10 dokumentinių filmų apie madą

Publikuota: 2015-12-25
Kadras iš kino filmo „Amžinai stilingos“ (angl. „Advanced Style“).
Kadras iš kino filmo „Amžinai stilingos“ (angl. „Advanced Style“).
 

Mados industrija žavi ir tuos išrinktuosius, kurie sukasi jos užkulisiuose, ir vartotojus. Daugelis trokšta bent akies krašteliu žvilgtelėti į spalvingą, pompastišką ir kruopščiai tamsiąją pusę slepiantį dizaino pasaulį, kuriame kunkuliuoja kūrėjų intrigos, kyla žvaigždės ir dūžta svajos. Radus laiko, siūlome pažiūrėti bent vieną iš dešimties dokumentinių filmų, kuriuose užfiksuotos mados istorijos nuotrupos.

1. „Unzipped“, (1995 m.)

Aukštosios mados dizaineris Isaacas Mizrahi ruošiasi pristatyti 1994-ųjų rudens kolekciją, kurioje, pasak paties amerikiečio, turi suspindėti holivudiškas eskimo įvaizdis, XX a. 8-ajame dešimtmetyje populiaraus TV serialo „The Mary Tyler Moore show“ karjerisčių stilius, pagardintas tokiais paslaptingais elementais kaip „dominuoti linkusi Hitchcocko moteris“.

Meno užkulisių chaose ir patariančių bei prieštaraujančių balsų kakofonijoje I. Mizrahi kuria, pirmyn vedamas įkvėpimo ir užsidegimo, pasakoja apie save, mados pasaulį, cituoja senus kino filmus, be kurių pats negali gyventi. Anot kritikų, filmo režisieriui Douglasui Keeve’ui puikiai pavyko užfiksuoti dizainerio emocinius palikimus bei nuopuolius ir sukurti taiklų vieno iškiliausių šių dienų mados kūrėjų portretą.

I. Mizrahi garsėja ne tik unikaliu mados pojūčiu, bet ir iškalba.

„Ar klausotės Handelio operų? Jis prirašė kokį tūkstantį, ar ne? Ir jos visos skamba panašiai. Kai pažvelgiu atgal į savo palikimą, kartais man atrodo, kad kūriau taip pat kaip jis, – yra sakęs amerikietis, įkvėpimo, kaip ir dauguma menininkų, ieškantis kasdienos mažmožiuose. – Klausiate, kaip aš tai darau? O man nekyla minties nedaryti! Nemanau, kad stilius gali atsirasti be įkvėpimo. Kai kuriu kolekciją, mane įkvepia daugybė mažmožių: gėlės spalva, drugelio sparnų forma, priešprieša, kurią kuria senas, aptrupėjęs daugiabučio fasadas šalia spindinčio dangoraižio.“

2. „Ultrasuade: In Search of Halston“, (2010 m.)

Amerikiečių dizaino legenda Roy Halstonas Frowickas (1932–1990 m.), geriau žinomas tiesiog kaip Halstonas, siūti išmoko iš savo mamos. 1953 m. Čikagoje jis atidarė skrybėlių parduotuvę, sulaukęs sėkmės 1957 m. persikėlė į Niujorką ir pradėjo dirbti pas moteriškų skrybėlaičių meistrę Lilly Dache. Po metų Halstoną įdarbino legendinė „Bergdorf Goodman“ mados parduotuvė, o 1961 m., kai Hastono kurta skrybėlaite per vyro inauguracijos ceremoniją pasipuošė Jacqueline Kennedy, jo darbus pažino visas pasaulis. Kai skrybėlaitės išėjo iš mados, Halstonas ėmėsi drabužių. Į mados pasaulio viršūnę dizaineris tarsi raketa iššovė XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Sakoma, kad jo sumeistrauti minimalistiniai, aiškių linijų, elegantiški, seksualūs, daugiausia – kašmyro ir dirbtinės zomšos (angl. ultrasuade) drabužiai, kuriais puošėsi to laikotarpio diskotekų pažibos, visiems laikams perrašė amerikietiškos mados taisykles. 1975 m. atsirado Halstono kvepalų linija, vėliau – drabužiai vyrams, dizainerio etikete pažymėti lagaminai, rankinės, apatiniai drabužiai ir patalynės linijos. Halstonas tituluojamas pirmuoju dizaineriu, sukūrusiu savo prekių ženklą. Pasišovusiam apžioti daugiau, nei pajėgia sukramtyti, dekadentiškajam Halstonui viršūnėje išsilaikyti nepavyko; ėmęs licencijuoti sako prekių ženklą, jis pamažu prarado kontrolę, pats nustojo kurti drabužius, pažymėtus vardinėmis etiketėmis, ir buvo atleistas. Halstonas mirė nuo plaučių vėžio ir AIDS komplikacijų 1990-aisiais.

3. „Bill Cunningham New York“ (2010 m.)

Kiekvieną rytą 86-erių Billas Cunninghamas išeina iš mažyčio buto „Carnegie Hall“ pastate, sėda ant dviračio, ant kaklo pasikabina fotoaparatą ir mina Niujorko gatvėmis, ieškodamas spalvingų, įspūdingų, įkvepiančių ar tiesiog elegantiškų asmenybių. Niujorkiečiai neįsivaizduoja miesto be šio fotografo, o mados didieji tikina, kad be B. Cunninghamo mados pasaulis nebūtų toks, koks yra.

„Mėgstu sakyti, kad mes visi rengiamės tik dėl Billo“, – atvirauja „Vogue“ redaktorė Anna Wintour.

B. Cunninghamas gimė Bostone ir 1948 m. metęs mokslus Harvarde apsigyveno Niujorke. Kurį laiką padirbęs reklamos srityje, B. Cunninghamas sugalvojo siūti skrybėles, tačiau pašauktas į kariuomenę verslą uždarė, o grįžęs pradėjo dirbti „Chicago Tribune“ žurnalistu. Sakoma, kad gatvės mada atsirado tada, kai B. Cunninghamas į rankas paėmė fotoaparatą. 1978 m. netyčia nufotografavęs Gretą Garbo, sumanė keletą madingų moterų fotografijų išspausdinti laikraštyje „The New York Times“ – taip leidinyje atsirado Cunninghamo fotografijų skiltis, gyvuojanti iki šių dienų.

„Geriausi madų šou visada vyko ir vyks gatvėse“, – įsitikinęs kūrėjas.

Nors Billas buvo pirmasis, ėmęs fotografuoti žinomas asmenybes be išankstinio jų sutikimo, jis niekada joms neįkyrėdavo, nepersekiodavo, tiesiog fiksuodavo gatvės stilių. Pats fotografas pabrėžia iš minios mėgstantis išskirti tuos, kurie savitą stilių kuria patys, nepadedami profesionalių stilistų ir aklai nesekdami naujausių mados tendencijų. Už savo nuotraukas Billas negauna atlygio, ir tai suteikia jam laisvę.

„Supranti, vaikeli, kai neimi pinigų, žmonės negali tau nurodinėti, ką daryti“, – interviu CNN yra sakęs didmiesčio mados metraštininkas.

4. „Diana Vreeland: the Eye Has to Travel“ (2011 m.)

Dabar visi mados redaktoriai traktuojami kaip mados diktatoriai, įžymybės ir, sąmoningai ar ne, siekia ironiško Annos Wintour statuso. O prieš tai, sako kritikai, tebuvo viena mados redaktorė – Diana Vreeland. Ji draugavo su Coco Chanel, Wallis Simpson, Andy Warholu, Jacku Nicholsonu, stojusi prie „Harper’s Bazaar“ (redakcijoje dirbo 1936–1962 m.) ir „Vogue“ (1962–1971 m.) vairo sukūrė iki šių dienų aktualią mados leidinių koncepciją, revoliucingai pakeitė Metropolitano muziejaus Kostiumų institutą ir niekada neatsisakydavo pareikšti nuomonės įvairiausiais klausimais. Savo gyvenimą pašėlusioji D. Vreeland vadino fakcija – fikcijos ir faktų deriniu, nes, pasak jos, „kodėl nepagražinus istorijos, kad ji taptų įdomesnė?“

„Mane visada žavėjo absurdas, prabanga ir snobizmas, besipilantis iš mados žurnalų puslapių. Žinoma, tai ne kiekvienam. Tačiau aš gyvenau tuo, ir ne tik dirbdama žurnaluose. Tokiame pasaulyje pradėjau gyventi daug anksčiau, nes maniau, kad jam priklausau – bent jau savo vaizduotėje“, – yra sakiusi D. Vreeland.

5. „Scatter My Ashes at Bergdorfs“ (2013 m.)

Prabangos sinonimu tapusio prekybos centro istorija prasidėjo 1899 m., kai išeivis iš Prancūzijos Hermanas Bergdorfas Manhatano centre Niujorke įkūrė siuvyklą. H. Bergdorfo pameistriu tapo 23-ejų žydų kilmės prekiautojas Edwinas Goodmanas, jis per dvejus metus sutaupė tiek, kad tapo verslo dalininku, o 1901 m. siuvykla ir parduotuvė buvo pervadinta „Bergdorf Goodman“. Prabėgus keleriems metams, „Bergdorf Goodman“ persikėlė į Fifth Avenue gatvę, E. Goodmanas išpirko visą verslą, o po keleto metų ėmė ne tik siūti drabužius damoms, bet ir pristatė jau pasiūtų drabužių kolekcijas. Edwino sūnus Andrew, ėmęs vadovauti parduotuvei, ją dar labiau išplėtė. Vėliau parduotuvė keitė šeimininkus, o šiuo metu priklauso „TPG Capital“ ir „Walburg Pincus“. Metams bėgant, keitėsi „Bergdorf Goodman“ savininkai, tačiau klientai liko ištikimi. Dokumentiniame filme tokios asmenybės kaip Oscaras de la Renta, Tomas Fordas, Diane von Furstenberg ir Karlas Lagerfeldas pasakoja, kokią įtaką mados pasauliui padarė „Bergdorf Goodman“, be kurios neįsivaizduojamas Niujorko peizažas ir tūkstančių mados kūrėjų svajonių sąrašas.

„Jeigu tavo drabužių nėra „Bergdorf Goodman“ parduotuvėje, tu neturi ateities“, – susumuoja I. Mizrahi.

6. „Secrets of Selfridges“ (2013 m.)

Niujorkas turi „Bergdorf Goodman“, o Londonas – „Selfridges“. Prekybos centrą 1909 m. įkūrė amerikietis vizionierius Harry Gordonas Selfridge’as, kurio sėkmės ir skandalingo gyvenimo istorija ilgą laiką buvo užmiršta. Verslininko, kurį biografė Lindy Woodhead vadina „genijumi nuo 8 val. ryto iki 5 val. vakaro ir visišku kvailiu savaitgaliais“, istoriją kūrybiškai nupasakojo britų serialas „Ponas Selfridžas“ (angl. „Mr. Selfridge“). H. Selfridge’as pirmasis sugalvojo apsipirkimo patirtį paversti „teatru“, pavyzdžiui, savo parduotuvėje eksponavo aviacijos pionieriaus Louis Blériot lėktuvą, kurio pamatyti į „Selfridges“ susirinko daugiau kaip 150.000 smalsuolių. H. Selfridge’as sumąstė frazę „pirkėjas visada teisus“, o kilus karui dirbo režimu „verslas nesustoja“ (angl. „business as usual“). Jis neskirstė darbuotojų pagal lytį, todėl „Selfridges“ liftininkėmis bei vairuotojomis dirbo ir moterys, parduotuvėje taikė akcijas ir prabangos prekes derino su tokiomis, kurios būtų įkandamos mažesnes pajamas gaunantiems pirkėjams. Pavyzdžiui, 1911 m. žemesniajame aukšte atidarytame „Bargain Basement“ skyriuje buvo prekių namų šeimininkėms, kurios nori sutaupyti.

BBC dokumentinio filmo kūrėjai įsigilino ir į paties prekybos centro finansinės sėkmės paslaptis, jo įtakos mastą Didžiosios Britanijos mados pasauliui ir šių laikų prekybos centrų koncepcijai.

7. „Chasing Beauty“ (2013 m.)

Mados pasaulis – ne tik gražus, bet ir pavojingas daugiamilijonis verslas, kuriame nėra vietos vidutinybėms. Tokį jį mano dokumentinio filmo „Chasing Beauty“ kūrėjai, nusprendę nupūsti aukso dulkes nuo prabanga tviskančios rinkos ir supažindinti su jos kasdienybe. Ar tikrai mada ir grožis verti kainos, kurią tenka mokėti norintiems įsitvirtinti šioje industrijoje? Taip mano tūkstančiai viltimi trykštančių naujokų, kurie kasmet žengia ant podiumų, mėgindami tapti naujosiomis Cindy Crawford ar Naomi Campbell. Tačiau kiek tenka sumokėti ir ką paaukoti dėl sėkmės? Ir ar ilgai tokia karjera tęsiasi?

„Šitas verslas neturi nei sąžinės, nei jausmų. Jūs paprasčiausiai niekam nerūpite“, – sako viena režisieriaus Brento Huffo filme kalbinama manekenė.

8. „Advanced Style“ (2014 m.)

Filmo centre – septynios įspūdingos, ekstravagantiškos Niujorko damos, net šiame megapolyje išsiskiriančios stiliaus pojūčiu bei originalumu. Šioms moterims, kurių amžius kuriant filmą buvo nuo 62 iki 95 metų, Niujorko gatvės yra tarsi podiumas, kuriame galima demonstruoti pasitikėjimą savimi ir visam pasauliui įrodyti, kad amžius tėra skaičius asmens dokumentuose. „Advanced Style“ kūrėjų–mados tinklaraštininko Ari Setho Coheno ir Niujorke kuriančios lietuvės Linos Plioplytės – darbą vienas kritikas apibūdino kaip sintezę tarp Weso Andersono filmų ir „Vogue“ fotosesijos.

„Filmo stiliumi ir spalvų palete norėjau perteikti tekstūras, atspalvius, prabangą ir joiedevivre, kurio herojėms tikrai netrūksta. Šitas filmas – intymus septynių damų portretas, todėl kamera nuo jų beveik neatsitraukia. Žinoma, norėjau parodyti ir spalvingas bei gyvybingas jų gyvenamąsias erdves. Man taip pat buvo svarbu, kad dokumentika išliktų moderni ir judri, kad ji atskleistų ir švęstų šių moterų kasdienybę šiuolaikiniame Niujorke ir netarnautų kaip nostalgiškas prisiminimų rinkinys“, – interviu dokumentinių filmų tinklaraščiui „Strictly Docs“ sakė filmo režisierė L. Plioplytė.

9. „Annie Leibovitz: Life Through a Lens“ (2007 m.)

Viena geriausių portreto meistrių pasaulyje vadinama Annie Leibovitz gimė 1949 m. spalio 2-ąją, Konektikute. Savo fotografijos stilių – ryškių spalvų ir netikėtų pozų derinį – ji atrado 1970-aisiais pradėjusi dirbti „Rolling Stone“ žurnale. Vos dvejus metus padirbėjusi leidinyje, 23 metų Annie tapo fotografijos skyriaus vadove ir dirbo jame dar 10 metų. 1983 m. pradėjusi dirbti „Vogue“, A. Leibovitz fotografavo prezidentus, literatūros ikonas ir paauglių dievaičius, neretai kūrė ne tik išsiskiriančius, bet ir šokiruojančius žurnalo viršelius. Atgarsio sulaukė tokie jos darbai kaip visiškai nuoga ir nėščia aktorė Demi Moore, pieno vonioje panardinta Whoopi Goldberg ar menininkas Keithas Haringas, kuris portretui pozavo išpiešęs save kaip drobę.

Dokumentinio filmo kūrėjai akies krašteliu bando žvilgtelėti į legendinės fotografės pasaulį. Pavyzdžiui, ką ji pamena iš fotosesijos su Johnu Lennonu ir Yoko Ono, įvykusios 1980 m., likus vos keletui valandų iki dainininko žūties?

„Fotografuoti man visada patiko labiau nei taukšti apie meno rinką. O kalbėti apie nuotraukas mėgstu. Manau, kad visiems tai išeina į naudą“, – yra sakiusi fotografė.

10. „The True Cost“ (2015 m.)

Dažniausiai dokumentiniai filmai apie madą pabrėžia šios industrijos kūrybinę galią, aukština ekstravagantiškus estetus ir apsėstuosius stiliaus. Tačiau mados pasaulis turi ir tamsiąją pusę. Tam, kad vartotojas Niujorke ar Vilniuje galėtų įsigyti 20 eurų kainuojančius džinsus, skurdžiausiose šalyse purvinuose ir nesaugiuose fabrikuose, nepavydėtinomis sąlygomis darbininkai pluša už centus ir kartais netgi atsisveikina su gyvybe.

„Drabužiai yra komunikacijos priemonė, jais mes demonstruojame pasauliui save tokius, kokie norime būti matomi. Anksčiau mada pakluso tam tikrai sistemai, tačiau dabartinė mados industrija su tuo neturi nieko bendra. Šių laikų materializmas labai brangiai atsieina. Globalizacijos idėja atrodė sveikintina: Vakarų pasaulio vartotojai gaus pigių prekių, o neturtingų šalių gyventojams, gaminantiems tas prekes, atsiras proga daugiau uždirbti ir išsilaisvinti iš skurdo gniaužtų. Tačiau tol, kol bus galvojama vien apie pelną, nėra ko kalbėti nei apie žmogaus teises, nei apie tvarų verslo modelį“, – tikina dokumentiniame filme kalbinami pašnekovai.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Didžiausias Vilniaus bunkeris bus išsaugotas

Po nugriautais „Profsąjungų rūmais“ rastas bunkeris bus išsaugotas, nes jo griovimas grėstų paties Tauro...

Laisvalaikis
09:41
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Medijos – ir streso, ir atsipalaidavimo šaltinis Premium

Šiandieniame technologijų pasaulyje medijomis naudojamės vis daugiau, o prekių ženklams tai atveria didesnių...

Rinkodara
2019.11.11
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Iliustruotoji istorija: aferos baigėsi bankrotu 1

Apie greitą praturtėjimą nepajudinus nė piršto svajoja ir aukštuomenė, ir prastuomenė. Ankstesniais laikais...

Laisvalaikis
2019.11.10
„Social Media Fest 2019“: renka įtakingiausiuosius socialiniuose tinkluose

Socialinių tinklų atradimų festivalio „Social Media Fest 2019“ komisija įvertino Lietuvos influencerius,...

Rinkodara
2019.11.10
Moterys Lietuvos kino industrijoje. Kokia problema? Premium 1

Jei skaitote šio straipsnio pavadinimą ir jus ima šioks toks irzuliukas, kad šis tekstas apskritai...

Verslo klasė
2019.11.09
Baltijos šalių Jaunojo tapytojo prizas iškeliavo į Latviją

Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno pasaulio profesionalų, kolekcininkų ir mėgėjų smalsumas patenkintas: šių...

Laisvalaikis
2019.11.09
Mokslu grįstas apsipirkimo gidas: kaip neišleisti per daug 

Pasiklydę tarp lentynose sumaniai perdėliotų prekių, suvilioti akcijų, prisirinkę per daug ar ne to, ko iš...

Laisvalaikis
2019.11.09
LIONS prezidentas: mes – stiprūs, nes skirtingi Premium

1917 m. Melvinas Jonesas, garsus Čikagos verslininkas, draudikas, kartą per mėnesį lankydavosi verslininkų...

Verslo klasė
2019.11.09
Berlyno sienos griūties 30-metis: geležinė uždanga ir kiti piknikai Premium

Lygiai prieš 30 metų, 1989-ųjų lapkričio 9 d., griuvusi Berlyno siena iš esmės išjudino Rytų ir Vidurio...

Laisvalaikis
2019.11.09
„Fredos“ vadovas A. Ėmužis – apie baldų pramonės ateitį, robotus, vartojimą, lyderystę Premium 1

Antanas Ėmužis, vienos stambiausių šalyje baldų gamybos AB „Freda“ generalinis direktorius ir vienas...

Laisvalaikis
2019.11.08
Kampanija „Lietuvos DNR“ pelnė tarptautinį apdovanojimą

Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės inicijuota komunikacinė kampanija „Lietuvos DNR“...

Rinkodara
2019.11.08
„NAPA Baltic 2019“ – daugiausia laimėjimų Lietuvos dizaineriams

Kasmetiniuose Baltijos ir Šiaurės šalių pakuotės dizaino renginyje „NAPA Baltic 2019“ išrinkti geriausi...

Rinkodara
2019.11.07
„Vilniaus lapai“ kviečia kalbėtis apie istoriją

Lapkričio 7–10 d. sostinėje – vėl „Vilniaus lapai“. Vos ketvirtus metus rengiamas tarptautinis festivalis...

Laisvalaikis
2019.11.07
Kultūros ministras apie situaciją Zapyškyje: tai – labai agresyvus sprendimas 1

Aplinkos tvarkymo sprendimas šalia Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo yra agresyvus ir netinkamas, teigia Kultūros...

Verslo aplinka
2019.11.06
Vilniui – turizmo „Oskaras“ už „G-spot“ reklaminę kampaniją 4

Vilniaus turizmo rinkodaros kampanija „Vilnius – the G-spot of Europe“ (liet. „Vilnius – Europos G taškas“)...

Rinkodara
2019.11.06
„Vienos kėdės istorija“: neįgyvendinti lūkesčiai ir neplanuota pabaiga

Vilniaus Katedros aikštėje nuo rugsėjo vidurio vyksta paramos fondo „Mamų unija“ projektas „Vienos kėdės...

Rinkodara
2019.11.05
Rūkyti Neringos karšiai – Seimo rankose

Neringiškiai sujudo: jeigu nebus pakeisti įstatymai ar priimtos jų pataisos, kyla grėsmė išnykti pamario...

Laisvalaikis
2019.11.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau