Gerumo negali būti per daug

Publikuota: 2015-12-20
„Socialinių problemų turime labai daug ir jų visų labdaros akcijomis neišspręsime“, – įsitikinusi Rasa Kuodytė-Kazielienė, psichologė, visuomenės sveikatos specialistė.  Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Socialinių problemų turime labai daug ir jų visų labdaros akcijomis neišspręsime“, – įsitikinusi Rasa Kuodytė-Kazielienė, psichologė, visuomenės sveikatos specialistė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Beveik tuo pat metu, kai par­duo­tu­vių lentynose Vėlinių pre­­kes pa­keičia kalėdinės, Lie­tu­voje pra­sideda labdaros ak­cijų ma­ra­to­nas. Ren­ginių ir inicia­tyvų kasmet vis dau­gėja, tad spau­dimo paaukoti bent keletą eurų tiems, kuriems jų la­biausiai rei­kia, neatlaiko net di­džiausi kieta­šir­džiai. Apie šį reiš­kinį kalbamės su Rasa Kuodyte-Ka­zie­liene, psi­cho­loge, visuomenės svei­katos spe­cialiste, viešosios įstaigos Hu­ma­nizmo centro direktore.

Pasak jos, gruodį daugelį žmonių užplūstantis gerumas susijęs su tuo, kad esame socialios būtybės, mus veikia papročiai ir tradicijos. „Šiuo atveju kalbame apie krikščionišką Advento tradiciją. Tai – rimties, dvasinio apsivalymo metas. Natūralu, kad mažiau linksminamės, daugiau laiko skiriame apmąstymams, savivokai“, – dėsto p. Kuodytė-Kazielienė.

Manipuliuoja būsena

Pasak jos, nieko keista, kad, pasigilinę į save, pajuntame egzistencinį nerimą. Pradedame jausti kaltę, kad per darbus ir nuolatinį skubėjimą užmiršome pasirūpinti kitais. Atlikdami gerą darbą, pavyzdžiui, paaukodami bent kelis eurus socialiai remtiniems ar sunkiai sergantiems žmonėms, mes siekiame dvasinės ramybės, jaučiamės, tarsi grąžintume per metus susikaupusias „gerumo“ skolas. „Dovanojimo tradicija atsirado dėl tos pačios priežasties. Dovanomis atkreipiame savo dėmesį į kitus, dalijamės džiaugsmu, suteikiame vieni kitiems gerų emocijų“, – teigia psichologė.

Pasak jos, pasitelkdami reklamą per Kalėdų šventes mūsų psichologiniu nusiteikimu manipuliuoja ne tik prekybininkai, bet ir labdaros akcijų organizatoriai. „Pastaruoju metu televizijos nebežiūriu, bet jau anksčiau esu pastebėjusi, kad prieš Kalėdas rengiama daug projektų, per kuriuos akcentuojami globos namuose augantys ar sunkiomis ligomis sergantys vaikai, vieniši seneliai ir t. t. Televizijoje rodomi vaizdai žadina mums gailestį. Gal kai kurie išsiųsdami SMS už porą eurų bent trumpam pajunta kokį nors palengvėjimą ir tai tikrai nėra blogai, nes visgi žmogus atlieka gerą darbą“, – kalba p. Kuodytė-Kazielienė.

Akcijos stiprina visuomenę

Ponia Rasa linkusi manyti, kad per televiziją rodomi labdaros koncertai, kurių metu prašoma aukoti, atneša ne tik apčiuopiamą materialinę, bet ir dvasinę naudą – žmonės bent paklauso muzikos, užuot stebėję bukinančias kriminalines laidas, kuriose vyrauja siužetai apie užribyje atsidūrusius tautiečius.

„Negalima sakyti, kad tokios akcijos – neigiamas reiškinys. Dalijimasis, solidarumas stiprina visuomenę. Tik aš būčiau už tai, kad vieni kitiems geresni būtume visus metus, ne tik gruodį“, – teigia ji.

Moteris atkreipia dėmesį, kad brandžiose Vakarų Europos visuomenėse aukojimo tradicija gyva visus metus. Žinoma, gruodį kampanijos, kviečiančios aukoti, ten irgi aktyvesnės, tai veikiausiai lemia tos pačios krikščioniškos tradicijos.

Ji pastebi tendenciją, kad vis daugiau žmonių ne aukoja pinigų organizacijoms, o patys susiranda visuomenės narius, kuriems reikia vienokios ar kitokios pagalbos.

„Daugelis nori tiesioginio grįžtamojo ryšio, elementarios padėkos, jiems neužtenka televizoriaus ekrane besisukančių skaičių ar SMS su padėka. Be to, taip jie patys gali kontroliuoti, kad pinigai būtų naudojami tikslingai“, – sako ji.

Ne viskas reikšminga

Pasak pašnekovės, natūralu, kad pasitaiko atvejų, kai parama pasiekia ne tuos, kuriems ji būtina, bet to nereikėtų sureikšminti. Taip pat nereikėtų pernelyg nusiminti, jeigu žmogus, gavęs paramą ar dovaną, ima purkštauti, kad gavo ne visai tai ar ne tiek, kiek jam reikėjo.

„Tokiais atvejais reikia pasakyti, kad padedi tiek, kiek gali, – neprivalai tenkinti visų jo poreikių, nes pats sunkiai dirbi, kad išlaikytum save ar šeimą, sumokėtum mokesčius. Atsakomybė turi būti abipusė. Aš duodu, tu imi. Neimsi tu, duosiu kitam. Kitaip tariant, dalijimasis neturi virsti kokiomis nors prievolėmis, įsipareigojimais“, – įsitikinusi p. Rasa.

Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad tikrai ne visos gražios iniciatyvos yra reikšmingos ir svarbios. Ji sako nesuprantanti garsenybių, rengiančių labdaros renginius, kuriuose surenkama vos keli šimtai eurų. „Matyt, tos žvaigždės nėra jau tokios didelės, jei sugeba tik tiek nuveikti. Tokias sumas galima surinkti vieną vakarą nepavakarieniavus restorane su draugų kompanija. Susidaro įspūdis, kad tokie vakarėliai, į kuriuos susirenka vis tie patys veidai, yra tik dar viena proga atkreipti į save dėmesį. Tie, kurie aukoja nuoširdžiai, tai daro tyliai, be didelės reklamos ir visus metus“, – dėsto p. Kuodytė-Kazielienė.

Ar nėra taip, kad, gausiai aukodami visokioms organizacijoms ar pavieniams asmenims, mes perkeliame ant savo pečių problemas, kurias turėtų spręsti valstybė? „Mes ir patys esame tos valstybės dalis, tad atsakomybe reikia dalytis. Tačiau sutinku su jumis, kad socialinių problemų turime labai daug ir jų visų labdaros akcijomis neišspręsime. Deja, bet žmonės mūsų šalyje iš tiesų dar nesijaučia saugiai – tai rodo ir nemažėjanti emigracija“, – kalba specialistė.

Ką daryti, kad valdžioje esantys žmonės skirtų daugiau dėmesio socialinėms problemoms ir nereikėtų jų spręsti patiems aukojant sunkiai uždirbtus pinigus? „Raginčiau aktyviau dalyvauti šalies politiniame gyvenime. Neužtenka balsuoti per rinkimus. Reikėtų stebėti, ar politikai vykdo savo rinkimų pažadus. Kita vertus, daugelis lietuvių sunkiai dirba, todėl grįžę į namus vakarais mažiausiai nori galvoti apie politiką. Nusiųsti SMS ir paaukoti kelis eurus paprasčiau nei parašyti laišką Seimo nariui, siekiant paveikti kokį nors valdžios sprendimą. Taip ir susidaro uždaras ratas“, – sako p. Kuodytė-Kazielienė.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Kultūros ministerija nori ketvirtos viceministro pareigybės

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už...

Laisvalaikis
2020.01.14
Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis stabdo Manilos oro uosto darbą

Gyvybę sekmadienį pradėjęs rodyti Taalio ugnikalnis Filipinuose įsismarkavo ir ėmė spjaudyti lava. CNN...

Laisvalaikis
2020.01.13
Tarp meilės ir neapykantos: kaip pasaulis vertina D. Trumpą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pačiose Valstijose vertinamas labai prieštaringai. Nauja nepriklausomo...

Laisvalaikis
2020.01.13
Iliustruotoji istorija: Didysis Benas Premium

1834 m. Didžiosios Britanijos parlamente kilęs didelis gaisras atvėrė kelią žymiojo Londono bokšto – Didžiojo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Influencerių rinkodara: nuo Makaliaus iki A. Tapino 1

Žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ nuomonės formuotojų tyrimas rodo, kad populiariausios temos,...

Rinkodara
2020.01.12
Iliustruotoji istorija: karas ir technologijų šuolis Premium

Kai Pirmojo pasaulinio karo šūviai apkasuose galop nutilo, į pasaulį atėjo daugybė svarbių išradimų,...

Laisvalaikis
2020.01.12
Penkios milijardierių sėkmės pamokos Premium

Svetainė CNBC skaičiuoja, jog 2019-aisias pasaulyje buvo apie 2.604 milijardierių, t. y. apie 0.0002%...

Laisvalaikis
2020.01.12
Architektas A. Gučas: kažin, ar Vilnius dabar patektų į UNESCO sąrašą Premium 6

2019 m. gruodį sukako 25-eri metai, kai Vilniaus istorinis centras, pirmasis objektas Baltijos šalyse, buvo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Lietuviai jaučiasi laimingiausi nuo 2008 m. krizės laikmečio 2

„Žmogaus studijų centro“ atliekama Lietuvos emocinės būsenos stebėsena rodo, 2019 m. Lietuva jautėsi kaip...

Rinkodara
2020.01.11
Dirbtinio intelekto kūrėjas G. Pekšys: mokslas yra verslo daugiklis Premium

Gediminas Pekšys, matematikas, dirbtinio intelekto sprendimus medicinai kuriančio startuolio „Oxipit“ vadovas...

Laisvalaikis
2020.01.11
„Toyota“ statys ateities miestą 1

Išgirdę pavadinimą „Toyota“, daugybė žmonių įsivaizduoja ne ką kitą, kaip automobilį, kartais – LEAN sistemą.

Laisvalaikis
2020.01.10
Vilniuje nuspręsta statyti paminklą Antanui Smetonai

Premjeras Saulius Skvernelis sudarė darbo grupę paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos...

Laisvalaikis
2020.01.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau