Knygoje – nerealizuoti architektūros projektai

FOTOGALERIJA Nerealizuoti architektūros projektai (6 nuotr.)

Tokie neįgyvendinti, bet žinią ateities kartoms siunčiantys architektūriniai projektai nugulė į albumą-eskizų knygą „NOT YET DECIDED. Lietuvos architektai. Neįgyvendinti projektai“.

Piešimo sąsiuvinį primenančioje knygoje palikta tuščių puslapių kiekvieno rašytinėms ar vaizdinėms interpretacijoms. Jos autoriai taip perteikia dar neįgyvendintų projektų esmę: niekada negali žinoti, kaip ir kada jau ištransliuota architektūrinė mintis galiausiai bus realizuota.

Idėjos vystosi

„Tik apie 10% visų architekto projektų įgauna pastato formą“, – sako Vytautas Biekša, architekų biuro „Processoffice“ vadovas. Likusi dalis sugeneruotų idėjų nugula stalčiuose arba įgauna kitą fizinį kūną: yra spausdinamos knygose, rodomos parodose ar kitaip perduodamos ateities kartoms.

Architektė Gilma Teodora Gylytė, „DO ARCHITECTS“ partnerė, pasakojo, jog šiemet vasarą Nidoje vykusioje Europos architektūros studentų asamblėjoje (EASA) buvo kalbėta „Not yet decided“ (liet. neįgyvendintų projektų) tema. Čia ir nuspręsta, jog reikėtų knygos, kuri būtų savotiškas kūnas, fizinė forma nerealizuotoms architektūrinėms idėjoms.

Pasak architekto Gintaro Kuginio, architektūriname projekte užkoduoda prasmė kur kas svarbesnė nei jos įgyvendinimas: „Projektai be minties gadina erdvę, o architektūra taip tampa tik statyba“.

Ne mažiau nei idėjos sukūrimas prasmingas jos ištransliavimas tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. „Gerų idėjų nėra daug. Jos turi subręsti, kad sukurtų gerą transformaciją“, – teigia p. Gilma Teodora.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad neįgyvendinta, o vėliau kieno nors kito perimta idėja, jos autoriui yra skaudamas dalykas. Visgi p. Kuginys iniciatyvas, kai sukurti, bet nerealizuoti projektai kam nors kitam tampa tramplinu, padedančiu atsispirti tolesnei kūrybai, laiko sveikintinomis: „Jei gera mintimi pasinaudoja kažkas kitas ir ją realizuoja, tai kelia džiaugsmą. Dėl to tikrai nejaučiu jokios nuoskaudos“.

Kita vertus, sako p. Kuginis, jo nedžiugina atvejai, kai neįvykdytų projektų vietoje pastatomi kraštovaizdį apsunkinantys pastatai. „Tada aplinkiniai klausia: ką tu čia padarei?“, – sako architektas.

Svarbiausia – spręsti

„Architektūros paslaptis – pokytis, ne tik pastato sienos“, – teigia p. Gilma Teodora. Anot jos, toks architektūros suvokimas dažnai kelia bėdų, architektams derinant projektus su užsakovais.

„Užsakovams atrodo, kad jie žino, ko jie nori. Bet jie nežino, ko jiems reikia“, – šypsosi architektė. Pasak jos, svarbiausia architekto užduotis, – suvokti, ko reikia žmogui, ir išspręsti užfiksuotą problemą.

Vienas iš NDG pristatytų, „Do Architects“ kurtų, bet taip ir nerealizuotų projektų – vaikų darželis. Projektuojant jį, siekta sovietinių darželių tipažą pakeisti į lietuvišką standartą. „Klausėme savęs: kas svarbu darželiuose, kokią problemą turime išspręsti. Supratome, kad vietų vaikams labai trūksta. Kita problema – jau egzistuojančios erdvės, kuriose jie auga, neatitinka dabartinių standartų ir vertybių. Taip atsirado mobilaus darželio idėja“, – kalbėjo architektė.

Netikėtos transformacijos

Neįgyvendinti eskizai kartais perauga savo numatytąjį pavidalą ir įgauna visiškai netikėtą formą. „Do Architects“, projektuodami elektrinių autobusų gamyklą Klaipėdoje, svarstė pagrindinę gamyklos ikoną – mėlyną, estetišką malūną – apjuosti muziejaus pastatu, kuris atliktų viešosios erdvės funkciją. Žmonės, užėję į jį, galėtų patys pamatyti transporto priemonės gamybos procesą.

Elektrinių autobusų gamyklos sienos taip ir liko tik pastato brėžiniuose, bet idėja įgavo kitą formą. „Šiandien Klaipėdoje važinėja „Škoda“ eksperimentinis elektrinis autobusas, kuris atlieka mobilios viešosios erdvės funkciją“, – sako pašnekovė. Beveik permatomas, stiklinis autobusas kuria ne tik viešos, matomos erdvės įspūdį, bet ir sumažina judėjimui reikalingas sąnaudas dėl mažesnio už įprastą autobusą svorio.

Nerealizavimas – ir tyčinis

Paklaustas, kokios pagrindinės projektų neįgyvendinimo priežastys, p. Kuginys jų išskiria tris.

„Dažniausiai projektai neįgyvendinami, kai užsakovas pristinga pinigų, kai užsakovas keičiasi. Kitas neįgyvendintų projektų blokas – konkursiniai darbai“, – vardija pašnekovas.

Visgi ne vien iš išorės kylančios priežastys lemia tai, kad projektas galiausiai lieka tik kaip eskizas. Anot p. Kuginio, kai kurie konceptualūs projektai iš karto apibrėžiami kaip idėjiniai. Pavyzdys čia galėtų būti tokių rusų konstruktyvistų, kaip Ivanas Leonidovas ar Lazaras Lizickis darbai. Nors ir sukurti prieš šimtą metų, jie vis dar tvyro ore.

Neįgyvendintos idėjos daro įtaką tolimesniems projektams.

„Nerealizuotų projektų nėra – yra idėjos, kurios lieka“, – sako p. Gilma Teodora. Pono Biekšos manymu, visa architekto kūryba egzistuoja kaip vienas didelis projektas: vis grįžtama prie tų pačių idėjų, vyksta nuolatinė jų cirkuliacija.

Knygoje „NOT YET DECIDED. Lietuvos architektai. Neįgyvendinti projektai“ pateikiami 20-ties architektų neįgyvendinti projektai. Albumo tiražas – 1.000 egzempliorių.