Mokslininkai atsako: koks bus ateities žmogus?

Publikuota: 2016-06-25
Didelės akys yra laikomos patraukliomis, tad ši savybė ateities žmonėms bus būdingesnė. „Scanpix“ nuotr.
Didelės akys yra laikomos patraukliomis, tad ši savybė ateities žmonėms bus būdingesnė. „Scanpix“ nuotr.
 

Evoliucija tebekeičia mūsų kūną. Dabar ji vyksta greičiau nei kada nors anksčiau, o susilieję milijonų žmonių genai mūsų palikuonius gali paversti beplaukiais gražuoliais.

Po milijonus metų trukusios evoliucijos žmogus gali atrodyti esantis tobulas produktas – mūsų kūnas ir smegenys susidoroja su visais šiuolaikinio gyvenimo fiziniais ir protiniais iššūkiais.

Kad ir kaip jaustumėmės puikiai prisitaikę, tyrimai rodo, kad evoliucija tebevyksta. Prieš daugiau kaip 150 metų sukurta Charleso Darwino teorija, kad visi gyvi organizmai taikosi prie aplinkos, tebėra teisinga. Todėl rytoj neišvengiamai būsime kitokie, nei esame šiandien.

Lieknos moterys susilaukia daugiau vaikų

Tarptautinė mokslininkų komanda įrodė, kad evoliucija tebėra aktyvi. Šie mokslininkai, studijuodami senas bažnyčių metrikas, ištyrė suomių išgyvenimo ir dauginimosi rodiklius. Komanda įrodė, kad nors sveikata pagerėjusi, natūrali ir lytinė evoliucija tebevyksta.

Ištyrę Gambijos moteris, mokslininkai padarė išvadą, kad aukštos ir lieknos moterys susilaukia daugiau vaikų, dėl šio rodiklio ateityje pasikeis žmonijos ūgis ir sudėjimas.

Vienas komandos narių buvo prancūzas evoliucijos biologas Alexandre’as Courtiolis, dirbantis Berlyne įsikūrusiame Leibnico zoologijos ir laukinės gamtos tyrimų institute. Jo teigimu, tyrimai rodo, kad šiandien žmonių gebėjimą išgyventi tiek, kad susirastų partnerį ir susilauktų vaikų, lemia kiti veiksniai nei paprasčiausias išgyvenimo instinktas. Evoliucijos mechanizmas nepakito – ją ir toliau veikia aplinka.

Evoliucija spartėja

„Iš tiesų matome, kad evoliucija nuolat vyksta labai aktyviai. Pažvelgę į aukštikalnių gyventojus, matome, kad jie prisitaikę ten gyventi. Palyginę tėvų ir palikuonių genus, matome, kad jie skiriasi“, – tvirtina A. Courtiolis.

Antropologo Johno Hawkso teigimu, žmonių rūšis ne tik evoliucionuoja – ji evoliucionuoja greičiau nei kada nors anksčiau. Mutacijos plinta daug sparčiau nei praeityje, tad evoliucija tikriausiai vyksta 100 kartų greičiau.

J. Hawksas vadovavo Viskonsino ir Madisono universiteto (JAV) mokslininkų komandai, tyrinėjusiai gyvų žmonių genus iš viso pasaulio. Mokslininkai ieškojo ilgų DNR sekų, nes jos susijusios su paveldimomis savybėmis, kurios egzistavo tik apie 100 kartų arba keletą tūkstantmečių. Jei šių sekų yra daug, vadinasi, genetinė medžiaga sparčiai keičiasi, t. y. evoliucija vyksta greitai. Iš tiesų mokslininkai rado daug ilgų sekų ir santykinai nedaug trumpų, kurios egzistavo ilgiau.

„Tyrinėdami ilgesnį laikotarpį, matome, kad evoliucija per pastaruosius kelis tūkstantmečius pagreitėjo. Žmonės jau nemiršta per anksti nuo ligų, tačiau tebėra svarbu, kiek ir kaip greitai susilaukiame vaikų“, – teigia J. Hawksas.

Milžiniškas genofondas

Sparti evoliucija nereiškia, kad mūsų rūšis mutuoja greičiau nei praeityje, vis dėlto žmonijos genofonde dabar yra naujų mutacijų. Šiuo metu tarp 7,1 milijardo Žemės gyventojų tiesiog paprasčiau rasti naudingų mutacijų nei tarp kelių milijonų akmens amžiaus laikotarpio žmonių.

Žmonių skaičius sparčiai didėjo, todėl yra sunkiau pašalinti kenksmingus genus ir lengviau skleisti naudinguosius. Be to, smarkiai pasikeitė ir mūsų gyvenimo būdas –valgome naują maistą, gyvename didmiesčiuose ir bendraujame kur kas daugiau nei prieš 20 tūkstančių metų. Visa tai reiškia, kad mūsų rūšiai reikia prisitaikyti prie esamų sąlygų.

Gamta kovoja su nutukimu

Prie kai kurių savybių Homo futuris (ateities žmogui) gali tekti prisitaikyti – tai didesni vyzdžiai, trumpesnis žarnynas ir silpnesni raumenys.

Didesni vyzdžiai – tai lytinės atrankos rezultatas. Dėl tam tikrų savybių žmogus atrodo itin patrauklus partneris, tad jo arba jos tikimybė susilaukti vaikų didesnė. Dideli vyzdžiai neretai minimi tarp patrauklių moterų savybių, tad ilgainiui ši savybė gali pasitaikyti dažniau.

Žarnynas gali sutrumpėti dėl antsvorio, kuris Vakarų pasaulyje pastebimas vis dažniau. Dėl antsvorio sunkiau susilaukti vaikų, o antsvorio neturintys žmonės, pavyzdžiui, dėl šiek tiek trumpesnio žarnyno turi evoliucinį pranašumą. Mūsų žarnynas jau sutrumpėjo, nes maitinamės virtu ir keptu maistu, iš kurio lengviau gauti pakankamai energijos. Jei žarnynas ateityje taps dar trumpesnis, gamta bus išsprendusi nutukimo problemą.

Mokslininkų įsitikinimu, ateityje mūsų fizinė jėga mažės dėl to, kad nedaugeliui šiuolaikinių žmonių reikia didelių raumenų. Už raumenų jėgą atsakingi genai neužtikrina didesnės tikimybės išgyventi, tad per artimiausią 100 tūkstančių metų jie gali laipsniškai silpnėti.

Žemdirbiai turėjo pranašumą

Apskritai fizinės savybės nebėra evoliucijos variklis, evoliucija nebereikalauja gebėjimo pralenkti liūtą ar išgyventi džiunglėse. Kita vertus, žmonėms tebėra svarbus socialinis pasisekimas ir palikuoniai.

Varomoji evoliucijos jėga visuomet buvo gebėjimas užsitikrinti saugų gyvenimą. Vienas pavyzdžių – prieš 12 tūkstančių metų atsiradusi žemdirbių bendruomenė laimėjo konkurencinę kovą su medžiotojais ir gėrybių rinkėjais. Vienos grupės narių genai nebuvo stipresni už kitos, tačiau kai kurie žmonės ėmė auginti javus, tad galėjo gauti daugiau maisto ir išmaitinti daugiau vaikų.

Laimi žavesys

Žemdirbiai sėsliai gyveno vienoje vietoje, taip iki šių dienų vis dar gyvena daugelis žmonių. Anksčiau žmonėms reikėjo gauti daugiau maisto, šiuo metu lygiai taip pat svarbu gauti tinkamo maisto. Šiuo atveju evoliucija irgi svarbi. Pavyzdžiui, gamta tikriausiai sukurs atsakomųjų priemonių prieš Vakarų pasaulį kamuojančias gyvenimo būdo ligas, kurias sukelia nesveikas ir riebus maistas.

Mūsų virškinimo organų sistema yra bakterijų zoologijos sodas. Jos nuolat evoliucionuoja, laikui bėgant , ko gero, išmoksime geriau susidoroti, pavyzdžiui, su gyvenimo būdo ligomis. Visai įmanoma, kad bakterijos, tarkim, išmoko geriau skaidyti riebalus.

Be to, galime tikėtis ir protinių, ir socialinių įgūdžių pokyčių. Šiandien tikriausiai nedaugelis užkariauja kito žmogaus širdį, toliausiai nušokęs į tolį ar įkopęs į aukščiausią kalną. Dažniausiai laimi tie, kurie pasižymi geresnėmis socialinėmis savybėmis ir puikesne iškalba. Todėl evoliucijos biologas A. Courtiolis įsitikinęs, kad šių savybių ateityje pasitaikys dar dažniau. Mes paprasčiausiai tapsime žavesni.

Tad Homo futuris po 100 tūkstančių metų veikiausiai žvelgs į Homo sapiens ir jį laikys nuobodžiu, plaukuotu padaru mažomis ir skvarbiomis akimis.

FOTOGALERIJA Žmogaus kūnas – evoliucinis projektas (5 nuotr.)

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Kultūros ministerija nori ketvirtos viceministro pareigybės

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už...

Laisvalaikis
2020.01.14
Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis stabdo Manilos oro uosto darbą

Gyvybę sekmadienį pradėjęs rodyti Taalio ugnikalnis Filipinuose įsismarkavo ir ėmė spjaudyti lava. CNN...

Laisvalaikis
2020.01.13
Tarp meilės ir neapykantos: kaip pasaulis vertina D. Trumpą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pačiose Valstijose vertinamas labai prieštaringai. Nauja nepriklausomo...

Laisvalaikis
2020.01.13
Iliustruotoji istorija: Didysis Benas Premium

1834 m. Didžiosios Britanijos parlamente kilęs didelis gaisras atvėrė kelią žymiojo Londono bokšto – Didžiojo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Influencerių rinkodara: nuo Makaliaus iki A. Tapino 1

Žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ nuomonės formuotojų tyrimas rodo, kad populiariausios temos,...

Rinkodara
2020.01.12
Iliustruotoji istorija: karas ir technologijų šuolis Premium

Kai Pirmojo pasaulinio karo šūviai apkasuose galop nutilo, į pasaulį atėjo daugybė svarbių išradimų,...

Laisvalaikis
2020.01.12
Penkios milijardierių sėkmės pamokos Premium

Svetainė CNBC skaičiuoja, jog 2019-aisias pasaulyje buvo apie 2.604 milijardierių, t. y. apie 0.0002%...

Laisvalaikis
2020.01.12
Architektas A. Gučas: kažin, ar Vilnius dabar patektų į UNESCO sąrašą Premium 6

2019 m. gruodį sukako 25-eri metai, kai Vilniaus istorinis centras, pirmasis objektas Baltijos šalyse, buvo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Lietuviai jaučiasi laimingiausi nuo 2008 m. krizės laikmečio 2

„Žmogaus studijų centro“ atliekama Lietuvos emocinės būsenos stebėsena rodo, 2019 m. Lietuva jautėsi kaip...

Rinkodara
2020.01.11
Dirbtinio intelekto kūrėjas G. Pekšys: mokslas yra verslo daugiklis Premium

Gediminas Pekšys, matematikas, dirbtinio intelekto sprendimus medicinai kuriančio startuolio „Oxipit“ vadovas...

Laisvalaikis
2020.01.11
„Toyota“ statys ateities miestą 1

Išgirdę pavadinimą „Toyota“, daugybė žmonių įsivaizduoja ne ką kitą, kaip automobilį, kartais – LEAN sistemą.

Laisvalaikis
2020.01.10
Vilniuje nuspręsta statyti paminklą Antanui Smetonai

Premjeras Saulius Skvernelis sudarė darbo grupę paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos...

Laisvalaikis
2020.01.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau