Perku / parduodu akademinį orumą

Tokia absurdiška padėtis teoriškai turėtų keistis 2017 m., įsigalėjus Administracinių nusižengimų kodeksui, numatančiam ir baudas už baigiamųjų darbų pirkimą, pardavimą ir platinimą. Visgi Švietimo ir mokslo ministerija rankomis ploti dar nedrįsta: minėtos įmonės savo veiklos pobūdį ir kitus formalumus linkusios nurodyti abstrakčiau. Taip, kad nėra prie ko prikibti.

Lyg perkant saldainius

Interneto naršyklės paieškos langelyje parašius užklausą „Rašto darbų rašymas“, pasipila įvairiausios svetainės: „parasysim.lt“, „rasau.lt“, „writeworks.lt“, „studiumgenerale.lt“ ir daugybė kitų. Kai kurios jų atviresnės, nei galima įsivaizduoti. Vienose pateikiami studentų atsiliepimai ir padėkos už puikiai parašytus akademinius darbus, kitose giriamasi turint beveik 200 profesionalių rašytojų komandą. Kai kuriose pabrėžiama, kad tarp tų rašytojų yra mokytojų metodininkių, universitetų dėstytojų ir valstybės tarnautojų.

Antai tinklalapyje „parasysim.lt“ išskiriama paslauga „Rašto darbų rašymas“, o ja naudotis kviečiami visi, norintys ateityje turėti darbą, taip pat tėvai, auginantys vaikus ir rašyti moksliniam darbui tiesiog neturintys pakankamai laiko. Žinoma, dar ir tie, kurie nori aktyviai leisti laisvalaikį.

Pasak Ernesto Jankovičiaus, MB „IP Grupė“ ir svetainės „rasau.lt“ vadovo, jo įmonės prioritetas yra konsultuoti ir padėti, o ne parašyti darbą už kitą žmogų, todėl jis atmeta bet kokius komentarus, kad tokia veikla prisideda prie švietimo sistemos žlugdymo.

„Didžioji dalis gaunamų užsakymų yra konsultacijos ir pagalba renkant informaciją. Mes padedame suformuoti tyrimo tikslą, parengti baigiamojo darbo planą, nurodydami, kuria kryptimi judėti. Taip pat padedame parengti baigiamojo darbo pristatymą, surinkti literatūros šaltinius. Redaguojame tekstą, ištaisome stiliaus, logikos klaidas. Klientas, gavęs akademinio darbo gaires, pats parašo mokslinį darbą“, – aiškina p. Jankovičius.

Jo teigimu, rinkoje atsiradę daug pavienių „veikėjų“, kurie siūlo panašias paslaugas gerokai pigiau, o vėliau pradingsta.

Atsakomybė – įstaigoms

Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, prekiaujančių diplominiais ir kitais rašto darbais juridinių asmenų veikla negali būti laikoma teisėta. Anot Rolando Zuozos, švietimo ir mokslo viceministro, ministerija ne kartą kreipėsi į prokuratūrą, prašydama apginti viešąjį interesą.

„Negavę, ko norėję, galiausiai kreipėmės į Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių. Jis pradėjo tyrimą. Tačiau tik akademinės etikos vertinimo neužtenka – kasmet gauname pranešimų apie parduodamus darbus. Ne visose mokslo srityse vienodai lengva atskirti, ar studento pateiktas darbas yra unikalus. Didžiausia atsakomybė už plagijavimo netoleravimą šiuo metu tenka pačioms aukštosioms mokykloms“, – teigia p. Zuoza.

Nepagautas – ne vagis

Pasak Julijos Kiršienės, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo prorektorės, teisės profesorės, ne visose mokslo srityse vienodai lengva atskirti, ar studento pateiktas darbas yra unikalus, ar ne. Laboratorijose atliekamų tyrimų reikalaujančius rašto darbus ir jų rašymo procesą stebėti ne taip sunku. Humanitarai daugiau laiko rašo savarankiškai, todėl, net reguliariai tikrinant jų darbo eigą, nebūtinai išvengiama sukčiavimo, pavyzdžiui, pateikiant pirktą mokslinį darbą dalimis.

Profesorė įsitikinusi, kad rašto darbus rašančių įmonių veikla negali būti teisėta ir ji paveikia bendrą šalies švietimo sistemos būklę.

„Tai yra tam tikro posovietinio mentaliteto padarinys: sakau viena, galvoju kita, o darau trečia. Tokiu pavyzdžiu skatiname jaunimą elgtis amoraliai. Pateikiame, kad lyg ir neetiška, bet kartu – legalu. „Transparency International“ tyrimo dėl akademinio sukčiavimo duomenimis, studentai, besielgiantys nesąžiningai studijų metu, patenka į rizikos žmonių grupę, kurie ateityje elgiasi korumpuotai“, – dėsto profesorė.

Jos teigimu, įmonių, rašančių rašto darbus, veikla akivaizdžiai pažeidžia viešąjį interesą. Remiantis civiline teise, tokie sandoriai tarp studento ir įmonės yra amoralūs ir prieštaraujantys visuotinei moralei. Prokurorai, pasak profesorės, į šią problemą žiūri per siaurai.

Doc. dr. Valdas Jaskūnas, Vilniaus universiteto studijų prorektorius, sako, kad pelno siekimas išsilavinusios visuomenės sąskaita neturėtų būti leistinas, nes iškreipia rezultatų vertinimą ir užkerta kelią studentams įgyti reikiamų kompetencijų. Anot jo, tai, kad visa atsakomybė sukrauta universitetams, – apmaudu, tačiau atskirti savarankiškai rašytus darbus nuo rengtų su kitų asmenų pagalba įmanoma, nors tai ir pareikalauja laiko.

„Prevenciškai darbus tikriname elektronine darbų patikros sistema dėl turinio sutapties atvejų. Kad būtų aišku, ar darbai unikalūs, juos išsamiai peržiūri ir vertina ir dalykų dėstytojai“, – sako doc. dr. Jaskūnas.

Nepritaikomos baudos

„Asmenys nesimoko savarankiškai, gauna diplomus, kurie neatitinka kokybės standartų. Tokie žmonės studijuodami neįgyja reikiamų žinių, o baigę aukštąsias mokyklas negali tapti gerais specialistais ir teikti kokybiškų paslaugų visuomenei“, – įsitikinęs p. Zuoza, švietimo ir mokslo viceministras.

Švietimo ir mokslo ministerija praneša, kad nuo 2017 m. įsigalios Administracinių nusižengimų kodeksas, pagal kurį už studijų baigiamųjų darbų bei disertacijų neteisėtą pirkimą, pardavimą ir jų pateikimą mokslo ir studijų institucijoms numatoma administracinė atsakomybė.

Vadinasi, baudos bus skiriamos tiems, kurie bus sučiupti kaip pateikę universitetui pirktą darbą, ir įmonėms, sudariusioms su klientu sutartį. Perkantiems akademinius baigiamuosius rašto darbus grės bauda nuo 150 iki 300 Eur, juos parduodančių įmonių vadovams – nuo 800 iki 1.800 Eur. Kone dvigubai tiek teks susimokėti kaskart, jei nusikaltimas bus padaromas vėl.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovams apmaudu, kad nenuspręsta įmonėms taikyti baudžiamosios atsakomybės. Akademinius darbus rašantys biurai teisiškai apsisaugo, pavyzdžiui, savo veiklą registruodami kaip suaugusiųjų neformalųjį švietimą. Dėl šios priežasties pamatyti pokytį rinkoje bus sunku.

Be pabaigos

Ponas Zuoza tikina, kad pastarąjį kartą į prokuratūrą buvo kreiptasi prieš metus. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė siuntė raštą, prašydama inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Studium generale“ veiklos. Buvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad studentai iš tiesų naudojasi šios įmonės paslaugomis, o tokiu būdu visuomenei daroma žala.

Vilniaus apygardos prokuratūra, pasak jo, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, ginant viešąjį interesą. Nutarimas grindžiamas tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktais duomenimis, tyrimas pradėtas 2011 m. vasario 10 d. dėl gauto pranešimo, kad interneto svetainėse, tokiose kaip „akademinepagalba.v4.lt“, „diplominis.info.“, skelbiama, jog pagal užsakymus už piniginį atlygį rašomi mokslo darbai.

2013 m. baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, tačiau iki šiol jos pabaigos nematyti.