Valstybės atkūrimo šimtmečiui – suneštinis vakarėlis

Publikuota: 2016-11-04
„Į programą daug sudėta iš to, kas jau daroma, sujungti ankstesni projektai, ir kartu visai neaišku, kur yra pagrindiniai nauji akcentai, naujos idėjos“, – sako doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius. 
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Į programą daug sudėta iš to, kas jau daroma, sujungti ankstesni projektai, ir kartu visai neaišku, kur yra pagrindiniai nauji akcentai, naujos idėjos“, – sako doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Maždaug po pusantrų metų, 2018-ųjų vasarį, švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Prasminga sukaktis. Šventinių renginių programoje – 360 vadinamųjų priemonių, pradedant Nacionalinio stadiono statybomis ir baigiant paminklinėmis lentukėmis, visoms joms įgyvendinti reikia 200 mln. Eur. Tačiau jokio tikslinio finansavimo šioms priemonėms nėra.

Tarsi būtų suprantama: numatyta, kad priemonę (statybas arba renginį) organizuojanti institucija lėšų jam susiras pati, kitiems projektams pridės atsakingos ministerijos, savivaldybės, Lietuvos kultūros (LKT) ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT). Tačiau kas atsakingas, kad suplanuotieji renginiai įvyktų, neaišku. Kitaip tariant, bus suneštinis vakarėlis be aiškaus koordinavimo.

Tik pažadai

Kalbant apie programą, iš pirmo žvilgsnio ji įspūdinga: varpų sąskambiai per visą Lietuvą, Dainų šventė, šventės regionuose, į ją įtraukta net Sporto rūmų ir Lukiškių aikštės rekonstrukcija, Nacionalinio stadiono statybos ir t. t.

Tačiau spalio viduryje Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto surengtuose klausymuose, kur buvo pristatytas dabartinis pasirengimo etapas, ekspertai paskelbė pavojų: valstybės atkūrimo šimtmečio programai įgyvendinti tikslinių lėšų biudžete nesuplanuota, tai reiškia, kad dalis tos programos vargu ar bus įgyvendinta.

„Kad reikia tikslinio finansavimo, buvo aišku iš karto, kai tik pradėjome svarstyti programą“, – sako docentas, humanitarinių mokslų daktaras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius, nuo 2014 m. dalyvavęs Vyriausybės sudarytoje komisijoje, į kurią buvo sukviesta apie 40 kultūros bei mokslo autoritetų ir ne tik jų.

Komisijoje buvo svarstomas pirminis programos variantas ir, pasak doc. dr. Kvietkausko, žadama, kad nuo kitų metų, t. y. 2015-ųjų, biudžete atsiras lėšų neatidėliotiniems šimtmečio minėjimo darbams.

VŽ žiniomis, 2015 m. komisija beveik nesirinko į posėdžius.

Tradiciškai – darbo grupė

Šių metų vasarį buvo sudaryti du „organai“: Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus pirmininkaujama komisija ir – spėkime iš trijų kartų, – Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo priežiūros darbo grupė. Šiai vadovauja Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas doc. dr. Rimantas Vaitkus.

Vieno iš dviejų svarbiausių valstybės asmenų, ministro pirmininko, vadovavimas komisijai ugnelės neįpūtė: tikslinių lėšų valstybės biudžete neatsirado.

Anot doc. dr. Kvietkausko, iš esmės jokių papildomų lėšų neskirta, o esamos labai kuklios. Tarkime, Kultūros taryba 2017 m. projektams finansuoti turi 150.000 Eur.

Pašnekovas primena Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, kurį šventėme 2009 m.: 2003-iaisiais, likus 6 m. iki jubiliejinių metų, prasidėjo tikslinis jos finansavimas per Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkciją. Vien mokslo tyrimams ir leidybai, o tai buvo tik visos programos dalis, per 6 m. buvo skirta apie 10 mln. Lt (2,9 mln. Eur).

„Palyginkime, – 10 mln. Lt tada ir 150.000 Eur dabar, skiriamų per Kultūros tarybą. Apie kokias proporcijas kalbame? Ar mūsų valstybė per tuos metus šitaip nuskurdo, kad nebeturi finansų savo 100-mečiui paminėti?“ – stebisi doc. dr. Kvietkauskas.

Paklaustas apie galimas priežastis pašnekovas sako sunkiai randąs atsakymą. Galbūt tai nacionalinio orumo krizė pačiose valdžios viršūnėse?

Kol kas – ant galvos

Faustas Latėnas, ministro pirmininko patarėjas kultūros klausimais, paklaustas, kodėl valstybės šimtmečio minėjimui nebuvo sudarytas tikslinis biudžetas, kokį turėjo Tūkstantmečio arba ES pirmininkavimo programos, sako irgi esąs už tikslinį finansavimą.

„Kodėl buvo pasielgta kitaip? Svarstyta, kad renginiai gali būti finansuojami iš savivaldybių, ministerijų, tarybų, tai skėtinis finansavimas. Tačiau turėjo būti tikslinis biudžetas, nes jis reiškia aiškumą“, – sako p. Latėnas.

Anot jo, jau dabar Klaipėdai, kuri pretenduoja 2022 m. tapti Europos kultūros sostine, sėkmės atveju numatytos valstybės lėšos – 10 mln. Eur.

„Šiuo atveju jų nenumatyta. Svajota, kad bus rėmėjai, tas ir kitas, tačiau nebuvo įsiklausyta į racionalius pasiūlymus. Viskas pradėta statyti nuo galvos, ne nuo kojų. Turėjo būti elementaru: daugmaž aiški sąmata. Žinant, kokia ji, svarstomi ir atrenkami projektai, irgi su sąmatomis. Sudaryta ekspertų komisija, kuri svarstytų iš esmės, o ne, sakykime, tinka jai ar ne projekto pavadinimas. Dabar – tik saviveikla“, – kalba p. Latėnas.

Kas liks po šventės

Doc. dr. Kvietkauskas didžiausia šimtmečio programos bėda vis dėlto vadina tai, kad joje beveik nebeliko išliekamųjų, fundamentalių dalykų: „Žiūrint į programą matyti, kad pagrindinis jos akcentas yra įvairaus pobūdžio šventės, minėjimai, vieši renginiai, akcijos. Jų daug ir, be abejonės, tai gerai. Tačiau šventė įvyksta ir pasibaigia. Ir klausimas, kas lieka po jos. Šita programa yra viena svarbiausių pastarųjų metų valstybinių programų, taigi – ką ji duos visuomenės raidai, valstybės, kultūros pažangai? Ar mes tik švęsime ir kelsime į orą balionus, šoksime ir dainuosime, bet vis dėlto – kas išliks? Kam išleisime pinigus?“ – retoriškai klausia pašnekovas.

Be abejo, galima sakyti, kad numatyta svarbių išliekamųjų dalykų, daugiausia susijusių su pastatų renovacija. Kai kurie jų išties aktualūs, tarkime, Steigiamojo Seimo apleisto pastato, dabartinės Maironio gimnazijos Kaune, renovacija.

Tačiau, įsitikinęs doc. dr. Kvietkauskas, vienas iš svarbiausių dalykų, kurį ši programa turėtų įgyvendinti, – tai visuomenės istorinio sąmoningumo stiprinimas ir kūrimas įvairiausiomis priemonėmis. Tarp jų būtų labai svarbūs konkretūs medijų projektai – televizijos laidos, kino filmai, internetiniai projektai, skirti visuomenės sąmoningumui keisti. Fundamentaliais darbais pašnekovas vadina ir mokslinius tyrimus bei leidinius.

Jis pasakoja, kad 2014 m. Vyriausybės komisija kvietė teikti siūlymus tiems darbams finansuoti, ir tų pačių metų pabaigoje Lietuvos mokslų akademijoje buvo atrinkti 45 mokslo projektai, jų sąrašas pateiktas Vyriausybei, tačiau iš jo dabartinėje programoje nieko nebeliko.

„Visa, ką konkretaus suplanavo padaryti mokslininkai, dabar išsitenka vienoje visiškai abstrakčioje eilutėje: „Mokslinių tyrimų ir jų sklaidos projektai“, o nurodytas pagrindinis finansavimo šaltinis – Lietuvos mokslo taryba. Bet finansavimas per LMT tereiškia eilinį konkursinį finansavimą, o jokio prioriteto Lietuvos valstybės 100-mečiui skirtiems projektams LMT iki šiol nepaskelbta, jokių tikslinių lėšų neskirta“, – kalba doc. dr. Kvietkauskas.

Tai reiškia, kad, esant didžiuliams konkursams ir chroniškam lėšų stygiui net kokybiškiausiems mokslo projektams, nėra jokios tikimybės, kad finansavimas bus skirtas būtent valstybės 100-mečiui skirtiems mokslo darbams, nors LMA veikusi darbo grupė juos rekomendavo įtraukti į šimtmečio programą.

Anot pašnekovo, mokslinių projektų finansavimas šiuo atveju apskritai paradoksalus. Jis pasakoja, kad

2013 m. humanitarinių mokslų institutai – Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos kultūros tyrimų – inicijavo mokslinių tyrimų programą „Modernybė Lietuvoje“, didele dalimi orientuotą į valstybės šimtmečio sukaktį.

„Kad galėtume atlikti mokslinius tyrimus, išleisti knygų ne tik lietuviškai, bet ir užsienio kalbomis, kad imtumės tarptautinių darbų, skirtų tai datai, turėjome pradėti dirbti prieš kelerius metus – tyrimai per naktį neatliekami.

Lietuvos mokslo tarybos parengta programa buvo pateikta tvirtinti Švietimo ir mokslo ministerijai ir vilkinama iki begalybės – ji paskelbta tik dabar, 2016-iesiems baigiantis. Jos finansavimas labai ribotas – 700.000 Eur šiais metais. Žinant, kokia didelė projektų konkurencija, tai labai nedidelė suma“, – kalba doc. dr. Kvietkauskas.

Pasak jo, naujo turinio, naujų ryškių interpretacijų to, kas vyko 1918 m., ir to, ką paskui pasiekė tarpukario Lietuva, mums be galo reikia. Kiek tokiomis sąlygomis bus spėta padaryti iš numatytų darbų – didelis klausimas.

Šventė tarp savų

Anot doc. dr. Kvietkausko, kalbant apie tarptautinę valstybės 100-mečio minėjimo sklaidą, – šioje srityje kol kas numatyti labai aptakūs dalykai, t. y. daugiausia minėjimai diplomatinėse atstovybėse ir renginiai dviejose tarptautinėse knygų mugėse – Londono ir Leipcigo. Tačiau tai, kad Lietuva šiose mugėse dalyvaus garbės viešnios teisėmis, buvo suplanuota jau anksčiau.

„Iš programos nematyti, kokią žinią Lietuva tarptautinei auditorijai siekia pranešti apie savo istoriją, apie savo modernios valstybės sukūrimą, – kalba pašnekovas. – Tai ypač svarbu dabar, kai nuolat susiduriame su priešiškomis mūsų istorijos interpretacijomis, su propaganda užsienio medijose. Mums svarbu pasakoti objektyvią istorinę tiesą apie savo valstybę, atremti įvairiausius iškraipymus, kurių yra ir bus, – ir tai daryti tarptautinėje arenoje. O tarptautinės programos dalies blankumas rodo, kad ji orientuota į „smagią šventę tarp savųjų“. Tai gerai, bet jai trūksta tarptautinio dėmens, ir sunku suvokti, kodėl tai nėra suplanuota.“

Be institucinės koordinacijos

„Pasigendu institucinės koordinacijos, aiškaus matymo, ko siekiame ir kokiomis priemonėmis tai įgyvendinsime. O institucijos, kurios atsakingos už išties svarbius renginius, paliktos pačios susirasti finansavimą“, – sako ir dr. Rūta Kačkutė, prezidentės vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė.

Anot jos, geroji Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai patirtis, kai viena institucija – Užsienio reikalų ministerija – organizavo ir koordinavo svarbiausius viešuosius renginius, kuriems buvo skirtas atskiras finansavimas, šiuo atveju absoliučiai neišnaudota.

„Sudaryta komisija tvirtina renginius ir veiklas, bet niekam nesvarbu, kaip jie bus finansuojami. Įspūdis, kad niekas net nežino, jog finansavimo šaltiniai visiškai neaiškūs. Programoje numatyta daug mažų projektų bendruomenėms, bet kas joms padės juos įgyvendinti? Mes negalime būti garantuoti, kurie 100-mečio minėjimo programoje surašyti renginiai tikrai įvyks, nes patekimas į tą programą neužtikrina finansavimo, jo ieškoti reikia kreipiantis į LKT, į LMT, kurioje net nėra atskiros programos moksliniams projektams, skirtiems 100-mečiui“, – sako dr. R. Kačkutė.

Jie ir mes

Tais pačiais metais, kaip ir mes, valstybės atkūrimo šimtmetį minės Estija ir Latvija: estai nepriklausomybę paskelbė 1918-ųjų vasario 24 d., Latvija – lapkričio 18 d.

Pasilyginti, kaip jam rengiasi Baltijos sesės, su kuriomis nuolat lenktyniaujame ir kurios tos seserystės kratosi, nesunku per bendrą visų trijų šalių šventinių programų elementą – kiną. Kuris, kaip sakė Spalio revoliucijos architektas Vladimiras Leninas, „mums yra svarbiausias iš visų menų, kol liaudis tamsi ir neraštinga“.

Lietuvos kino centras Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų filmų gamybos darbų projektų valstybinio finansavimo konkursą paskelbė 2014 m. Po kelių kitų konkursų paskutinis skelbtas 2016 m. pradžioje, Kino centras galiausiai finansuosiąs 15 filmų – 9 dokumentinius, keturis vaidybinius, du animacinius. Dabar rašomi jų scenarijai, dirbama prie tyrimų, ypač dokumentikos filmų, ir iki šių metų gruodžio 14 d. laukiama paraiškų filmų gamybai ir finansavimui 2017–2018 m.

Pasak Rolando Kvietkausko, Lietuvos kino centro direktoriaus, 15 projektų plėtrai paskirstyta apie 300.000 Eur. Preliminariai, pagal nebaigtus plėtoti projektus, reikiama suma yra 3.200 000–3.400 000 Eur.

„Projektams vystyti tai pakankami pinigai. Iš tikrųjų didžiausias mūsų iššūkis dabar yra laikas. Tiek latviai, tiek estai savo filmų finansavimą pradėjo 2015 m. ir net anksčiau“, – kalba p. Kvietkauskas.

Paklaustas, kas mums neleido anksčiau skelbti konkursų, Kino centro vadovas sako, jog priežastis paprasta: nebuvo sprendimo dėl finansavimo: „Nesinori pradėti skelbti konkursų neturint resursų, o kinas – kaštams gana imlus dalykas.“

Jis įsitikinęs, kad visų projektų vykdytojams laikas yra svarbus, tačiau kinas turi savo specifiką: „Kino kūrybos procesas ilgas, tuo labiau kad mes, skirtingai nuo estų ir latvių, finansuosime šiuos projektus pagal įprastą kino rėmimo formatą, t. y. prodiuseriai turės surasti ne mažiau nei 25% biudžeto, kai kuriais atvejais ir 40%, priklausomai nuo filmo struktūros.“

Valstybių kaimynių kino kūrėjai dalį lėšų, tik kur kas mažesnę, taip pat susiras patys, o finansuojami jie didesnėmis sumomis, nei paprastai gauna lėšų per kino rėmimo programas.

Latviai 6 vaidybiniams, 2 animaciniams ir 8 dokumentiniams filmams skirs 7 mln. Eur.

Estai pradėjo dirbti dar anksčiau. 2013 m. paskelbė konkursą, iš 165 gautų paraiškų atsirinko 5 ir laimėjusiems filmams sukurti numatė 6.144.000 Eur.

Ir vėl jie už mus geresni.

„Jie tiesiog pragmatiškesni ir supranta, kad arba bus resursai tinkamu laiku, arba nebus filmų. Galime net auksu pabarstyti prodiuserį, skirti jam visus reikiamus pinigus, bet pinigai filmo nesukuria. Taip, be jų neįmanoma, bet pinigai nei laiko sutaupo, nei žmonių, juolab talentų randa. Objektyvus vaidybinio filmo kūrimo trukmės ciklas trunka nuo trejų iki penkerių metų, mūsų šiauriniai kaimynai leido sau turėti daugiau laiko“, – sako p. Kvietkauskas. Jis priduria manąs, kad ir mes padarysime įmanomai geriausią variantą, koks įmanomas šioje situacijoje, ir turėsime ką pasiūlyti publikai.

„Tačiau visada galima viską daryti nesiverčiant per galvą. Nes turbūt buvo žinoma, kad šimtmetis ateis, – šypteli p. Kvietkauskas. – Dabar kalbu kino žmonių lūpomis, bet suvokiu, kad lygiai tą patį gali pasakyti visi – nei mokslininkai tyrimų per naktį nepadaro, nei knygos per naktį neparašomos. Problema ta pati.“

Doc. dr. Kvietkauskas, paklaustas, kas, jo nuomone, šiuo atveju prisiims atsakomybę, sako, kad Vyriausybėje yra sukurta koordinavimo komisija, sekretoriatas, bet jis tik koordinuoja ir jokių lėšų kol kas realiai nevaldo: „Iš esmės tai žinybinė Vyriausybės sukurta komisija, kurioje liko tik viena kita kultūros asmenybė, autoritetas. Deja, per jau baigiančios dirbti Vyriausybės vadovavimo tarpsnį paaiškėjo, kad svarbiausių valstybės datų, jubiliejinių programų valdymas yra tarsi paliekamas savieigai. Neaišku ne tik tai, kas galiausiai yra atsakingas, bet ir kam mūsų valstybėje tai iš tiesų rūpi.“

Traukinys nuvažiavo?

„Laiko nėra, bet viliuosi, kad konstruktyvi tvarka turėtų būti įvesta bent iki metų pabaigos ar kitų metų sausio, kad išliptume iš tos klampynės: organizacinės, finansinės, biurokratinės“, – sako p. Latėnas. Vėlgi, sutinka jis, šių metų pabaiga – jau gerokai per vėlu. Nes tai nėra vakardienos darbas. Ne vakar, prieš dvejus metus viskas turėjo būti padaryta.

„Lygiai taip pat mes negalvojame, kad 2023-iaisiais bus Vilniaus 700 metų jubiliejus. Jau dabar reikia pradėti jam rengtis“, – įsitikinęs p. Latėnas. Anot jo, teisingai pasielgė prezidentūra, pasikviesdama darbo grupės pirmininką Rimantą Vaitkų, nacionalinių įstaigų vadovus, ir išsiaiškindama, kiek lėšų reikia Vasario 16-osios dienos – tai vadinamoji Prezidentės diena – renginiams.

Jie dabar ramūs. O visi kiti?

Iš Valstybės šimtmečio minėjimo darbų sąrašo

  • Lukiškių aikštės rekonstrukcija: vyksta pirmo etapo darbai, rengiama antro etapo sąmata. Darbus planuojama baigti 2018 m.
  • Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija: artimiausiu metu bus pasirašyta sutartis su rangos darbų vykdytoju.
  • Daugiafunkcis kompleksas Šeškinėje: paskelbtas viešas atviras konkursas stadiono statytojui ir operatoriui atrinkti.
  • Paminklas Dr. Jonui Basanavičiui Vilniuje: išrinkta vieta, aptartas darbų planas ir aikštės sutvarkymo darbai.
  • Signatarų namų renovacija: skirtos lėšos projektavimo darbams.
  • „Diplomatinis Kaunas“ – renovuotas pastatas, kuriame tarpukariu veikė Lietuvos užsienio reikalų ministerija

Šaltinis: www.lietuva100.lt

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Futbolo čempionatą stebėjo daugiau nei pusė Lietuvos 1

Sekmadienį pasibaigęs Pasaulio futbolo čempionatas prie TV ekranų sutraukė daugiau kaip pusę šalies gyventojų...

Rinkodara
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu 1

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Adamas Michnikas: Lenkijos valdžios istorijos politika – melo politika

Iki liepos 22-osios vakaro Nidoje tęsiasi 22-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Įpusėjusio renginio...

Laisvalaikis
2018.07.17
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove paskirta Laima Vilimienė

Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą 5-erių metų kadencijai...

Laisvalaikis
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 8

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13
Mokslininkai ragina naikinti žiurkes, kad būtų išsaugoti koralų rifai

Koralų rifus tyrinėjantys mokslininkai sako, kad dalis kaltės dėl šių povandeninių darinių nykimo tenka...

Laisvalaikis
2018.07.12
Popiežiaus Pranciškaus vizito biudžetą kol kas gaubia miglos 6

Artėjantis popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, be dvasingosios, turi ir kasdienę pragmatinę pusę – tai...

Laisvalaikis
2018.07.11
Paskelbtos 2020, 2021 ir 2022 metų Lietuvos kultūros sostinės 1

Paskelbta, jog 2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų rajono, 2021 m. – Neringos, 2022 m. – Alytaus...

Laisvalaikis
2018.07.11
Vilniaus Rasų kapinėse perlaidotas Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška

Vilniaus Rasų kapinėse perlaidoti iš JAV pargabenti Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos ir jo...

Laisvalaikis
2018.07.11
Kanų jachtų festivalis: siūlo išbandyti ir išsirinkti Rėmėjo turinys

Kiekvieną rugsėjį nuo 1977 m. vykstantis Kanų jachtų festivalis prabangių vandens transporto priemonių...

Verslo aplinka
2018.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau