Gerumo negali būti per daug

Publikuota: 2015-12-20
„Socialinių problemų turime labai daug ir jų visų labdaros akcijomis neišspręsime“, – įsitikinusi Rasa Kuodytė-Kazielienė, psichologė, visuomenės sveikatos specialistė.  Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Socialinių problemų turime labai daug ir jų visų labdaros akcijomis neišspręsime“, – įsitikinusi Rasa Kuodytė-Kazielienė, psichologė, visuomenės sveikatos specialistė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Beveik tuo pat metu, kai par­duo­tu­vių lentynose Vėlinių pre­­kes pa­keičia kalėdinės, Lie­tu­voje pra­sideda labdaros ak­cijų ma­ra­to­nas. Ren­ginių ir inicia­tyvų kasmet vis dau­gėja, tad spau­dimo paaukoti bent keletą eurų tiems, kuriems jų la­biausiai rei­kia, neatlaiko net di­džiausi kieta­šir­džiai. Apie šį reiš­kinį kalbamės su Rasa Kuodyte-Ka­zie­liene, psi­cho­loge, visuomenės svei­katos spe­cialiste, viešosios įstaigos Hu­ma­nizmo centro direktore.

Pasak jos, gruodį daugelį žmonių užplūstantis gerumas susijęs su tuo, kad esame socialios būtybės, mus veikia papročiai ir tradicijos. „Šiuo atveju kalbame apie krikščionišką Advento tradiciją. Tai – rimties, dvasinio apsivalymo metas. Natūralu, kad mažiau linksminamės, daugiau laiko skiriame apmąstymams, savivokai“, – dėsto p. Kuodytė-Kazielienė.

Manipuliuoja būsena

Pasak jos, nieko keista, kad, pasigilinę į save, pajuntame egzistencinį nerimą. Pradedame jausti kaltę, kad per darbus ir nuolatinį skubėjimą užmiršome pasirūpinti kitais. Atlikdami gerą darbą, pavyzdžiui, paaukodami bent kelis eurus socialiai remtiniems ar sunkiai sergantiems žmonėms, mes siekiame dvasinės ramybės, jaučiamės, tarsi grąžintume per metus susikaupusias „gerumo“ skolas. „Dovanojimo tradicija atsirado dėl tos pačios priežasties. Dovanomis atkreipiame savo dėmesį į kitus, dalijamės džiaugsmu, suteikiame vieni kitiems gerų emocijų“, – teigia psichologė.

Pasak jos, pasitelkdami reklamą per Kalėdų šventes mūsų psichologiniu nusiteikimu manipuliuoja ne tik prekybininkai, bet ir labdaros akcijų organizatoriai. „Pastaruoju metu televizijos nebežiūriu, bet jau anksčiau esu pastebėjusi, kad prieš Kalėdas rengiama daug projektų, per kuriuos akcentuojami globos namuose augantys ar sunkiomis ligomis sergantys vaikai, vieniši seneliai ir t. t. Televizijoje rodomi vaizdai žadina mums gailestį. Gal kai kurie išsiųsdami SMS už porą eurų bent trumpam pajunta kokį nors palengvėjimą ir tai tikrai nėra blogai, nes visgi žmogus atlieka gerą darbą“, – kalba p. Kuodytė-Kazielienė.

Akcijos stiprina visuomenę

Ponia Rasa linkusi manyti, kad per televiziją rodomi labdaros koncertai, kurių metu prašoma aukoti, atneša ne tik apčiuopiamą materialinę, bet ir dvasinę naudą – žmonės bent paklauso muzikos, užuot stebėję bukinančias kriminalines laidas, kuriose vyrauja siužetai apie užribyje atsidūrusius tautiečius.

„Negalima sakyti, kad tokios akcijos – neigiamas reiškinys. Dalijimasis, solidarumas stiprina visuomenę. Tik aš būčiau už tai, kad vieni kitiems geresni būtume visus metus, ne tik gruodį“, – teigia ji.

Moteris atkreipia dėmesį, kad brandžiose Vakarų Europos visuomenėse aukojimo tradicija gyva visus metus. Žinoma, gruodį kampanijos, kviečiančios aukoti, ten irgi aktyvesnės, tai veikiausiai lemia tos pačios krikščioniškos tradicijos.

Ji pastebi tendenciją, kad vis daugiau žmonių ne aukoja pinigų organizacijoms, o patys susiranda visuomenės narius, kuriems reikia vienokios ar kitokios pagalbos.

„Daugelis nori tiesioginio grįžtamojo ryšio, elementarios padėkos, jiems neužtenka televizoriaus ekrane besisukančių skaičių ar SMS su padėka. Be to, taip jie patys gali kontroliuoti, kad pinigai būtų naudojami tikslingai“, – sako ji.

Ne viskas reikšminga

Pasak pašnekovės, natūralu, kad pasitaiko atvejų, kai parama pasiekia ne tuos, kuriems ji būtina, bet to nereikėtų sureikšminti. Taip pat nereikėtų pernelyg nusiminti, jeigu žmogus, gavęs paramą ar dovaną, ima purkštauti, kad gavo ne visai tai ar ne tiek, kiek jam reikėjo.

„Tokiais atvejais reikia pasakyti, kad padedi tiek, kiek gali, – neprivalai tenkinti visų jo poreikių, nes pats sunkiai dirbi, kad išlaikytum save ar šeimą, sumokėtum mokesčius. Atsakomybė turi būti abipusė. Aš duodu, tu imi. Neimsi tu, duosiu kitam. Kitaip tariant, dalijimasis neturi virsti kokiomis nors prievolėmis, įsipareigojimais“, – įsitikinusi p. Rasa.

Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad tikrai ne visos gražios iniciatyvos yra reikšmingos ir svarbios. Ji sako nesuprantanti garsenybių, rengiančių labdaros renginius, kuriuose surenkama vos keli šimtai eurų. „Matyt, tos žvaigždės nėra jau tokios didelės, jei sugeba tik tiek nuveikti. Tokias sumas galima surinkti vieną vakarą nepavakarieniavus restorane su draugų kompanija. Susidaro įspūdis, kad tokie vakarėliai, į kuriuos susirenka vis tie patys veidai, yra tik dar viena proga atkreipti į save dėmesį. Tie, kurie aukoja nuoširdžiai, tai daro tyliai, be didelės reklamos ir visus metus“, – dėsto p. Kuodytė-Kazielienė.

Ar nėra taip, kad, gausiai aukodami visokioms organizacijoms ar pavieniams asmenims, mes perkeliame ant savo pečių problemas, kurias turėtų spręsti valstybė? „Mes ir patys esame tos valstybės dalis, tad atsakomybe reikia dalytis. Tačiau sutinku su jumis, kad socialinių problemų turime labai daug ir jų visų labdaros akcijomis neišspręsime. Deja, bet žmonės mūsų šalyje iš tiesų dar nesijaučia saugiai – tai rodo ir nemažėjanti emigracija“, – kalba specialistė.

Ką daryti, kad valdžioje esantys žmonės skirtų daugiau dėmesio socialinėms problemoms ir nereikėtų jų spręsti patiems aukojant sunkiai uždirbtus pinigus? „Raginčiau aktyviau dalyvauti šalies politiniame gyvenime. Neužtenka balsuoti per rinkimus. Reikėtų stebėti, ar politikai vykdo savo rinkimų pažadus. Kita vertus, daugelis lietuvių sunkiai dirba, todėl grįžę į namus vakarais mažiausiai nori galvoti apie politiką. Nusiųsti SMS ir paaukoti kelis eurus paprasčiau nei parašyti laišką Seimo nariui, siekiant paveikti kokį nors valdžios sprendimą. Taip ir susidaro uždaras ratas“, – sako p. Kuodytė-Kazielienė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Po „Žalgirio“ prekės ženklu gali tilpti ir krepšinis, ir futbolas Premium

Valstybinis patentų biuras atmetė protestą dėl prekės ženklo „Žalgirio sirgalių“ registracijos ir jį paliko...

Rinkodara
06:00
Kokios savybės reikalingos lyderiui: jas galite turėti ir jūs Premium 9

Kam yra skirtas šitas žurnalas, kurį laikote rankose? Lyderiams. Kas yra pagrindiniai šio žurnalo herojai?...

Verslo klasė
2018.07.21
Britų „Morrisons“ parduotuvėse – specialios „tylos valandos“ pirkėjams autistams 3

Jungtinės Karalystės prekybos tinklas „Morrisons“ paskelbė įvedantis specialias „tylos valandas“ klientams,...

Laisvalaikis
2018.07.21
Moksliniams tyrimams naudojama mažiausiai gyvūnų per 10 metų

Mokslinių tyrimų su gyvūnais Didžiojoje Britanijoje atliekama mažiausiai nuo 2010-ųjų. Tačiau aktyvistai...

Laisvalaikis
2018.07.21
100 metų nuo caro mirties: paskutinės Nikolajaus II šeimos valandos 15

Revoliucijos vadas Vladimiras Leninas nori, kad nuverstasis Rusijos imperatorius ir caras Nikolajus II už...

Nobelio premijos laureatas Mario Vargasas Llosa: meilės nebūna už dyką Premium 1

„Būti gyvam, bet negyventi – blogiausia, kas gali nutikti, nors taip atsitinka daugeliui žmonių“, – sako...

Laisvalaikis
2018.07.20
Futbolo čempionatą stebėjo daugiau nei pusė Lietuvos 1

Sekmadienį pasibaigęs Pasaulio futbolo čempionatas prie TV ekranų sutraukė daugiau kaip pusę šalies gyventojų...

Rinkodara
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu 1

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Adamas Michnikas: Lenkijos valdžios istorijos politika – melo politika

Iki liepos 22-osios vakaro Nidoje tęsiasi 22-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Įpusėjusio renginio...

Laisvalaikis
2018.07.17
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove paskirta Laima Vilimienė

Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą 5-erių metų kadencijai...

Laisvalaikis
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau