10 brangiausių medžiagų pasaulyje

1. Antimaterija – reaktorių sukurta supermaterija

Kaina 47 mlrd. Eur/g

Ypatinga antimaterija yra visos esamos materijos „veidrodinis atvaizdas“, kurį itin sunku pagaminti. Antimateriją fizikai gali sukurti tik dviejuose svarbiausiuose pasaulio dalelių greitintuvuose – Šveicarijos LHC ir JAV „Tevatron“. Kol kas fizikams pavyko sukurti mažiau nei 1 gramą retosios medžiagos, kurios galimybės dar nenustatytos. Viena sričių, kurioje mokslininkai atlieka eksperimentus su antimaterija, – vėžio gydymas. Gydytojai tikisi, kad antimaterija ir vėžio auglių medžiaga gali sunaikinti viena kitą ir pašalinti auglį.

2. Kalifornis – padeda aptikti žvaigždžių auksą

Kaina 20,8 mln. Eur/g

Kalifornio, kurio atomo numeris yra 98, izotopų mišinys susidaro branduoliniame reaktoriuje švitinant kiurį, plutonį arba americį. Mokslininkai, naudodami radioaktyvųjį kalifornį, sužymėjo sudėtingus branduolinius procesus, kurie labai svarbūs formuojantis supernovų elementams. Dabar mokslininkai, naudodami kalifornį, stengiasi išsiaiškinti, kodėl Visatoje esančiose supernovose labai dažnai randama daug aukso.

3. Deimantai – kiečiausia medžiaga Žemėje

Kaina 160 mln. Eur/g

Šio mineralo kietumas matuojamas Moso skalėje, kur deimantai puikuojasi aukščiausiu įvertinimu iš 10. Deimantas, kuris susidaro Žemės plutoje, 100–200 km gylyje, labai aukštoje temperatūroje ir slėgyje, yra kiečiausia gamtinė medžiaga. Kietumas itin naudingas pramonėje, kuri kasmet superka apie 70 % pasaulio deimantų. Jie naudojami odontologų grąžtams ar labai ploniems pjūklams gaminti. Deimantų kaina priklauso nuo spalvos, skaidrumo, šlifavimo būdo ir, suprantama, svorio. Paprastai didelių deimantų kaina už gramą aukštesnė nei mažų, nes didieji yra kur kas retesni.

4. Tritis – itin pavojingas

Kaina 23.400 Eur/g

Jei turite laikrodį su tamsoje švytinčiomis rodyklėmis, žinokite, kad jose yra itin mažas kiekis radioaktyviojo tričio.

Branduoliniuose reaktoriuose gaminamas tritis yra itin sunkaus vandenilio izotopas. Jis naudojamas vandenilio bombose, taip pat laikrodžiuose, čia jis nekenksmingas. Silpni tričio beta spinduliai savaime negali prasiskverbti per odą, tad izotopas žalos gali padaryti tik jo įkvėpus, suvalgius ar išgėrus.

5. Plutonis – ne toks blogas

Kaina 8.500 Eur/g

Radioaktyviojo plutonio reputacija bloga, tačiau mokslininkai jį mėgsta. Plutonis naudojamas kaip branduolinis kuras, kaip ilgalaikis elektros energijos šaltinis širdies stimuliatoriuose ir kosminiuose aparatuose, kurie turi įveikti didelius atstumus. Pavyzdžiui, plutonio baterijomis varomas palydovas „Voyager 1“ yra nukeliavęs ilgiausią atstumą Visatoje. Šios baterijos gali veikti iki 2025 metų.

6. Raudonasis berilas – kristalų „hibridas“ egzistuoja tik JAV

Kaina 1.535 Eur/g

Raudonasis berilas labai retas, jis aptinkamas tik keliose pasaulio vietose. Juvelyrikoje naudojamas kristalas išgaunamas kasyklose JAV Jutos ir Naujosios Meksikos valstijose. Tvirtas mineralas šiek tiek minkštesnis už deimantus, bet už juos gerokai retesnis. Kristalas priklauso berilo grupei, kurioje yra daug bespalvių mineralų, kartkartėmis įgaunančių atspalvį. Dažniausi atspalviai – žalias ir melsvas, o itin retai pasitaikanti raudona spalva atsiranda dėl geležies, chromo, kalcio ir magnio.

7. Helis 3 – retas izotopas taupo energiją

Kaina 811 Eur/g

Helis 3 yra radioaktyviojo tričio irimo rezultatas. Mokslininkai tikisi jį panaudoti kaip idealų kurą branduolinės sintezės reaktoriams, deja, helis3 Žemėje toks retas, kad nuo 1989 m. NASA svarsto galimybę šias dujas išgauti Mėnulyje, kur yra susikaupusių Saulės dalelių. Helį 3 galima naudoti progresyviai sintezės energijai.

8. Auksas – patikima investicija

Kaina 40 Eur/g

Finansų krizė auksą pavertė patikima investicija, tačiau metalas, be kita ko, naudojamas dantų protezų, cheminės aparatūros gamyboje, juvelyrikoje. Kol kas žmonės išgavo apie 15.000 tonų, arba apytiksliai 25 kubinius metrus, aukso.

9. Platina – tvirtas metalas naudojamas laboratorijose

Kaina 40 Eur/g

Kasmet tiekėjai išgauna keletą šimtų tonų šios retos medžiagos. Brangusis metalas mažiausiai reaguoja į aplinką, t. y. net aukštoje temperatūroje jis nejautrus cheminėms medžiagoms. Todėl platina plačiai naudojama kaip katalizatorius ir odontologijos bei laboratorijos įrangai gaminti.

10. Rodis – išmetamieji vamzdžiai su kietuoju metalu

Kaina 34 Eur/g

Rodis it stebuklinga medžiaga, kietinanti minkštus metalus. Šią savybę išnaudoja stiklo pluošto gamintojai produktams kietinti. Rodis taip pat plačiai naudojamas automobilių išmetamosiose sistemose. Katalizatoriuose esantis metalas dujas paverčia į netoksišką azotą ir anglies dvideginį.

Rašyti komentarą 0