Mokslininkai atsako: koks bus ateities žmogus?

Publikuota: 2016-06-25
Didelės akys yra laikomos patraukliomis, tad ši savybė ateities žmonėms bus būdingesnė. „Scanpix“ nuotr.
Didelės akys yra laikomos patraukliomis, tad ši savybė ateities žmonėms bus būdingesnė. „Scanpix“ nuotr.
 

Evoliucija tebekeičia mūsų kūną. Dabar ji vyksta greičiau nei kada nors anksčiau, o susilieję milijonų žmonių genai mūsų palikuonius gali paversti beplaukiais gražuoliais.

Po milijonus metų trukusios evoliucijos žmogus gali atrodyti esantis tobulas produktas – mūsų kūnas ir smegenys susidoroja su visais šiuolaikinio gyvenimo fiziniais ir protiniais iššūkiais.

Kad ir kaip jaustumėmės puikiai prisitaikę, tyrimai rodo, kad evoliucija tebevyksta. Prieš daugiau kaip 150 metų sukurta Charleso Darwino teorija, kad visi gyvi organizmai taikosi prie aplinkos, tebėra teisinga. Todėl rytoj neišvengiamai būsime kitokie, nei esame šiandien.

Lieknos moterys susilaukia daugiau vaikų

Tarptautinė mokslininkų komanda įrodė, kad evoliucija tebėra aktyvi. Šie mokslininkai, studijuodami senas bažnyčių metrikas, ištyrė suomių išgyvenimo ir dauginimosi rodiklius. Komanda įrodė, kad nors sveikata pagerėjusi, natūrali ir lytinė evoliucija tebevyksta.

Ištyrę Gambijos moteris, mokslininkai padarė išvadą, kad aukštos ir lieknos moterys susilaukia daugiau vaikų, dėl šio rodiklio ateityje pasikeis žmonijos ūgis ir sudėjimas.

Vienas komandos narių buvo prancūzas evoliucijos biologas Alexandre’as Courtiolis, dirbantis Berlyne įsikūrusiame Leibnico zoologijos ir laukinės gamtos tyrimų institute. Jo teigimu, tyrimai rodo, kad šiandien žmonių gebėjimą išgyventi tiek, kad susirastų partnerį ir susilauktų vaikų, lemia kiti veiksniai nei paprasčiausias išgyvenimo instinktas. Evoliucijos mechanizmas nepakito – ją ir toliau veikia aplinka.

Evoliucija spartėja

„Iš tiesų matome, kad evoliucija nuolat vyksta labai aktyviai. Pažvelgę į aukštikalnių gyventojus, matome, kad jie prisitaikę ten gyventi. Palyginę tėvų ir palikuonių genus, matome, kad jie skiriasi“, – tvirtina A. Courtiolis.

Antropologo Johno Hawkso teigimu, žmonių rūšis ne tik evoliucionuoja – ji evoliucionuoja greičiau nei kada nors anksčiau. Mutacijos plinta daug sparčiau nei praeityje, tad evoliucija tikriausiai vyksta 100 kartų greičiau.

J. Hawksas vadovavo Viskonsino ir Madisono universiteto (JAV) mokslininkų komandai, tyrinėjusiai gyvų žmonių genus iš viso pasaulio. Mokslininkai ieškojo ilgų DNR sekų, nes jos susijusios su paveldimomis savybėmis, kurios egzistavo tik apie 100 kartų arba keletą tūkstantmečių. Jei šių sekų yra daug, vadinasi, genetinė medžiaga sparčiai keičiasi, t. y. evoliucija vyksta greitai. Iš tiesų mokslininkai rado daug ilgų sekų ir santykinai nedaug trumpų, kurios egzistavo ilgiau.

„Tyrinėdami ilgesnį laikotarpį, matome, kad evoliucija per pastaruosius kelis tūkstantmečius pagreitėjo. Žmonės jau nemiršta per anksti nuo ligų, tačiau tebėra svarbu, kiek ir kaip greitai susilaukiame vaikų“, – teigia J. Hawksas.

Milžiniškas genofondas

Sparti evoliucija nereiškia, kad mūsų rūšis mutuoja greičiau nei praeityje, vis dėlto žmonijos genofonde dabar yra naujų mutacijų. Šiuo metu tarp 7,1 milijardo Žemės gyventojų tiesiog paprasčiau rasti naudingų mutacijų nei tarp kelių milijonų akmens amžiaus laikotarpio žmonių.

Žmonių skaičius sparčiai didėjo, todėl yra sunkiau pašalinti kenksmingus genus ir lengviau skleisti naudinguosius. Be to, smarkiai pasikeitė ir mūsų gyvenimo būdas –valgome naują maistą, gyvename didmiesčiuose ir bendraujame kur kas daugiau nei prieš 20 tūkstančių metų. Visa tai reiškia, kad mūsų rūšiai reikia prisitaikyti prie esamų sąlygų.

Gamta kovoja su nutukimu

Prie kai kurių savybių Homo futuris (ateities žmogui) gali tekti prisitaikyti – tai didesni vyzdžiai, trumpesnis žarnynas ir silpnesni raumenys.

Didesni vyzdžiai – tai lytinės atrankos rezultatas. Dėl tam tikrų savybių žmogus atrodo itin patrauklus partneris, tad jo arba jos tikimybė susilaukti vaikų didesnė. Dideli vyzdžiai neretai minimi tarp patrauklių moterų savybių, tad ilgainiui ši savybė gali pasitaikyti dažniau.

Žarnynas gali sutrumpėti dėl antsvorio, kuris Vakarų pasaulyje pastebimas vis dažniau. Dėl antsvorio sunkiau susilaukti vaikų, o antsvorio neturintys žmonės, pavyzdžiui, dėl šiek tiek trumpesnio žarnyno turi evoliucinį pranašumą. Mūsų žarnynas jau sutrumpėjo, nes maitinamės virtu ir keptu maistu, iš kurio lengviau gauti pakankamai energijos. Jei žarnynas ateityje taps dar trumpesnis, gamta bus išsprendusi nutukimo problemą.

Mokslininkų įsitikinimu, ateityje mūsų fizinė jėga mažės dėl to, kad nedaugeliui šiuolaikinių žmonių reikia didelių raumenų. Už raumenų jėgą atsakingi genai neužtikrina didesnės tikimybės išgyventi, tad per artimiausią 100 tūkstančių metų jie gali laipsniškai silpnėti.

Žemdirbiai turėjo pranašumą

Apskritai fizinės savybės nebėra evoliucijos variklis, evoliucija nebereikalauja gebėjimo pralenkti liūtą ar išgyventi džiunglėse. Kita vertus, žmonėms tebėra svarbus socialinis pasisekimas ir palikuoniai.

Varomoji evoliucijos jėga visuomet buvo gebėjimas užsitikrinti saugų gyvenimą. Vienas pavyzdžių – prieš 12 tūkstančių metų atsiradusi žemdirbių bendruomenė laimėjo konkurencinę kovą su medžiotojais ir gėrybių rinkėjais. Vienos grupės narių genai nebuvo stipresni už kitos, tačiau kai kurie žmonės ėmė auginti javus, tad galėjo gauti daugiau maisto ir išmaitinti daugiau vaikų.

Laimi žavesys

Žemdirbiai sėsliai gyveno vienoje vietoje, taip iki šių dienų vis dar gyvena daugelis žmonių. Anksčiau žmonėms reikėjo gauti daugiau maisto, šiuo metu lygiai taip pat svarbu gauti tinkamo maisto. Šiuo atveju evoliucija irgi svarbi. Pavyzdžiui, gamta tikriausiai sukurs atsakomųjų priemonių prieš Vakarų pasaulį kamuojančias gyvenimo būdo ligas, kurias sukelia nesveikas ir riebus maistas.

Mūsų virškinimo organų sistema yra bakterijų zoologijos sodas. Jos nuolat evoliucionuoja, laikui bėgant , ko gero, išmoksime geriau susidoroti, pavyzdžiui, su gyvenimo būdo ligomis. Visai įmanoma, kad bakterijos, tarkim, išmoko geriau skaidyti riebalus.

Be to, galime tikėtis ir protinių, ir socialinių įgūdžių pokyčių. Šiandien tikriausiai nedaugelis užkariauja kito žmogaus širdį, toliausiai nušokęs į tolį ar įkopęs į aukščiausią kalną. Dažniausiai laimi tie, kurie pasižymi geresnėmis socialinėmis savybėmis ir puikesne iškalba. Todėl evoliucijos biologas A. Courtiolis įsitikinęs, kad šių savybių ateityje pasitaikys dar dažniau. Mes paprasčiausiai tapsime žavesni.

Tad Homo futuris po 100 tūkstančių metų veikiausiai žvelgs į Homo sapiens ir jį laikys nuobodžiu, plaukuotu padaru mažomis ir skvarbiomis akimis.

FOTOGALERIJA Žmogaus kūnas – evoliucinis projektas (5 nuotr.)

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Meliuzinų šėlsmas Laisvydės Šalčiūtės parodoje Premium

Laisvydės Šalčiūtės paroda yra ne tai, ko jūs tikitės. Įėję į Vilniaus grafikos meno centro galeriją...

Laisvalaikis
15:39
Vasaros g. 5: Anamnezė Premium

Anamnezė [gr. anamnesis – pri(si)minimas]: ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir...

Iliustruotoji istorija: 1983 m. savižudžio išpuolis Beirute  Premium

1983 m. spalį išsišiepęs vyras sunkvežimiu įvažiuoja į JAV jūrų pėstininkų korpuso pastatą Beirute, Libane.

Laisvalaikis
2019.12.07
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
Profesorė S. Jarmalaitė: vėžys nebėra mirtina liga Premium

Genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (VNI)...

Laisvalaikis
2019.12.07
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 10

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05
Vėl tęsiamas 2 mln. Eur vertės Reformatų sodo atkūrimo projektas Premium

Nuo gruodžio 4 d. bus tęsiami Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo...

Laisvalaikis
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: karalius, kuris mėgo aukštus vyrus Premium

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1688–1740) buvo klasikinis prūsiškos tvarkos ir nuosaikumo...

Laisvalaikis
2019.12.01
„De Luxe“: kas yra madinga Premium

Praeitame amžiuje mados tendencijos buvo apibrėžiamos kas dešimtmetį ar bent penkmetį, o peržengusi šio...

Laisvalaikis
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: pavojingiausias darbas Romoje – imperatoriaus

Įtakingiausiu Romos imperijos asmeniu svajojo tapti kiekvienas didikas. Tačiau tik kelioms dešimtims iš tų,...

Laisvalaikis
2019.11.30
J. Vilpišauskaitė: ilgas kelias, sustojęs laikas Tušetijoje Premium

„Nereikia laukti mirties, kad pamatytum rojų, tereikia nuvažiuoti į Tušetiją“, – sako kartvelai apie tolimą...

Verslo klasė
2019.11.29
Radvilos – arogantiški turtuoliai, dirbę Lietuvai Premium

„Radvilų giminės istorija yra tiesiog pavydėtina sėkmės istorija. Gudrūs politikai, protingi turto...

Laisvalaikis
2019.11.29
Lietuvos paviljono Venecijoje statistika: „Saulė ir jūra (Marina)“ skambėjo 398 valandas

Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos meno bienalėje organizatoriai pasibaigus bienalei papasakojo apie...

Laisvalaikis
2019.11.28
Emociškai Lietuva patraukliausia – Lenkijai ir Vokietijai 4

Tik 28% užsieniečių žino apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Lietuva vertinama...

Rinkodara
2019.11.25
Iliustruotoji istorija: beviltiška Churchillio pajėgų misija 1

1940 m. balandžio 14 dieną 38.000 sąjungininkų kareivių atvyko į Norvegiją išvyti vokiečių. Didžiosios...

Laisvalaikis
2019.11.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau