Vilniuje atidengti Czeslawo Miloszo laiptai

Rugsėjo 26 d. Vilniaus senamiestyje, Bokšto ir Onos Šimaitės gatvių sankritoje, atidengti rašytojo, Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo laiptai su iškaltais eilių fragmentais ir informacinės lentos lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis. Tai pirmasis pasaulyje toks originalus poeto, rašytojo, eseisto atminimo įamžinimas viešojoje erdvėje.
Laiptai Cz. Miloszo vardu buvo pavadinti prieš penkerius metus, minint šimtąsias jo gimimo metines. Originalią idėją ant laiptų iškalti poeto eilių fragmentus lietuvių ir lenkų kalbomis pasiūlė skulptorius Jonas Gencevičius.
Vilniaus miesto savivaldybė, kaip projekto partnerė, skyrė apie 45.000 Eur ir visiškai atnaujino laiptus, pastatytus prieš keletą dešimtmečių ir jau gerokai nusidėvėjusius.
Pirmas ir vienintelis
1980 m. Nobelio literatūros premiją gavęs Czeslawas Miloszas (19112004) pirmasis iš Lietuvos kilęs šios premijos laureatas.
Gimęs Šeteniuose (kaimas Kėdainių rajone), studijavęs Vilniaus universitete, Vilniuje pradėjęs kūrybos kelią, gyvendamas Lenkijoje ir vėliau, dėstydamas Berklio (Kalifornija, JAV) universitete, visais savo gyvenimo tarpsniais jis nuolat varijavo Lietuvos, Vilniaus tema.
Pasak prof. Algio Kalėdos, iš senelių dvaro Šeteniuose į Vilnių, kuriame gyveno ir dirbo jo tėvai, Miloszas važinėdavo nuo 1920 m., dar būdamas paauglys; paskui čia mokėsi gimnazijoje, studijavo universitete (19291935), dirbo radijuje, su draugais įkūrė garsią literatūrinę grupę Žagary. Kilus Antrajam pasauliniam karui, 1940-aisiais paliko miestą ilgiems dešimtmečiams. Tačiau jame praleistas laikotarpis, bendravimas su žymiais literatais, kultūros, mokslo žmonėmis, o ypač bendra literatūrinė veikla, diskusijos su kolegomis padėjo subręsti jo talentui. Vilniuje jis išleido du poezijos rinkinius Poema apie sustingusį laiką (1933) ir Trys žiemos (1936), publikavo daug kūrinių periodiniuose leidiniuose.
Neseniai vienas iš mano draugų paklausė, kodėl aš su tokiu atkaklumu grįžtu savo prisiminimais į Vilnių. /.../ Vilniuje išgyvenau savo jaunystę, kai galvojau, jog mano gyvenimas susiklostys kažkaip paprastai, ir tik vėliau viskas susipainiojo, tad Vilnius man liko kaip atskaitos taškas, kaip galimybė, kaip normalios būties galimybė, yra sakęs Cz. Miloszas. Jis rašė vien lenkiškai, bet daug vietos savo kūryboje skyrė Lietuvai, ją vadino savo tėvyne.
Atidarant laiptus kultūros viceministras dr. Romas Jarockis priminė Cz. Miloszo žodžius, pasakytus 1992 m. Kaune, priimant Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro regalijas: Stovėdamas šičia, priešais jus, negaliu nutylėti tų užduočių, kurias esu sau skyręs kaip lenkų poetui. Viena iš jų pastangos, kad dvi šalis skiriantys konfliktai nuslinktų į praeitį, ir įsivyrautų geri kaimyniški santykiai...
Tikimasi, kad Cz. Miloszo laiptai taps dar viena Vilniaus senamiesčio traukos vieta užsienio turistams, o apie jo kūrybą plačiau sužinos ir Lietuvos gyventojai, ir kitų kraštų literatūros mylėtojai.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti