10 dokumentinių filmų apie madą

Publikuota: 2015-12-25
Kadras iš kino filmo „Amžinai stilingos“ (angl. „Advanced Style“).
Kadras iš kino filmo „Amžinai stilingos“ (angl. „Advanced Style“).
 

Mados industrija žavi ir tuos išrinktuosius, kurie sukasi jos užkulisiuose, ir vartotojus. Daugelis trokšta bent akies krašteliu žvilgtelėti į spalvingą, pompastišką ir kruopščiai tamsiąją pusę slepiantį dizaino pasaulį, kuriame kunkuliuoja kūrėjų intrigos, kyla žvaigždės ir dūžta svajos. Radus laiko, siūlome pažiūrėti bent vieną iš dešimties dokumentinių filmų, kuriuose užfiksuotos mados istorijos nuotrupos.

1. „Unzipped“, (1995 m.)

Aukštosios mados dizaineris Isaacas Mizrahi ruošiasi pristatyti 1994-ųjų rudens kolekciją, kurioje, pasak paties amerikiečio, turi suspindėti holivudiškas eskimo įvaizdis, XX a. 8-ajame dešimtmetyje populiaraus TV serialo „The Mary Tyler Moore show“ karjerisčių stilius, pagardintas tokiais paslaptingais elementais kaip „dominuoti linkusi Hitchcocko moteris“.

Meno užkulisių chaose ir patariančių bei prieštaraujančių balsų kakofonijoje I. Mizrahi kuria, pirmyn vedamas įkvėpimo ir užsidegimo, pasakoja apie save, mados pasaulį, cituoja senus kino filmus, be kurių pats negali gyventi. Anot kritikų, filmo režisieriui Douglasui Keeve’ui puikiai pavyko užfiksuoti dizainerio emocinius palikimus bei nuopuolius ir sukurti taiklų vieno iškiliausių šių dienų mados kūrėjų portretą.

I. Mizrahi garsėja ne tik unikaliu mados pojūčiu, bet ir iškalba.

„Ar klausotės Handelio operų? Jis prirašė kokį tūkstantį, ar ne? Ir jos visos skamba panašiai. Kai pažvelgiu atgal į savo palikimą, kartais man atrodo, kad kūriau taip pat kaip jis, – yra sakęs amerikietis, įkvėpimo, kaip ir dauguma menininkų, ieškantis kasdienos mažmožiuose. – Klausiate, kaip aš tai darau? O man nekyla minties nedaryti! Nemanau, kad stilius gali atsirasti be įkvėpimo. Kai kuriu kolekciją, mane įkvepia daugybė mažmožių: gėlės spalva, drugelio sparnų forma, priešprieša, kurią kuria senas, aptrupėjęs daugiabučio fasadas šalia spindinčio dangoraižio.“

2. „Ultrasuade: In Search of Halston“, (2010 m.)

Amerikiečių dizaino legenda Roy Halstonas Frowickas (1932–1990 m.), geriau žinomas tiesiog kaip Halstonas, siūti išmoko iš savo mamos. 1953 m. Čikagoje jis atidarė skrybėlių parduotuvę, sulaukęs sėkmės 1957 m. persikėlė į Niujorką ir pradėjo dirbti pas moteriškų skrybėlaičių meistrę Lilly Dache. Po metų Halstoną įdarbino legendinė „Bergdorf Goodman“ mados parduotuvė, o 1961 m., kai Hastono kurta skrybėlaite per vyro inauguracijos ceremoniją pasipuošė Jacqueline Kennedy, jo darbus pažino visas pasaulis. Kai skrybėlaitės išėjo iš mados, Halstonas ėmėsi drabužių. Į mados pasaulio viršūnę dizaineris tarsi raketa iššovė XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Sakoma, kad jo sumeistrauti minimalistiniai, aiškių linijų, elegantiški, seksualūs, daugiausia – kašmyro ir dirbtinės zomšos (angl. ultrasuade) drabužiai, kuriais puošėsi to laikotarpio diskotekų pažibos, visiems laikams perrašė amerikietiškos mados taisykles. 1975 m. atsirado Halstono kvepalų linija, vėliau – drabužiai vyrams, dizainerio etikete pažymėti lagaminai, rankinės, apatiniai drabužiai ir patalynės linijos. Halstonas tituluojamas pirmuoju dizaineriu, sukūrusiu savo prekių ženklą. Pasišovusiam apžioti daugiau, nei pajėgia sukramtyti, dekadentiškajam Halstonui viršūnėje išsilaikyti nepavyko; ėmęs licencijuoti sako prekių ženklą, jis pamažu prarado kontrolę, pats nustojo kurti drabužius, pažymėtus vardinėmis etiketėmis, ir buvo atleistas. Halstonas mirė nuo plaučių vėžio ir AIDS komplikacijų 1990-aisiais.

3. „Bill Cunningham New York“ (2010 m.)

Kiekvieną rytą 86-erių Billas Cunninghamas išeina iš mažyčio buto „Carnegie Hall“ pastate, sėda ant dviračio, ant kaklo pasikabina fotoaparatą ir mina Niujorko gatvėmis, ieškodamas spalvingų, įspūdingų, įkvepiančių ar tiesiog elegantiškų asmenybių. Niujorkiečiai neįsivaizduoja miesto be šio fotografo, o mados didieji tikina, kad be B. Cunninghamo mados pasaulis nebūtų toks, koks yra.

„Mėgstu sakyti, kad mes visi rengiamės tik dėl Billo“, – atvirauja „Vogue“ redaktorė Anna Wintour.

B. Cunninghamas gimė Bostone ir 1948 m. metęs mokslus Harvarde apsigyveno Niujorke. Kurį laiką padirbęs reklamos srityje, B. Cunninghamas sugalvojo siūti skrybėles, tačiau pašauktas į kariuomenę verslą uždarė, o grįžęs pradėjo dirbti „Chicago Tribune“ žurnalistu. Sakoma, kad gatvės mada atsirado tada, kai B. Cunninghamas į rankas paėmė fotoaparatą. 1978 m. netyčia nufotografavęs Gretą Garbo, sumanė keletą madingų moterų fotografijų išspausdinti laikraštyje „The New York Times“ – taip leidinyje atsirado Cunninghamo fotografijų skiltis, gyvuojanti iki šių dienų.

„Geriausi madų šou visada vyko ir vyks gatvėse“, – įsitikinęs kūrėjas.

Nors Billas buvo pirmasis, ėmęs fotografuoti žinomas asmenybes be išankstinio jų sutikimo, jis niekada joms neįkyrėdavo, nepersekiodavo, tiesiog fiksuodavo gatvės stilių. Pats fotografas pabrėžia iš minios mėgstantis išskirti tuos, kurie savitą stilių kuria patys, nepadedami profesionalių stilistų ir aklai nesekdami naujausių mados tendencijų. Už savo nuotraukas Billas negauna atlygio, ir tai suteikia jam laisvę.

„Supranti, vaikeli, kai neimi pinigų, žmonės negali tau nurodinėti, ką daryti“, – interviu CNN yra sakęs didmiesčio mados metraštininkas.

4. „Diana Vreeland: the Eye Has to Travel“ (2011 m.)

Dabar visi mados redaktoriai traktuojami kaip mados diktatoriai, įžymybės ir, sąmoningai ar ne, siekia ironiško Annos Wintour statuso. O prieš tai, sako kritikai, tebuvo viena mados redaktorė – Diana Vreeland. Ji draugavo su Coco Chanel, Wallis Simpson, Andy Warholu, Jacku Nicholsonu, stojusi prie „Harper’s Bazaar“ (redakcijoje dirbo 1936–1962 m.) ir „Vogue“ (1962–1971 m.) vairo sukūrė iki šių dienų aktualią mados leidinių koncepciją, revoliucingai pakeitė Metropolitano muziejaus Kostiumų institutą ir niekada neatsisakydavo pareikšti nuomonės įvairiausiais klausimais. Savo gyvenimą pašėlusioji D. Vreeland vadino fakcija – fikcijos ir faktų deriniu, nes, pasak jos, „kodėl nepagražinus istorijos, kad ji taptų įdomesnė?“

„Mane visada žavėjo absurdas, prabanga ir snobizmas, besipilantis iš mados žurnalų puslapių. Žinoma, tai ne kiekvienam. Tačiau aš gyvenau tuo, ir ne tik dirbdama žurnaluose. Tokiame pasaulyje pradėjau gyventi daug anksčiau, nes maniau, kad jam priklausau – bent jau savo vaizduotėje“, – yra sakiusi D. Vreeland.

5. „Scatter My Ashes at Bergdorfs“ (2013 m.)

Prabangos sinonimu tapusio prekybos centro istorija prasidėjo 1899 m., kai išeivis iš Prancūzijos Hermanas Bergdorfas Manhatano centre Niujorke įkūrė siuvyklą. H. Bergdorfo pameistriu tapo 23-ejų žydų kilmės prekiautojas Edwinas Goodmanas, jis per dvejus metus sutaupė tiek, kad tapo verslo dalininku, o 1901 m. siuvykla ir parduotuvė buvo pervadinta „Bergdorf Goodman“. Prabėgus keleriems metams, „Bergdorf Goodman“ persikėlė į Fifth Avenue gatvę, E. Goodmanas išpirko visą verslą, o po keleto metų ėmė ne tik siūti drabužius damoms, bet ir pristatė jau pasiūtų drabužių kolekcijas. Edwino sūnus Andrew, ėmęs vadovauti parduotuvei, ją dar labiau išplėtė. Vėliau parduotuvė keitė šeimininkus, o šiuo metu priklauso „TPG Capital“ ir „Walburg Pincus“. Metams bėgant, keitėsi „Bergdorf Goodman“ savininkai, tačiau klientai liko ištikimi. Dokumentiniame filme tokios asmenybės kaip Oscaras de la Renta, Tomas Fordas, Diane von Furstenberg ir Karlas Lagerfeldas pasakoja, kokią įtaką mados pasauliui padarė „Bergdorf Goodman“, be kurios neįsivaizduojamas Niujorko peizažas ir tūkstančių mados kūrėjų svajonių sąrašas.

„Jeigu tavo drabužių nėra „Bergdorf Goodman“ parduotuvėje, tu neturi ateities“, – susumuoja I. Mizrahi.

6. „Secrets of Selfridges“ (2013 m.)

Niujorkas turi „Bergdorf Goodman“, o Londonas – „Selfridges“. Prekybos centrą 1909 m. įkūrė amerikietis vizionierius Harry Gordonas Selfridge’as, kurio sėkmės ir skandalingo gyvenimo istorija ilgą laiką buvo užmiršta. Verslininko, kurį biografė Lindy Woodhead vadina „genijumi nuo 8 val. ryto iki 5 val. vakaro ir visišku kvailiu savaitgaliais“, istoriją kūrybiškai nupasakojo britų serialas „Ponas Selfridžas“ (angl. „Mr. Selfridge“). H. Selfridge’as pirmasis sugalvojo apsipirkimo patirtį paversti „teatru“, pavyzdžiui, savo parduotuvėje eksponavo aviacijos pionieriaus Louis Blériot lėktuvą, kurio pamatyti į „Selfridges“ susirinko daugiau kaip 150.000 smalsuolių. H. Selfridge’as sumąstė frazę „pirkėjas visada teisus“, o kilus karui dirbo režimu „verslas nesustoja“ (angl. „business as usual“). Jis neskirstė darbuotojų pagal lytį, todėl „Selfridges“ liftininkėmis bei vairuotojomis dirbo ir moterys, parduotuvėje taikė akcijas ir prabangos prekes derino su tokiomis, kurios būtų įkandamos mažesnes pajamas gaunantiems pirkėjams. Pavyzdžiui, 1911 m. žemesniajame aukšte atidarytame „Bargain Basement“ skyriuje buvo prekių namų šeimininkėms, kurios nori sutaupyti.

BBC dokumentinio filmo kūrėjai įsigilino ir į paties prekybos centro finansinės sėkmės paslaptis, jo įtakos mastą Didžiosios Britanijos mados pasauliui ir šių laikų prekybos centrų koncepcijai.

7. „Chasing Beauty“ (2013 m.)

Mados pasaulis – ne tik gražus, bet ir pavojingas daugiamilijonis verslas, kuriame nėra vietos vidutinybėms. Tokį jį mano dokumentinio filmo „Chasing Beauty“ kūrėjai, nusprendę nupūsti aukso dulkes nuo prabanga tviskančios rinkos ir supažindinti su jos kasdienybe. Ar tikrai mada ir grožis verti kainos, kurią tenka mokėti norintiems įsitvirtinti šioje industrijoje? Taip mano tūkstančiai viltimi trykštančių naujokų, kurie kasmet žengia ant podiumų, mėgindami tapti naujosiomis Cindy Crawford ar Naomi Campbell. Tačiau kiek tenka sumokėti ir ką paaukoti dėl sėkmės? Ir ar ilgai tokia karjera tęsiasi?

„Šitas verslas neturi nei sąžinės, nei jausmų. Jūs paprasčiausiai niekam nerūpite“, – sako viena režisieriaus Brento Huffo filme kalbinama manekenė.

8. „Advanced Style“ (2014 m.)

Filmo centre – septynios įspūdingos, ekstravagantiškos Niujorko damos, net šiame megapolyje išsiskiriančios stiliaus pojūčiu bei originalumu. Šioms moterims, kurių amžius kuriant filmą buvo nuo 62 iki 95 metų, Niujorko gatvės yra tarsi podiumas, kuriame galima demonstruoti pasitikėjimą savimi ir visam pasauliui įrodyti, kad amžius tėra skaičius asmens dokumentuose. „Advanced Style“ kūrėjų–mados tinklaraštininko Ari Setho Coheno ir Niujorke kuriančios lietuvės Linos Plioplytės – darbą vienas kritikas apibūdino kaip sintezę tarp Weso Andersono filmų ir „Vogue“ fotosesijos.

„Filmo stiliumi ir spalvų palete norėjau perteikti tekstūras, atspalvius, prabangą ir joiedevivre, kurio herojėms tikrai netrūksta. Šitas filmas – intymus septynių damų portretas, todėl kamera nuo jų beveik neatsitraukia. Žinoma, norėjau parodyti ir spalvingas bei gyvybingas jų gyvenamąsias erdves. Man taip pat buvo svarbu, kad dokumentika išliktų moderni ir judri, kad ji atskleistų ir švęstų šių moterų kasdienybę šiuolaikiniame Niujorke ir netarnautų kaip nostalgiškas prisiminimų rinkinys“, – interviu dokumentinių filmų tinklaraščiui „Strictly Docs“ sakė filmo režisierė L. Plioplytė.

9. „Annie Leibovitz: Life Through a Lens“ (2007 m.)

Viena geriausių portreto meistrių pasaulyje vadinama Annie Leibovitz gimė 1949 m. spalio 2-ąją, Konektikute. Savo fotografijos stilių – ryškių spalvų ir netikėtų pozų derinį – ji atrado 1970-aisiais pradėjusi dirbti „Rolling Stone“ žurnale. Vos dvejus metus padirbėjusi leidinyje, 23 metų Annie tapo fotografijos skyriaus vadove ir dirbo jame dar 10 metų. 1983 m. pradėjusi dirbti „Vogue“, A. Leibovitz fotografavo prezidentus, literatūros ikonas ir paauglių dievaičius, neretai kūrė ne tik išsiskiriančius, bet ir šokiruojančius žurnalo viršelius. Atgarsio sulaukė tokie jos darbai kaip visiškai nuoga ir nėščia aktorė Demi Moore, pieno vonioje panardinta Whoopi Goldberg ar menininkas Keithas Haringas, kuris portretui pozavo išpiešęs save kaip drobę.

Dokumentinio filmo kūrėjai akies krašteliu bando žvilgtelėti į legendinės fotografės pasaulį. Pavyzdžiui, ką ji pamena iš fotosesijos su Johnu Lennonu ir Yoko Ono, įvykusios 1980 m., likus vos keletui valandų iki dainininko žūties?

„Fotografuoti man visada patiko labiau nei taukšti apie meno rinką. O kalbėti apie nuotraukas mėgstu. Manau, kad visiems tai išeina į naudą“, – yra sakiusi fotografė.

10. „The True Cost“ (2015 m.)

Dažniausiai dokumentiniai filmai apie madą pabrėžia šios industrijos kūrybinę galią, aukština ekstravagantiškus estetus ir apsėstuosius stiliaus. Tačiau mados pasaulis turi ir tamsiąją pusę. Tam, kad vartotojas Niujorke ar Vilniuje galėtų įsigyti 20 eurų kainuojančius džinsus, skurdžiausiose šalyse purvinuose ir nesaugiuose fabrikuose, nepavydėtinomis sąlygomis darbininkai pluša už centus ir kartais netgi atsisveikina su gyvybe.

„Drabužiai yra komunikacijos priemonė, jais mes demonstruojame pasauliui save tokius, kokie norime būti matomi. Anksčiau mada pakluso tam tikrai sistemai, tačiau dabartinė mados industrija su tuo neturi nieko bendra. Šių laikų materializmas labai brangiai atsieina. Globalizacijos idėja atrodė sveikintina: Vakarų pasaulio vartotojai gaus pigių prekių, o neturtingų šalių gyventojams, gaminantiems tas prekes, atsiras proga daugiau uždirbti ir išsilaisvinti iš skurdo gniaužtų. Tačiau tol, kol bus galvojama vien apie pelną, nėra ko kalbėti nei apie žmogaus teises, nei apie tvarų verslo modelį“, – tikina dokumentiniame filme kalbinami pašnekovai.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Kultūros ministerija nori ketvirtos viceministro pareigybės

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už...

Laisvalaikis
2020.01.14
Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis stabdo Manilos oro uosto darbą

Gyvybę sekmadienį pradėjęs rodyti Taalio ugnikalnis Filipinuose įsismarkavo ir ėmė spjaudyti lava. CNN...

Laisvalaikis
2020.01.13
Tarp meilės ir neapykantos: kaip pasaulis vertina D. Trumpą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pačiose Valstijose vertinamas labai prieštaringai. Nauja nepriklausomo...

Laisvalaikis
2020.01.13
Iliustruotoji istorija: Didysis Benas Premium

1834 m. Didžiosios Britanijos parlamente kilęs didelis gaisras atvėrė kelią žymiojo Londono bokšto – Didžiojo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Influencerių rinkodara: nuo Makaliaus iki A. Tapino 1

Žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ nuomonės formuotojų tyrimas rodo, kad populiariausios temos,...

Rinkodara
2020.01.12
Iliustruotoji istorija: karas ir technologijų šuolis Premium

Kai Pirmojo pasaulinio karo šūviai apkasuose galop nutilo, į pasaulį atėjo daugybė svarbių išradimų,...

Laisvalaikis
2020.01.12
Penkios milijardierių sėkmės pamokos Premium

Svetainė CNBC skaičiuoja, jog 2019-aisias pasaulyje buvo apie 2.604 milijardierių, t. y. apie 0.0002%...

Laisvalaikis
2020.01.12
Architektas A. Gučas: kažin, ar Vilnius dabar patektų į UNESCO sąrašą Premium 6

2019 m. gruodį sukako 25-eri metai, kai Vilniaus istorinis centras, pirmasis objektas Baltijos šalyse, buvo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Lietuviai jaučiasi laimingiausi nuo 2008 m. krizės laikmečio 2

„Žmogaus studijų centro“ atliekama Lietuvos emocinės būsenos stebėsena rodo, 2019 m. Lietuva jautėsi kaip...

Rinkodara
2020.01.11
Dirbtinio intelekto kūrėjas G. Pekšys: mokslas yra verslo daugiklis Premium

Gediminas Pekšys, matematikas, dirbtinio intelekto sprendimus medicinai kuriančio startuolio „Oxipit“ vadovas...

Laisvalaikis
2020.01.11
„Toyota“ statys ateities miestą 1

Išgirdę pavadinimą „Toyota“, daugybė žmonių įsivaizduoja ne ką kitą, kaip automobilį, kartais – LEAN sistemą.

Laisvalaikis
2020.01.10
Vilniuje nuspręsta statyti paminklą Antanui Smetonai

Premjeras Saulius Skvernelis sudarė darbo grupę paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos...

Laisvalaikis
2020.01.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau