10 mitų iš mokslo pasaulio

Publikuota: 2016-07-03
Aplink Žemę skriejantis astronautas patiria laisvąjį kritimą. „REUTERS“/„Scanpix“ nuotr.
Aplink Žemę skriejantis astronautas patiria laisvąjį kritimą. „REUTERS“/„Scanpix“ nuotr.
 

Mėnulis turi tamsiąją pusę, o moterys – papildomą šonkaulį. Mokslas neretai tampa itin sunkiai paneigiamų mitų įkaitu. Pateikiame 10 pavyzdžių, kai faktai yra akivaizdūs ir išsklaido nesusipratimus.

1. „Astronautai mato ilgiausią Žemės pastatą“

Daugiau kaip 2 200 metų amžiaus statinys Kinijoje įspūdingas, tačiau iš kosmoso ar Mėnulio jis nematomas, nes tam tikrai reiktų ypatingo regėjimo.

Kai 2003 m. pirmasis astronautas iš Kinijos Jang Livei pareiškė, kad iš kosmoso nepamatė kelių tūkstančių kilometro ilgio Didžiosios kinų sienos, daug kas labai nusivylė. Šis mitas žinomas dar nuo XVIII amžiaus ir net aprašomas vadovėliuose. Jei kinai sieną būtų nudažę žydra arba rožine spalva, ją gal ir būtų galima pastebėti, tačiau blankios spalvos ir iš dalies apaugusios tamsios plytos per gerai pasislėpusios, kad jas būtų galima pastebėti iš kosminio laivo.

Skrendant neaukšta orbita (apie 160 kilometrų virš Žemės), yra teorinė galimybė pastebėti Didžiąją kinų sieną, jei ji, pavyzdžiui, apsnigta sniegu, dėl ko statinys išryškėtų. Iš tiesų iš tokio aukščio lengviau pastebėti dykumų kelius ir miestus. Kai kurios šio mito versijos teigia, kad sieną galima matyti ir iš Mėnulio. Tačiau mūsų akių raiška šį tvirtinimą nesunkiai paneigia. Iš 20 centimetrų atstumo akis gali atskirti daiktus, esančius 0,06 milimetro vienas nuo kito. Sienos plotis yra apytiksliai 7 metrų, o atstumas iki Mėnulio – apie 380 000 kilometrų, tad, kad pamatytų kinų sieną, astronautams reiktų regėjimo, 17 000 kartų geresnio už paprasto žmogaus. Tai prilygtų gebėjimui iš 3,2 kilometro atstumo atpažinti plaukų sruogą.

2. „Mes išnaudojame tik 10 % smegenų pajėgumo“

Skaitydami šį tekstą, naudojame 10 procentų smegenų pajėgumo, o jei norime atsistoti ir atsinešti puodelį kavos, įsijungia smegenų momeninė, pakaušinė kaktinė skiltys, smegenėlės, judėjimo ir juslės centrai ir pusrutulių pamato branduoliai.

Bet koks tyrimas parodys, kad kiekvienu momentu, net miegant, daugiau ar mažiau veikia visos smegenys. Tai taip pat paaiškina, kodėl apie 20 procentų organizmo energijos ir deguonies tenka apie 1,4 kilogramo svorio riebalų gabalui. Šio mito kilmę nustatyti sunku, tačiau tie 10 procentų pajėgumo minimi ir amerikiečių rašytojo Dale’o Carnegie 1936 m. išleistoje knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“. Joje rašoma, kad Harvardo profesorius Williamas James’as teigdavo, jog vidutinis žmogus išnaudoja tik 10 procentų protinių gabumų ir turėtų mankštinti smegenis.

3. „Kosmose nėra gravitacijos“

Gravitacijos dėsniai galioja ir astronautams bei erdvėlaiviams. Nesvarumą sukelia tai, kad jie patiria nesibaigiantį laisvąjį kritimą.

Ore kabantys nejudantys, miegantys ar besimankštinantys astronautai parengė dirvą mitui, kad kosmose nėra gravitacijos. Terminą „nulinė gravitacija“ mokymo tikslais vartoja net astronautai ir fizikai. NASA savo J. Glenno tyrimų centrą pavadino Nulinės gravitacijos tyrimų centru.

Tikrovėje gravitacija, arba traukos jėga, egzistuoja visur. Saulė traukia visas planetas. Mėnulis traukia Žemę. Gravitacijos jėga būdinga net obuoliui, kuris švelniai traukia aplinką. Astronautui nutolus nuo didelės masės daikto, pavyzdžiui, Žemės, gravitacija sumažėja, tačiau ji niekada nedingsta. Astronautas skrieja, nes patiria nesibaigiantį laisvąjį kritimą Žemės link, tad yra besvoris.

Astronautai yra besvoriai

Ta pati taisyklė galioja ir erdvėlaiviams, kurie nuolat krinta Žemės link. Jie tiesiog pakankamai toli ir skrieja taip greitai, kad niekad neatsitrenks į paviršių. Tarptautinė kosminė stotis (TKS) juda 27 700 km/val. greičiu, kurio pakanka apskrieti Žemę ir nesudužti. Paprastai kalbant, stoties judėjimo greitis toks pats kaip Žemės linkis. Įgula TKS viduje yra besvorė, nes astronautai krinta tuo pačiu greičiu, kokiu juda kosminė stotis. Jie nejuda TKS atžvilgiu ir niekada neatsitrenkia į grindis. Tačiau tai, kad „kritimas“ jaučiamas kaip gravitacijos nebuvimas, yra susiję su gravitaciniu pagreičiu.

Žemėje mūsų kūnus paviršiaus link traukia 9,8 niutono kiekvienam masės kilogramui jėga, tai sudaro 1 gramą. Krintant laisvuoju kritimu, mūsų nespaudžia prie paviršiaus, o erdvėlaivyje nėra ir oro pasipriešinimo. Taigi astronautai nejaučia savo masės.

Nesvarumą kelias sekundės dalis gali patirti kiekvienas, šokdamas nuo kėdės, tačiau gravitacija vis tiek veikia.

4. „Šiaurinė yra ryškiausia žvaigždė danguje“

Žvaigždėtą naktį pažvelgus į šiaurinį dangų, aplink Mažųjų Grįžulo Ratų žvaigždyno Šiaurinę žvaigždę plyti tuščia ir tamsi zona. Dėl šios priežasties daugelis klaidingai mano, kad tai ryškiausia žvaigždė. Tačiau Didžiojo Šuns žvaigždyne yra ryškesnis šviesos šaltinis – Sirijus. Jis 22 kartus ryškesnis už Šiaurinę, kuri ryškiausių žvaigždžių sąraše užima tik 45-ą vietą, ji rikiuojasi po Rigelio, Betelgeizės ir daugelio kitų.

Norėdami palyginti žvaigždžių ryškį, astronomai pristatė dydžių katalogą, kuris siekia graikų astronomo Hiparcho laikus. Jis plika akimi regimas žvaigždes suskirstė į šešias ryškio klases. Kuo žvaigždė ryškesnė, tuo žemesnei klasei ji priklauso. Todėl Sirijus yra pirmosios klasės žvaigždė. Šiuolaikinėje astronomijoje katalogas išsiplėtė, prie jo pridėta logaritminė formulė, pritaikyta prie mūsų akių gebėjimo atpažinti ryškumą. Pavyzdžiui, matuojant iš Žemės matomą ryškį, Saulė yra -26,74 kategorijos žvaigždė. Sirijus priklauso -1,44 kategorijai, o Šiaurinė žvaigždė yra 1,97 kategorijos. Jei pritaikysime prie žvaigždės atstumo nuo Žemės, vaizdas bus visiškai kitoks.

Šiaurinės šviesa pakeliui Žemės link blanksta

Žiūrint iš Žemės, ryškiausia žvaigždė iš visų atrodo Sirijus, nors iš tiesų Šiaurinė yra ryškesnė. Skirtumas tas, kad Šiaurinė yra toliau nuo Žemės. Jei abi žvaigždės švytėtų greta, būtų atvirkščiai.

5. „Moterys turi papildomą šonkaulį“

Biblijoje rašoma, kad Ievą Dievas sukūrė iš Adomo šonkaulio, todėl visiems vyrams trūksta vieno šonkaulio. 1543 m. belgų fizikas ir anatomas Andreas Vesaliusas nusprendė šonkaulius suskaičiuoti ir sukėlė sumaištį, kai paaiškėjo, kad abiejų lyčių atstovai turi po 12 porų šonkaulių – iš viso po 24. Apytiksliai vienas iš 200–500 žmonių gimsta turėdamas papildomą šonkaulių porą, moterų tarp jų daugiau.

Moterys, kaip ir vyrai, turi 24 šonkaulius. Kai kurios, norėdamos atrodyti lieknesnės, nusprendžia vieną šonkaulių porą pašalinti.

6. „Žaibas niekada į tą pačią vietą netrenkia dukart“

Į TV antenas ir dangoraižius žaibas trenkia keletą kartų per metus. Iš tiesų šį mitą paneigia kiekviena žaibo iškrova, nes, net jei to neįmanoma pamatyti plika akimi, iš audros debesies Žemės link žaibas dažnai keliauja tuo pačiu taku. Per kelias mikrosekundes į tą pačią vietą trenkia apie 20 pliūpsnių. Žaibo išlydis taip pat gali išsišakoti ir tuo pačiu metu trenkti į kelias vietas. 2003 m. meteorologai nufilmavo 386 žaibo išlydžius, smogusius 558 vietose. Taigi kiekviena žaibo iškrova į žemę atsitrenkė vidutiniškai 1,45 vietose.

Šis mitas kilęs iš seno posakio, kuriuo teigiama, kad vienam žmogui dukart negali nutikti tas pats.

7. „Vakuume žmonės sprogsta“

Atsidūręs vakuume, žmogus sutinsta, nes plaučiuose esantis oras ima plėstis, o minkštuosiuose audiniuose esantis vanduo garuoja, taip nutinka todėl, kad jo neslegia atmosfera. Po kelių sekundžių žmogus apalpsta, o po kelių minučių miršta, tačiau kūnas nesprogsta. Taip yra todėl, kad kūnas yra „talpyklė“, nepatirianti didelio pokyčio.

Žemės paviršiuje kiekvieną odos vietą veikia 1 atmosferos slėgis. Taigi pokytis, palyginti su 0 kg/cm2 slėgiu kosmose, yra nereikšmingas. Poveikį galima prilyginti pasinėrimui 10 metrų po vandeniu.

Kalbant apie slėgį, naro gyvenimas iš tiesų pavojingesnis nei astronauto. Vandenyne slėgis kas 10 metrų padidėja 1 atmosfera. Pasinėrus 100 metrų po vandeniu, slėgis padidėja iki 11 atmosferų. Todėl narai rizikuoja susisprogdinti plaučius, jei kildami aukštyn nekvėpuoja. Staigus pokytis nuo 11 atmosferos slėgio iki 1 organizmo audinius veikia labiau nei pokytis nuo 1 iki 0.

8. „Mėnulis turi tamsiąją pusę“

Mėnulis turi artimąją ir tolimąją puses, tačiau jas apšviečia vienodas kiekis Saulės šviesos. Nėra ypač tamsios Mėnulio pusės. Kita vertus, iš Žemės matoma tik artimoji Mėnulio pusė, nes šio palydovo apsisukimas aplink ašį užtrunka tiek pat, kiek vienas skrydis aplink Žemę.

Todėl į Žemę atsisukusi tik viena Mėnulio pusė. Kita vertus, tolimoji Mėnulio pusė visuomet daugiau ar mažiau atsisukusi į Saulę, išskyrus pilnaties laikotarpį. Tokiu atveju tolimoji pusė nusisukusi ir nuo Žemės, ir nuo Saulės. Pirmus tolimosios Mėnulio pusės atvaizdus 1959 m. atsiuntė sovietų erdvėlaivis „Luna 3“.

9. „Per parą reikia miegoti 8 valandas“

Kai kuriems suaugusiesiems reikia 8 valandų miego, kitiems – tik 4, o dar kitiems, kad jaustųsi tobulai pailsėję, reikia bent 10 valandų miego. Miego poreikis individualus, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad ideali miego trukmė suaugusiesiems yra 8 valandos.

Kai kurie gydytojai mano, kad turėtume miegoti intervalais. XVIII amžiuje daugelis žmonių kasnakt nubusdavo kelioms valandoms, kad apmąstytų sapnus ir potyrius. Taigi nepertraukiamas miegas gali sukelti nerimo priepuolius, depresiją, miego sutrikimus, alkoholizmą ir priklausomybę nuo narkotikų.

10. „Nuo „Empire State Building“ numesta moneta gali užmušti“

Šis populiarus mitas atsirado tuomet, kai 1931 m. Niujorke buvo pastatytas dangoraižis „Empire State Building“. Jei iš viršutinio aukšto, esančio 381 metrų aukštyje, žmogus mestų monetą, ji į žemę rėžtųsi kulkos greičiu ir galėtų nužudyti nelaimėlį praeivį.

Vis dėlto Niujorko gyventojus gelbsti paprasčiausia fizika. Moneta yra plokščia ir apvali, tokia forma reiškia, kad oro pasipriešinimas greitai neutralizuos gravitaciją. Kai tai įvyks, moneta negalės leistis greičiau, tad vos po 15 metrų didžiausias jos pasiektas greitis bus apie 40 km/val. Tokiu greičiu krintanti moneta sukeltų nestiprų skausmą, tačiau greitį apskaičiuoti sunku, nes jis priklauso nuo oro sąlygų ir monetos sukimosi ore. Remiantis kai kuriais skaičiavimais, moneta galėtų pasiekti 100 km/val. greitį, tačiau vis tiek nepridarytų bėdos. Kulkos skrieja daugiau kaip 1 000 km/val. greičiu.

Keletas žmonių šį mitą išbandė praktiškai. Vienas jų – Virdžinijos universiteto (JAV) fizikas Louisas Bloomfieldas. Siekdamas atkartoti kritimą iš dangoraižio, jis monetas svaidė aukštyn ir žemyn vėjo tuneliais su helio balionais, vėliau leido monetoms atsitrenkti jam į kaktą. Smūgis buvo juntamas, tačiau nesužeidė.

Per TV kanalą „The Discovery Channel“ rodoma laida „Mitų griovėjai“ šį mitą patikrino 2003 metais. Laidos autoriai monetas svaidė daugiau kaip 100 km/val. greičiu ir padarė išvadą, kad krintanti moneta gali sužaloti tik tuomet, jei pataiko į akį. Taigi nuo aukštų pastatų nederėtų svaidyti vinių ir tušinukų, nes jie orą skrodžia it strėlės.

Oro molekulės nuolat atsitrenkia į krintančią monetą, tačiau nekliudo smailiam ir plonam daiktui. Tušinukas gali išvystyti daugiau kaip 300 km/val. greitį, o atsitrenkdamas visą energiją sutelkia į vieną mažą tašką. To pakaktų kaukolei pradurti.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gedimino kalno tvarkyba: kurie šlaitai sutvarkyti, o kurių būklė išlieka kritinė? Rėmėjo turinys

Gruodžio mėnesį žiniasklaidoje ir vėl pasirodę bendro pobūdžio pranešimai apie „kritinę Gedimino kalno šlaito...

Laisvalaikis
06:00
Rašytojų sąjungos premija skirta U. Radzevičiūtei

Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta prozininkei Undinei Radzevičiūtei už istorinį romaną...

Laisvalaikis
2018.12.18
M. Kvietkauskas paskirtas kultūros ministru 1

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas paskirtas naujuoju kultūros ministru. Tokį dekretą antradienį pasirašė...

Verslo aplinka
2018.12.18
Gražiausios kalėdinės vitrinos 1

Likus savaitei iki didžiųjų metų švenčių, sunku rasti parduotuvių vitrinų, kuriose nespingsėtų lemputės,...

Laisvalaikis
2018.12.17
Dainų šventės auditoriai pasigedo racionalaus finansinio požiūrio

Kultūros ministerija, atlikusi Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) 2018 m. organizuotos Lietuvos...

Laisvalaikis
2018.12.17
Į kultūros ministrus pasiūlytas M. Kvietkauskas 10

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, buvęs Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius,...

Verslo aplinka
2018.12.17
Kino klasterio kompleksinės paslaugos padeda laimėti didelius užsakymus Rėmėjo turinys 1

Lietuviškiems filmams sulaukiant vis didesnio populiarumo ir Lietuvai tampant vis patrauklesniu traukos...

Verslo aplinka
2018.12.17
„Titanikas“ rastas vykdant slaptą karinę misiją

Ilgai teigta, kad 1912 m. nuskendusį laivą „Titanikas“ 1985 m. vandenyno dugne surado JAV  mokslininkai.

Laisvalaikis
2018.12.16
D. Katkus: pianisto D. Kirilausko iššūkiai 1

Vykstant nuožmiam popso karui su intelektualia muzikine kultūra, karui, kur popsą visiškai palaiko ir...

Verslo klasė
2018.12.15
Turtingiausi tarpukario Lietuvos žmonės

1918-aisiais susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, jos ūkis ant kojų stojosi sunkiai, juolab kad...

Laisvalaikis
2018.12.15
Verslas „Google“ paieškoje: nuo „Ali Express“ iki „Maximos“ ir „Lidl“ kainų lyginimo Premium

Populiariausios „Google“ paieškos verslo segmente rodo, kad lietuviai vis daugiau perka internete, kruopščiai...

Rinkodara
2018.12.14
Dizainerė K. Petraitytė pamokų nuobodulį gydo „Chem žetonais“ 1

Dizainerė Karolina Petraitytė, Vilniaus dailės akademijos studentė, neseniai grįžo iš didžiausio Vidurinių...

Laisvalaikis
2018.12.13
Kultūros indėlis į šalies ekonomiką auga

Lietuvos statistikos departamentas skelbia suskaičiavęs, kad, išankstiniais duomenimis, kultūros sektoriaus...

Laisvalaikis
2018.12.12
FIFA ir VMI – tarp populiariausių „Google“ paieškų Lietuvoje

„Google“ paieškų viršūnėje Lietuvoje – pasaulio futbolo čempionatas FIFA ir „Eurovizija“. Nedaug atsilieka ir...

Rinkodara
2018.12.12
„Time“ Metų žmogumi paskelbė persekiojamus žurnalistus

„Time“ Metų žmogumi paskelbė „Sergėtojus“ („The Guardians“) – taip žurnalas pavadino dėl savo darbo...

Laisvalaikis
2018.12.12
„EGLĖ apartamentai“ - apdovanoti prestižiniu apdovanojimu Rėmėjo turinys 3

Aukštą kartelę pajūrio architektūrai iškėlęs projektas - analogo Baltijos regione neturintys prabangūs

Laisvalaikis
2018.12.12
Lengvatą kino gamintojams pratęs iki 2024 m.

Seimas leido dar penkeriems metams – iki 2023 m. pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatą kino gamintojams,...

Laisvalaikis
2018.12.11
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis 1

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau