Gerumo negali būti per daug

Publikuota: 2015-12-20
„Socialinių problemų turime labai daug ir jų visų labdaros akcijomis neišspręsime“, – įsitikinusi Rasa Kuodytė-Kazielienė, psichologė, visuomenės sveikatos specialistė.  Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Socialinių problemų turime labai daug ir jų visų labdaros akcijomis neišspręsime“, – įsitikinusi Rasa Kuodytė-Kazielienė, psichologė, visuomenės sveikatos specialistė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Beveik tuo pat metu, kai par­duo­tu­vių lentynose Vėlinių pre­­kes pa­keičia kalėdinės, Lie­tu­voje pra­sideda labdaros ak­cijų ma­ra­to­nas. Ren­ginių ir inicia­tyvų kasmet vis dau­gėja, tad spau­dimo paaukoti bent keletą eurų tiems, kuriems jų la­biausiai rei­kia, neatlaiko net di­džiausi kieta­šir­džiai. Apie šį reiš­kinį kalbamės su Rasa Kuodyte-Ka­zie­liene, psi­cho­loge, visuomenės svei­katos spe­cialiste, viešosios įstaigos Hu­ma­nizmo centro direktore.

Pasak jos, gruodį daugelį žmonių užplūstantis gerumas susijęs su tuo, kad esame socialios būtybės, mus veikia papročiai ir tradicijos. „Šiuo atveju kalbame apie krikščionišką Advento tradiciją. Tai – rimties, dvasinio apsivalymo metas. Natūralu, kad mažiau linksminamės, daugiau laiko skiriame apmąstymams, savivokai“, – dėsto p. Kuodytė-Kazielienė.

Manipuliuoja būsena

Pasak jos, nieko keista, kad, pasigilinę į save, pajuntame egzistencinį nerimą. Pradedame jausti kaltę, kad per darbus ir nuolatinį skubėjimą užmiršome pasirūpinti kitais. Atlikdami gerą darbą, pavyzdžiui, paaukodami bent kelis eurus socialiai remtiniems ar sunkiai sergantiems žmonėms, mes siekiame dvasinės ramybės, jaučiamės, tarsi grąžintume per metus susikaupusias „gerumo“ skolas. „Dovanojimo tradicija atsirado dėl tos pačios priežasties. Dovanomis atkreipiame savo dėmesį į kitus, dalijamės džiaugsmu, suteikiame vieni kitiems gerų emocijų“, – teigia psichologė.

Pasak jos, pasitelkdami reklamą per Kalėdų šventes mūsų psichologiniu nusiteikimu manipuliuoja ne tik prekybininkai, bet ir labdaros akcijų organizatoriai. „Pastaruoju metu televizijos nebežiūriu, bet jau anksčiau esu pastebėjusi, kad prieš Kalėdas rengiama daug projektų, per kuriuos akcentuojami globos namuose augantys ar sunkiomis ligomis sergantys vaikai, vieniši seneliai ir t. t. Televizijoje rodomi vaizdai žadina mums gailestį. Gal kai kurie išsiųsdami SMS už porą eurų bent trumpam pajunta kokį nors palengvėjimą ir tai tikrai nėra blogai, nes visgi žmogus atlieka gerą darbą“, – kalba p. Kuodytė-Kazielienė.

Akcijos stiprina visuomenę

Ponia Rasa linkusi manyti, kad per televiziją rodomi labdaros koncertai, kurių metu prašoma aukoti, atneša ne tik apčiuopiamą materialinę, bet ir dvasinę naudą – žmonės bent paklauso muzikos, užuot stebėję bukinančias kriminalines laidas, kuriose vyrauja siužetai apie užribyje atsidūrusius tautiečius.

„Negalima sakyti, kad tokios akcijos – neigiamas reiškinys. Dalijimasis, solidarumas stiprina visuomenę. Tik aš būčiau už tai, kad vieni kitiems geresni būtume visus metus, ne tik gruodį“, – teigia ji.

Moteris atkreipia dėmesį, kad brandžiose Vakarų Europos visuomenėse aukojimo tradicija gyva visus metus. Žinoma, gruodį kampanijos, kviečiančios aukoti, ten irgi aktyvesnės, tai veikiausiai lemia tos pačios krikščioniškos tradicijos.

Ji pastebi tendenciją, kad vis daugiau žmonių ne aukoja pinigų organizacijoms, o patys susiranda visuomenės narius, kuriems reikia vienokios ar kitokios pagalbos.

„Daugelis nori tiesioginio grįžtamojo ryšio, elementarios padėkos, jiems neužtenka televizoriaus ekrane besisukančių skaičių ar SMS su padėka. Be to, taip jie patys gali kontroliuoti, kad pinigai būtų naudojami tikslingai“, – sako ji.

Ne viskas reikšminga

Pasak pašnekovės, natūralu, kad pasitaiko atvejų, kai parama pasiekia ne tuos, kuriems ji būtina, bet to nereikėtų sureikšminti. Taip pat nereikėtų pernelyg nusiminti, jeigu žmogus, gavęs paramą ar dovaną, ima purkštauti, kad gavo ne visai tai ar ne tiek, kiek jam reikėjo.

„Tokiais atvejais reikia pasakyti, kad padedi tiek, kiek gali, – neprivalai tenkinti visų jo poreikių, nes pats sunkiai dirbi, kad išlaikytum save ar šeimą, sumokėtum mokesčius. Atsakomybė turi būti abipusė. Aš duodu, tu imi. Neimsi tu, duosiu kitam. Kitaip tariant, dalijimasis neturi virsti kokiomis nors prievolėmis, įsipareigojimais“, – įsitikinusi p. Rasa.

Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad tikrai ne visos gražios iniciatyvos yra reikšmingos ir svarbios. Ji sako nesuprantanti garsenybių, rengiančių labdaros renginius, kuriuose surenkama vos keli šimtai eurų. „Matyt, tos žvaigždės nėra jau tokios didelės, jei sugeba tik tiek nuveikti. Tokias sumas galima surinkti vieną vakarą nepavakarieniavus restorane su draugų kompanija. Susidaro įspūdis, kad tokie vakarėliai, į kuriuos susirenka vis tie patys veidai, yra tik dar viena proga atkreipti į save dėmesį. Tie, kurie aukoja nuoširdžiai, tai daro tyliai, be didelės reklamos ir visus metus“, – dėsto p. Kuodytė-Kazielienė.

Ar nėra taip, kad, gausiai aukodami visokioms organizacijoms ar pavieniams asmenims, mes perkeliame ant savo pečių problemas, kurias turėtų spręsti valstybė? „Mes ir patys esame tos valstybės dalis, tad atsakomybe reikia dalytis. Tačiau sutinku su jumis, kad socialinių problemų turime labai daug ir jų visų labdaros akcijomis neišspręsime. Deja, bet žmonės mūsų šalyje iš tiesų dar nesijaučia saugiai – tai rodo ir nemažėjanti emigracija“, – kalba specialistė.

Ką daryti, kad valdžioje esantys žmonės skirtų daugiau dėmesio socialinėms problemoms ir nereikėtų jų spręsti patiems aukojant sunkiai uždirbtus pinigus? „Raginčiau aktyviau dalyvauti šalies politiniame gyvenime. Neužtenka balsuoti per rinkimus. Reikėtų stebėti, ar politikai vykdo savo rinkimų pažadus. Kita vertus, daugelis lietuvių sunkiai dirba, todėl grįžę į namus vakarais mažiausiai nori galvoti apie politiką. Nusiųsti SMS ir paaukoti kelis eurus paprasčiau nei parašyti laišką Seimo nariui, siekiant paveikti kokį nors valdžios sprendimą. Taip ir susidaro uždaras ratas“, – sako p. Kuodytė-Kazielienė.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kainodaros ekspertė I. Radavičienė: manipuliuoti vartotojo emocijomis – ne visada blogai Premium

Indrę Radavičienę, elgsenos kainodaros ekspertę ir rinkodaros strategę, į pokalbį kviečiuosi bene pirmąją...

Laisvalaikis
11:29
Venecijos bienalė: sirgalių reikia ir sportui, ir menui

Ar jau atkreipėte dėmesį į reklaminius stendus gatvėse „Ir menui reikia sirgalių“, kuriuose žinomi Lietuvos...

Laisvalaikis
2019.04.24
Paryžiaus katedrai atstatyti – nuo 3D technologijų iki žaidimo „Assassin’s Creed“ Premium

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad nuo gaisro nukentėjusi Paryžiaus Dievo Motinos...

Laisvalaikis
2019.04.23
Nepalas matuos, ar nenutrupėjo Everesto viršukalnė

Nepalas į Everestą siunčia tyrinėtojų komandą, kurios užduotis bus pamatuoti, ar aukščiausias pasaulio kalnas...

Laisvalaikis
2019.04.22
I. Kantas šaldytuve ieško pieno Premium

Pats Immanuelis Kantas (1724–1804 m.) manė, kad jo protėviai buvo škotai. Ilgą laiką šitokia filosofo...

Verslo klasė
2019.04.22
200 metų buvęs pamirštas paveikslas eksponuojamas Vilniuje 1

Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) eksponuojamas VU Piešimo ir tapybos katedros

Laisvalaikis
2019.04.22
Mokytis, mokytis. Bet kitaip 6

Vieną dieną man Brigita pasakė, kad nori pasikalbėti. Net nežinau, kaip čia taip išėjo – tiesiog ėmė ir...

Verslo klasė
2019.04.22
Paskui Japoniją išvykimo mokestį turistams įveda ir Malaizija 2

Vis daugiau valstybių nori rinkti mokesčius iš turistų ne tik jiems šalyje būnant, bet ir tuomet, kai...

Paslaugos
2019.04.22
„Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja: verslo eksperimentas – uždegti mokslu vaikus Premium

Renata Česūnienė, MB „Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja, pasitinka savo laboratorijoje. Stalas čia nukrautas...

Laisvalaikis
2019.04.19
Išsiaiškino, kur Shakespeare‘as rašė „Romeo ir Džiuljetą“

Britų istorikas Geoffrey‘is Marshas sako nustatęs, kur gyveno Williamas Shakespeare‘as (1564-1616 m.), kai...

Laisvalaikis
2019.04.17
Jei į Prezidentus kandidatuotų robotas

Vilniuje veikiantis privatus MO muziejus, atkreipdamas dėmesį į balandžio pradžioje atidarytą naują didžiąją...

Laisvalaikis
2019.04.17
Dievo Motinos katedrai verslas aukoja milijonus 2

Nacionaline tragedija vadinamas Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras sujaudino ne tik tikinčiųjų širdis.

Laisvalaikis
2019.04.17
Futurologas Ch. Kutarna: naujame pasaulyje senos tiesos negalioja Premium

Futurologas dr. Chrisas Kutarna į interviu atvyko beveik parą keliavęs iš Naujosios Zelandijos – per Dohą, o...

Laisvalaikis
2019.04.16
NTAKD riboja tarptautinių „Vyno dienų“ reklamą Premium 8

Didžiausią Baltijos ir Šiaurės Europos šalių vyno parodą „Vyno dienos“ rengiantis „Vyno klubas“ pranešė, jog...

Laisvalaikis
2019.04.16
Paryžiaus katedra: kas prarasta ir kas laukia 7

Pirmadienio vakarą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą niokojusį gaisrą pavyko numalšinti. Nors sudegė visas...

Laisvalaikis
2019.04.16
Kakė Makė eina į „Akropolius“ 9

„Alma littera“ pranešė plečianti savo valdomo „Kakės Makės“ prekės ženklo pasaulį – rugpjūtį Vilniaus ir...

Laisvalaikis
2019.04.15
Graikija ir Turkija turistams atvers senovinių laivų sudužimo vietas

Graikija ir Turkija turistams – nardytojams rengiasi atverti naujus povandeninės archeologijos lobynus.

Paslaugos
2019.04.15
Kelionės verslo reikalais – ne į sveikatą 1

Darbo reikalais dažnai keliaujantys žmonės retai kalba apie tokių išvykų romantiką, jiems tai – neišvengiama...

Laisvalaikis
2019.04.14
1940-ųjų ruduo – kelias į „Barbarossą“ Premium

Vos spėjus Vokietijai sutriuškinti Prancūziją ir išmesti iš žemyno britus, 1940 m. vasarą pasaulis ėmėsi...

Verslo klasė
2019.04.13
Savaitgalis Birštone: ką aplankyti ir kokių pramogų siūlo kurortas 5

Birštoną galima vadinti etaloniniu sėkmės pavyzdžiu: dar prieš penkerius metus kaip galimą kurortą poilsiui...

Laisvalaikis
2019.04.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau