Mokslininkai atsako: koks bus ateities žmogus?

Publikuota: 2016-06-25
Didelės akys yra laikomos patraukliomis, tad ši savybė ateities žmonėms bus būdingesnė. „Scanpix“ nuotr.
Didelės akys yra laikomos patraukliomis, tad ši savybė ateities žmonėms bus būdingesnė. „Scanpix“ nuotr.
 

Evoliucija tebekeičia mūsų kūną. Dabar ji vyksta greičiau nei kada nors anksčiau, o susilieję milijonų žmonių genai mūsų palikuonius gali paversti beplaukiais gražuoliais.

Po milijonus metų trukusios evoliucijos žmogus gali atrodyti esantis tobulas produktas – mūsų kūnas ir smegenys susidoroja su visais šiuolaikinio gyvenimo fiziniais ir protiniais iššūkiais.

Kad ir kaip jaustumėmės puikiai prisitaikę, tyrimai rodo, kad evoliucija tebevyksta. Prieš daugiau kaip 150 metų sukurta Charleso Darwino teorija, kad visi gyvi organizmai taikosi prie aplinkos, tebėra teisinga. Todėl rytoj neišvengiamai būsime kitokie, nei esame šiandien.

Lieknos moterys susilaukia daugiau vaikų

Tarptautinė mokslininkų komanda įrodė, kad evoliucija tebėra aktyvi. Šie mokslininkai, studijuodami senas bažnyčių metrikas, ištyrė suomių išgyvenimo ir dauginimosi rodiklius. Komanda įrodė, kad nors sveikata pagerėjusi, natūrali ir lytinė evoliucija tebevyksta.

Ištyrę Gambijos moteris, mokslininkai padarė išvadą, kad aukštos ir lieknos moterys susilaukia daugiau vaikų, dėl šio rodiklio ateityje pasikeis žmonijos ūgis ir sudėjimas.

Vienas komandos narių buvo prancūzas evoliucijos biologas Alexandre’as Courtiolis, dirbantis Berlyne įsikūrusiame Leibnico zoologijos ir laukinės gamtos tyrimų institute. Jo teigimu, tyrimai rodo, kad šiandien žmonių gebėjimą išgyventi tiek, kad susirastų partnerį ir susilauktų vaikų, lemia kiti veiksniai nei paprasčiausias išgyvenimo instinktas. Evoliucijos mechanizmas nepakito – ją ir toliau veikia aplinka.

Evoliucija spartėja

„Iš tiesų matome, kad evoliucija nuolat vyksta labai aktyviai. Pažvelgę į aukštikalnių gyventojus, matome, kad jie prisitaikę ten gyventi. Palyginę tėvų ir palikuonių genus, matome, kad jie skiriasi“, – tvirtina A. Courtiolis.

Antropologo Johno Hawkso teigimu, žmonių rūšis ne tik evoliucionuoja – ji evoliucionuoja greičiau nei kada nors anksčiau. Mutacijos plinta daug sparčiau nei praeityje, tad evoliucija tikriausiai vyksta 100 kartų greičiau.

J. Hawksas vadovavo Viskonsino ir Madisono universiteto (JAV) mokslininkų komandai, tyrinėjusiai gyvų žmonių genus iš viso pasaulio. Mokslininkai ieškojo ilgų DNR sekų, nes jos susijusios su paveldimomis savybėmis, kurios egzistavo tik apie 100 kartų arba keletą tūkstantmečių. Jei šių sekų yra daug, vadinasi, genetinė medžiaga sparčiai keičiasi, t. y. evoliucija vyksta greitai. Iš tiesų mokslininkai rado daug ilgų sekų ir santykinai nedaug trumpų, kurios egzistavo ilgiau.

„Tyrinėdami ilgesnį laikotarpį, matome, kad evoliucija per pastaruosius kelis tūkstantmečius pagreitėjo. Žmonės jau nemiršta per anksti nuo ligų, tačiau tebėra svarbu, kiek ir kaip greitai susilaukiame vaikų“, – teigia J. Hawksas.

Milžiniškas genofondas

Sparti evoliucija nereiškia, kad mūsų rūšis mutuoja greičiau nei praeityje, vis dėlto žmonijos genofonde dabar yra naujų mutacijų. Šiuo metu tarp 7,1 milijardo Žemės gyventojų tiesiog paprasčiau rasti naudingų mutacijų nei tarp kelių milijonų akmens amžiaus laikotarpio žmonių.

Žmonių skaičius sparčiai didėjo, todėl yra sunkiau pašalinti kenksmingus genus ir lengviau skleisti naudinguosius. Be to, smarkiai pasikeitė ir mūsų gyvenimo būdas –valgome naują maistą, gyvename didmiesčiuose ir bendraujame kur kas daugiau nei prieš 20 tūkstančių metų. Visa tai reiškia, kad mūsų rūšiai reikia prisitaikyti prie esamų sąlygų.

Gamta kovoja su nutukimu

Prie kai kurių savybių Homo futuris (ateities žmogui) gali tekti prisitaikyti – tai didesni vyzdžiai, trumpesnis žarnynas ir silpnesni raumenys.

Didesni vyzdžiai – tai lytinės atrankos rezultatas. Dėl tam tikrų savybių žmogus atrodo itin patrauklus partneris, tad jo arba jos tikimybė susilaukti vaikų didesnė. Dideli vyzdžiai neretai minimi tarp patrauklių moterų savybių, tad ilgainiui ši savybė gali pasitaikyti dažniau.

Žarnynas gali sutrumpėti dėl antsvorio, kuris Vakarų pasaulyje pastebimas vis dažniau. Dėl antsvorio sunkiau susilaukti vaikų, o antsvorio neturintys žmonės, pavyzdžiui, dėl šiek tiek trumpesnio žarnyno turi evoliucinį pranašumą. Mūsų žarnynas jau sutrumpėjo, nes maitinamės virtu ir keptu maistu, iš kurio lengviau gauti pakankamai energijos. Jei žarnynas ateityje taps dar trumpesnis, gamta bus išsprendusi nutukimo problemą.

Mokslininkų įsitikinimu, ateityje mūsų fizinė jėga mažės dėl to, kad nedaugeliui šiuolaikinių žmonių reikia didelių raumenų. Už raumenų jėgą atsakingi genai neužtikrina didesnės tikimybės išgyventi, tad per artimiausią 100 tūkstančių metų jie gali laipsniškai silpnėti.

Žemdirbiai turėjo pranašumą

Apskritai fizinės savybės nebėra evoliucijos variklis, evoliucija nebereikalauja gebėjimo pralenkti liūtą ar išgyventi džiunglėse. Kita vertus, žmonėms tebėra svarbus socialinis pasisekimas ir palikuoniai.

Varomoji evoliucijos jėga visuomet buvo gebėjimas užsitikrinti saugų gyvenimą. Vienas pavyzdžių – prieš 12 tūkstančių metų atsiradusi žemdirbių bendruomenė laimėjo konkurencinę kovą su medžiotojais ir gėrybių rinkėjais. Vienos grupės narių genai nebuvo stipresni už kitos, tačiau kai kurie žmonės ėmė auginti javus, tad galėjo gauti daugiau maisto ir išmaitinti daugiau vaikų.

Laimi žavesys

Žemdirbiai sėsliai gyveno vienoje vietoje, taip iki šių dienų vis dar gyvena daugelis žmonių. Anksčiau žmonėms reikėjo gauti daugiau maisto, šiuo metu lygiai taip pat svarbu gauti tinkamo maisto. Šiuo atveju evoliucija irgi svarbi. Pavyzdžiui, gamta tikriausiai sukurs atsakomųjų priemonių prieš Vakarų pasaulį kamuojančias gyvenimo būdo ligas, kurias sukelia nesveikas ir riebus maistas.

Mūsų virškinimo organų sistema yra bakterijų zoologijos sodas. Jos nuolat evoliucionuoja, laikui bėgant , ko gero, išmoksime geriau susidoroti, pavyzdžiui, su gyvenimo būdo ligomis. Visai įmanoma, kad bakterijos, tarkim, išmoko geriau skaidyti riebalus.

Be to, galime tikėtis ir protinių, ir socialinių įgūdžių pokyčių. Šiandien tikriausiai nedaugelis užkariauja kito žmogaus širdį, toliausiai nušokęs į tolį ar įkopęs į aukščiausią kalną. Dažniausiai laimi tie, kurie pasižymi geresnėmis socialinėmis savybėmis ir puikesne iškalba. Todėl evoliucijos biologas A. Courtiolis įsitikinęs, kad šių savybių ateityje pasitaikys dar dažniau. Mes paprasčiausiai tapsime žavesni.

Tad Homo futuris po 100 tūkstančių metų veikiausiai žvelgs į Homo sapiens ir jį laikys nuobodžiu, plaukuotu padaru mažomis ir skvarbiomis akimis.

FOTOGALERIJA Žmogaus kūnas – evoliucinis projektas (5 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Grušas: turiu vilties, kad popiežius mus uždegs džiaugsmu ir viltimi 1

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sako tikįs, kad į Lietuvą šeštadienį ilgai laukto vizito...

Laisvalaikis
2018.09.21
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
Vilniuje atidengtas paminklinis akmuo žydų gelbėtojams 

Vilniuje penktadienį pagerbiant žydų gelbėtojų Lietuvoje atminimą atidengtas paminklinis akmuo.

Laisvalaikis
2018.09.21
Nidoje įamžintas prancūzų karių atminimas

Neringos kultūrinį kraštovaizdį papildė dar vienas meninis akcentas, kviečiantis atkreipti dėmesį į mažai...

Laisvalaikis
2018.09.21
Religinis turizmas – vien popiežiaus vizito gali nepakakti

Rengiantis popiežiaus Pranciškaus vizitui, susigriebta, kad religinio ir piligriminio turizmo niša mūsų...

Prezidentė popiežiui Pranciškui dovanos Laisvės varpą 3

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėsiančiam popiežiui Pranciškui dovanos Laisvės varpą – Lietuvos...

Laisvalaikis
2018.09.21
Popiežius Baltijos šalyse žada pagerbti laisvės aukas ir siekti įkvėpti vilties

Popiežius Pranciškus sako, kad per vizitą Baltijos šalyse jis pagerbs laisvės aukas, ir sieks įkvėpti...

Laisvalaikis
2018.09.20
Vienas garsiausių Katalikų bažnyčios paveikslų saugomas Vilniuje

Į oficialius popiežiaus Pranciškaus, šį šeštadienį atvykstančio į Lietuvą, maršrutus Dievo gailestingumo...

Laisvalaikis
2018.09.20
Seniausiam pasaulyje piešiniui – 73.000 metų 1

Archeologai skelbia Pietų Afrikoje suradę seniausią pasaulyje meno kūrinį. Manoma, kad tai, kas panašu į mūsų...

Laisvalaikis
2018.09.19
Atradimai „Prospekto“ galerijoje

Kada paskutinį kartą buvote užsukę į gyvūnų iškamšų dirbtuvę, sandariame maišelyje nešini kokiu medžioklės...

Laisvalaikis
2018.09.19
Sigitas Tamkevičius: popiežiaus maršrute – ir buvęs KGB kalėjimas

1983 metais ilgus mėnesius tardomas KGB kalėjime Vilniaus centre tuometinis Kybartų klebonas Sigitas...

Laisvalaikis
2018.09.19
Laukiant popiežiaus, Vilniaus senamiestyje ir prieigose uždrausta statyti automobilius 8

Laukiant savaitgalį į Lietuvą atvykstančio popiežiaus Pranciškaus, visame Vilniaus senamiestyje ir dalyje jo...

Transportas
2018.09.19
Tyrimas rodo: kasdienė aspirino dozė naudos neduoda 2

Sveikata nesiskundžiantys vyresnio amžiaus žmonės neturėtų jos „gerinti“, kasdien išgerdami dozę aspirino,...

Laisvalaikis
2018.09.18
Pirmuoju „SpaceX“ kosmoso turistu taps milijardierius iš Japonijos

Milijardierius iš Japonijos Yusaku Maezawa (g. 1975 m.), taps pirmuoju bendrovės „Space Exploration...

Laisvalaikis
2018.09.18
Geriausi anglų kalbos kursai pradedantiesiems per vieną mėnesį Rėmėjo turinys

Dorota Dovda parašė knygas „Kova su Kalba “, „Mąstymo Metodika“ , „Mokymosi Strategijos“ Tai pirmos trys jos...

Vadyba
2018.09.18
Italijoje aptiktas aukso monetų lobis

Šiaurės Italijos Komo mieste, buvusio „Cressoni“ teatro rūsyje, archeologai patiko daugiau kaip 300 aukso...

Laisvalaikis
2018.09.17
2017-ieji žmonijai buvo rekordiškai sunkūs 1

2017 metai žmonijai buvo patys blogiausi per pastarąjį dešimtmetį. Taip teigia agentūra „Gallup“, atlikusi...

Laisvalaikis
2018.09.17
Mirė aktorė Nijolė Gelžinytė

Eidama 81-uosius Vilniuje mirė teatro ir kino aktorė Nijolė Gelžinytė (1938–2018).

Laisvalaikis
2018.09.17
Taifūno Filipinuose aukų skaičius pasiekė 28

Per Filiponus šeštadienį nusiaubusį taifūną „Mangkhut“ žuvo ne mažiau, kaip 28 žmonės, sekmadienį pranešė...

Laisvalaikis
2018.09.16
Skrudžo Makdako paieškos 2

Genialus šantažuotojas, žaidžiantis katę ir pelę su Vokietijos policija. Tikriausiai jis viską žino apie...

Laisvalaikis
2018.09.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau