Mokslininkai sukilo prieš valdžią

Vilniuje, Gedimino prospekte prie V. Kudirkos aikštės, surengtame pikete šalies mokslininkai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į žeminančią savo padėtį. Mokslo tyrimų institucijų darbuotojai reikalauja, kad 2017 m. valstybės biudžete būtų numatyta lėšų mokslininkų atlyginimams didinti.

Pasak Viktorijos Šeinos-Vasiliauskienės, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profesinės sąjungos vadovės, mokslininkai ryžosi „eiti į gatves“, nes valdžia jų reikalavimams kurčia: kasmet blogėjusi mokslo tyrėjų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų finansinė padėtis šiuo metu yra kritinė: aukštųjų mokyklų asistentų ir lektorių (jie sudaro 77% proc. universitetų ir kolegijų pareigybių) ir jaunesniųjų mokslo darbuotojų atlyginimai beveik 30% mažesni už šalies vidurkį.

Pažadų netesėjo

2008 m. Vyriausybės parengtoje programoje buvo numatyta, jog per 3 m. mokslininkų atlyginimai išaugs 70%, tačiau krizei prasidėjus, tai liko neįgyvendinta. Krizė seniai baigėsi, per pastaruosius metus kilo kitų švietimo sektoriaus darbuotojų (mokytojų, ikimokyklinio ugdymo specialistų) atlyginimai, tačiau mokslininkų – ne.

LLTI profesinės sąjungos vadovė skaičiuoja, jog Lietuvoje per pastaruosius 20 m. net du kartus buvo sumažinta aukštajam mokslui ir studijoms skiriamo BVP dalis – nuo 1,2% 1998-aisiais iki 0,6% 2015 m.

Mokslo ir studijų stebėsenos centro duomenimis, 2015 m. jaunesnieji mokslo darbuotojai vidutiniškai uždirbo 450 Eur, aukštųjų mokyklų lektoriai – 440 Eur.

Ir netesi iki šiol

Skurdas, anot piketo rengėjų, skatina mokslininkų emigraciją, tyrėjai ir dėstytojai traukiasi iš aukštojo mokslo arba dirba vienu metu dviejose trijose darbovietėse, – tai akivaizdu. Nepaisant to, 2017 m. valstybės biudžete nėra numatyta nė cento mokslininkų atlyginimams didinti.

„Skurdūs tyrėjų ir dėstytojų atlyginimai nėra tik mokslo bendruomenės problema. Vargana mokslininko socialinė padėtis demotyvuoja gabius jaunus žmones rinktis mokslinę akademinę karjerą, todėl ateityje neišvengiamai kris Lietuvos aukštojo mokslo kokybė, kartu su ja prastės visų sričių specialistų rengimas, mokytojų kvalifikacija bei vidurinio ir pradinio ugdymo kokybė, – kalba p. Šeina-Vasiliauskienė. – Sistemingas aukštojo mokslo žlugdymas žada Lietuvai vienintelę perspektyvą – likti pigios nekvalifikuotos darbo jėgos tiekėja Vakarų Europos šalims.“

Rašyti komentarą