Nobelio premijos klystkeliai

Publikuota: 2016-10-05
Fritzas Haberis vadovavo chloro (Cl2) dujų panaudojimo misijoje Vakarų fronte, konkrečiau, Ipro mūšyje Belgijos teritorijoje, kurioje Vokietija pirmąkart karų istorijoje panaudojo chloro dujas ir pražudė tūkstančius sąjungininkų karių. „Scanpix historical“ nuotr.
svg svg
Fritzas Haberis vadovavo chloro (Cl2) dujų panaudojimo misijoje Vakarų fronte, konkrečiau, Ipro mūšyje Belgijos teritorijoje, kurioje Vokietija pirmąkart karų istorijoje panaudojo chloro dujas ir pražudė tūkstančius sąjungininkų karių. „Scanpix historical“ nuotr.
„Verslo žinios“

Prieš dešimtmečius skirtų Nobelio premijų, kad ir kaip kartais norėtųsi, negalima atšaukti. Nuo 1901-ųjų jos laureatais tapo dešimtys talentingų mokslininkų, rašytojų ir humanistinių idėjų skleidėjų. Apmaudu, tačiau ne visi laimėtojai buvo jos verti.

Anot BBC, istorijoje būta itin kontroversiškų Nobelio premijos dalybų atvejų. Pavyzdžiui, 1919 m. apdovanojimą chemijos srityje gavo vokiečių chemikas Fritzas Haberis, atradęs būdą, kaip sukurti amoniaką iš azoto ir vandenilio dujų. Išradimas smarkiai pastūmėjo į priekį pasaulio žemės ūkį, tačiau yra vienas „bet“ – premijas skiriantys akademikai pamiršo F. Haberio vaidmenį Pirmajame pasauliniame kare.

Fritzas Haberis buvo aktyviai įsitraukęs į Vokietijos cheminio karo tarnybos veiklą, nuo 1916-ųjų jis tapo jos vadovu. Tarnybos misija – dujinio karo plėtra. Mokslininkas vadovavo chloro (Cl2) dujų panaudojimo misijoje Vakarų fronte, konkrečiau, Ipro mūšyje Belgijos teritorijoje, kurioje Vokietija pirmąkart karų istorijoje panaudojo chloro dujas ir pražudė tūkstančius sąjungininkų karių.

Nevertas premijos

Tebūnie, – F. Haberis bent kažką sukūrė, ko nepadarė danas Johannesas Fibigeris.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

1926 m. pastarajam įteikta Nobelio premija už laimėjimus medicinos mokslo srityje: jis atrado, kad apvaliosios kirmėlės sukelia vėžį graužikams.

Mokslinio tyrimo ataskaitoje buvo rašoma, jog žiurkės, ėsdamos tarakonus, sykiu praryja daug kirminų lervų, o šios sukelia vėžį. Problema čia tokia: minėtosios kirmėlės jokių vėžinių susirgimų graužikams nesukelia.

Nobelio premiją skiriantiems komisijos nariams tai atrodė racionalu, ir nė vienas nedrįso jo kritikuoti.

Vėliau paaiškėjo, kad ląstelių mutacijas žiurkių organizme sukėlė vitamino A trūkumas, o F. Haberiui Nobelio premija įteikta neteisingai.

Apdovanojo ir uždraudė

F. Haberio atvejis nėra vienintelis. Būna ir blogiau, kaip antai – gaunate Nobelio premiją už tai, kad sugalvojate, kaip panaudoti DDT (taip vadinamas pesticidas klaikiai ilgu pavadinimu dichlorodifeniltrichloretanas), o jo naudojimas ilgainiui uždraudžiamas.

1948 m. šveicarų mokslininkas Paulas Muelleris gavo Nobelio medicinos ir fiziologijos premiją už mokslinį pagrindimą, kad DDT per trumpą laiką gali sunaikinti begales vabzdžių. Mokslininiko teigimu, DDT yra vienas geriausių būdų kovoti su vabzdžiais, nes pesticidai yra tirpūs organiniuose tirpikliuose, vadinasi, ir gyvūnų audiniuose. DDT mikliai prasiskverbia per išorinį vabzdžio apvalkalą ir jį paralyžiuoja.

Išties, iš pradžių DDT pasirodė naudingas – jis smarkiai prisidėjo prie ūkininkų gerovės ir užkirto kelią vabzdžių platinamoms ligoms: šiltinei ir maliarijai, teigiamas pokytis ypač buvo juntamas Pietų Europoje.

Tačiau 1960 m. aplinkosaugininkai įrodė, kad DDT nuodija aplinką bei laukinę gamtą. JAV pesticidą uždraudė 1972 m., 2001 m. jis buvo uždraustas ir tarptautine sutartimi beveik visame pasaulyje. Tiesa, kai kuriose šalyse DDT vis tik galima naudoti kovai su maliarija.

Laurai lobotomijos išradėjui

Portugalų neuropogas Antonio Egas Monizas 1949-aisiais Nobelio premija buvo apadovanotas už prefontalinės lobotomijos išradimą ir taikymą gydant psichikos ligas. Nesvarbu iš kokio kampo žiūrėtum, dabar tai atrodo tiesiog absurdiška.

Tuomet manyta, kad lobotomija galima išgydyti psichikos ligas, tačiau iš tiesų pacientai buvo smarkiai žalojami. 1935 m. A. E. Monizas pastebėjo, kad, perpjovus nervų, jungiančių smegenų gumburą su priekaktine žieve, skaidulas, psichikos ligoniai tapdavo ramesni ir geriau reaguodavo į aplinką. Manyta, kad už jutimų informacijos keitimą atsakinga smegenų sritis šia procedūra atskiriama nuo aukštąją protinę ir emocinę veiklą reguliuojančios srities. E. Monizo pavyzdžiu pasekė daugybė pasaulio gydytojų.

Lobotomija populiarumo apogėjų pasiekė 1940 m. – ji buvo laikoma pažangiausiu atradimu psichiatrinės terapijos istorijoje, nors po tokios operacijos vieni pacientai užmigdavo amžiams, antri likdavo suluošinti visam likusiam gyvenimui.

Nuo 1950-ųjų, kai farmacijos kompanijos ėmė kurti vaistus psichinėms ligoms gydyti, ir jų galėjo įsigyti didelė visuomenės dalis, lobotomija prarado populiarumą ir šiuo metu naudojama retai. Pietų Amerikoje dar pasitaiko atvejų, kai lobotomija gydomas autizmas.

Pripažino klydę

Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis Mohandas Karamchandas Gandhis, nesmurtinio pasipriešinimo politinės taktikos pradininkas, yra žmogus, kuris Nobelio taikos premijai gauti buvo nominuotas daugiau nei 5 kartus, tačiau niekada jos negavo.

Taikos premijos komiteto nariai, kurie įprastai garsiai nekalba apie savo neteisingus sprendimus, galiausiai pripažino, kad neskirti premijos Gandhi buvo didžiulė klaida.

1989-aisiais, prabėgus 41 m. po Gandhi mirties, Nobelio komiteto pirmininkas pagerbė jo atminimą prieš pristatant tuometinį Nobelio taikos premijos laureatą, Tibeto budizmo dvasinį vadovą Dalai Lama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Nacionalinėje dailės galerijoje – fotografijų paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

Meno lauke randasi vis daugiau liudijimų, pasiekiančių mus iš Rusijos užpultos Ukrainos. Vienas tokių –...

Laisvalaikis
13:40
Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
Virtualus nekilnojamasis turtas? Kodėl gi ne Premium 1

„Virtualus nekilnojamasis turtas (NT) yra dar viena skaitmeninio investavimo alternatyva. Iki šiol buvo...

Laisvalaikis
2022.05.20
Trakuose – ukrainos menininko J. Grigorovičiaus paroda „Karo spalvos“

Trakų kultūros rūmų meno galerijoje „Fojė“ (Vytauto g. 69) atidaryta kino dailininko Jurijaus Grigorovičiaus...

Laisvalaikis
2022.05.20
Kanuose T. Cruise‘ui įteikta „Garbės auksinė palmės šakelė“

Holivudo aktorius Tomas Cruise'as, trečiadienį pirmą kartą po 30 metų pertraukos apsilankęs Kanų kino...

Laisvalaikis
2022.05.19
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
2022.05.19
Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 6

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku