Gitano Nausėdos portretas: visur stengiuosi įkišti savo nosį

Publikuota: 2016-07-29
„Verslo žinios“

„Esu smalsus, viskas man įdomu, matyt, tokia natūra, kad visur stengiuosi įkišti savo nosį“, – sako Gitanas Nausėda, SEB banko vyriausiasis ekonomistas ir prezidento patarėjas, dėl savo ekonominių įžvalgų puikiai žinomas viešojoje erdvėje. Su p. Nausėda kalbėjomės apie toje erdvėje mažiau žinomus dalykus – jo karjerą, pomėgius, laisvalaikį. Neapsieita ir be rimtesnių dalykų.

Kiek netikėta, kai SEB būstinės koridoriumi pamatau ateinantį Gitaną Nausėdą, dėvintį džinsus. Tada topteli, kad ekonomistai – taip pat žmonės, o bankuose irgi būna „džinsų diena“. Antroji mintis – apie stereotipus. Kai paklausiu pašnekovo, ar sudėtinga gyventi turint visažinio statusą – dar vienas stereotipas, – šis nusijuokia: „Jau blogai, jau blogai.“ Tai apie statusą. Ir pasiūlo pokalbį pradėti nuo ekonomisto karjeros.

Gitanas Nausėda – klaipėdiškis. Vaikystės atostogas leido pas senelius Tauragės krašte. Šios būdavo smagios – sykiu šėlo septyni pusbroliai ir septynios pusseserės. Į mokslus, prisipažįsta, jis nebuvo labai įnikęs: „Buvau hiperaktyvus vaikis, man viskas buvo įdomu – ir kamuolį paspardyt, ir muzikos mokykloje 7-erius metus atpyliau. 5-erius grojau akordeonu, kurio nekenčiau. Ir dabar tik Martyno Levickio galiu klausytis, jo grojimas man labai patinka, bet mane patį tik su kankinimo prietaisu privestų prie akordeono. Labai norėjau groti klasikine gitara, galiausiai pavyko palaužti tėvų pasipriešinimą, ir dar dvejus metus gavau šansą mokytis ja groti. Motyvacija buvo jau kitokia, taigi sekėsi visai neblogai.“

Nesakykit, nesutinka p. Gitanas, kai lepteliu, kad klasikinė gitara – nuobodu: „Tai labai gražus, subtilus instrumentas, esu prisipirkęs albumų ir mėgstu paklausyti – ne flamenko, bet būtent klasikinės gitaros.“

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Taigi – mokykloje kiti dalykai jam buvo svarbesni negu mokslai, nors trimestre trejetų (penkių balų sistemoje) neturėjo, buvo „vidutiniškai geras mokinys“.

„O iš elgesio?“ – pasitikslinu.

„Buvo visko, ir labai blogai“, – susijuokia pašnekovas. Pasakoja, jog prikrėsdavo visokių nesąmonių, bet mokslus pabaigė. Tada kilo hamletiškas klausimas: ką daryti toliau, kur studijuoti. Tėvai jį nukreipė į Vilniaus universitetą, Ekonomikos fakultetą.

„Man patiko geografija ir istorija, tik ne Komunistų partijos, bet ta, kurios mus mokė mažiausiai, – Lietuvos istorija, bent jau XIX a. istorija iki Spalio revoliucijos. Tėvukai, pasižiūrėję į vyresnę seserį, kuri tuo metu Vilniaus universitete buvo bebaigianti ekonomikos specialybę, matyt, sumąstė, kad istorija ir geografija siejasi su ekonomika. Bet turėjau vieną didelę ydą – visai nemokėjau matematikos, vidurinėje ją prabimbinėjau, ir vis tiek važiavau laikyti stojamųjų egzaminų, nors konkursai buvo nemaži – net ir trejetui išlaikyti būtų nepakakę. Matematikos turbūt neišsprendžiau nė šeštadalio visų užduočių ir stebiuosi, koks aš dar optimistas, – tikėjausi rasti prie savo pavardės trejetą ar ketvertą, bet radau kryžiuką“, – juokiasi p. Gitanas.

Motyvacija – vaistų sandėlyje

Vaikinui teko grįžti namo, į Klaipėdą. Dirbdamas vaistų sandėlyje jis suprato, ypač kai keturlinkas skuduru plaudavo sandėlio grindis, kad nenorėtų to daryti visą likusį laiką. Įstojo į vakarinius kursus, išmoko matematiką, kitąmet įstojo į VU. Pradėjus studijuoti jam patiko net tie mokslai, kurių anksčiau visai nesuprato. Tikimybių teorija antrame kurse jį taip užvedė, kad mieliau sprendė uždavinius iš seno rusiško vadovėlio nei traukdavo su bendrakursiais alaus.

„Tai nereiškia, kad negėrėm alaus. Nemažai išgėrėm, bet tuomet prasidėjo dalykai, kurie išliko visam gyvenimui, pagaliau – radosi meilė ekonomikos mokslui“, – šypsosi p. Nausėda.

Aš suprantu, kad galima mylėti literatūrą, dailę, tai, kas kelia emocijas, o pašnekovas sako suprantąs, kad aš taip suprantu ir net gali tokiai pozicijai pritarti. Jam pačiam ekonomika tapo labai įdomi, ypač kai 1990 m. išvažiavo į Vakarų Vokietiją, – tuo metu jos dar nė nebuvo susijungusios.

„Nuvažiavau, ir man šarabanai susisuko – supratau, kad 5 metus studijuodamas viso labo įgijau tik norą mokytis, o daug kas iš to, ką laikiau žiniomis, nieko verta. Bet buvau jaunas, žiūrėjau gana optimistiškai. Į šiukšlių kibirą demonstratyviai išmečiau pradėtą disertaciją; dabar gailiuosi – būtų smagu pasiskaityti, kokių vėjų buvau prirašęs“, – šypsosi pašnekovas. Vokietijoje disertaciją jis pradėjo rašyti iš naujo. Iki vėlumos sėdėdavo bibliotekose, bet ne todėl, kad reikėjo, tiesiog buvo labai įdomu.

Nuo vienišiaus iki „partijos“

Grįžęs į Lietuvą, p. Nausėda pradėjo dirbti: Konkurencijos tarnyboje, Lietuvos banke, nuo 1996 m. – Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktoriumi. „Buvau biurokratas, teikiantis vilčių galbūt kada nors užimti Reinoldijaus Šarkino vietą. Bet man vėl pasisuko smegenėlės: pasirašydavau krūvas popierių, atseit esu didelis viršininkas, turiu tarnybinę mašiną ir asmeninį vairuotoją, bet pradėjau suprasti, kad sėdėsiu aš toje kėdėje ar ne – niekas nuo to Lietuvoje nepasikeis. Nes pinigų politika – dalykas labai rimtas, bet tose valstybėse, kuriose ji iš tikrųjų yra. O Lietuvoje dėl valiutų valdybos ir 1994 m. įvesto fiksuoto valiutos kurso režimo pinigų politikai vietos nebuvo, ir man tai tapo nebeįdomu“, – dėsto p. Nausėda.

Tuomet jis priėmė radikalų sprendimą, sako, tai buvo vienintelis kartas, kai keisti darbą išprovokavo ne skambutis ir kvietimas dirbti. Pats paskambino Juliui Niedvarui, tuomečio Vilniaus banko vadovui, ir pasisiūlė dirbti vyriausiuoju ekonomistu. Tais laikais vyriausiojo ekonomisto pareigybė buvo terra incognita – niekas nežinojo, kas tai yra. Tuomet paprašytas paaiškinti, ką turįs galvoje, p. Nausėda išdėstė, kuo Vakarų bankuose užsiima vyriausiasis ekonomistas: tai žmogus, atsakingas už ekonominę analizę ir jos pristatymą banko viduje bei komitetuose, sykiu jis dirba su banko klientais, pristato prognozes plačiajai visuomenei, ir tai susiję su rimto ekspertinio banko įvaizdžiu.

„Reakcija buvo tokia: gerai, gal labai brangiai nekainuos, pabandykit“, – juokiasi pašnekovas.

Pabandė. Pradėjo rengti pristatymus, klientų susidomėjimas smarkiai augo, paskiau atsirado natūralūs ryšiai su SEB banku, kuris galiausiai perėmė Vilniaus banką su jo analitikų štabu, vėliau vyriausiųjų ekonomistų pradėjo rastis kituose bankuose.

„Tada vieną gražią dieną perskaičiau publicisto komentarą, kad bankų analitikai tampa atskira partija. Taip smagiai juokiausi iš tos įžvalgos, maniau, na va, gal ne veltui pradėjau nuo nesuprasto vienišo ekonomisto, o dabar, žiūrėk, mes jau partija“, – šypsosi p. Nausėda. Partija ne partija, bet įtakos turi. Gerai prisimenu p. Nausėdos nuotrauką pirmajame VŽ puslapyje, kai jis prognozavo nekilnojamojo turto burbulo sprogimą. Galiausiai tas burbulas išties sprogo.

„Žmonių atmintis ribota, – sako pašnekovas. – Vieni prisimena tas prognozes. Kiti nei tada skaitė, nei dabar skaito, bet yra girdėję, kad Nausėda su kitais bankininkais pūtė burbulą; šią nuomonę itin populiarino vienas dienraštis. Savo nuostabai tuo metu buvau kalamas už tai, kad burbulą sprogdinau, o dabar gali paskaitinėti, kad Nausėda pūtė burbulą ir sakė, jog butai brangs. Šitai – visuomenės sąmonės perversijos – mane labai domina: reikalą galima mistifikuoti taip, kad tuo pačiu metu tampi atsakingas ir už burbulo pūtimą, ir už susprogdinimą.“

Jis sako priimantis tai su pasitenkinimu – ne burbulą, o tai, kad bankų analitikai tampa įtakinga ekspertine jėga, nors, sako, nereikia pasiduoti iliuzijai, kad visais klausimais jie turi vieną nuomonę: „Nemažai atvejų, kai mes neturime bendros nuomonės arba turime priešingas. Kita vertus, puikiai suvokiame, kad turime išlaikyti pagarbą vienas kito atžvilgiu. Manau, tai normali konkurencija: kaip konkuruojame paslaugų įkainiais ar palūkanų normomis, taip konkuruojame savo įžvalgomis“.

Apie kompromisus

Ponas Nausėda – vienas tų bankų analitikų, kurio žodžiu, labiau negu klebono, tiki ir nuvargusiame miestelyje gyvenanti mano teta. Paklaustas, kiek dažnai atsitinka suklysti, pašnekovas sako esąs žmogus kaip ir visi: „Galiu apsiskaičiuoti, ko nors neįvertinti, ir taip atsitinka. Šiuo požiūriu tai sudėtingoji darbo dalis – įvertinti visus aspektus ir pateikti kiek galima kokybiškesnę nuomonę; ir jeigu man pavyksta pataikyti didžiąją dalį atvejų, jeigu išlaikau visuomenėje – nesinori girtis – reitingą, vadinasi, per 15 metų labai nesusidirbau savo vardo. Žmonėms, kurie klausosi, stengiuosi pasakyti: atleiskit, mielieji, aš negaliu jums rekomenduoti, ką turite daryti su savo pinigais. Galiu tik pasakyti, kas pasaulyje vyksta, ir daugiausia, ką galiu pasakyti, – ką aš pats galbūt daryčiau, atsidūręs jūsų kailyje. Sprendimus turi priimti patys žmonės, bet jeigu mūsų pateikiama informacija padeda jiems tai padaryti, vadinasi, savo darbą esame atlikę“, – kalba ekonomistas.

Amerikiečių neurofiziologas, Nobelio premijos laureatas Rodgeris Sperry yra sakęs, kad kasdieniame gyvenime dažniausiai naudojamės tik viena – racionalaus, pragmatiško proto – smegenų dalimi. Kita – vaizduotės, kūrybos – dažnai lieka nejudri. Klausiu pašnekovo, ar jo darbe yra vaizduotės. Jis šypteli: daugiau racionalumo, bet tai nereiškia, kad nėra emocijos.

„Esu emocionalus ir to neslepiu, emocija kartais persiduoda ir į mano tekstą, komentarą, ypač kai priimami politiniai sprendimai, su kuriais nesutinku. Tuomet galiu vartoti metaforas, kurios kitą kartą gal ką nors ir užgauna. Neslėpsiu, dar nuo premjero Adolfo Šleževičiaus laikų būta mėginimų daryti man spaudimą telefoninės teisės principais, tiesiog skundžiant ir stengiantis paveikti mano nuomonę, bet iki šiol sugebu atsikratyti tokio nemalonaus spaudimo. Galiausiai pastaraisiais metais jau nebemėginama primityviai daryti man įtakos per kitus kanalus, kad pakeisčiau savo nuomonę ar ko nors nesakyčiau.“

„Turite galvoje aukščiausiąją valdžią?“

„Taip, per aukščiausiosios valdžios koridorius, ypač jei tai susiję su politiniais sprendimais. Kalbėdamas apie apribojimus, negaliu nutylėti šito fakto. Bet man svarbiausia, kad atsikėlęs iš lovos žinočiau, jog gerbiu save ir savo darbą, todėl negaliu sau leisti kompromisų. Jeigu tai padaryčiau, nustočiau gerbti save; jeigu nustoji gerbti save, kiti tai iš karto pamatys“, – kalba p. Nausėda.

Reiklus kolekcininkas

Plačiajai visuomenei p. Nausėda žinomas dėl savo ekonominių įžvalgų. Kur kas mažesnei jos daliai – ir dėl svarios lituanistinės kolekcijos. Pašnekovas pasakoja nuo šešerių ar septynerių pradėjęs rinkti pašto ženkliukus, – ir dabar kaip relikviją saugo jų albumą. Kolekcionuoti knygas pradėjo būdamas gal 34-erių, nuo Vlado Jurgučio, tarpukario Lietuvos banko vadovo, lito tėvo, kapitalinių veikalų – užsimanė turėti jų originalus, ilgai ieškojo, galiausiai rado.

„Matyt, tada ir pradėjo tiksėti kolekcionavimo bomba. Supratau, kad noriu daugiau, ne ekonominės, o Lietuvos istorijos literatūros“, – sako pašnekovas. Kol finansinės galimybės buvo ribotos, daugiausia rinko XX a., retais atvejais – XIX a. literatūrą. Paskui pradėjo lįsti į gilesnius amžius ir taip nuėjo iki pat XVI a.

Seniausias p. Gitano kolekcijos spaudinys – 1569 m. Karaliaučiuje vokiečių kalba išleista J. Hasentoedterio eiliuota pasaulio istorija, kurioje apdainuoti ir Lietuvos istorijos įvykiai – Vytauto pabėgimas iš Krėvos pilies, Jogailos karūnavimas. „Galima būtų įsigyti ir dar senesnių knygų, ir inkunabulų, t. y. XV a. leidinių, ir finansiškai tai gal būtų prieinama, bet ten nėra Lietuvos. O turėti inkunabulą vien dėl to, kad galėtum juo pasigirti, man neįdomu. Neatitinka lituanistinės tematikos, ir viskas, dedu brūkšnį ir domiuosi kitais dalykais“, – sako p. Nausėda.

Paklaustas, ar pirkdamas knygas elgiasi labiau kaip investuotojas, ar kaip kolekcininkas, jis sako, kad knygų kolekcionavimas pirmiausia yra aistra, hobis, laisvalaikis: „Bet puikiai suvokiu, kad jos turi investicinę vertę, ir jeigu kada nors reikėtų, tai yra ekonominis turtas.“

Šiemet Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta labai graži knyga „Nidos mokyklos kronika“ – XX a. pirmosios pusės Kuršių nerijos istorija, kurią prieškariu vokiečių kalba rašė Nidos mokyklos mokytojas Henry Fuchsas. „Labai smagu buvo prisiliesti prie rankraščio, kuris buvo išgabentas iš Nidos vos ne paskutiniu laivu prieš pasirodant rusams. Pragulėjęs 70 metų Vokietijoje, jis galiausiai išniro Berlyno aukcione, įsigijau jį 2012 m. Pirmoji reakcija buvo kolekcininko: apčiupinėjau, kiek įmanoma pasiskaitinėjau, nes raštas sudėtingas. Antroji mintis: na, pasidžiaugiau, o ką dabar daryti – į lentyną, ir niekas daugiau jo nematys? Tada manyje pabudo pilietis. Pamaniau, gal ši informacija vertinga žmonėms, kurie ieško bet kokios kruopelytės žinių apie Kuršių nerijos istoriją“, – pasakoja p. Gitanas. Tuomet jis nuėjo pas prof. Domą Kauną, paskiau – į Klaipėdos universitetą ir visur sulaukė padrąsinimo išleisti rankraštį.

Anot pašnekovo, pasisekė rasti vieną kitą rėmėją, ir pačiam savų pinigų įsūdyti pavyko. Pirmiausia rankraštis buvo išleistas vokiečių, vėliau – lietuvių kalba; lietuviškojo tiražo – 800 egzempliorių – jau beveik nebelikę.

Dabar kolekcininkas svarsto, ką daryti su turimu XIX a. pabaigos Klaipėdos istorijos rankraščiu: „Nežinau, ar leisiu. Dabar noriu truputį pailsėti, nes knygų leidyba, kai dirbi ir savo tiesioginį darbą, yra velniškai, pasakysiu dar kartą, – velniškai sunkus užsiėmimas. Tai kaip namo statyba: turi nuolat derinti dalykus, kurių net neišmanai. Bet kai paimi tą kūdikį į rankas, tada pamanai: velniop visi tie vargai, pinigai, aš džiaugiuosi, ir man tai – satisfakcija“.

Po pauzelės priduria: „Kiti mėgsta švęsti gimimo dieną. Man gimimo diena – simbolinė šventė, – ko čia labai džiaugtis, kad dar metais pasenai. Bet kai išleidi knygą – tai yra gimimo diena, įvykis, kurį verta švęsti. Nes knygos, turinčios istorinį užtaisą, nesensta – istorija nesensta, kaip ir vynas; kuo ji labiau grimzta į užmarštį, tuo didesnę vertę turi jos atgaivinimas“, – kalba p. Nausėda. Čia – tikrai ne kaip ekonomistas.

Ir nereiklus žiūrovas

Paklaustas, kiek jam apskritai svarbus žmogaus ir kultūros santykis, pašnekovas sako esąs atviras viskam, bet dabar itin – teatrui, šis jį užburia: „Galiu eiti ir būti nekritiškas; kitą kartą ir silpnesnis spektaklis man gerai, vien dėl to, kad dvasingoje atmosferoje praleidžiu dvi, kartais ir visas penkias valandas“. Priduria nusivylęs, kad praėjusį sezoną buvo mažoka įsimenančių premjerų, o Vilniaus mažajame, kurį labai mėgsta, gal ir išvis nebuvo.

„Puikiai sutariam šiuo klausimu su žmona, jos interesai labai panašūs, nereikia ginčytis, kur eiti – į kiną ar į cirką“, – šypteli p. Gitanas. Eina jie ir į kiną, ir į koncertus. Operos grandų mieliau klausosi namie iš kompaktinių plokštelių.

„Klasikinė muzika man patinka, ačiū Dievui, muzikos mokykla davė bent supratimą apie ją, todėl galiu būti klausytojas, galiu vertinti“, – sako ekonomistas.

Ričardo gerbėjas

Ruošdamasi pokalbiui perskaičiau, kad p. Gitanas šešias valandas gali žiūrėti per televiziją teniso varžybas.

Stebiuosi: ar negaila laiko?

„Žiūrėdavau tiek, tikrai, – juokiasi jis. – Bet dabar šiek tiek atšalau – gal dėl to, jog „Viasat“ sporto kanalas pradėjo mažiau teniso transliuoti, o kitų, specializuotų, neužsisakau. Esu pasyvus mėgėjas, jeigu daug rodo, tai daug ir žiūriu.“

Pašnekovas, aistringas Ričardo Berankio gerbėjas, sako, jog jį šiek tiek liūdina, kad Ričardui šiemet jo mėgstamam tenisininkui sekasi prasčiau – skambių pergalių prieš stiprius varžovus jis neiškovojo: „Tačiau, kad ir kaip būtų, pasiekti 52-ą poziciją yra tas pats, kaip žaisti NBA krepšinį startiniame penkete. Sakyčiau, jog tai – ne mažesnis, o gal net didesnis laimėjimas, nes konkurencija teniso pasaulyje – milžiniška“.

Jei viskas būtų gerai

Kai laikrodžio rodyklė už p. Gitano nugaros perlipa pokalbiui skirtos valandos žymą, o šis mosteli – pietų metas, galime šnekėtis toliau, klausiu apie „Brexit“, kuris esą didžiausią neigiamą įtaką iš Rytų Europos valstybių turės Lietuvai.

„Šiuo klausimu kol kas viskas šakėmis ant vandens rašyta, nes mes neturime jokių būsimo bendradarbiavimo tarp Didžiosios Britanijos ir ES kontūrų, ir kalbėti apie tai yra kalbėti tariamąja nuosaka“, – gūžteli p. Nausėda. Anot jo, „Standard & Poor‘s“ tyrimas buvo padarytas su krūva statistinių netikslumų, daug kur juo galima abejoti ir, svarbiausia, jis yra teorinis – kas galėtų atsitikti, jeigu viskas pasuktų blogiausia linkme.

„Nežinau, nuo ko tai priklauso, bet kartais mes stengiamės viešojoje erdvėje išryškinti rizikos veiksnius, arba baisiąsias naujienas. Kai jos pradeda vyrauti, tai veikia psichologiškai. Kartais susimąstau: nejaugi Lietuvai visur taip nesiseka? O atvažiavę užsieniečiai stebisi, kokią didelę pažangą mes padarėme per 10 metų, ir tos žinios pradeda nebesiderinti: mes mazochistiškai nuodijamės negatyvia informacija, o žmonės iš šono stebi mūsų pažangą. Kažkas čia negerai“, – svarsto p. Nausėda. Teiraujuosi, gal bauginimas dėl netolimo Lietuvos išnykimo, dėl kurio ir pašnekovas perspėja viešojoje erdvėje, irgi neturi realaus pagrindo.

„Tai pagrįsta, – sako p. Gitanas. – Pirmiausia – labai daug išvažiuojančių. 700.000–800.000 žmonių Lenkijai būtų kuklus praradimas, Lietuvai jis milžiniškas. Blogiausia, kad formuojasi kolonijos, bendruomenės, kurios įsitvirtina ir traukia paskui save likusius, taip emigruojama giminėmis. Tai reiškia genetinio fondo, regionų kultūros praradimą, nes išvažiuoja ištisi regionai – miesteliuose, kaimuose švilpauja vėjai, tušti namai, ir gali atsitikti taip, kad Lietuvoje bus trys gyvenami miestai, o visur kitur – dykynės. Tirštinu spalvas, bet procesą privalome stabdyti“, – įsitikinęs p. Nausėda.

Apie laimingiausias minutes

Nesinori pokalbio baigti minorine gaida. Klausiu pašnekovo, ar daug keliauja.

Daug, sako p. Gitanas. Nuo 2000-ųjų kasmet slidinėja, praleido tik vienus metus, kai žmona susižeidė koją, ir pats pernai „gana piktai“ nukrito juodojoje trasoje. „Be abejo, – priduria pašnekovas, – kelionė kelionei nelygi – negalėčiau gulėti prie jūros ilgiau kaip kelias valandas, man reikia veiksmo. Tada keliuosi, imu raktelį ir sakau, viskas, važiuojam. Man laimingiausios kelionės minutės, kai nežinomoje vietoje dviese su žmona įsijungę geros muzikos važiuojam nežinodami kur.“

Neseniai juodu grįžo iš Zanzibaro. Pirmą kartą gyvenime p. Gitanas vairavo važiuodamas priešinga kelio puse. Dar ir aklinoje tamsoje, kelias pilnas dviratininkų be atšvaitų, žmonių, gyvulių...

„Mirtinas kokteilis, bet išgyvenom“, – nusijuokia pašnekovas.

Klausiu, ar buvo saugu, – pokalbio rytą pasaulį sukrėtė teroristo išpuolis Nicoje.

„Tai, kas atsitiko Nicoje, atsitiko pačioje civilizuočiausioje vietoje; o egzotiškoje šalyje jautiesi daug ramiau negu Europoje“, – sako p. Nausėda. Paklaustas, kaip tokios nelaimės veikia pasaulinę ekonomiką, jis sako, kad nesaugumo jausmas ir netikrumas yra baisus dalykas visomis prasmėmis – psichologine, ekonomine: „Psichologine – itin gniuždantis, ir tie žmonės žino, kur muša. Jiems žmonių gyvybė nėra svarbi, jie žaidžia savo geopolitinius ar kitokius žaidimus, siekdami sukelti baimės atmosferą, ir jiems kol kas tai sekasi. Deja, reikia tai pripažinti. Kol nebus ryžtingo atsako, kol nebus ieškoma priežasčių, šaltinio, iš kur tai kyla, ir koncentruoto smūgio į tuos šaltinius, bijau, kad galime sulaukti naujų blogų žinių“.

Ir vėl minoras, vėl ne ta nata. Todėl baigiame pokalbį.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Karą dėl barščių laimėjo Ukraina

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) penktadienį patvirtino barščius saugomu...

Laisvalaikis
2022.07.01
Savo nacionalinius apdovanojimus turės ir architektai

Liepos 1-ąją Kaune pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai 2023 (NAA). Pirmieji jų laureatai bus...

Laisvalaikis
2022.07.01
V. Landsbergis: išmokime gyventi be Rusijos Premium

Vytautas Landsbergis, atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, VŽ podkaste apgailestauja, kad mes...

Laisvalaikis
2022.07.01
VŽ klausomiausi podkastai birželį

Pateikiame daugiausia „Verslo žinių“ prenumeratorių dėmesio sulaukusių podkastų TOP 10.

Laisvalaikis
2022.07.01
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
2022.07.01
„Zaha Hadid“ darbas Vilniaus architektūros ekspertų iškart neįtikino Premium 5

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Hanner“ pasitelkus pasaulyje gerai žinomą architektų biurą „Zaha...

Statyba ir NT
2022.07.01
Privatūs lėktuvai: godumo simbolis ar nauda verslui Premium

Ekspertai teigia, kad privatūs lėktuvai leidžia greitai įvertinti konkretaus asmens vidinius instinktus...

Vadyba
2022.06.30
LKT tyrimas: garsiai apie tai, apie ką nutylima – kiek gauna Lietuvos meno kūrėjai Premium

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) duomenimis, Lietuvoje skaičiuojama per 10.000 kūrėjų. Jų atlygis už kūrybą...

Laisvalaikis
2022.06.30
Į ką investuoja Z karta: nuo metaverslo iki vyno Premium

Įvairūs tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis Z kartos žmonių, užuot investavę į tradicinius investicinius...

Laisvalaikis
2022.06.29
Kultūros ir kūrybinėms industrijoms – beveik 15 mln. Eur

Netrukus Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorių pasieks beveik 15 mln. Eur, skirtų...

Laisvalaikis
2022.06.29
Pilkos biuro juokelių, komplimentų ir replikų zonos: gali padėti vienas puslapis Premium

Savaime suprantamų taisyklių, kaip bendrauti komandoje, nėra – taip sutartinai sako organizacijų, kurios turi...

Vadyba
2022.06.29
A. Avulis pasisamdė garsų biurą „Zaha Hadid Architects“ Premium 14

Šiemet sostinėje patvirtinta išimtis dėl privalomų architektūros konkursų atvėrė kelią nekilnojamojo turto...

Statyba ir NT
2022.06.29
Naujoji nuošliauža Gedimino kalnui grėsmės nekelia

Naujausia Gedimino kalno nuošliauža, susidariusi dėl itin smarkios liūties birželio 21-ąją, vėl sujudino...

Laisvalaikis
2022.06.29
E.Stankevičius: Esame vienintelė sporto šaka, kuri tiesiogiai investuoja į infrastruktūrą Verslo tribūna

Lietuvos futbolas patiria sukrėtimus, skaudžias akimirkas ir kuria kitokios ateities planus.„Esame...

Finansai
2022.06.29
Istorijos prof. A. Novakas: tai yra imperinės Rusijos politikos schema

„Šiandien sprendžiame ne Vladimiro Putino ar šiuolaikinės Rusijos elito problemą. Turime reikalą su...

Laisvalaikis
2022.06.28
Kaunas apšvietė dar daugiau architektūros objektų

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą pretenduojantis Kaunas tamsiuoju paros metu apšvies dar keletą sakralinių...

Laisvalaikis
2022.06.28
Poilsio ir pramogų tandemas „NoriuNoriuNoriu“ bei „Laisvalaikio dovanos“ – jau ir „Ozo“ prekybos centre Verslo tribūna

Poilsio ir pramogų elektroninė parduotuvė „NoriuNoriuNoriu“ žengia į didžiuosius prekybos centrus. Nuo šiol...

Prekyba
2022.06.28
Robotai, „atimsiantys jūsų darbą“ – ne toks jau ir baubas Premium

Robotizacija ir, kalbant plačiau, DI, tebėra daugybės mitų gaubiamos technologijos ir tendencijos. Galima...

Inovacijos
2022.06.26
„Amazon“ planas: „Alexa“ galės atkartoti bet kieno balsą

Technologijų bendrovė „Amazon“ teigia, kad jos kuriamas balsu valdomas skaitmeninis asistentas „Alexa“ galės...

Inovacijos
2022.06.25
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku