Mokslininkai atsako: koks bus ateities žmogus?

Publikuota: 2016-06-25
Didelės akys yra laikomos patraukliomis, tad ši savybė ateities žmonėms bus būdingesnė. „Scanpix“ nuotr.
Didelės akys yra laikomos patraukliomis, tad ši savybė ateities žmonėms bus būdingesnė. „Scanpix“ nuotr.
 

Evoliucija tebekeičia mūsų kūną. Dabar ji vyksta greičiau nei kada nors anksčiau, o susilieję milijonų žmonių genai mūsų palikuonius gali paversti beplaukiais gražuoliais.

Po milijonus metų trukusios evoliucijos žmogus gali atrodyti esantis tobulas produktas – mūsų kūnas ir smegenys susidoroja su visais šiuolaikinio gyvenimo fiziniais ir protiniais iššūkiais.

Kad ir kaip jaustumėmės puikiai prisitaikę, tyrimai rodo, kad evoliucija tebevyksta. Prieš daugiau kaip 150 metų sukurta Charleso Darwino teorija, kad visi gyvi organizmai taikosi prie aplinkos, tebėra teisinga. Todėl rytoj neišvengiamai būsime kitokie, nei esame šiandien.

Lieknos moterys susilaukia daugiau vaikų

Tarptautinė mokslininkų komanda įrodė, kad evoliucija tebėra aktyvi. Šie mokslininkai, studijuodami senas bažnyčių metrikas, ištyrė suomių išgyvenimo ir dauginimosi rodiklius. Komanda įrodė, kad nors sveikata pagerėjusi, natūrali ir lytinė evoliucija tebevyksta.

Ištyrę Gambijos moteris, mokslininkai padarė išvadą, kad aukštos ir lieknos moterys susilaukia daugiau vaikų, dėl šio rodiklio ateityje pasikeis žmonijos ūgis ir sudėjimas.

Vienas komandos narių buvo prancūzas evoliucijos biologas Alexandre’as Courtiolis, dirbantis Berlyne įsikūrusiame Leibnico zoologijos ir laukinės gamtos tyrimų institute. Jo teigimu, tyrimai rodo, kad šiandien žmonių gebėjimą išgyventi tiek, kad susirastų partnerį ir susilauktų vaikų, lemia kiti veiksniai nei paprasčiausias išgyvenimo instinktas. Evoliucijos mechanizmas nepakito – ją ir toliau veikia aplinka.

Evoliucija spartėja

„Iš tiesų matome, kad evoliucija nuolat vyksta labai aktyviai. Pažvelgę į aukštikalnių gyventojus, matome, kad jie prisitaikę ten gyventi. Palyginę tėvų ir palikuonių genus, matome, kad jie skiriasi“, – tvirtina A. Courtiolis.

Antropologo Johno Hawkso teigimu, žmonių rūšis ne tik evoliucionuoja – ji evoliucionuoja greičiau nei kada nors anksčiau. Mutacijos plinta daug sparčiau nei praeityje, tad evoliucija tikriausiai vyksta 100 kartų greičiau.

J. Hawksas vadovavo Viskonsino ir Madisono universiteto (JAV) mokslininkų komandai, tyrinėjusiai gyvų žmonių genus iš viso pasaulio. Mokslininkai ieškojo ilgų DNR sekų, nes jos susijusios su paveldimomis savybėmis, kurios egzistavo tik apie 100 kartų arba keletą tūkstantmečių. Jei šių sekų yra daug, vadinasi, genetinė medžiaga sparčiai keičiasi, t. y. evoliucija vyksta greitai. Iš tiesų mokslininkai rado daug ilgų sekų ir santykinai nedaug trumpų, kurios egzistavo ilgiau.

„Tyrinėdami ilgesnį laikotarpį, matome, kad evoliucija per pastaruosius kelis tūkstantmečius pagreitėjo. Žmonės jau nemiršta per anksti nuo ligų, tačiau tebėra svarbu, kiek ir kaip greitai susilaukiame vaikų“, – teigia J. Hawksas.

Milžiniškas genofondas

Sparti evoliucija nereiškia, kad mūsų rūšis mutuoja greičiau nei praeityje, vis dėlto žmonijos genofonde dabar yra naujų mutacijų. Šiuo metu tarp 7,1 milijardo Žemės gyventojų tiesiog paprasčiau rasti naudingų mutacijų nei tarp kelių milijonų akmens amžiaus laikotarpio žmonių.

Žmonių skaičius sparčiai didėjo, todėl yra sunkiau pašalinti kenksmingus genus ir lengviau skleisti naudinguosius. Be to, smarkiai pasikeitė ir mūsų gyvenimo būdas –valgome naują maistą, gyvename didmiesčiuose ir bendraujame kur kas daugiau nei prieš 20 tūkstančių metų. Visa tai reiškia, kad mūsų rūšiai reikia prisitaikyti prie esamų sąlygų.

Gamta kovoja su nutukimu

Prie kai kurių savybių Homo futuris (ateities žmogui) gali tekti prisitaikyti – tai didesni vyzdžiai, trumpesnis žarnynas ir silpnesni raumenys.

Didesni vyzdžiai – tai lytinės atrankos rezultatas. Dėl tam tikrų savybių žmogus atrodo itin patrauklus partneris, tad jo arba jos tikimybė susilaukti vaikų didesnė. Dideli vyzdžiai neretai minimi tarp patrauklių moterų savybių, tad ilgainiui ši savybė gali pasitaikyti dažniau.

Žarnynas gali sutrumpėti dėl antsvorio, kuris Vakarų pasaulyje pastebimas vis dažniau. Dėl antsvorio sunkiau susilaukti vaikų, o antsvorio neturintys žmonės, pavyzdžiui, dėl šiek tiek trumpesnio žarnyno turi evoliucinį pranašumą. Mūsų žarnynas jau sutrumpėjo, nes maitinamės virtu ir keptu maistu, iš kurio lengviau gauti pakankamai energijos. Jei žarnynas ateityje taps dar trumpesnis, gamta bus išsprendusi nutukimo problemą.

Mokslininkų įsitikinimu, ateityje mūsų fizinė jėga mažės dėl to, kad nedaugeliui šiuolaikinių žmonių reikia didelių raumenų. Už raumenų jėgą atsakingi genai neužtikrina didesnės tikimybės išgyventi, tad per artimiausią 100 tūkstančių metų jie gali laipsniškai silpnėti.

Žemdirbiai turėjo pranašumą

Apskritai fizinės savybės nebėra evoliucijos variklis, evoliucija nebereikalauja gebėjimo pralenkti liūtą ar išgyventi džiunglėse. Kita vertus, žmonėms tebėra svarbus socialinis pasisekimas ir palikuoniai.

Varomoji evoliucijos jėga visuomet buvo gebėjimas užsitikrinti saugų gyvenimą. Vienas pavyzdžių – prieš 12 tūkstančių metų atsiradusi žemdirbių bendruomenė laimėjo konkurencinę kovą su medžiotojais ir gėrybių rinkėjais. Vienos grupės narių genai nebuvo stipresni už kitos, tačiau kai kurie žmonės ėmė auginti javus, tad galėjo gauti daugiau maisto ir išmaitinti daugiau vaikų.

Laimi žavesys

Žemdirbiai sėsliai gyveno vienoje vietoje, taip iki šių dienų vis dar gyvena daugelis žmonių. Anksčiau žmonėms reikėjo gauti daugiau maisto, šiuo metu lygiai taip pat svarbu gauti tinkamo maisto. Šiuo atveju evoliucija irgi svarbi. Pavyzdžiui, gamta tikriausiai sukurs atsakomųjų priemonių prieš Vakarų pasaulį kamuojančias gyvenimo būdo ligas, kurias sukelia nesveikas ir riebus maistas.

Mūsų virškinimo organų sistema yra bakterijų zoologijos sodas. Jos nuolat evoliucionuoja, laikui bėgant , ko gero, išmoksime geriau susidoroti, pavyzdžiui, su gyvenimo būdo ligomis. Visai įmanoma, kad bakterijos, tarkim, išmoko geriau skaidyti riebalus.

Be to, galime tikėtis ir protinių, ir socialinių įgūdžių pokyčių. Šiandien tikriausiai nedaugelis užkariauja kito žmogaus širdį, toliausiai nušokęs į tolį ar įkopęs į aukščiausią kalną. Dažniausiai laimi tie, kurie pasižymi geresnėmis socialinėmis savybėmis ir puikesne iškalba. Todėl evoliucijos biologas A. Courtiolis įsitikinęs, kad šių savybių ateityje pasitaikys dar dažniau. Mes paprasčiausiai tapsime žavesni.

Tad Homo futuris po 100 tūkstančių metų veikiausiai žvelgs į Homo sapiens ir jį laikys nuobodžiu, plaukuotu padaru mažomis ir skvarbiomis akimis.

FOTOGALERIJA Žmogaus kūnas – evoliucinis projektas (5 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Restauruojamuose Pacų rūmuose veriasi freskos 2

Vilniuje, restauruojamuose istoriniuose Pacų rūmuose Didžiojoje gatvėje, kur šiemet bus atidarytas pasaulinio...

Laisvalaikis
2018.02.20
Metų vertėjo krėslas įteiktas Irenai Aleksaitei

Metų vertėjo krėslo premija šiemet skirta vertėjai Irenai Aleksaitei „už adekvačiai ir gyvai išverstą Witoldo...

Laisvalaikis
2018.02.19
Aidas Puklevičius: baltos akacijos, žiedai emigracijos Premium 6

Nėra tokios temos, dėl kurios taip nesutartų visi tautiečiai, kaip emigracija. Pasiklausius jų, tai yra...

Verslo klasė
2018.02.18
Lietuvai 100: Vilnius sušvito laužais 13

Jubiliejinį demokratinės Lietuvos gimtadienį šalis pasitinka gausybe renginių, eisenų, pasisakymų,...

Laisvalaikis
2018.02.16
Šimtmečio šventės visoje Lietuvoje

Šimtmečio proga į Vilnių sugužėjo miesto ir valstybės svečiai bei diplomatai, valstybinės įstaigos ir verslo...

2018.02.16
Kuriantis Lietuvos valstybei, ūkio padėtis buvo katastrofiška 11

„Kuriantis Lietuvos valstybei, ūkio padėtis buvo katastrofiška: badas, pramonės įmonių nedaug ir tos pačios...

Laisvalaikis
2018.02.16
Lietuvos kodas: žagrė prieš plūgą Premium

Ties XIX ir XX amžių riba gyvenę mūsų protėviai vos per vienos kartos gyvenimą patyrė tiek pokyčių,...

Verslo klasė
2018.02.15
Įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos 1

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos Respublikos prezidentūroje tradiciškai įteiktos Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2018.02.15
„Optimizmo architektūra“ – dar vienas žingsnis į UNESCO paveldo sąrašą

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas,...

Laisvalaikis
2018.02.14
Milijono eurų premija – „Vasario 16 d. fondo“ tarybos rankose Premium 16

Prasideda antras etapas koncerno „MG Baltic“ iniciatyvoje – milijono eurų premiją dalins devynių asmenų...

Rinkodara
2018.02.14
„Finnair“ lėktuvuose atsisako popierinių leidinių

„Finnair“ lėktuvuose atsisakoma popierinių, nemokamai pradedami siūlomi skaitmeniniai leidiniai.

Transportas
2018.02.12
„Volvo“: guoliai, vėžiai ir atkaklumas Premium 1

Lotynų kalboje žodis „volvo“ reiškia „aš riedu“, o visiems pažįstamame „Volvo“ automobilių logotipe...

Verslo klasė
2018.02.11
Meryl Streep registruoja savo prekės ženklą

Viena garsiausių ir daugybę apdovanojimų pelniusi aktorė Meryl Streep padavė prašymą patentuoti savo vardo...

Rinkodara
2018.02.11
E. Parulskis: bitkoinas kaip konceptualusis menas 7

Pasirodo, tai tiesa – nuspėti ką nors įvyksiant yra malonu. Ir net sukelia norą pasigirti. Kai Aliaksandras...

Verslo klasė
2018.02.10
Iliustruotoji istorija: ideologijų atsiradimas

Anarchizmo filosofijos šaknys glūdi senojoje Graikijoje, o pirmieji nacionalsocialistai kilo iš marksistų.

Laisvalaikis
2018.02.10
Sigita Šimkutė. Konsultantai ir visiškai nauji metodai Premium

Niekada netikėjo tomis nesąmonėmis: darbuotojų emociniu ugdymu, vidine kultūra ar grupinėmis...

Verslo klasė
2018.02.09
Diena su „Douglas“ vadove: lyderystės ypatumai ir efektyvumo receptai

Kai prieš septynerius metus prie UAB „Douglas LT“ vairo stojo Vilūnė Spaičė, įmonė valdė 40 parduotuvių.

Vadyba
2018.02.09
„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Apie saldų skausmą bendrumo labui

Nuo vasario 9 d. Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti režisieriaus Arūno Matelio filmas „Nuostabieji...

Laisvalaikis
2018.02.09
„Telesofto“ vadovo A. Stonio portretas: pirmiau optimizmas, paskui skaičiai 4

Tarptautinės išmaniųjų ir inovatyvių IT paslaugų kompanijos „Telesoftas“ vadovas Algirdas Stonys kuria naujus...

Laisvalaikis
2018.02.09
Šimtmečiui – istorinių vėliavų parodos

Minint valstybingumo šimtmetį, Lietuvoje suplazdės istorinės vėliavos – nuo rekonstruotos XV a. vėliavos iki...

Laisvalaikis
2018.02.08

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau