„Senekos diena“: epochų atspindžių mozaika

Publikuota: 2016-09-30
Režisierius Kristijonas Vildžiūnas (kairėje) ir Simoną suvaidinęs aktorius Dainius Gavenonis.  
GPI nuotr.
svg svg
Režisierius Kristijonas Vildžiūnas (kairėje) ir Simoną suvaidinęs aktorius Dainius Gavenonis. GPI nuotr.
 

Kino teatruose pradedamas rodyti naujas režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmas „Senekos diena“. Šią savaitę paskelbta, kad už šį filmą režisieriui skirta šių metų Baltijos Asamblėjos meno premija. Tai, kad apdovanojimui lietuvį pristatė Estija, sufleruoja, jog filmo adresatas – bendros istorinės praeities vienijami ir tapačius visuomenės raidos viražus išgyvenantys žmonės.

Formaliai „Senekos dienos“ herojaus istorija yra lietuviška, bet estai, matyt, nesuabejojo, kad gyvenimo aplinkybių pastūmėtas pagrindinis herojus Simonas (akt. Dainius Gavenonis, Simonas jaunystėje – akt. Marijus Mažūnas) kuo puikiausiai gali susikalbėti ir su Estijos, ir su Latvijos bendraamžiais, prieš beveik tris dešimtmečius išgyvenusiais esminius ir savo, ir valstybės kūrimosi laikus.

“Senekos diena“ – autorinis darbas, asmeniškas, į kurį įsiterpia paties K. Vildžiūno gyvenimo faktai ir kūrybos artefaktai, kaip antai, – judviejų su Zigmu Butaučiu kadaise įkurtos roko grupės „Šiaurės kryptis“ muzika. Bet akivaizdu, kad Simono savirefleksijos yra ir režisieriaus siekis įvaizdinti dabartinėje Nepriklausomybėje subrendusios, suaugusiųjų gyvenimą gyvenančios kartos tapatybę.

Kaip jie (mes) gyvename, kaip draugaujame, kaip baramės, apie ką tylime, kaip elgiamės su savo vaikais, kokias televizijos laidas kuriame ir (ne)žiūrime? Ką, pagaliau, jaučiame? Kokią vietą mūsų sielose užima praeitis?

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tai filmas pastabaus žmogaus, kuris nesijaučia teisėju, galinčiu sudėti taškus ant „i“, bet kuria vaizdų mozaiką, nuolat skatinančią galvoti ne tik apie Simoną, bet ir apie save (tai nebūtinai malonus, nors retsykiais ir linksminantis procesas). Neveltui vienas svarbiausių filmo vizualinių motyvų yra atspindžiai – veidrodyje, akiniuose, Ruhnu švyturio lango stikle…

Objektas – vidurinioji klasė

Lietuviško kino amplitudė svyruoja nuo pigių komercinių komedijų iki radikalaus „arthauzo“. K. Vildžiūno filmai nepriklauso nė vienam kraštutinumui. Jis nedaug turi bendra su socialinių paribių temomis ir būties refleksijomis, nedomina jo ir griežtas tradicinis siužetinis kino pasakojimas, nors kiekviename jo filme rasime kokią nors „paprastą istoriją“. „Senekos diena“ yra ketvirtas ilgametražis režisieriaus filmas, ir visuose jis apibūdina vieną ar kitą labai konkrečią epochą – per žmonių, sąlyginai vadinamų viduriniaja klase, likimų ir jų savianalizės prizmę. Būtent ši klasė yra visuomenės pagrindas čia ir dabar, bet apie ją ir su ja mažai (kine) kalbama.

Vertybės ir jų kaita, susitaikymai ir prisitaikymai prie epochos atmosferos, nerašytų taisyklių, elgesio madų (arba atviras herojaus pabėgimas nuo jų, kaip filme „Aš esi tu“, 2006) – K. Vildžiūno filmams būdingos temos.

„Nuomos sutartyje“ (2002) režisierius per trisdešimtmetės moters asmeninę intymią istoriją kalbėjo apie nestabilumo jausmą, apie nuomojamus ne tik butus, bet ir jausmus. „Kai apkabinsiu tave“ (2010) nukėlė į Berlyną prieš pat garsiosios sienos statybas – tai santūri Šaltojo karo epochos studija apie baimes, virstančias sienomis.

O „Senekos dienos“ pasakojimą sudaro trys dalys, perpinančios du laikotarpius – šiandieną ir paskutinius sovietmečio metus. Pastaruoju ir pradedamas filmas, nukeliantis į jaunų, inteligentiškų, kūrybingų žmonių kompanijos gyvenimą. Vilnelės pakrantėse ir Chibinų kalnuose, balkonuose ir „bromose“, laiptinėse ir aktų salėse jie siekia įvardyti ir sugroti savo filosofiją, jausmus, permainų nuojautas.

Antroje dalyje matome vieną iš būrelio – Simoną, kurio aplinka nelabai primena jaunystės namus: rafinuoti, manieringi interjerai atspindi jo ir jo žmonos siekiamybes dabar. O ponios Astos hobis bei „gyvenimo nugalėtojos“ laikysena, kurią aktorė Elžbieta Latėnaitė vaidina su ypatingu įkvėpimu, nedviprasmiškai sufleruoja apie negarsinamą filmo potemę – moters dominavimą. Prisiminti savo jaunystę Simoną paskatina draugo mirtis, o filmo režisierių – noras pažvelgti į epochų skirtumus, žmogaus bandymus pajusti ne tik praeities, bet ir dabarties gyvenimo skonį ir prasmę.

Filmas dideliam ekranui

Gaila, kad nemaža filmo herojaus Simono bendraamžių kartos dalis į kino teatrą užsuka retai. Ėjimo į kiną ritualas iš daugelio kasdienybės pasitraukė dėl suprantamų priežasčių: pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį vyravusi pigiausių filmų rodymo politika „atsirūgo“ tuo, kad keliai į kino teatrus buvo pamiršti.

„Senekos diena“ yra didelio ekrano filmas. Jo operatoriui Audriui Kemežiui „gresia“ būti vienu pagrindinių būsimų filmo recenzijų herojumi. Patrauklus laikmečio daiktų, detalių tikslumas sukuria sunkiai užginčytiną vaizdo kokybę (dailininkas Galius Kličius, kostiumų dailininkė Agnė Rimkutė). Bet ypač svarbus ir režisieriaus būdas mums priminti epochą – jis nesimėgauja savo galimybėmis atkurti, o tiesiog punktyriškai primena laiptines, tarpuvartes, Rotondą. Užsimena apie tas vietas lyg kviesdamas pratęsti ar papildyti filmą savo prisiminimais. Todėl dalis filmo prasmių randasi žiūrovų salėje, ir tai pasakytina ne tik apie atkurtas vietas, bet ir apie įvykius, kurių sakralinę reikšmę suvokia būtent suaugęs Simonas.

Man regis, vidurinioji karta Baltijos kelią kaip ypatingą istorinį įvykį suvokia tik dabar. Juk paauglystėje ar jaunystėje didžiąją istoriją nustelbia tavo paties savikūra, jausmai, bandymas laikytis asmeninių filosofinių maksimų, tavo paties muzika ir asmeninė laisvė, 1988–1989 m. sutapusi su šalies Nepriklausomybės siekiais. Filme labai tiksliai atskleisti tie didžiosios ir asmeninės istorijų sutapimai ir nesutapimai, o kelios neegzaltuotos, be sentimentų surežisuotos Baltijos kelio scenos, tikiu, sujaudins ne vieną. Jaunystė kiekvienam yra savaime suprantamas dalykas, Nepriklausomybės atkūrimo metai buvo neįtikėtina, nereali, bet realybė. O po 25-erių atsisukome, – ir viena, ir kita atrodo lyg stebuklas.

Kai kurie vizualiniai sprendimai, pasakojimo konstravimo būdas, be abejonės, sukels įvairių nuomonių, ir bus šaunu, jei „Senekos diena“ gyvens savo gyvenimą pašnekesiuose, diskusijose apie laiką ir kiną.

FOTOGALERIJA „Senekos diena“: epochos atspindžių mozaika (19 nuotr.)

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Į Panevėžį atkeliauja dalis S. Eidrigevičiaus darbų

Panevėžyje statant Stasio Eidrigevičiaus menų centrą, dalis šio pasaulinio garso menininko dailės darbų jau...

Laisvalaikis
2022.05.28
Lietuvos stačiatikių bažnyčia prašo suteikti jai savarankiškos Bažnyčios statusą 2

Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus kreipėsi į Maskvos patriarchatą su prašymu suteikti Lietuvos...

Verslo aplinka
2022.05.28
Narai Baltijos jūroje karpo „vaiduoklius“ nuo nuskendusių laivų

Nuo laivų, karo metu nuskendusių Baltijos jūroje, nukarpomi žvejybiniai tinklai, dar vadinami vaiduokliais –...

Laisvalaikis
2022.05.27
Milijardierius S. Bankmanas-Friedas: apie kriptorinkų vertę ir ateitį Premium

„Apie du trečdalius arba tris ketvirtadalius pirmą kartą investuojančiųjų į kriptovaliutas tiesiog nori...

Laisvalaikis
2022.05.27
Niekada nesakyk niekada: kaip miestietis kaime iš obuolių verslą sukūrė Premium 4

Verslą galima sukurti lygioje vietoje ir net neturint apie jį specifinių žinių – tai patvirtina Mindaugo...

Gazelė
2022.05.26
„Open House Vilnius“ savaitgalį atvers 56 pastatų duris

Besidominčiųjų architektūra laukia šventė – gegužės 28 ir 29 d. vyksiantis aštuntasis atviros architektūros...

Laisvalaikis
2022.05.26
Vilniaus Didžiąją sinagogą įamžins iki 2026-ųjų 2

Iki 2026 m. vidurio sostinėje bus sutvarkyta unikali žydų (litvakų) sakralinė vieta – Vilniaus Didžioji...

Laisvalaikis
2022.05.26
„Norfos“ lentynose – brandintos jautienos pasiūla Verslo tribūna

Prasidėjus lauko pramogų ir kepsnių sezonui, auga ne tik jau įprastos šviežios mėsos, bet ir vis...

„Vilnius Mama Jazz“ kviečia klausyti, žiūrėti, kalbėti

Gegužės 26 d. prasidedantį festivalį „Vilnius Mama Jazz“ lydi plati „palaikomoji“ programa, kviesianti į...

Laisvalaikis
2022.05.25
„SpaceX“ prieš „Boeing“: kaip E. Musko įmonė aplenkė aviacijos milžinę Premium 1

Praėjusį savaitgalį „Boeing“ bepilotis erdvėlaivis „Starliner“ po daugiau nei dvejus metus trukusių bandymų...

Inovacijos
2022.05.25
„Financial Times“ surikiavo geriausias mokymosi programas vadovams Premium

Geriausių pasaulyje verslo programų reitinge „Executive Education“, kurį daugiau nei du dešimtmečius sudaro...

Laisvalaikis
2022.05.25
IT specialistė kaime rado laimę: sukūrė tradicinį verslą, bet kitaip Premium

Sostinė siūlo apsčiai galimybių, tačiau vis daugiau šeimų ją palieka ir keliasi gyventi į kaimą. Nors...

Gazelė
2022.05.25
Patriotų gastrolės Rusijoje – už 100 milijonų Premium 3

Dar iki įsiverždama į Ukrainą Rusija negailėjo lėšų vadinamajai minkštajai galiai, t. y. savo kultūros...

Laisvalaikis
2022.05.24
Valdovų rūmų vadovui prof. V. Dolinskui – prestižinė Lenkijos kultūros premija

Prestižinė kultūros premija, prof. Aleksanderio Gieysztoro vardo apdovanojimas, įteiktas Nacionalinio...

Laisvalaikis
2022.05.24
Iš Kanų festivalio: „Mariupolis 2“, rusiškas skandalas, geriausia sezono komedija Premium

Kanuose vyksta 75-asis kino festivalis, paženklintas skaudžiausia mūsų dienų tema. Rusijos karas Ukrainoje...

Laisvalaikis
2022.05.24
Baltarusijos opozicijos lyderė: Lietuvos pagalba neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu

Lietuvos pagalba baltarusiams neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu, sako Sviatlana Cichanouskaja,...

Verslo aplinka
2022.05.24
„Time“ įtakingiausių menininkų viršūnėje – „Marvel“ žvaigždė Simu Liu

Naujausią „Time“ žurnalo, paskelbusio 2022-ųjų šimto įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, viršelį puošia...

Laisvalaikis
2022.05.23
Ką A. Navalnas „Time“ parašė apie Putiną, o J. Bidenas – apie Zelenskį

Žurnalas „Time“ į įtakingiausių 2022 m. žmonių sąrašą įtraukė Volodymyrą Zelenskį, Ukrainos prezidentą, ir...

Laisvalaikis
2022.05.23
Skaičiai: užteršti ir švariausi Europos miestai Premium

Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis Europoje per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, tačiau vis dar viršija...

Verslo klasė
2022.05.22
Eutanazijos vartai. Kaip suplanuoti mirties datą Premium

Kelionių maršrutuose netikėta kryptis – paskutinė gyvenimo stotelė. Žmonės, įpratę viską planuoti ir iki...

Laisvalaikis
2022.05.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku