Dizainas – ekonomikos ir inovacijų variklis

Publikuota: 2016-10-23
„Verslo žinios“

Stevenas Jobsas, „Apple“ įkūrėjas ir ilgametis vadovas, prieš dešimtmetį viename interviu JAV dienraščiui „The New York Times“ kalbėjo apie tai, kad dizaino sprendimai tampa kaip niekada svarbūs siekiant suteikti vartotojui geriausią įmanomą patirtį. Beveik apie tą patį diskutavo Taline vykusios konferencijos „Design for Europe: Powering innovation“ dalyviai – dizaineriai, mokslininkai, verslininkai. Šįkart VŽ – apie dizainą.

Per 10 metų nuo šviesaus atminimo S. Jobso įžvalgų apie dizaino svarbą ekonomikai tokia pozicija išties dar labiau sutvirtėjo: sparčiai ėmė rastis valstybinių institucijų, atsakingų už mokslo, inovacijų ir technologijų plėtrą, į dizaino studijas atsigręžė kolegijos ir universitetai, o verslo lyderiai, kad ir palengva, dizainą jau suvokia kaip esminį įrankį inovacijų ir pridėtinės vertės kūrimo procesuose.

Kalba skaičiai

Anot Stepheno Millerio, Didžiosios Britanijos dizaino tarybos (angl. Design council) Mokslinių tyrimų ir analizės skyriaus specialisto, dizainas padeda verslui augti. Tai iliustruoja 2015 m. atlikto tyrimo rezultatai, rodantys, kad dizaino ekonomika Jungtinėje Karalystėje (JK) generuoja 79,66 mlrd. Eur bendrosios pridėtinės vertės, tai sudaro 7,2% bendrojo vidaus produkto.

Kiti p. Stepheno pateikti skaičiai taip pat daug pasako: 2013 m. JK eksportavo dizainerių sukurtų produktų už 37,77 mlrd. Eur. Galima pridėti, kad dizaino srityje JK dirba daugiau nei 1,6 mln. žmonių, o vidutinis dizainerių atlygis siekia 490,95–810,12 Eur per savaitę.

Pono Stepheno įsitikinimu, į tokius skaičius atsižvelgti būtina, lygiai taip pat būtina į dizaino sritį pritraukti kuo daugiau investicijų. Anot jo, vienas būdų tai pasiekti – įtraukti dizainą į nacionalinių ar regioninių strategijų planus.

„Dizaino elementai gali būti naudojami prisidedant prie šalies infrastruktūros gerinimo, turizmo, atsinaujinančios energetikos plėtros“, – vardija p. Stephenas.

Lietuvos reikalai

Tokios pačios nuomonės laikosi ir dr. Anna Witcher, Londone veikiančio Tarptautinio dizaino tyrimų ir konsultacijų centro dizaino politikos vadovė. Anot jos, tokios valstybės kaip Bulgarija, Estija, Latvija, Graikija, Liuksemburgas, Malta, Lenkija, Lietuva prieš keletą metų neturėjo jokios aiškios dizaino politikos, tačiau šiuo metu aktyviai dirba prie dizaino plėtros veiksmų plano ir joms puikiai sekasi.

Kalbant apie Lietuvą, siekiant skatinti mokslo ir verslo partnerystę, Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų sprendimu 2010 m. buvo įkurta Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūra (MITA). Pagrindinis jos tikslas – įgyvendinti inovacijomis grindžiamą Lietuvos mokslo, pramonės, paslaugų sektorių plėtrą.

Naujausias agentūros darbas – paruoštas „Design LT“ projektas, kurio esmė – finansinė parama smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms įgyvendinant pažangius produktų ir paslaugų dizaino sprendimus.

Norintys dalyvauti programoje galės pretenduoti į paramą iki 10.000 Eur. Ją gavusiems teks įsipareigoti produktą rinkai pateikti per 3 metus nuo finansavimo pradžios, o produktai turės prisidėti prie šaliai opių socialinių problemų sprendimo. Planuojama, kad Ūkio ministerija programai „Design LT“ skirs 5,79 mln. Eur.

Atkreipti dėmesį

Nors dizaino nauda ekonomikai akivaizdi, privačiojo ir valstybinio verslo sektoriai vis dar retai pasinaudoja šiuolaikiškais dizaino sprendimais.

Remiantis 2016 m. Europos Komisijos duomenimis, 63% Lietuvoje veikiančių įmonių darbe niekada nenaudoja dizaino elementų. Europos Sąjungos šalių vidurkis čia – 56%.

Be to, tik 5% Lietuvos įmonių dizainą pasitelkia strateginiams planams įgyvendinti. Tai dukart mažiau nei Europos vidurkis, siekiantis 12%.

Anot Audronės Drungilaitės, Lietuvos dizaino forumo vykdomosios direktorės, to priežastis – ilgalaikis dizaino politikos nebuvimas, užkirtęs kelią nuosekliam ir tikslingam dizaino sektoriaus Lietuvoje vystymui ir jo galimybei atitikti platesnės industrijos poreikius. Kad ir kaip būtų, sako p. Audronė, žengiame į priekį, o ne atgal.

Keisti vadovų požiūrį

Dizainas, anot Kajos Kruus, „Proekspert“ naudotojų patyrimų ir sąsajų dizainerės, šiuolaikinėje visuomenėje yra daugiaprasmis ir išsiskiria aprėpiamų temų įvairove: „Tikiu, kad kiekvienos verslo įmonės vadovai nemažai laiko skiria dizaino analizei ir vizualizacijoms, tačiau ne visi deramai organizuoja darbą.“

Anot p. Kajos, opiausia verslo problema yra ta, kad darbdaviai įprastai ieško visų galų meistro, jos švelniai vadinamo vienaragiu, galinčio padaryti viską ir visada. Dizainerė šypsodamasi primena gydytojus, kurie prieš šimtmetį priimdavo gimdymus, gydė visas įmanomas ligas, atlikdavo autopsiją, tačiau... ne visada sėkmingai.

Anot pašnekovės, rinkos poreikiams sparčiai kintant, studijų programoms, verslo modeliams ir technologijoms daugeliu atvejų greitai intelektualiai prisitaikyti prie naujovių ir jas visas „perkąsti“ – neįmanoma.

Ponios Kajos įsitikinimu, laikai pasikeitė, bet kurioje didesnėje odontologijos klinikoje šiuo metu dirba bent 10 skirtingų specialistų, tad tiek dizaino, tiek tradicinio verslo atstovai neturėtų tikėtis, kad vienas asmuo bus pajėgus atlikti 3 skirtingų specialistų darbą.

„Įsivaizduokite, kad pradedate svarbų projektą, tačiau nepažįstate nė vieno dalyvio asmeniškai, remiatės tik stereotipais, ką kuris turėtų mokėti atitinkamai pagal baigtos studijų programos pavadinimą. Jūs manysite, kad programuotojai moka rašyti kodus visomis programavimo kalbomis, vadybininkai kasdien sudaro pusšimtį pelningų sutarčių ir laisvai susikalba 3–4 užsienio kalbomis, dizaineriai moka sukurti ir kramtomosios gumos pakuotę, ir lenktyninio bolido modelį, o klientai nenutuokia, ko jie nori. Skamba nerealiai? Deja, daugelis įmonių vadovų gyvena utopijos pasaulyje ir mano būtent taip“, – ironizuoja p. Kaja.

Dizainerė pataria įmonėje bendrauti vienam su kitu ir išsiaiškinti, kokios darbuotojų stiprybės ir (ar) silpnybės, nes sėkmingai veikiančių dizaino įmonių patirtis rodo, kad komandos, sudarytos iš skirtingų sričių specialistų, veikia efektyviau.

Perimti iniciatyvą

Poniai Majai pritaria Mustafa Kurtuldua, einantis keistai skambančias „Google“ dizaino advokato (angl. Design advocate) pareigas.

Paklaustas, koks išties yra jo darbas, p. Mustafa paaiškina, kad jis padeda kitiems įmonės darbuotojams ir klientams, kurie dirba su įvairiausiomis „Google“ platformomis kaip „Google Clouds“, „Google Accelerated Mobile Pages“ ir kt.

Grįžtant prie dizaino, anot p. Mustafos, „Google“ į jį investuoja nuo tada, kai pamatė, kad darbo pasiūlymų dizaineriams yra daugiau nei pačių dizainerių. „Galima atsakomybę numesti valdžiai ir universitetams, tačiau mes nusprendėme, kad iniciatyvą turime perimti į savo rankas ir patys rūpintis, kad kiekvienas mūsų komandos narys turėtų vizualinės kalbos, t. y. dizaino, pagrindus“, – sako vyras. Anot pašnekovo, jo kompanijoje kas mėnesį rengiami intensyvūs mokymai darbuotojams, per kuriuos jie supažindinami su dizaino elementais, priemonėmis ir galimybėmis.

Plačiai naudojamas ir tokio pobūdžio mokymasis: dizaineriai prieš įgyvendindami tam tikrą projektą į pagalbą pasitelkia įmonės darbuotojus iš rinkodaros, finansų, vadybos ar komunikacijos skyrių, klausia jų patarimo, prašo įžvalgų.

„Dažniausiai, – šypteli p. Mustafa, – tie, kurie gūžčioja pečiais ir tikina, kad nėra kūrybingi ir sugeba nupiešti tik trikampį ar apskritimą, pateikia netikėčiausių ir geriausių vizualinių projekto pateikimo idėjų ir patys atranda savo užslėptų talentų.“ Anot jo, kad kompanijos darbuotojai nesijaustų it nemokšos, programuotojai sukuria įvairių programėlių, kuriomis naudodamiesi žmonės, neturintys jokių dizaino įgūdžių, galėtų lengvai patys susikurti reikalingus vizualus.

Klausydamasis „dizaino advokato“, imi tikėti, kad „Google“ darbuotojams sudarytos visos sąlygos tobulėti: dalyvaujant mokymuose ir projektuose, skaitant kompanijos sudarytas bei išleistas teorines knygas ir konsultuojantis su žmonėmis, kurių darbas įmonėje – padėti pasiklydusiems tarp spalvų, linijų, šriftų dydžių ir programų.

Kliento akimis

Taigi, be to, kad įmonių vadovai, verslininkai turėtų pasverti mišrių specialistų komandos naudą ir apgalvoti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, yra dar vienas dalykas: labai svarbu įsijausti į kliento vaidmenį ir į savo teikiamą paslaugą, produkto pateikimą pažiūrėti vartotojo akimis.

Kiekvienas mūsų esame kuo nors panašūs: lankomės prekybos centruose, balsuojame už vienus ar kitus politikus, namie vaikštome įsispyrę į patogias šlepetes ir greitai susidarome nuomonę apie tai, kas mus patinka ar nepatinka. Visi žmonės, kad ir kokios skirtingos būtų jų pažiūros ir požiūris, nori jaustis gerai, tik tam „gerai“ pasiekti naudoja skirtingas priemones, todėl dizaino specialistai siūlo atkreipti dėmesį į menkiausias detales ir savo kailiu įsitikinti, kad jūsų vadovaujamoje įmonėje viskas: nuo administratorės balso tembro, laukiamojo kėdžių patogumo, koridoriuje kabančių paveikslų spalvų, tualetinio popieriaus kokybės, kompiuterių darbalaukio fono, apgalvota ir nekelia nė menkiausio susirūpinimo.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogaus apsisprendimui įsigyti prekę ar paslaugą įtakos turi net ją siūlančios įmonės darbuotojų apranga: esą žmogus išleis daugiau pinigų, jei prekę jam siūlys švariais, neprovokuojančiais drabužiais vilkįs specialistas. Be to, apranga turi priklausyti nuo teikiamos paslaugos ar parduodamų prekių pobūdžio – tarkime, jei verčiatės vardinių drabužių prekyba, o jūsų pardavėjos avi sportbačius ir savaitėmis neplauna galvos, didelės apyvartos nesitikėkite.

Anot Arvydo Plėtos, SEB banko inovacijų vadovo, bankininkystės sektoriuje tokios „kelionės“, kai bandoma apsiauti kliento batus ir iš šalies pažvelgti į tai, kaip įmonėje „supakuotos“ paslaugos, prasidėjo 2014–2015 m.

„Mes žengiame koja kojon su naujovėmis. Pavyzdžiui, paskolos sutartį, kuri užimdavo krūvą lapų ir buvo parašyta šiurkščia biurokratine kalba, mes perrašėme ir sutalpinome į vieną A4 formato lapą. Mums patiems ankstesnė ilgo ir nuobodaus skaitymo patirtis nedarė didelio įspūdžio, ką jau kalbėti apie klientus“, – šypsosi p. Arvydas.

Pašnekovas įsitikinęs, kad kiekvienos įmonės vadovas turėtų išbandyti vadinamąją dizaino kelionę (angl. Design journey), – skaičiai patvirtina, kad naudos ji duoda ne tik klientams, bet ir verslui.

Šioje vietoje negaliu nepacituoti jauno grafikos dizainerio Mato Paškevičiaus, itin taikliai apibūdinusio dizaino esmę. Anot jo, žmonės ignoruoja dizainą, kuris ignoruoja žmones. Dievaži, nei pridėsi, nei atimsi.

Ieško sprendimų

Kanados atstovė Gulay Ozkan, Vyriausybės elektroninių paslaugų katalogo (Government Electronic Directory Services) įkūrėja, teigia, kad dizainas padeda ne tik verslui, bet ir visuomenei. Ji įsitikinusi, kad dizainu, kaip ir naujais sprendimais, požiūriu bei mąstymu, galima spręsti socialines problemas, todėl dizaineriai vis giliau neria į technologijas ir ieško būdų, kaip jos galėtų prisidėti kuriant ekonominę ir socialinę gerovę.

Pavyzdžiui, mobiliosios programėlės „Menu Next Door“ misija yra į virtualiąją erdvę suburti ne tik geram maistui neabejingus žmones, bet ir leisti užsidirbti tiems, kurie didžiausią dienos dalį praleidžia namie. Kaip ji veikia?

Programėlė pateikia kulinarų mėgėjų sąrašus, kurie įsikūrę jūsų kaimynystėje. Taigi – išsirenkate virėją, jam pranešate apie savo vizitą ir kulniuojate pietauti į kaimyno virtuvę.

Jeigu ruošti maistą mėgstate labiau nei valgyti, galite užsiregistruoti ir siūlyti žmonėms paragauti jūsų pagamintų patiekalų. Ypač didelio susidomėjimo sulaukia kulinarai iš egzotiškų šalių, galintys pagaminti tradicinių valgių. „Menu Next Door“ veikia Paryžiuje ir Briuselyje, pirmieji žingsniai žengti Londone. Programėlė turi 110.000 nuolatinių vartotojų ir 900 virėjų – 600 Briuselyje ir 300 Paryžiuje.

Indrekas Saaras, Estijos kultūros ministras, „Design for Europe: Powering innovation“ konferencijoje užsiminė, kad Estija – pažangiausia Baltijos šalis, orientuota į informacinių technologijų (IT) ir dizaino sektorių plėtrą.

„Kai valstybių kaimynių atstovai suvoks, kokią svarbią vietą dizainas ir kūrybinis darbas užima keliant šalies ekonomiką, jie prisivys ir mus“, – šypsosi p. Saaras.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Futbolo čempionatą stebėjo daugiau nei pusė Lietuvos 1

Sekmadienį pasibaigęs Pasaulio futbolo čempionatas prie TV ekranų sutraukė daugiau kaip pusę šalies gyventojų...

Rinkodara
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu 1

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Adamas Michnikas: Lenkijos valdžios istorijos politika – melo politika

Iki liepos 22-osios vakaro Nidoje tęsiasi 22-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Įpusėjusio renginio...

Laisvalaikis
2018.07.17
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove paskirta Laima Vilimienė

Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą 5-erių metų kadencijai...

Laisvalaikis
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 8

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13
Mokslininkai ragina naikinti žiurkes, kad būtų išsaugoti koralų rifai

Koralų rifus tyrinėjantys mokslininkai sako, kad dalis kaltės dėl šių povandeninių darinių nykimo tenka...

Laisvalaikis
2018.07.12
Popiežiaus Pranciškaus vizito biudžetą kol kas gaubia miglos 6

Artėjantis popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, be dvasingosios, turi ir kasdienę pragmatinę pusę – tai...

Laisvalaikis
2018.07.11
Paskelbtos 2020, 2021 ir 2022 metų Lietuvos kultūros sostinės 1

Paskelbta, jog 2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų rajono, 2021 m. – Neringos, 2022 m. – Alytaus...

Laisvalaikis
2018.07.11
Vilniaus Rasų kapinėse perlaidotas Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška

Vilniaus Rasų kapinėse perlaidoti iš JAV pargabenti Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos ir jo...

Laisvalaikis
2018.07.11
Kanų jachtų festivalis: siūlo išbandyti ir išsirinkti Rėmėjo turinys

Kiekvieną rugsėjį nuo 1977 m. vykstantis Kanų jachtų festivalis prabangių vandens transporto priemonių...

Verslo aplinka
2018.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau