Dizainas – ekonomikos ir inovacijų variklis

Publikuota: 2016-10-23
„Verslo žinios“

Stevenas Jobsas, „Apple“ įkūrėjas ir ilgametis vadovas, prieš dešimtmetį viename interviu JAV dienraščiui „The New York Times“ kalbėjo apie tai, kad dizaino sprendimai tampa kaip niekada svarbūs siekiant suteikti vartotojui geriausią įmanomą patirtį. Beveik apie tą patį diskutavo Taline vykusios konferencijos „Design for Europe: Powering innovation“ dalyviai – dizaineriai, mokslininkai, verslininkai. Šįkart VŽ – apie dizainą.

Per 10 metų nuo šviesaus atminimo S. Jobso įžvalgų apie dizaino svarbą ekonomikai tokia pozicija išties dar labiau sutvirtėjo: sparčiai ėmė rastis valstybinių institucijų, atsakingų už mokslo, inovacijų ir technologijų plėtrą, į dizaino studijas atsigręžė kolegijos ir universitetai, o verslo lyderiai, kad ir palengva, dizainą jau suvokia kaip esminį įrankį inovacijų ir pridėtinės vertės kūrimo procesuose.

Kalba skaičiai

Anot Stepheno Millerio, Didžiosios Britanijos dizaino tarybos (angl. Design council) Mokslinių tyrimų ir analizės skyriaus specialisto, dizainas padeda verslui augti. Tai iliustruoja 2015 m. atlikto tyrimo rezultatai, rodantys, kad dizaino ekonomika Jungtinėje Karalystėje (JK) generuoja 79,66 mlrd. Eur bendrosios pridėtinės vertės, tai sudaro 7,2% bendrojo vidaus produkto.

Kiti p. Stepheno pateikti skaičiai taip pat daug pasako: 2013 m. JK eksportavo dizainerių sukurtų produktų už 37,77 mlrd. Eur. Galima pridėti, kad dizaino srityje JK dirba daugiau nei 1,6 mln. žmonių, o vidutinis dizainerių atlygis siekia 490,95–810,12 Eur per savaitę.

Pono Stepheno įsitikinimu, į tokius skaičius atsižvelgti būtina, lygiai taip pat būtina į dizaino sritį pritraukti kuo daugiau investicijų. Anot jo, vienas būdų tai pasiekti – įtraukti dizainą į nacionalinių ar regioninių strategijų planus.

„Dizaino elementai gali būti naudojami prisidedant prie šalies infrastruktūros gerinimo, turizmo, atsinaujinančios energetikos plėtros“, – vardija p. Stephenas.

Lietuvos reikalai

Tokios pačios nuomonės laikosi ir dr. Anna Witcher, Londone veikiančio Tarptautinio dizaino tyrimų ir konsultacijų centro dizaino politikos vadovė. Anot jos, tokios valstybės kaip Bulgarija, Estija, Latvija, Graikija, Liuksemburgas, Malta, Lenkija, Lietuva prieš keletą metų neturėjo jokios aiškios dizaino politikos, tačiau šiuo metu aktyviai dirba prie dizaino plėtros veiksmų plano ir joms puikiai sekasi.

Kalbant apie Lietuvą, siekiant skatinti mokslo ir verslo partnerystę, Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų sprendimu 2010 m. buvo įkurta Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūra (MITA). Pagrindinis jos tikslas – įgyvendinti inovacijomis grindžiamą Lietuvos mokslo, pramonės, paslaugų sektorių plėtrą.

Naujausias agentūros darbas – paruoštas „Design LT“ projektas, kurio esmė – finansinė parama smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms įgyvendinant pažangius produktų ir paslaugų dizaino sprendimus.

Norintys dalyvauti programoje galės pretenduoti į paramą iki 10.000 Eur. Ją gavusiems teks įsipareigoti produktą rinkai pateikti per 3 metus nuo finansavimo pradžios, o produktai turės prisidėti prie šaliai opių socialinių problemų sprendimo. Planuojama, kad Ūkio ministerija programai „Design LT“ skirs 5,79 mln. Eur.

Atkreipti dėmesį

Nors dizaino nauda ekonomikai akivaizdi, privačiojo ir valstybinio verslo sektoriai vis dar retai pasinaudoja šiuolaikiškais dizaino sprendimais.

Remiantis 2016 m. Europos Komisijos duomenimis, 63% Lietuvoje veikiančių įmonių darbe niekada nenaudoja dizaino elementų. Europos Sąjungos šalių vidurkis čia – 56%.

Be to, tik 5% Lietuvos įmonių dizainą pasitelkia strateginiams planams įgyvendinti. Tai dukart mažiau nei Europos vidurkis, siekiantis 12%.

Anot Audronės Drungilaitės, Lietuvos dizaino forumo vykdomosios direktorės, to priežastis – ilgalaikis dizaino politikos nebuvimas, užkirtęs kelią nuosekliam ir tikslingam dizaino sektoriaus Lietuvoje vystymui ir jo galimybei atitikti platesnės industrijos poreikius. Kad ir kaip būtų, sako p. Audronė, žengiame į priekį, o ne atgal.

Keisti vadovų požiūrį

Dizainas, anot Kajos Kruus, „Proekspert“ naudotojų patyrimų ir sąsajų dizainerės, šiuolaikinėje visuomenėje yra daugiaprasmis ir išsiskiria aprėpiamų temų įvairove: „Tikiu, kad kiekvienos verslo įmonės vadovai nemažai laiko skiria dizaino analizei ir vizualizacijoms, tačiau ne visi deramai organizuoja darbą.“

Anot p. Kajos, opiausia verslo problema yra ta, kad darbdaviai įprastai ieško visų galų meistro, jos švelniai vadinamo vienaragiu, galinčio padaryti viską ir visada. Dizainerė šypsodamasi primena gydytojus, kurie prieš šimtmetį priimdavo gimdymus, gydė visas įmanomas ligas, atlikdavo autopsiją, tačiau... ne visada sėkmingai.

Anot pašnekovės, rinkos poreikiams sparčiai kintant, studijų programoms, verslo modeliams ir technologijoms daugeliu atvejų greitai intelektualiai prisitaikyti prie naujovių ir jas visas „perkąsti“ – neįmanoma.

Ponios Kajos įsitikinimu, laikai pasikeitė, bet kurioje didesnėje odontologijos klinikoje šiuo metu dirba bent 10 skirtingų specialistų, tad tiek dizaino, tiek tradicinio verslo atstovai neturėtų tikėtis, kad vienas asmuo bus pajėgus atlikti 3 skirtingų specialistų darbą.

„Įsivaizduokite, kad pradedate svarbų projektą, tačiau nepažįstate nė vieno dalyvio asmeniškai, remiatės tik stereotipais, ką kuris turėtų mokėti atitinkamai pagal baigtos studijų programos pavadinimą. Jūs manysite, kad programuotojai moka rašyti kodus visomis programavimo kalbomis, vadybininkai kasdien sudaro pusšimtį pelningų sutarčių ir laisvai susikalba 3–4 užsienio kalbomis, dizaineriai moka sukurti ir kramtomosios gumos pakuotę, ir lenktyninio bolido modelį, o klientai nenutuokia, ko jie nori. Skamba nerealiai? Deja, daugelis įmonių vadovų gyvena utopijos pasaulyje ir mano būtent taip“, – ironizuoja p. Kaja.

Dizainerė pataria įmonėje bendrauti vienam su kitu ir išsiaiškinti, kokios darbuotojų stiprybės ir (ar) silpnybės, nes sėkmingai veikiančių dizaino įmonių patirtis rodo, kad komandos, sudarytos iš skirtingų sričių specialistų, veikia efektyviau.

Perimti iniciatyvą

Poniai Majai pritaria Mustafa Kurtuldua, einantis keistai skambančias „Google“ dizaino advokato (angl. Design advocate) pareigas.

Paklaustas, koks išties yra jo darbas, p. Mustafa paaiškina, kad jis padeda kitiems įmonės darbuotojams ir klientams, kurie dirba su įvairiausiomis „Google“ platformomis kaip „Google Clouds“, „Google Accelerated Mobile Pages“ ir kt.

Grįžtant prie dizaino, anot p. Mustafos, „Google“ į jį investuoja nuo tada, kai pamatė, kad darbo pasiūlymų dizaineriams yra daugiau nei pačių dizainerių. „Galima atsakomybę numesti valdžiai ir universitetams, tačiau mes nusprendėme, kad iniciatyvą turime perimti į savo rankas ir patys rūpintis, kad kiekvienas mūsų komandos narys turėtų vizualinės kalbos, t. y. dizaino, pagrindus“, – sako vyras. Anot pašnekovo, jo kompanijoje kas mėnesį rengiami intensyvūs mokymai darbuotojams, per kuriuos jie supažindinami su dizaino elementais, priemonėmis ir galimybėmis.

Plačiai naudojamas ir tokio pobūdžio mokymasis: dizaineriai prieš įgyvendindami tam tikrą projektą į pagalbą pasitelkia įmonės darbuotojus iš rinkodaros, finansų, vadybos ar komunikacijos skyrių, klausia jų patarimo, prašo įžvalgų.

„Dažniausiai, – šypteli p. Mustafa, – tie, kurie gūžčioja pečiais ir tikina, kad nėra kūrybingi ir sugeba nupiešti tik trikampį ar apskritimą, pateikia netikėčiausių ir geriausių vizualinių projekto pateikimo idėjų ir patys atranda savo užslėptų talentų.“ Anot jo, kad kompanijos darbuotojai nesijaustų it nemokšos, programuotojai sukuria įvairių programėlių, kuriomis naudodamiesi žmonės, neturintys jokių dizaino įgūdžių, galėtų lengvai patys susikurti reikalingus vizualus.

Klausydamasis „dizaino advokato“, imi tikėti, kad „Google“ darbuotojams sudarytos visos sąlygos tobulėti: dalyvaujant mokymuose ir projektuose, skaitant kompanijos sudarytas bei išleistas teorines knygas ir konsultuojantis su žmonėmis, kurių darbas įmonėje – padėti pasiklydusiems tarp spalvų, linijų, šriftų dydžių ir programų.

Kliento akimis

Taigi, be to, kad įmonių vadovai, verslininkai turėtų pasverti mišrių specialistų komandos naudą ir apgalvoti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, yra dar vienas dalykas: labai svarbu įsijausti į kliento vaidmenį ir į savo teikiamą paslaugą, produkto pateikimą pažiūrėti vartotojo akimis.

Kiekvienas mūsų esame kuo nors panašūs: lankomės prekybos centruose, balsuojame už vienus ar kitus politikus, namie vaikštome įsispyrę į patogias šlepetes ir greitai susidarome nuomonę apie tai, kas mus patinka ar nepatinka. Visi žmonės, kad ir kokios skirtingos būtų jų pažiūros ir požiūris, nori jaustis gerai, tik tam „gerai“ pasiekti naudoja skirtingas priemones, todėl dizaino specialistai siūlo atkreipti dėmesį į menkiausias detales ir savo kailiu įsitikinti, kad jūsų vadovaujamoje įmonėje viskas: nuo administratorės balso tembro, laukiamojo kėdžių patogumo, koridoriuje kabančių paveikslų spalvų, tualetinio popieriaus kokybės, kompiuterių darbalaukio fono, apgalvota ir nekelia nė menkiausio susirūpinimo.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogaus apsisprendimui įsigyti prekę ar paslaugą įtakos turi net ją siūlančios įmonės darbuotojų apranga: esą žmogus išleis daugiau pinigų, jei prekę jam siūlys švariais, neprovokuojančiais drabužiais vilkįs specialistas. Be to, apranga turi priklausyti nuo teikiamos paslaugos ar parduodamų prekių pobūdžio – tarkime, jei verčiatės vardinių drabužių prekyba, o jūsų pardavėjos avi sportbačius ir savaitėmis neplauna galvos, didelės apyvartos nesitikėkite.

Anot Arvydo Plėtos, SEB banko inovacijų vadovo, bankininkystės sektoriuje tokios „kelionės“, kai bandoma apsiauti kliento batus ir iš šalies pažvelgti į tai, kaip įmonėje „supakuotos“ paslaugos, prasidėjo 2014–2015 m.

„Mes žengiame koja kojon su naujovėmis. Pavyzdžiui, paskolos sutartį, kuri užimdavo krūvą lapų ir buvo parašyta šiurkščia biurokratine kalba, mes perrašėme ir sutalpinome į vieną A4 formato lapą. Mums patiems ankstesnė ilgo ir nuobodaus skaitymo patirtis nedarė didelio įspūdžio, ką jau kalbėti apie klientus“, – šypsosi p. Arvydas.

Pašnekovas įsitikinęs, kad kiekvienos įmonės vadovas turėtų išbandyti vadinamąją dizaino kelionę (angl. Design journey), – skaičiai patvirtina, kad naudos ji duoda ne tik klientams, bet ir verslui.

Šioje vietoje negaliu nepacituoti jauno grafikos dizainerio Mato Paškevičiaus, itin taikliai apibūdinusio dizaino esmę. Anot jo, žmonės ignoruoja dizainą, kuris ignoruoja žmones. Dievaži, nei pridėsi, nei atimsi.

Ieško sprendimų

Kanados atstovė Gulay Ozkan, Vyriausybės elektroninių paslaugų katalogo (Government Electronic Directory Services) įkūrėja, teigia, kad dizainas padeda ne tik verslui, bet ir visuomenei. Ji įsitikinusi, kad dizainu, kaip ir naujais sprendimais, požiūriu bei mąstymu, galima spręsti socialines problemas, todėl dizaineriai vis giliau neria į technologijas ir ieško būdų, kaip jos galėtų prisidėti kuriant ekonominę ir socialinę gerovę.

Pavyzdžiui, mobiliosios programėlės „Menu Next Door“ misija yra į virtualiąją erdvę suburti ne tik geram maistui neabejingus žmones, bet ir leisti užsidirbti tiems, kurie didžiausią dienos dalį praleidžia namie. Kaip ji veikia?

Programėlė pateikia kulinarų mėgėjų sąrašus, kurie įsikūrę jūsų kaimynystėje. Taigi – išsirenkate virėją, jam pranešate apie savo vizitą ir kulniuojate pietauti į kaimyno virtuvę.

Jeigu ruošti maistą mėgstate labiau nei valgyti, galite užsiregistruoti ir siūlyti žmonėms paragauti jūsų pagamintų patiekalų. Ypač didelio susidomėjimo sulaukia kulinarai iš egzotiškų šalių, galintys pagaminti tradicinių valgių. „Menu Next Door“ veikia Paryžiuje ir Briuselyje, pirmieji žingsniai žengti Londone. Programėlė turi 110.000 nuolatinių vartotojų ir 900 virėjų – 600 Briuselyje ir 300 Paryžiuje.

Indrekas Saaras, Estijos kultūros ministras, „Design for Europe: Powering innovation“ konferencijoje užsiminė, kad Estija – pažangiausia Baltijos šalis, orientuota į informacinių technologijų (IT) ir dizaino sektorių plėtrą.

„Kai valstybių kaimynių atstovai suvoks, kokią svarbią vietą dizainas ir kūrybinis darbas užima keliant šalies ekonomiką, jie prisivys ir mus“, – šypsosi p. Saaras.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pradinė „Nuogos moters“ kaina – 123 mln. eurų

Niujorko „Sotheby‘s“ aukcionas pranešė pradinę Amedeo Modigliani (1884–1920) kūrinio kainą. 1917 m. nutapytą...

Laisvalaikis
2018.04.25
Prasmingos vasaros vaikams paieškos: edukacija gali būti smagi Rėmėjo turinys

Didėjantis tėvų, norinčių, kad jų atžalos vasarą leistų turiningai, skaičius augina ir naują verslo nišą: per...

Laisvalaikis
2018.04.25
Filipinai uždaro Borakajaus salą, Tailandas – DiCaprio išpopuliarintą rojų

Civilizacija vėl atsuka nemaloniąją savo veido pusę – šiukšlėse skęstančių pietryčių Azijos pakrančių...

Laisvalaikis
2018.04.24
Aidas Puklevičius: meldžiu mane pažinti, feisbukai Premium

Vienas nuostabiausių pažangaus jaunimo (tiesą sakant, ir mažiau pažangaus senimo) bruožų – šventas noras...

Verslo klasė
2018.04.22
Naujoji prabanga: kai reikia nedaug, bet gerai 2

Jei sklendžiate prabangių daiktų pasaulyje, tikriausiai pastebėjote kelerius pastaruosius metus vis...

Laisvalaikis
2018.04.22
Londono pamokos: gandai apie popieriaus mirtį buvo perdėti

Londono knygų mugėje dalyvavę Lietuvos leidėjai džiaugiasi įkėlę koją į anglakalbių šalių literatūros rinką,...

Laisvalaikis
2018.04.22
Atatürkas: joks turkiškos kasdienybės elementas nėra atsietinas nuo jo vardo Premium

Šiuolaikinės Turkijos Respublikos įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatürkas miręs jau 80 metų, tačiau šiandien...

Verslo klasė
2018.04.22
E. Parulskis: B kategorijos piešimas ir plojimai už parkavimą Premium 1

Šiandien, kovo pabaigoje, filmukai su namų augintinių „piešimu“ yra pasiekę piką, bet aš nesu tikras, ar...

Verslo klasė
2018.04.21
Mirė populiarusis Dj Avicii 9

Sulaukęs vos 28-erių mirė populiarusis Dj Avicii, švedas muzikos prodiuseris iš Švedijos Timas Berglingas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Priešo teritorijoje. Odė vienam žurnalui Premium 2

Kovo 9-ąją išėjo paskutinis britų muzikos žurnalo NME numeris. Internetas jo neatstos.

Verslo klasė
2018.04.20
LMTA studijų miestelio vizija įgauna konkretumo 2

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir UAB „Paleko Archstudija“ baigė pasirengimo naujojo LMTA...

Laisvalaikis
2018.04.20
Mirė poetas Mykolas Karčiauskas

Balandžio 20 d. mirė Mykolas Karčiauskas – Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas, vertėjas.

Laisvalaikis
2018.04.20
Brolių dvynių Laurinavičių portretas: apie bendrą kelią, vienodas karjeras ir brolišką užnugarį 2

Brolių dvynių keliai dažnai būna labai panašūs. O Algimantas ir Antanas Laurinavičiai išskirtiniai net...

Laisvalaikis
2018.04.20
Komisija siūlo nukelti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje 4

Vilniaus savivaldybės komisija siūlo nukelti sostinės centre stovintį rašytojo Petro Cvirkos paminklą dėl jo...

Laisvalaikis
2018.04.19
Trauktis nebėra kur: paskelbta privataus MO muziejaus atidarymo diena 13

Paskelbta MO muziejaus Vilniuje, kurį projektavo pasauline ar­­chi­tektūros žvaigžde va­di­na­mo architekto...

Laisvalaikis
2018.04.19
Paukštelis ir eilėraščiai apie skausmą ir ilgesį Premium

Adomas rašė eilėraščius. Šiais laikais niekam nereikalingus, anot lietuvių kalbos mokytojos. Bet...

Verslo klasė
2018.04.18
Prancūzijos nacionalinio ordino kavalierė Rasa Starkus: kovosiu už savo šeimą ir savo šalį 7

„Neslėpsiu: mane vynas išmokė istorijos, geografijos, kalbų, tolerancijos, bendrauti su žmonėmis. Per vyną...

Laisvalaikis
2018.04.18
Architekto D. Libeskindo namuose Milane atidaryta vieša paroda 2

Malonus sutapimas prieš Danieliui Libeskindui šią savaitę atvykstant į Vilnių paskelbti MO muziejaus...

Laisvalaikis
2018.04.16
Parodų kuratorius – apie analoginį pasaulį, privatumą, „Facebook“ skandalą 1

Didysis brolis stebi ir kontroliuoja kiekvieną mūsų žingsnį, o kelio atgal nebėra. Taip teigia parodų...

Laisvalaikis
2018.04.15
„Lufthansa“: kaip gervė, pakilusi iš pelenų

Didžiausia Europoje ir ketvirta pasaulyje aviacijos bendrovė „Lufthansa“ jau seniai iš vien oro linijų įmonės...

Verslo klasė
2018.04.15

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau