Rašytojas visu etatu: per 25 metus – 54 knygos

Publikuota: 2016-03-06
„Mano sąmonė veikia 24 val. per parą. Tai nėra liga – tiesiog nuolat mąstau ir negaliu atsipalaiduoti, net jeigu toks atrodau“, – sako norvegų rašytojas Bjornas Sortlandas. 
Helge Hanseno nuotr.
„Mano sąmonė veikia 24 val. per parą. Tai nėra liga – tiesiog nuolat mąstau ir negaliu atsipalaiduoti, net jeigu toks atrodau“, – sako norvegų rašytojas Bjornas Sortlandas. Helge Hanseno nuotr.
 

„Miss Sixty“, „Harvesen“, „McDonald‘s“ – tai tik keli prekių ženklai iš gausybės, kuriuos pastebi romano jaunimui „Minutė tiesos“ veikėjai. Rašytojas Bjornas Sortlandas (47) pasakodamas meilės istoriją pirmiausia taikėsi supažindinti skaitytojus su dailės kūriniais, tačiau sykiu išryškino, kokia vartotojiška ir įženklinta yra visuotinės gerovės valstybė, jo gimtoji Norvegija.

54 knygų autorius Bjornas Sortlandas, romaną „Minutė tiesos“ lietuvių kalba išleidusio Modernaus meno centro kvietimu viešėjęs Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, pasakoja, kaip jis kuria „literatūrinę produkciją“.

Kaip paprastas biuro tarnautojas. Kaip beveik paprastas.

Tiesiog neįtikėtina – esate parašęs daugiau kaip pusšimtį knygų. Mūsų rašytojai kitą kartą suabejoja, parašė 9, 10 ar 11 knygų, o jūs ar tiksliai žinote?

54.Ar yra šioje planetoje žmogus, be jūsų, kuris būtų perskaitęs visas?

Nemanau. Gal mano žmona... Bet ir ji – ne. Niekas jų visų neperskaitė, juk aš net dirbu vis su kitomis redaktorėmis.

Savo svetainėje minite vaikų rašytoją Enid Blyton, parašiusią 700 knygų, ir savo rašymą lyginate su jos. Panašu, kad tiek romanų jums ne riba – esate jaunas. Iš kur semiatės energijos? Tikriausiai dirbate kasdien visą pamainą?

Aš neturiu kitų pomėgių ir niekada nesu turėjęs. Tad grožinė literatūra ir viskas apie ją yra visas mano gyvenimas. Po teisybei, ne tiek daug aš ir dirbu – daugiau mąstau. Ir, mano laimei, rašau pakankamai mikliai. Pasitaiko, kad mintiju apie knygą ne vienus metus, užsirašinėju pastabas, bet jau kai imuosi rašyti, stengiuosi neįklimpti į kūrinį ilgiau nei būtina.

Esu patenkintas būdamas monožmogis, kaip mes sakome Norvegijoje, t. y. turėdamas tik vieną interesą – aš nerdas, ne kitaip. Niekada neskyriau daug laiko kitoms veikloms, sakykim, sportui.

Bet toks intensyvus rašymas – lyg sportas. Pradėjote rašyti daugmaž tada, kai mes atgavome Nepriklausomybę. Paskaičiuokime – dvi knygos per metus. Ar kasdien einate rašyti į biurą?

Taip, turiu biurą, kuriame yra ir lova, tad galiu sau leisti ten užtrukti.

Kartą metus lankiau rašymo kursus, kuriuos vedė geriausi Norvegijos rašytojai, tarp jų garsus autorius Jonas Fosse. Anot jo, rašantieji turi mentalinį rašymo „kabinetą“, kuris nepriklauso nuo jų buvimo vietos, užtat jame sunku užsilaikyti ilgesnį laiką. Tačiau kuo daugiau rašai, tuo daugiau turi įgūdžių jame ilgiau išbūti. Palyginčiau efektą su kopimu į Himalajus, kurių viršūnėje juk neištversi amžinai, nes oras ten retas. Vadinasi, aš treniruojuosi, kad galėčiau kuo ilgiau išbūti mentaliniame „kabinete“, kur retas oras.

Neįmanoma rašyti ištisai, mat rašydamas turi išlikti itin susikaupęs. Kai pradėjau rašyti, tą sąmonės būseną išlaikydavau trumpai, bet po kažkiek metų galiu persijungti ir koncentraciją suturėti ilgiau.

Grįžkime iš mentalinio biuro į fizinį. Kiek valandų per dieną dirbate?

Mano darbo diena trunka nuo 9.30 iki 18 valandos. Kartais keliauju – kaip antai į Vilniaus knygų mugę. Savo biure atlikdamas rutininius veiksmus užtrunku 4–5 valandas, kol susikaupiu, o tada tris valandas rašau ir galiausiai baigiu darbą perskaitydamas, ką sukūriau. O, kad galėčiau anksčiau pradėti, bet neišeina! Taip būtų praktiškiau, bet visada rašau tik tarp 14 ir 17 val. Net nežinau, kodėl.

Ar biure turite platų langą, per kurį galite paganyti žvilgsnį? Didelę biblioteką?

Ne, gamta mane trikdo. Kalbant apie biblioteką, – turiu tik būtinąją, kuri susijusi su temomis, apie kurias tuo metu rašau. Ten padėta keletas diplomų ir apdovanojimų, bet ir jie mane blaško – greičiausiai juos pašalinsiu, nes tai tik praeitis.

Italas Calvinas savo romane „Jeigu keleivis žiemos naktį“ vaizduoja du rašytojų tipažus – produktyvųjį ir kankinį. Rašytojas kankinys vis delsia pradėti, atsiverčia enciklopediją pasitikslinti faktą, kurio jam nė nereikia, užsikaičia arbatos, tada vėl išsiverda – tik jau kitos. Ir taip kankinęsis tą dieną vis tiek nepradeda rašyti. Pro langą jis stebi name priešais gyvenantį produktyvųjį rašytoją, kuriam viskas eina kaip iš pypkės. Jiedu pavydi vienas kitam: produktyviajam atrodo, kad kankinys kasasi į gilius būties klausimus, o kankiniui regisi, kad produktyvusis savo rašymu daug pasieks. Kuris tipas esate jūs?

Aš – dvejojantis rašytojas. Irgi plikau puodelius arbatos vieną po kito. Dėl to ir negaliu įsibėgėti, neatidėliodamas keturias valandas. Bet kai tik pradedu rašyti, išsyk pasineriu ir prapuolu rankraštyje. Pats žaviuosi žmonėmis, kurie gali pradėti tučtuojau, visiškai pasiduoti srovei. Aš būnu jos nuneštas tik po ilgo atidėliojimo ir niekaip negaliu sulaužyti tokio režimo.

Susitaikiau, kad taip yra ir negaliu būti dar efektyvesnis.

Ir vis tiek – jūs labai efektyvus. Iš kur renkate medžiagą? Kada spėjate realybės elementus įtraukti į kūrybą? Jeigu išleidžiate dvi knygas per metus, turėtų būti kažkokia paslaptis, kaip jums pavyksta realybę pasitelkti kūrybai, kad jūsų knygos būtų įtikinamos.

Manau, savyje turiu nepailstantį penkiolikmetį, kuris niekada „neišjungia“ mąstymo, – mano sąmonė veikia 24 val. per parą. Tai nėra liga – tiesiog nuolat mąstau ir negaliu atsipalaiduoti, net jeigu toks atrodau.

Aš visą laiką, nuo pat vaikystės, jaučiausi tarytum svetimas. Būdamas namie nesijausdavau esąs namie, net jeigu viskas būdavo gerai. Kaip kartą ištarė Franzas Kafka, kai kurie žmonės jaučiasi kaip namie tik keliaudami. Tad ir atvykus į Vilnių, nežinomą miestą, man aiškiai palengvėjo.

Tai pravartu rašymui, nes tuomet pamatai pasaulį kaip naują, randi nepaaiškinamų dalykų. Tarkim, sąmonė persikrauna stebint nepažįstamą vakarėlį, jame švenčiančius žmones. Net jei nieko apie renginį nežinau, iš jo pasisemiu medžiagos rašyti.

Greičiausiai Vilniuje jau pasigavote žmonių bruožų būsimiems savo personažams?

Taip. Kad galėčiau rašyti, man reikia šios perspektyvos. Taip pat esu atradęs reiškinį, apie kurį pats nenumaniau, kol nepasakė žmona, – aš, pasirodo, mąstau spalvomis. Tai nereiškia, kad regiu astralinius kūnus, tiesiog, pvz., užuot įsiminęs savo PIN kodų skaičius, juos nuspalvinu. Spalvą turi ne tik kiekvienas skaitmuo, bet ir raidė. Ir šitas mūsų pokalbis turi spalvą – būtent ją aš atsiminsiu. Mūsų pokalbis yra mėlynas ir geltonas, ir nė nenumanau, kodėl. Tai neturi nieko bendra su kliše, kad mėlyna – melancholijos spalva ar panašiai.

Pasakykite vienos savo mokėjimo kortelės PIN kodo paskutinio skaitmens spalvą.

Žalia.Romano „Minutė tiesos“ pagrindinės veikėjos septyniolikmetės paauglės tėvai išsiskyrę. Tokia Norvegijos realybė – poros skiriasi ir vaikus augina ne šeimoje?

Taip, skyrybų Norvegijoje labai daug. Galbūt pas jus mažiau – juk 80% lietuvių – katalikai, tvirtesnis šeimos ryšys. Mano tėvai neišsiskyrę ir aš laikausi su žmona 18 metų. Manau, skyrybos mažiems vaikams yra katastrofa, sudrebinanti pasaulį, atnešanti skausmą, o skausmas sukuria stiprią literatūros energiją, nes skaitytojai tapatinasi su kenčiančiais. Kaip Bono iš U2 yra ištaręs, namai yra ten, kur skausmas, – kad ir ką tai reikštų, bet man gerai skamba. Aš rašydamas ieškau galimybių vaizduoti veikėjus pažeidžiamus, apsinuoginusius ir pradedančius suprasti, kad kažko rimto neteko.

Norvegų rašytojas Johanas Borgenas yra pasakęs, kad padalijus žmogaus gyvenimą į dvi lygias dalis pagal svarbą, riba būtų 15-ieji metai. Nes būtent iki to laiko patiri daug dalykų: tave pirmąkart išduoda draugas, supranti, kad tavo tėvas yra paprastas žmogus, įsimyli, padarai ką nors neteisėto...

Grįžtant prie romano, – į jį įtraukėte dailės pažinimo paradigmą – 33 paveikslus su Nukryžiuotojo figūra. Be to, vaizduojate prekių ženklus – lietuvių prozoje tokios detalės nėra įprastos. Jūs išryškinate vartojimą, o ir knygos veikėja užsimena, kad Norvegija vadinama turtingiausia šalimi pasaulyje. Kiek tokioje gerovės visuomenėje svarbi knyga?

Man regis, mes vis labiau skaitome tas pačias knygas – knygos laukas traukiasi. Norvegijoje pasirodo 2–3 bestseleriai per metus, per kuriuos nepastebime kitų literatūros turtų ir siauriname pasaulėvaizdį.

Tad man pačiam rašyti darosi vis svarbiau ir svarbiau. Kai gatvėje pamatai pabėgėlį, tik literatūra dar padeda suprasti ir atrasti, kokie mes su juo panašūs, – tik literatūra dar pažadina empatiją.

Parengta pagal Žinių radijo laidą „Aktualioji kultūra“

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kada žinias įsisaviname geriausiai? Premium

Jau XIX a. pabaigoje mokslininkas Hermannas Ebbinghausas atrado tai, kas vėliau pavadinta „užmaršties...

J. Vilpišauskaitė: nepageidaujama Jorbusier katedra Premium

Spalį Tbilisis šventė Tbilisobą. Kairiajame Mtkvari upės krante akrobatai ore skraidė pagal roko muziką,...

Iliustruotoji istorija: kaip britai degino Vokietiją Premium

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Didžioji Britanija siekė subombarduoti nacistinę Vokietiją, bet...

Laisvalaikis
15:04
A. Puklevičius: šalin rankas nuo potencialo! Premium 1

Nuo seno žinoma, kad žmogui neduota pažinti šviesos, jis pasmerktas klaidžioti tamsybėmis ir tunelio gale...

Verslo klasė
2019.12.14
Iliustruotoji istorija: kaip maurai sukūrė rojų Premium

711 m. į Pirėnų pusiasalį įsiveržę musulmonų užkariautojai rado pilietinio karo išvargintą visuomenę. Per...

Laisvalaikis
2019.12.14
Antikvarų verslas – pogrindyje? Premium

„Nemanau, kad viena ar kita pusė privalo nutaisyti komunarų veidus ir kovoti už neegzistuojančią tiesą. Daug...

Laisvalaikis
2019.12.14
Atidarytas Vilniaus startuolių muziejus

Apie muziejus vis dar vyrauja stereotipas, jog juose saugomi ir puoselėjami praeities dalykai. Tačiau tik ne...

Laisvalaikis
2019.12.13
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė traukiasi iš pareigų

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Ina Pukelytė traukiasi iš pareigų.

Laisvalaikis
2019.12.12
Saudo Arabijos restoranuose nebeliks atskirų įėjimų vyrams ir moterims

Saudo Arabijos restoranams ir kavinėms nebebus privaloma įrenginėti atskirus įėjimus skirtingos lyties...

Paslaugos
2019.12.09
Meno aukcionai rodo sveikos rinkos požymius Premium

Gruodžio 5 ir 6 d. Vilniuje vyko du meno kūrinių aukcionai, leidę pasitikrinti, kur link krypsta antrinė meno...

Laisvalaikis
2019.12.09
Meliuzinų šėlsmas Laisvydės Šalčiūtės parodoje Premium

Laisvydės Šalčiūtės paroda yra ne tai, ko jūs tikitės. Įėję į Vilniaus grafikos meno centro galeriją...

Laisvalaikis
2019.12.08
Vasaros g. 5: Anamnezė Premium

Anamnezė [gr. anamnesis – pri(si)minimas]: ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir...

Verslo klasė
2019.12.08
Iliustruotoji istorija: 1983 m. savižudžio išpuolis Beirute  Premium 1

1983 m. spalį išsišiepęs vyras sunkvežimiu įvažiuoja į JAV jūrų pėstininkų korpuso pastatą Beirute, Libane.

Laisvalaikis
2019.12.07
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
Profesorė S. Jarmalaitė: vėžys nebėra mirtina liga Premium

Genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (VNI)...

Laisvalaikis
2019.12.07
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 11

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau