Dizainas – ekonomikos ir inovacijų variklis

Publikuota: 2016-10-23
„Verslo žinios“

Stevenas Jobsas, „Apple“ įkūrėjas ir ilgametis vadovas, prieš dešimtmetį viename interviu JAV dienraščiui „The New York Times“ kalbėjo apie tai, kad dizaino sprendimai tampa kaip niekada svarbūs siekiant suteikti vartotojui geriausią įmanomą patirtį. Beveik apie tą patį diskutavo Taline vykusios konferencijos „Design for Europe: Powering innovation“ dalyviai – dizaineriai, mokslininkai, verslininkai. Šįkart VŽ – apie dizainą.

Per 10 metų nuo šviesaus atminimo S. Jobso įžvalgų apie dizaino svarbą ekonomikai tokia pozicija išties dar labiau sutvirtėjo: sparčiai ėmė rastis valstybinių institucijų, atsakingų už mokslo, inovacijų ir technologijų plėtrą, į dizaino studijas atsigręžė kolegijos ir universitetai, o verslo lyderiai, kad ir palengva, dizainą jau suvokia kaip esminį įrankį inovacijų ir pridėtinės vertės kūrimo procesuose.

Kalba skaičiai

Anot Stepheno Millerio, Didžiosios Britanijos dizaino tarybos (angl. Design council) Mokslinių tyrimų ir analizės skyriaus specialisto, dizainas padeda verslui augti. Tai iliustruoja 2015 m. atlikto tyrimo rezultatai, rodantys, kad dizaino ekonomika Jungtinėje Karalystėje (JK) generuoja 79,66 mlrd. Eur bendrosios pridėtinės vertės, tai sudaro 7,2% bendrojo vidaus produkto.

Kiti p. Stepheno pateikti skaičiai taip pat daug pasako: 2013 m. JK eksportavo dizainerių sukurtų produktų už 37,77 mlrd. Eur. Galima pridėti, kad dizaino srityje JK dirba daugiau nei 1,6 mln. žmonių, o vidutinis dizainerių atlygis siekia 490,95–810,12 Eur per savaitę.

Pono Stepheno įsitikinimu, į tokius skaičius atsižvelgti būtina, lygiai taip pat būtina į dizaino sritį pritraukti kuo daugiau investicijų. Anot jo, vienas būdų tai pasiekti – įtraukti dizainą į nacionalinių ar regioninių strategijų planus.

„Dizaino elementai gali būti naudojami prisidedant prie šalies infrastruktūros gerinimo, turizmo, atsinaujinančios energetikos plėtros“, – vardija p. Stephenas.

Lietuvos reikalai

Tokios pačios nuomonės laikosi ir dr. Anna Witcher, Londone veikiančio Tarptautinio dizaino tyrimų ir konsultacijų centro dizaino politikos vadovė. Anot jos, tokios valstybės kaip Bulgarija, Estija, Latvija, Graikija, Liuksemburgas, Malta, Lenkija, Lietuva prieš keletą metų neturėjo jokios aiškios dizaino politikos, tačiau šiuo metu aktyviai dirba prie dizaino plėtros veiksmų plano ir joms puikiai sekasi.

Kalbant apie Lietuvą, siekiant skatinti mokslo ir verslo partnerystę, Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų sprendimu 2010 m. buvo įkurta Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūra (MITA). Pagrindinis jos tikslas – įgyvendinti inovacijomis grindžiamą Lietuvos mokslo, pramonės, paslaugų sektorių plėtrą.

Naujausias agentūros darbas – paruoštas „Design LT“ projektas, kurio esmė – finansinė parama smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms įgyvendinant pažangius produktų ir paslaugų dizaino sprendimus.

Norintys dalyvauti programoje galės pretenduoti į paramą iki 10.000 Eur. Ją gavusiems teks įsipareigoti produktą rinkai pateikti per 3 metus nuo finansavimo pradžios, o produktai turės prisidėti prie šaliai opių socialinių problemų sprendimo. Planuojama, kad Ūkio ministerija programai „Design LT“ skirs 5,79 mln. Eur.

Atkreipti dėmesį

Nors dizaino nauda ekonomikai akivaizdi, privačiojo ir valstybinio verslo sektoriai vis dar retai pasinaudoja šiuolaikiškais dizaino sprendimais.

Remiantis 2016 m. Europos Komisijos duomenimis, 63% Lietuvoje veikiančių įmonių darbe niekada nenaudoja dizaino elementų. Europos Sąjungos šalių vidurkis čia – 56%.

Be to, tik 5% Lietuvos įmonių dizainą pasitelkia strateginiams planams įgyvendinti. Tai dukart mažiau nei Europos vidurkis, siekiantis 12%.

Anot Audronės Drungilaitės, Lietuvos dizaino forumo vykdomosios direktorės, to priežastis – ilgalaikis dizaino politikos nebuvimas, užkirtęs kelią nuosekliam ir tikslingam dizaino sektoriaus Lietuvoje vystymui ir jo galimybei atitikti platesnės industrijos poreikius. Kad ir kaip būtų, sako p. Audronė, žengiame į priekį, o ne atgal.

Keisti vadovų požiūrį

Dizainas, anot Kajos Kruus, „Proekspert“ naudotojų patyrimų ir sąsajų dizainerės, šiuolaikinėje visuomenėje yra daugiaprasmis ir išsiskiria aprėpiamų temų įvairove: „Tikiu, kad kiekvienos verslo įmonės vadovai nemažai laiko skiria dizaino analizei ir vizualizacijoms, tačiau ne visi deramai organizuoja darbą.“

Anot p. Kajos, opiausia verslo problema yra ta, kad darbdaviai įprastai ieško visų galų meistro, jos švelniai vadinamo vienaragiu, galinčio padaryti viską ir visada. Dizainerė šypsodamasi primena gydytojus, kurie prieš šimtmetį priimdavo gimdymus, gydė visas įmanomas ligas, atlikdavo autopsiją, tačiau... ne visada sėkmingai.

Anot pašnekovės, rinkos poreikiams sparčiai kintant, studijų programoms, verslo modeliams ir technologijoms daugeliu atvejų greitai intelektualiai prisitaikyti prie naujovių ir jas visas „perkąsti“ – neįmanoma.

Ponios Kajos įsitikinimu, laikai pasikeitė, bet kurioje didesnėje odontologijos klinikoje šiuo metu dirba bent 10 skirtingų specialistų, tad tiek dizaino, tiek tradicinio verslo atstovai neturėtų tikėtis, kad vienas asmuo bus pajėgus atlikti 3 skirtingų specialistų darbą.

„Įsivaizduokite, kad pradedate svarbų projektą, tačiau nepažįstate nė vieno dalyvio asmeniškai, remiatės tik stereotipais, ką kuris turėtų mokėti atitinkamai pagal baigtos studijų programos pavadinimą. Jūs manysite, kad programuotojai moka rašyti kodus visomis programavimo kalbomis, vadybininkai kasdien sudaro pusšimtį pelningų sutarčių ir laisvai susikalba 3–4 užsienio kalbomis, dizaineriai moka sukurti ir kramtomosios gumos pakuotę, ir lenktyninio bolido modelį, o klientai nenutuokia, ko jie nori. Skamba nerealiai? Deja, daugelis įmonių vadovų gyvena utopijos pasaulyje ir mano būtent taip“, – ironizuoja p. Kaja.

Dizainerė pataria įmonėje bendrauti vienam su kitu ir išsiaiškinti, kokios darbuotojų stiprybės ir (ar) silpnybės, nes sėkmingai veikiančių dizaino įmonių patirtis rodo, kad komandos, sudarytos iš skirtingų sričių specialistų, veikia efektyviau.

Perimti iniciatyvą

Poniai Majai pritaria Mustafa Kurtuldua, einantis keistai skambančias „Google“ dizaino advokato (angl. Design advocate) pareigas.

Paklaustas, koks išties yra jo darbas, p. Mustafa paaiškina, kad jis padeda kitiems įmonės darbuotojams ir klientams, kurie dirba su įvairiausiomis „Google“ platformomis kaip „Google Clouds“, „Google Accelerated Mobile Pages“ ir kt.

Grįžtant prie dizaino, anot p. Mustafos, „Google“ į jį investuoja nuo tada, kai pamatė, kad darbo pasiūlymų dizaineriams yra daugiau nei pačių dizainerių. „Galima atsakomybę numesti valdžiai ir universitetams, tačiau mes nusprendėme, kad iniciatyvą turime perimti į savo rankas ir patys rūpintis, kad kiekvienas mūsų komandos narys turėtų vizualinės kalbos, t. y. dizaino, pagrindus“, – sako vyras. Anot pašnekovo, jo kompanijoje kas mėnesį rengiami intensyvūs mokymai darbuotojams, per kuriuos jie supažindinami su dizaino elementais, priemonėmis ir galimybėmis.

Plačiai naudojamas ir tokio pobūdžio mokymasis: dizaineriai prieš įgyvendindami tam tikrą projektą į pagalbą pasitelkia įmonės darbuotojus iš rinkodaros, finansų, vadybos ar komunikacijos skyrių, klausia jų patarimo, prašo įžvalgų.

„Dažniausiai, – šypteli p. Mustafa, – tie, kurie gūžčioja pečiais ir tikina, kad nėra kūrybingi ir sugeba nupiešti tik trikampį ar apskritimą, pateikia netikėčiausių ir geriausių vizualinių projekto pateikimo idėjų ir patys atranda savo užslėptų talentų.“ Anot jo, kad kompanijos darbuotojai nesijaustų it nemokšos, programuotojai sukuria įvairių programėlių, kuriomis naudodamiesi žmonės, neturintys jokių dizaino įgūdžių, galėtų lengvai patys susikurti reikalingus vizualus.

Klausydamasis „dizaino advokato“, imi tikėti, kad „Google“ darbuotojams sudarytos visos sąlygos tobulėti: dalyvaujant mokymuose ir projektuose, skaitant kompanijos sudarytas bei išleistas teorines knygas ir konsultuojantis su žmonėmis, kurių darbas įmonėje – padėti pasiklydusiems tarp spalvų, linijų, šriftų dydžių ir programų.

Kliento akimis

Taigi, be to, kad įmonių vadovai, verslininkai turėtų pasverti mišrių specialistų komandos naudą ir apgalvoti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, yra dar vienas dalykas: labai svarbu įsijausti į kliento vaidmenį ir į savo teikiamą paslaugą, produkto pateikimą pažiūrėti vartotojo akimis.

Kiekvienas mūsų esame kuo nors panašūs: lankomės prekybos centruose, balsuojame už vienus ar kitus politikus, namie vaikštome įsispyrę į patogias šlepetes ir greitai susidarome nuomonę apie tai, kas mus patinka ar nepatinka. Visi žmonės, kad ir kokios skirtingos būtų jų pažiūros ir požiūris, nori jaustis gerai, tik tam „gerai“ pasiekti naudoja skirtingas priemones, todėl dizaino specialistai siūlo atkreipti dėmesį į menkiausias detales ir savo kailiu įsitikinti, kad jūsų vadovaujamoje įmonėje viskas: nuo administratorės balso tembro, laukiamojo kėdžių patogumo, koridoriuje kabančių paveikslų spalvų, tualetinio popieriaus kokybės, kompiuterių darbalaukio fono, apgalvota ir nekelia nė menkiausio susirūpinimo.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogaus apsisprendimui įsigyti prekę ar paslaugą įtakos turi net ją siūlančios įmonės darbuotojų apranga: esą žmogus išleis daugiau pinigų, jei prekę jam siūlys švariais, neprovokuojančiais drabužiais vilkįs specialistas. Be to, apranga turi priklausyti nuo teikiamos paslaugos ar parduodamų prekių pobūdžio – tarkime, jei verčiatės vardinių drabužių prekyba, o jūsų pardavėjos avi sportbačius ir savaitėmis neplauna galvos, didelės apyvartos nesitikėkite.

Anot Arvydo Plėtos, SEB banko inovacijų vadovo, bankininkystės sektoriuje tokios „kelionės“, kai bandoma apsiauti kliento batus ir iš šalies pažvelgti į tai, kaip įmonėje „supakuotos“ paslaugos, prasidėjo 2014–2015 m.

„Mes žengiame koja kojon su naujovėmis. Pavyzdžiui, paskolos sutartį, kuri užimdavo krūvą lapų ir buvo parašyta šiurkščia biurokratine kalba, mes perrašėme ir sutalpinome į vieną A4 formato lapą. Mums patiems ankstesnė ilgo ir nuobodaus skaitymo patirtis nedarė didelio įspūdžio, ką jau kalbėti apie klientus“, – šypsosi p. Arvydas.

Pašnekovas įsitikinęs, kad kiekvienos įmonės vadovas turėtų išbandyti vadinamąją dizaino kelionę (angl. Design journey), – skaičiai patvirtina, kad naudos ji duoda ne tik klientams, bet ir verslui.

Šioje vietoje negaliu nepacituoti jauno grafikos dizainerio Mato Paškevičiaus, itin taikliai apibūdinusio dizaino esmę. Anot jo, žmonės ignoruoja dizainą, kuris ignoruoja žmones. Dievaži, nei pridėsi, nei atimsi.

Ieško sprendimų

Kanados atstovė Gulay Ozkan, Vyriausybės elektroninių paslaugų katalogo (Government Electronic Directory Services) įkūrėja, teigia, kad dizainas padeda ne tik verslui, bet ir visuomenei. Ji įsitikinusi, kad dizainu, kaip ir naujais sprendimais, požiūriu bei mąstymu, galima spręsti socialines problemas, todėl dizaineriai vis giliau neria į technologijas ir ieško būdų, kaip jos galėtų prisidėti kuriant ekonominę ir socialinę gerovę.

Pavyzdžiui, mobiliosios programėlės „Menu Next Door“ misija yra į virtualiąją erdvę suburti ne tik geram maistui neabejingus žmones, bet ir leisti užsidirbti tiems, kurie didžiausią dienos dalį praleidžia namie. Kaip ji veikia?

Programėlė pateikia kulinarų mėgėjų sąrašus, kurie įsikūrę jūsų kaimynystėje. Taigi – išsirenkate virėją, jam pranešate apie savo vizitą ir kulniuojate pietauti į kaimyno virtuvę.

Jeigu ruošti maistą mėgstate labiau nei valgyti, galite užsiregistruoti ir siūlyti žmonėms paragauti jūsų pagamintų patiekalų. Ypač didelio susidomėjimo sulaukia kulinarai iš egzotiškų šalių, galintys pagaminti tradicinių valgių. „Menu Next Door“ veikia Paryžiuje ir Briuselyje, pirmieji žingsniai žengti Londone. Programėlė turi 110.000 nuolatinių vartotojų ir 900 virėjų – 600 Briuselyje ir 300 Paryžiuje.

Indrekas Saaras, Estijos kultūros ministras, „Design for Europe: Powering innovation“ konferencijoje užsiminė, kad Estija – pažangiausia Baltijos šalis, orientuota į informacinių technologijų (IT) ir dizaino sektorių plėtrą.

„Kai valstybių kaimynių atstovai suvoks, kokią svarbią vietą dizainas ir kūrybinis darbas užima keliant šalies ekonomiką, jie prisivys ir mus“, – šypsosi p. Saaras.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Verslas „Google“ paieškoje: nuo „Ali Express“ iki „Maximos“ ir „Lidl“ kainų lyginimo Premium

Populiariausios „Google“ paieškos verslo segmente rodo, kad lietuviai vis daugiau perka internete, kruopščiai...

Rinkodara
2018.12.14
Dizainerė K. Petraitytė pamokų nuobodulį gydo „Chem žetonais“ 1

Dizainerė Karolina Petraitytė, Vilniaus dailės akademijos studentė, neseniai grįžo iš didžiausio Vidurinių...

Laisvalaikis
2018.12.13
Kultūros indėlis į šalies ekonomiką auga

Lietuvos statistikos departamentas skelbia suskaičiavęs, kad, išankstiniais duomenimis, kultūros sektoriaus...

Laisvalaikis
2018.12.12
FIFA ir VMI – tarp populiariausių „Google“ paieškų Lietuvoje

„Google“ paieškų viršūnėje Lietuvoje – pasaulio futbolo čempionatas FIFA ir „Eurovizija“. Nedaug atsilieka ir...

Rinkodara
2018.12.12
„Time“ Metų žmogumi paskelbė persekiojamus žurnalistus

„Time“ Metų žmogumi paskelbė „Sergėtojus“ („The Guardians“) – taip žurnalas pavadino dėl savo darbo...

Laisvalaikis
2018.12.12
„EGLĖ apartamentai“ - apdovanoti prestižiniu apdovanojimu Rėmėjo turinys 3

Aukštą kartelę pajūrio architektūrai iškėlęs projektas - analogo Baltijos regione neturintys prabangūs

Laisvalaikis
2018.12.12
Lengvatą kino gamintojams pratęs iki 2024 m.

Seimas leido dar penkeriems metams – iki 2023 m. pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatą kino gamintojams,...

Laisvalaikis
2018.12.11
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis 1

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06
Vokietijoje įvertintas Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas 5

Vokietijos dizaino taryba įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją.

Statyba ir NT
2018.12.06
Šimtametis milijardierius kasdien eina į darbą 9

Šimtametis milijardierius galėtų mėgautis turtingo gyvenimo malonumais, tačiau garbaus amžiaus verslininkas...

Vadyba
2018.12.05
Alberto Einšteino laiškas aukcione parduotas už 2,9 mln. Eur 4

Alberto Einšteino laiškas, kuriame jis svarsto apie religiją, žydišką identitetą ir žmonijos prasmės...

Laisvalaikis
2018.12.05
Dovanoti sveikatą – ir madinga, ir naudinga Rėmėjo turinys

Artėjant didžiosioms metų šventėms visi ieško originalių idėjų, kaip parodyti padėką savo darbuotojams.

Verslo aplinka
2018.12.05
Gedimino kalno padėtis lieka kritinė 1

Šalies simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje šiaurinis šlaitas stabilizuotas, tačiau pietrytinio šlaito...

Laisvalaikis
2018.12.04
Paskelbtas trumpasis Nacionalinės meno ir kultūros premijos kandidatų sąrašas 3

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2018 metų...

Laisvalaikis
2018.12.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau