaldybės komisija siūlo nukelti sostinės centre stovintį rašytojo Petro Cvirkos paminklą dėl jo...

Laisvalaikis
2018.04.19
Trauktis nebėra kur: paskelbta privataus MO muziejaus atidarymo diena 13

Paskelbta MO muziejaus Vilniuje, kurį projektavo pasauline ar­­chi­tektūros žvaigžde va­di­na­mo architekto...

Laisvalaikis
2018.04.19
Paukštelis ir eilėraščiai apie skausmą ir ilgesį Premium

Adomas rašė eilėraščius. Šiais laikais niekam nereikalingus, anot lietuvių kalbos mokytojos. Bet...

Verslo klasė
2018.04.18
Prancūzijos nacionalinio ordino kavalierė Rasa Starkus: kovosiu už savo šeimą ir savo šalį 6

„Neslėpsiu: mane vynas išmokė istorijos, geografijos, kalbų, tolerancijos, bendrauti su žmonėmis. Per vyną...

Laisvalaikis
2018.04.18
Architekto D. Libeskindo namuose Milane atidaryta vieša paroda 1

Malonus sutapimas prieš Danieliui Libeskindui šią savaitę atvykstant į Vilnių paskelbti MO muziejaus...

Laisvalaikis
2018.04.16
Parodų kuratorius – apie analoginį pasaulį, privatumą, „Facebook“ skandalą 1

Didysis brolis stebi ir kontroliuoja kiekvieną mūsų žingsnį, o kelio atgal nebėra. Taip teigia parodų...

Laisvalaikis
2018.04.15
„Lufthansa“: kaip gervė, pakilusi iš pelenų

Didžiausia Europoje ir ketvirta pasaulyje aviacijos bendrovė „Lufthansa“ jau seniai iš vien oro linijų įmonės...

Verslo klasė
2018.04.15
Karalių miestas Gardinas be vizos

Bevizis režimas su Gardino sritimi turi pritraukti turistų į užsislapsčiusią mūsų kaimynę, tačiau tai gali...

Verslo klasė
2018.04.15
Francis Baconas kovoja su netikromis naujienomis

Britų leidykla „HarperCollins“ junginį „fake news“ (angl. netikros naujienos) paskelbė 2017-ųjų žodžiu.

Verslo klasė
2018.04.14
Kaip auginti mokytojus: degančių noru mokyti – tūkstančiai Premium 1

„Jeigu algos mokytojams bus padidintos trigubai, niekas nepasikeis“, – nustembu, išgirdusi tokius sostinės...

Verslo klasė
2018.04.14
„Ilovaisko dienoraštis“ prieš tamstos feisbuką Premium

 Kai 2014 m. rugpjūtį įvyko didžiausia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė nesėkmė – vadinamasis „Ilovaisko...

Verslo klasė
2018.04.13
„Penkių kontinentų“ savininkas Idrakas Dadašovas: apie meną, verslą ir gyvenimą 14

„Koks sudėtingas reikalas: daugybė žmonių tau dalija įvairiausius patarimus, tu jų įdėmiai klausai ir...

Laisvalaikis
2018.04.13
3D spausdintuvu pastatytame name pirmą kartą apsigyvens žmonės 1

Prancūzijos Nanto mieste baigtas statyti pirmasis 3D spausdinimo technologija sukurtas namas, kuriame iš...

Laisvalaikis
2018.04.12
Kodėl dailės kritikai nekenčia Damieno Hirsto 4

Na, gerai. Ne visi nekenčia. Tekstų jūroje po pastarosios šio kontroversiškai vertinamo menininko parodos...

Verslo klasė
2018.04.11
Koks amžius tinkamiausias vaikui įteikti pirmąjį telefoną

Kas ketvirtas šešiametis Didžiojoje Britanijoje jau turi savo išmanųjį telefoną. Visgi dauguma tėvų mano, jog...

Laisvalaikis
2018.04.11

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau