Kredito unijos įkūrėjas: direktorius, bedarbis ir verslininkas

Publikuota: 2016-10-07
„Verslo žinios“

Gintautas Piragius, keliautojas ir kredito unijos „Saulėgrąža“ įkūrėjas, VŽ skaitytojams pasakoja apie esminį gyvenimo lūžį, apie smulkiojo verslo pliusus ir svarsto, kodėl reikia remti tik dabar garsiai eskaluojamą parolimpiečių sportą.

Ponas Gintautas yra vilnietis – jis gimė, augo ir mokėsi Užupyje.

„Iš vaikystės geriausiai prisimenu, kad mano, t. y. 16-oji vidurinė, ir 33-oji rusakalbių mokykla labai nesutardavo tarpusavyje, jose besimokantys mokiniai nuolat aiškindavosi santykius ir pliekdavosi“, – šypsosi pašnekovas.

Anot verslininko, anksčiau Užupis nė iš tolo nebuvo panašus į tą, kokį šiuo metu lanko Lietuvos ar užsienio turistai. Pasak p. Gintauto, senieji Užupio gyventojai, ko gero, prisimena, kad ant pagrindinių gatvių namų sienų švietė rusiški užrašai, pavyzdžiui, „Ulica smerti“ („Mirties gatvė“), daugiabučiuose dažniausiai nusėsdavo darbininkų klasės atstovai ir kažin, ar būtų atsiradęs žmogus, pavadinęs jį gera vieta gyventi.

VŽ svečias įsitikinęs, kad rajonas, kuriame jis užaugo, vis dėlto turi užkoduotą mistišką aurą, tad nenuostabu, kad ilgainiui į jį atsikraustė daug menininkų, smarkiai pakeitusių Užupio veidą.

Nuo direktoriaus iki bedarbio

Po iškilmingos diplomų įteikimo ceremonijos Vilniaus universiteto Teisės fakultete, p. Gintautas savąjį diplomą padėjo į stalčių ir pasuko kita kryptimi, nesusijusia su jo įgytu išsilavinimu.

„Dirbau Vokietijos ambasadoje Lietuvoje, vizų skyriuje. Priimdavau prašymus, suvesdavau informaciją į duomenų bazes – dirbau visiškai techninį darbą, bet tuo metu uždirbau daugiau už savo tėvus. Tai buvo man tarsi paguoda, kad dirbu ne pagal specialybę“, – prisimena jis.

Po metų pašnekovas įsidarbino juristu komerciniame banke, vėliau – skyriaus vadovu privataus kapitalo mažmeninės prekybos įmonėje. Per gana netrumpą darbo karjerą jam teko būti ir mažmeninio verslo departamento direktoriumi, ir klientų aptarnavimo centro vadovu, ir… bedarbiu.

Prasidėjus ekonominei krizei, p. Gintautas buvo atleistas iš darbo. Anot jo, prieš tai jis gyveno komforto zonoje ir jam atrodė, kad tai tęsis visą gyvenimą: „Dabar, kai pagalvoju, man išties reikėjo gero spyrio į užpakalį, kad į viską pažvelgčiau neapsiblaususiomis akimis ir priimčiau vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime.“

Minėtasis sprendimas – vadovų magistrantūros studijos ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Ponas Gintautas pradėjo mokytis, kai jam buvo 40 m.

Pirmieji žingsniai versle

Viena iš studijų užduočių, pasakoja p. Gintautas, buvo parašyti tiriamąjį darbą – kredito unijos verslo planą, rašė jį kartu su mokslo draugais. Vyrams puikiai sekėsi, tad jie nusprendė savo rašto darbą perkelti į realybę ir įkurti kredito uniją.

Verslas buvo kuriamas nuo nulio, į jį įdėta daug darbo ir lūkesčių, todėl, sako p. Gintautas, įmonė jam tapo labai brangi „Nei pakrikę nervai, nei bemiegės naktys ar finansinės bėdos neatbaidė nuo noro turėti kažką savo“, – pasakoja jis.

Kredito unija „Saulėgrąža“ veikia 3 metus – prieš tiek laiko p. Gintautas gavo licenciją veiklai.

„Sunkiausias periodas buvo, kai nežinojau, pasiseks ar nepasiseks, nes tuos metus, kai kūriau verslą, išbraukiau iš savo gyvenimo ir neįsivaizdavau, ką daryčiau nesekmės atveju“, – dėsto pašnekovas.

Smulkiojo pliusai

Šiuo metu p. Gintauto verslas įsisiūbuoja, o jis pats, sako, nemainytų jo į kokį kitą.

Kaip pirmąjį smulkaus verslo pliusą p. Gintautas įvardija asmeninį santykį su darbuotojais, esą kaip nedidelės įmonės vadovas jis gali lengviau suvokti, kuo gyvena kolektyvas ir padėti, patarti ar pagirti, kai to labiausiai reikia.

„Su savo darbuotojais sėdžiu vienoje patalpoje, kartu ir liūdime, ir juokiamės“, – sako pašnekovas.

Antrasis pliusas – atvirumas. Anot verslininko, mažame kolektyve greitai perkandi žmones, nes jie neturi galimybės pasislėpti už kitų darbuotojų nugarų.

„Man ne kartą teko įdarbinti buvusį kolegą, su kuriuo kadaise dirbome didelėje įmonėje, ir atleisti jau mažytėje, savo valdomoje, nes žmogus pritingi, tikisi, kad už jį darbus nudirbs kiti, kad išsliūkins iš biuro nepastebėtas“, – dėsto verslininkas. Jo manymu, greitos grąžos smulkusis verslas neduoda, todėl svarbu eiti kryptingai ir mėgti tai, ką darai.

Kodėl svarbu duoti

Ponas Gintautas įsitikinęs, jog sunkaus darbo vaisiai daug saldesni tada, kai dalijiesi jais su kitais, o dėmesys ar motyvuojantis žodis duoda daugiau nei didelės pinigų sumos.

Pašnekovas daugiau nei 10 m. priklauso Vytauto Didžiojo „Lions“ klubui, kuris vienija įvairių sričių profesionalus – menininkus, verslininkus, mokslininkus, teisininkus, politikus, valstybės tarnautojus ir visuomenininkus. Pagal galimybes klubo nariai padeda kitiems: organizuoja labdaros ir paramos akcijas, koncertus, dalyvauja talkose, padeda labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims.

Tarptautinė „Lions“ klubų asociacija (angl. Lions Clubs International) – veikia nuo 1917-ųjų ir šiuo metu 202 šalyje turi 46.000 klubų.

Ponas Gintautas, kaip kredito unijos vadovas, remia Lietuvos vyrų golbolo (aklųjų riedulio) komandą. Šie sportininkai, sako pašnekovas, nėra išrankūs ir niekada nesiskundžia dėl sąlygų sportuoti ar dėl premijų už reikšmingas pergales.

„Jie – puikus pavyzdys, kad niekada nereikia nuleisti rankų. Tai žmonės, kurie ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai stiprūs, nors gyvenimas jų niekada nelepino. Remiu ir todėl, nes manau, kad gyvenime svarbu ne tik imti, bet ir duoti“, – sako p. Gintautas.

Verslininkas ne tik remia neįgaliųjų sportą, bet ir skaito paskaitas mokyklose. Jis sako pastebėjęs, kad vaikai iš mažesnių miestelių ar rajonų mokyklų yra atidesni, tačiau dažnai save nuvertina, jie mano, kad visa tai, apie ką jis pasakoja – kelionės, nuosavas verslas – yra ne jiems. Vilniečiai dažniausiai viskuo persisotinę ir užuot klausę pranešėjo, žvilgsnį įsmeigia į kompiuterio ar telefono ekraną.

Apie finansinę drausmę

Verslininkas moko vaikus bei paauglius ir finansinės drausmės, nes yra įsitikinęs, jog tai – opi problema. Jam pačiam daugybę kartų teko sutikti suaugusius žmones, kurie visiškai nesuvokia pinigų vertės, skęsta skolose ir nežino, kaip išsikapstyti. Anot jo, tokiems žmonėms įmanoma pagelbėti, bet dažnai po kurio laiko jie grįžta su dar didesnėmis problemomis.

Ponas Gintautas tiki, kad finansinės drausmės problema sumažėtų, jei kai kurie žmonės įsisąmonintų: pinigai yra uždirbami, uždirbami darbu, kad žabotų savo godumą ir kaskart gerai pasvertų, ar sofa už 5.000 Eur juos padarys laimingesnius nei kita už 500 Eur.

„Niekada nebuvau pažangiausias mokinys, nepatekau į vadinamąjį gerai besimokančiųjų elitą, užtat Užupio gimnazijos internetiniame puslapyje esu priskirtas prie tų, kurie garsina mokyklą. Bet ne mokslo laimėjimais, o kaip daug keliaujantis ir gerą darantis žmogus“, – juokiasi pašnekovas.

Geri pažymiai – galimybė

Pačiam p. Gintautui niekas ant lėkštutės nebuvo patiekta. Jis dar mokykloje supratęs, kad gerovę teks susikurti pačiam. Stropus mokinys jis nebuvo. Verslininkas pasakoja, kad „jo laikais“ klasės buvo reitinguojamos: A klasėje mokėsi pirmūnai, B – vidutiniokai, o C – nepatekusieji nei tarp vienų, nei tarp kitų, pastarąją jis ir lankė. Vaikinas aktyviai dalyvavo užklasinėje veikloje, sportavo, ir kurį laiką nesuko galvos dėl pažymių. Tačiau, kai baigęs 8 klasę buvo perkeltas į „A būrį“, ėmė stengtis, nes, sako, žinojo, kad geri pažymiai suteiks galimybę rinktis studijuoti ten, kur nori, o ne ten, kur gali.

Baigęs vidurinę jis pasirinko teisės mokslus. Konkursas į nemokamas studijų vietas Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete buvo didžiulis, tačiau p. Gintautui įstoti pavyko. Studijuodamas gyveno tėvų namuose, tačiau, anot jo, antraisiais namais jam buvo tapę studentų bendrabučiai Saulėtekio rajone, o pirmame studijų kurse susiformavo geriausių draugų branduolys, kartu keliavęs, dirbęs, mokęsis.

Prisiminęs studijų metus, p. Gintautas šypsosi: teisės studentai švęsdavo ir sesijos pradžią, ir pabaigą: „Medikų bendrabučiuose vyravo tyla, o teisininkai – ošdavo.“

Paklaustas, kaip rasdavo laiko pramogoms ir darbams, juk studijavo ne pačią lengviausią discipliną, verslininkas sako, jog teisę visais laikais rinkosi patys tikriausi menininkai, kurie moka reikiamu momentu susikaupti, nes jų tėvai, jie patys ir visuomenė suformavo nuomonę, kad tas popierėlis, kurį gaus baigę studijas – ypač svarbus.

Atostogos Sibire

Ponas Gintautas pasakoja apie pirmą pirmakursių vasarą: kurso draugai nusprendė ją praleisti kartu, dirbdami, tad 1989 m. su vyresniais studentais išvyko į Sibirą. Iki nepriklausomybės atgavimo tokie studentų būriai buvo siunčiami tiesiog dirbti į Sibirą, Kazachstaną, kitas atkampias buvusios Sovietų Sąjungos vietas, dabar, anot pašnekovo, tai būtų panašu į TV projektą „Misija Sibiras“. Skirtumas tas, kad jie už darbą Sibire gaudavo pinigų, o projekto dalyviai dirba be atlygio, iš idėjos. Baigęs antrąjį kursą p. Gintautas išvažiavo dirbti į Bulgariją, kuri tuomet jam atrodė labai egzotiška, po 4 kurso draugai iškeliavo uždarbiauti į Daniją.

„Dabar tai atrodo niekų verta, o tuomet, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, pasikeičiau raudoną pasą į žalią – atsirado visai kitos galimybės keliauti“, – pasakoja p. Gintautas.

Vaikinai į Daniją keliavo autostopu, nežinodami, nei kur, nei ką dirbs. Sutiktas danas jiems pasiūlė pasidairyti darbų konkrečiame ūkyje ir studentai sėkmingai įsidarbino jame visai vasarai.

„Užsidirbome, rodės, milžiniškus pinigus, tai buvo apie 1.000–1.200 USD, jautėmės milijonieriai, į Lietuvą grįžome kaip bajorai“, – juokiasi verslininkas. Nors galvoje švilpavo vėjas ir norėjosi pamatyti pasaulį, grįžęs iš Danijos vyras kibo į mokslus, apsigynė diplominį darbą ir įsiliejo į darbo rinką.

Nauja karta, naujos taisyklės

VŽ svečias sako, jog kartos pasikeitė ir, jei anksčiau retas studentas dirbdavo, dabar retas nedirba.

Anot p. Gintauto, jo žodyne frazės „o, mano laikais tai...“ nėra, nes, kaip pats sako, tie laikai praėjo.

Garsios kalbos apie tai, kad jauni žmonės, nepasvėrę savo galimybių, nori visko čia ir dabar, p. Gintauto nestebina. Jo įsitikinimu, tai vienas šiuolaikinės kartos bruožų, tad norėti daug nėra blogai, nes jaunoji karta pajėgi susikurti sočią ateitį, ji yra imli naujovėms, nebijo rizikuoti.

Anot pašnekovo, visuomenė įvairi: vienam tėvai po vidurinės baigimo gali nupirkti 3 kambarių butą Vilniaus centre, o kitam visą studijų laikotarpį tenka save išlaikyti iš stipendijos ar uždarbio iš atsitiktinių darbų. Svarbiausia nustoti žvalgytis į kitų gyvenimus ir manyti, kad norint kažką pasiekti, reikia elgtis taip, kaip elgiasi kiti.

„Tiesa yra viena – jei norėsi, pasieksi. Jei dirbi ir niekas nesikeičia, dirbk dar daugiau, ieškok savojo veido, savo tapatybės. Privalai turėti stuburą ir savo kelią, o ne sekti kažkieno jau išmintu takeliu“, – dėsto pašnekovas.

Aistra – kelionės

Laukinės, iššūkių reikalaujančios kelionės – verslininko aistra. Anot jo, jis negalėtų gyventi be didingų kalnų ir plačių vandenynų. Per pastaruosius kelerius metus p. Gintautas įkopė į Kaukazo (Elbrusas, Kazbekas), Alpių (Monblanas), Himalajų (Mera Peak) kalnų viršūnes.

2007-aisiais Užupio gimnazijos vėliavą jis užnešė į Kilimandžaro viršūnę, ateinančiais metais planuoja įkopti į 7.134 m aukščio Avicenos kalną Kirgizijoje.

Neseniai p. Gintautas mėnesį plaukė per Atlanto vandenyną su „Ambersail“ jachta, nuo Karibų iki Klaipėdos. VŽ pašnekovas keliones lygina su išsivalymu. Jis vadovaujasi principu, kad nuvarytus arklius nušauna, tad pailsėti ir atitrūkti nuo darbo – būtina.

Anot pašnekovo, norint keliauti, reikia daug dėmesio skirti formuojant savo įmonės darbuotojų komandą. Savąja jis besąlygiškai pasitiki ir žino, kad jai gali patikėti verslą.

Kelionėse, sako p. Gintautas, jis turi daug laiko apmąstyti jam svarbius dalykus, mintyse perdėlioti prioritetus ir galiausiai – atgauti jėgas, kad grįžęs vėl jaustų pasitenkinimą darbu. Jis taip entuziastingai pasakoja apie keliones, jog nesusilaikau nepaklaususi, ar nekyla minčių mesti visus darbus ir iškeliauti aplink pasaulį?

„Kyla, dar ir kaip. Norėčiau keliauti, bet ne dabar. Esu paklojęs tvirtus verslo pamatus ir negaliu visko mesti, be to, vien keliauti, kad ir kaip keistai tai skambėtų, yra nuobodu“, – šypteli verslininkas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Nustatė vaistų rūšis, kurios didina riziką susirgti demencija 1

Na, pirmiausia neišsigąskite, net jeigu naudojate antidepresantus — jie yra įvardijami tarp vaistų, kuriuos...

Laisvalaikis
2019.06.25
Seimas linksta lapkričio 2-ąją įteisinti nedarbo diena 5

Seimas linksta įteisinti dar vieną nedarbo dieną – į tokių  dienų sąrašą įtraukti lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų...

Laisvalaikis
2019.06.25
Pagonybė artėja prie valstybės pripažintų religinių bendrijų 10

Seime į priekį pajudėjo metus stalčiuje gulėjęs projektas dėl senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“...

Laisvalaikis
2019.06.25
Iliustruotoji istorija: operacija „Bagrationas“ – Stalino kerštas Hitleriui 5

Sviedinių sprogimo triukšmas nutraukia nakties tylą, žemė dreba. Arminui Scheiderbaueriui bombardavimas...

Laisvalaikis
2019.06.24
A. Stonio filmui – Šanchajaus kino festivalio „Auksinė taurė“

Šanchajaus tarptautiniame A klasės festivalyje sekmadienį paskelbti konkursinės programos nugalėtojai...

Laisvalaikis
2019.06.24
Kokio mokytojo reikia vaikams Premium

Kai Elviją Zvicevičiūtę apima nuobodulys, ji ima apie ką nors svajoti. „Mintys pradeda kažkur plaukti. Arba...

Verslo klasė
2019.06.24
Iliustruotoji istorija: Mussolini ir mafija 4

Benito Mussolini karo laivu plaukia į Siciliją. Naujojo Italijos ministro pirmininko karinė palyda –...

Laisvalaikis
2019.06.23
Skaičiai: keisčiausi pasaulio muziejai Premium

Muziejai pasaulyje iš lėto, bet vis dėlto kinta. Lankstesni bando prisitaikyti prie naujosios kartos elgsenos...

Verslo klasė
2019.06.23
Svarus tarptautinis apdovanojimas – dar vienai lietuvių menininkei 2

Šie metai lietuvių menininkėms kaip niekada derlingi – į svariausius tarptautinius apdovanojimus pelniusių...

Laisvalaikis
2019.06.22
Kuršių nerijoje atidaro pirmąjį „glempingą“ 1

Rusijos Kaliningrado sričiai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje įrengtas pirmasis šiame regione prabangus...

Paslaugos
2019.06.22
Jungtinės Tautos: Žemės populiacija auga, Lietuvai – liūdnos prognozės 33

Žmonija sensta ir gausėja lėčiau negu anksčiau, tačiau per artimiausius trisdešimt metų pasaulio populiacija...

Laisvalaikis
2019.06.22
Neringos meras D. Jasaitis: reikalavimai – milžiniški, pinigai – niekingai maži Premium 15

„Vienu metu mes esame išskirtiniai, visi svečius čia vežame, Neringą mylime, nuo visko draudžiame, bet kai...

Laisvalaikis
2019.06.21
Aukcione parduotas ginklas, kuriuo galimai nusišovė V. Van Goghas 1

Ginklas, kuriuo ankstyvą 1890 m. liepos 29 d. rytą, manoma, nusišovė olandų postimpresionistas Vincent Van...

Laisvalaikis
2019.06.20
„Vilniaus kalbančios skulptūros“ kviečia pabendrauti su maestro V. Kernagiu

Interaktyvus edukacinis projektas „Vilniaus kalbančios skulptūros“, kuris kviečia pažinti kultūrinį, istorinį...

Laisvalaikis
2019.06.20
Humanoidas Ai-Da surengė pirmąją savo kūrybos parodą 1

Iki liepos 6 d. Oksfordo universitete galima aplankyti parodą, kurios autorius – ne žmogus, o humanoidas,...

Laisvalaikis
2019.06.19
Mokslininkai įminė šuns žvilgsnio paslaptį

JAV leidžiamas mokslo žurnalas „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS) paskelbė britų ir...

Laisvalaikis
2019.06.19
Vilniaus kapinėse rasti paskutinio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai

Vilniaus Našlaičių kapinėse aptikti paskutinio Aukštaitijos partizano, žuvusio su ginklu rankose, Antano...

Laisvalaikis
2019.06.19
Rusija įveda elektronines vizas ir tikisi 25% daugiau turistų 16

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė užtikrinti, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. užsienio turistams būtų...

Paslaugos
2019.06.18
Jaunųjų dizainerių sprendimai: nuo galūnių protezų iki Marso kolonizavimo

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino inovacijų centras paskelbė kasmetinio „Jaunojo dizainerio prizo“...

Laisvalaikis
2019.06.18
MJJ fondas mokslininkams skyrė per 200.0000 Eur 6

Mariaus Jakulio Jason (MJJ) fondas paskelbė paskyręs pirmuosius grantus. 220.900 Eur suma bus padalinta...

Laisvalaikis
2019.06.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau