Ir pomėgis, ir alternatyvi investicija

Publikuota: 2015-12-18
Mindaugas Ardišauskas, VRP Hill+Knowlton Strategies (UAB „Viešųjų ryšių partneriai“) generalinis direktorius, VRP Hill+Knowlton Strategies (UAB „Viešųjų ryšių partneriai“) generalinis direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Mindaugas Ardišauskas, VRP Hill+Knowlton Strategies (UAB „Viešųjų ryšių partneriai“) generalinis direktorius, VRP Hill+Knowlton Strategies (UAB „Viešųjų ryšių partneriai“) generalinis direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Senuosius žemėlapius kolekcionuoti ilgainiui tapo pagrindiniu Mindaugo  Ardišausko, kolekcininko bei konsultantų agentūros „VRP Hill+Knowlton Strategies“ generalinio direktoriaus, pomėgiu, taip pat alternatyvaus investavimo priemone. „Investavimo strategijų būna įvairių. Pagal vieną iš teorijų geriausia investuoti į tai, ką pats asmeniškai supranti, vertini, kas džiugina. Taigi nemažai žmonių investuoja į antikvariatą, meną ar vyną“, – sako jis.

Viename iš sostinės Verslo trikampio pastatų (A. Goštauto g. 40) – iki Kalėdų veiks originalių senovinių žemėlapių paroda „Gražiausi LDK žemėlapiai“. Apie šią parodą bei priežastis, skatinančias domėtis senaisiais žemėlapiais ir kitais lituanistiniais artefaktais, kalbamės su Mindaugu Ardišausku, kolekcininku bei konsultantų agentūros „VRP Hill+Knowlton Strategies“ generaliniu direktoriumi.

„Gaila, daugelis kolekcionavimo sąvoką supranta gana siaurai. Jeigu surengtumėte apklausą, pusė respondentų kolekcininkais pavadintų pašto ženklus renkančius paauglius, o kita pusė minėtų meno kūrinius kolekcionuojančius turtuolius. Iš tiesų kolekcionavimo kategorijų yra labai daug, bet aš visada raginu rinkti lituanistinius artefaktus. Jeigu netraukia žemėlapiai, galima kolekcionuoti senąsias knygas, sidabro dirbinius (kadaise Vilnius garsėjo sidabro meistrais), monetas ar kitus objektus. Esu įsitikinęs, kad lituanistinius artefaktus, kurie yra mūsų kultūrinio paveldo dalis, grąžinti į Lietuvą yra prasminga veikla“, – teigia p. Ardišauskas.

Parodoje galima pamatyti 10 skirtingų žemėlapių originalų. Pasak pašnekovo, į vieną vietą stengtasi surinkti gražiausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos (ATR) žemėlapius, nėra tik Radvilos Našlaitėlio pastangomis išleisto LDK žemėlapio, kuris yra vienas ryškiausių senosios lietuviškos kartografijos artefaktų. „Šis žemėlapis nėra labai didelė retenybė, todėl mes sąmoningai jo neįtraukėme į parodą, kad neužgožtų kitų. Pagrindinis mūsų bendros parodos tikslas buvo atskleisti senovinių žemėlapių įvairovę“, – aiškina pašnekovas.

Paroda yra surengta kelių šalies kolekcininkų, susibūrusių į projektą „SeniŽemėlapiai.lt“, iniciatyva. Pasak p. Mindaugo, minėtame projekte dalyvaujantys kolekcininkai yra savo sričių profesionalai, kuriuos suvienijo bendras senosios kartografijos ir kultūros paveldo pomėgis bei pasirengimas pateikti savo kolekcijų artefaktus visuomenės dėmesiui.

Istorija daug sudėtingesnė

„Bent kartą per metus eksponuojame savo surinktus žemėlapius, nes manome, kad jie turi atlikti ne tik mokslinę, bet ir kultūrinę funkciją. Rengdami tokias parodas norime daryti teigiamą įtaką istorinės atminties procesui, nes Lietuvoje dėl įvairių priežasčių gajus nevisavertiškumo kompleksas. Kita vertus, nepropaguojame ir romantiškos šapokiškos Lietuvos istorijos interpretacijos, nes tikroji istorija kur kas sudėtingesnė. LDK buvo daugiakultūrė šalis, joje gražiai sugyveno įvairių tautų ir tikėjimų atstovai. Gal sunku patikėti, bet kadaise buvome viena tolerantiškiausių šalių Europoje“, – pasakoja komunikacijos specialistas.

Paklaustas, kiek Lietuvoje yra žmonių, rimtai kolekcionuojančių senovinius žemėlapius, p. Ardišauskas įvardija skaičių 20. Kitose kolekcionavimo kategorijose skaičiai panašūs, gal tik meno kolekcininkų yra daugiau. Pavyzdžiui, Lenkijoje šie skaičiai dešimt kartų didesni: tai susiję tiek su šalies dydžiu, tiek su bendru požiūriu į kultūrą ir paveldą.

„Mecenatystės ar kolekcionavimo tradicijos Lietuvoje nėra stiprios, nors, mano supratimu, ekonominis elitas virsta tikruoju elitu, kai prisiima įsipareigojimus savo šalies kultūros atžvilgiu. Rusija yra specifinė šalis, tačiau ten akivaizdi elito atstovų tendencija grąžinti į tėvynę po 1917-ųjų revoliucijos išblaškytus religinio, taikomojo meno ir kitokius artefaktus. Tai paskatino aukcionų namus rengti specialias „rusiško turinio“ sesijas“, – pasakoja p. Mindaugas.

Istorija ir komunikacija

Paradoksalu, bet mokyklos laikais tėvo į namus atnešta A. Šapokos „Lietuvos istorija“ buvo pagrindinis postūmis domėtis istorija.

„Pagal pirmą išsilavinimą esu istorikas, tačiau dar studijuodamas Vilniaus universitete pradėjau dirbti komunikacijos srityje. Taigi mano diplominis darbas neatsitiktinai buvo susijęs su komunikacija. Jo tema buvo „Lietuvių komunikacinė veikla Pirmojo pasaulinio karo metais Vakarų Europoje“. Rašydamas darbą sužinojau, kad lietuvių politinis centras Šveicarijoje aktyviai naudojo senųjų LDK žemėlapių atvaizdus, norėdamas parodyti Lietuvos valstybingumo tradiciją, nes Europoje mažai kas prisiminė, kad kadaise buvo tokia valstybė LDK. Taigi rengdamas diplominį darbą sužinojau, kad egzistuoja toks dalykas kaip senieji žemėlapiai“, – prisimena jis.

Natūralu, kad mūsų visuomenė iki Nepriklausomybės atkūrimo mažai žinojo, kad yra tokie kultūros paveldo artefaktai – žemėlapiai, – p. Ardišausko teigimu, sovietmečiu juos buvo vengiama eksponuoti, nes jie per tiksliai atspindėjo mūsų istoriją, o ją oficiali sovietinė istoriografija interpretavo savaip. Senieji žemėlapiai akivaizdžiai liudija politinę geografiją ir istoriją, juose užfiksuotus istorijos vingius sunku paneigti ar suklastoti.

Pirmoji Nepriklausomos Lietuvos senųjų žemėlapių kolekcininkų karta, pasak jo, susiformavo, kai tik atsivėrė sienos. „Buvo istorija besidominčių žmonių, kurie žinojo apie šių artefaktų egzistavimą ir atidarius sienas pasinaudojo galimybe pradėti kaupti kolekcijas“, – pasakoja pašnekovas. Tai atvėrė galimybes bent jau kolekcininkų draugams ir artimiesiems susipažinti su šios rūšies artefaktais, nes valstybei priklausantys senieji žemėlapiai guli įvairiuose fonduose ir visuomenei ribotai prieinami.

Vertingiausia valstybinė kolekcija yra suformuota istoriko ir visuomenės veikėjo Joachimo Lelevelio XIX a., ji dabar priklauso Vilniaus universitetui. Beje, ši kolekcija neseniai skaitmenizuota ir ją galima rasti internete. Anot jo, didelė laimė, kad J. Lelevelio kolekciją šiai mokslo įstaigai pavyko išsaugoti, nepaisant XX a. negandų, juolab kad kolekcija yra regioninės ar net europinės reikšmės.

„Aš esu turbūt jau trečios Nepriklausomos Lietuvos laikų kartos kolekcininkas, žemėlapius rinkti pradėjau 2008-aisiais, – kalba p. Mindaugas. – Nors dirbu komunikacijos konsultantu, istorijos entuziastas manyje nemirė, juolab kad istoriko išsilavinimas labai padeda ir dabartinėje mano profesinėje veikloje.“

Mokslas ir menas

„Senieji žemėlapiai – tai kartotiniai kartografijos mokslo ir spaudos meno kūriniai. Žemėlapis buvo kartografo, dailininko, graverio ir leidėjo jungtinio darbo rezultatas. Kartografas sukurdavo tam tikros Žemės rutulio dalies atvaizdą, dailininkas tai meniškai „išspręsdavo“, graveris prototipo vaizdą išraižydavo ant vario plokštės. Ir tik tada vaizdas būdavo spaudžiamas ant gana ilgo gamybinio proceso popieriaus, kuris užtikrindavo, kad daugelis žemėlapių, išleistų prieš kelis šimtus metų, dar ir dabar atrodo, tarsi išleisti prieš kelerius metus. Šių specialistų darbą koordinuodavo leidėjas, jis užsiimdavo pardavimu ir rinkodara“, – pasakoja p. Ardišauskas. Anot jo, pasitaikydavo, kad LDK ar ATR vaizduojančius žemėlapius sukurdavo vietos kartografai, tačiau leidžiami jie buvo svečiose šalyse – kartografijos pramonė tuo metu buvo sutelkta Nyderlanduose, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje.

Jo teigimu, tyrėjai apskaičiavo, kad vidutiniškai 80% senovinių žemėlapių yra pražuvę per gaisrus, potvynius ir kitus incidentus. Vadinasi, jeigu vidutiniškas žemėlapio tiražas buvo 500–1.500 egz., atitinkamai išliko 100 ar 300 egzempliorių. Lituanistinėje kartografijoje skaičiai dar mažesni, nes didžioji dalis to, kas buvo sukaupta LDK teritorijoje, buvo išvežta arba sunaikinta politine prasme neramiame XVIII a. Senųjų žemėlapių ir kitų artefaktų likimui įtakos turėjo ir XIX a. sukilimai bei po jų sekusios politinės represijos.

Pašnekovas pabrėžia, kad senieji žemėlapiai – tik viena iš plačios istorinės grafikos dalių. „Žmonės dažnai nežino, kad egzistuoja Lietuvos miestų planai ir atvaizdai. Žymiausias pavyzdys – Vilniaus vaizdas iš Georgo Brauno atlaso. Dar yra batalistika – mūšių vaizdavimas. Šioje srityje irgi netrūko įžymybių ir šedevrų, kaip Eriko Dahlbergo ir Samuelio Pufendorfo leidinio „Histoire de Charles X Gustave“ graviūros, kurių vaizdai buvo kuriami dar vykstant mūšiui. Reikėtų nepamiršti ir jūrlapių, kuriuose vaizduojamas visas Baltijos jūros baseinas ar rytinės jos pakrantės“, – aiškina kolekcininkas.

Azartas ir skaičiai

Senuosius žemėlapius kolekcionuoti ilgainiui tapo pagrindiniu p. Mindaugo pomėgiu, taip pat alternatyvaus investavimo priemone. „Investavimo strategijų būna įvairių. Pagal vieną iš teorijų geriausia investuoti į tai, ką pats asmeniškai supranti, vertini, kas džiugina. Taigi nemažai žmonių investuoja į antikvariatą, meną ar vyną“, – sako p. Mindaugas.

Pirmasis p. Mindaugo įsigytas žemėlapis kainavo apie 500 Eur. Tai buvo žymiojo flamandų geografo, kartografo ir matematiko Gerardo Mercatoriaus (1512–1594) darbas – pirmasis atskiras LDK skirtas žemėlapis, išleistas jau po kartografo mirties.

„Po pirmojo įsigijau antrą, paskui – ir trečiąjį. Maniau, tuos tris įrėminsiu, pasikabinsiu ant sienos ir viskas tuo baigsis. Tačiau nesibaigė – mane apėmė aukciono azartas, įsitraukiau į paieškos detektyvus, galų gale atsirado ambicija sukaupti įdomų rinkinį, kuris turėtų išliekamąją vertę“, – šypsosi p. Ardišauskas.

Jis skaičiuoja, kad šiuo metu visuomenei demonstruojamo žemėlapių rinkinio vertė galėtų svyruoti nuo 10.000 iki 15.000 Eur. Beje, jį galima įsigyti.

Šiuo metu p. Ardišauskas formuoja dvi kolekcijas. Pirmoji yra klasikinė, LDK žemėlapių kolekcija, apimanti tiek regioninius žemėlapius iki minėto G. Mercatoriaus darbo, tiek visas pozicijas iki paskutinio ATR padalijimo. Antroji kolekcija, kurią p. Mindaugas formuoja su bendraminčiais, sudaro knygos ir žemėlapiai bei kiti spaudos artefaktai, ji pasakoja apie modernios Lietuvos formavimąsi. Kolekciją tikimasi baigti iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejaus, kuris bus švenčiamas 2018 m., ją ketinama dovanoti Vilniaus universitetui.

Reikia idėjos

Pasak p. Mindaugo, sunkiausia rinkoje rasti ikimercatorinių regioninių žemėlapių, mat šie, skirtingai nei LDK vaizduojantys, įdomūs ne tik lietuviams, lenkams, ukrainiečiams ir baltarusiams, bet ir kitų šalių kolekcininkams. LDK žemėlapiai pasirodo keletą kartų per metus, o kai kurie – dar rečiau, regioninių žemėlapių gali tekti laukti pasirodant ir keletą metų.

Kaupdamas lituanistinius žemėlapius, pašnekovas „atrado“, kad bene rečiausi – žemėlapiai, išimti iš nedidelio formato „kelioninių“ atlasų, kurie intensyviai naudojami greitai susidėvėdavo.

Žemėlapius p. Mindaugas daugiausia sumedžioja internetiniuose aukcionuose ar antikvarų svetainėse, retkarčiais apsilanko senųjų spaudinių mugėse, į antikvariatus užsuka ir per atostogas keliaudamas. Pasak jo, internetas sutaupo daug brangaus laiko ir suteikia gerų paieškos galimybių. Tačiau įsigyjant internetu nemažai rizikuojama – pradedant pardavėju, kuris visada prašo pirma sumokėti ir tik paskui atsiunčia įsigytą daiktą. O kur dar patikimumo ir kokybės niuansai, kuriuos sudėtinga įvertinti tiesiogiai nematant daikto.

Todėl Lietuvoje irgi susiformavo mažoji rinka. „Kolekcionavimas yra dinamiškas procesas, kolekcijose vyksta kraujotaka, vieni artefaktai užleidžia vietą kitiems. Siekdami geresnio likvidumo ir adekvatesnių kainų, sukūrėme internetinę platformą oldmaps.eu“, – sako p. Ardišauskas.

Kolekcininkas iš savo patirties siūlo pirmiausia sugalvoti savo kolekcijos idėją. Tokiu būdu pastangos ir resursai bus naudojami efektyviau ir tikslingiau. Jo manymu, rinkinį nuo kolekcijos skiria pora esminių dalykų: rinkinys, turintis aiškią idėją ir ilgainiui katalogą, tampa realia rimta kolekcija, turinčia pridėtinę vertę, kuri jau nėra tik atskirų žemėlapių aritmetinė kainų suma.

FOTOGALERIJA M. Ardišausko paroda (12 nuotr.)

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

 Nuo savo būsto laiptų – į Baltijos jūrą  Verslo tribūna

 Romantiniai vaizdai iš filmų, kai jų herojai išėję pro savo būsto duris lipa į laivelį ir plaukią į jūrą...

Paskelbtos kitų metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės 2

Kultūros ministerija paskelbė visas 2020 m. mažąsias kultūros sostines, nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba...

Laisvalaikis
2019.07.17
Kodėl (ne)reikia griauti paminklo rašytojui Petrui Cvirkai Premium 20

Vilniaus savivaldybės užmojis nukelti paminklą rašytojui Petrui Cvirkai ir diskusijos dėl jo kelia ir kitą,...

Laisvalaikis
2019.07.17
Ant naujo 50 svarų banknoto – žmogus, iššifravęs „Enigmos“ kodus 13

Didžiosios Britanijos naujos 50-ies svarų kupiūros „veidu“ taps kompiuterijos mokslų pradininku vadinamas...

Laisvalaikis
2019.07.15
„Sidabrinių gervių“ šiemet nebus – organizatoriams iškilo finansinių sunkumų

Tradicinių kino apdovanojimų „Sidabrinės gervės“ šiemet nebus, nes jas organizuojanti Lietuvių kino akademija...

Laisvalaikis
2019.07.15
Prezidentas G. Nausėda: negaliu sau leisti kompromisų 10

„Negaliu sau leisti kompromisų“, – 2016-ųjų liepą VŽ sakė dabar jau Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas...

Laisvalaikis
2019.07.14
Nidoje prasideda Th. Manno festivalis

Liepos 13 d., šeštadienį, Nidoje prasideda XXIII Thomo Manno festivalis. Šių metų jo temą „Tėvynių Europa“...

Laisvalaikis
2019.07.13
P. Jurkevičius: noriu prezidento, pietaujančio prie balta staltiese uždengto stalo! Premium

Žiniasklaidos iškeltas klausimas – reikia, o gal nelabai Daukanto aikštės rūmuose restorano arba kavinės,...

Verslo klasė
2019.07.13
Ką veikti savaitgaliais, kad sektųsi gyvenime 5

Savaitgaliai skirti poilsiui, tačiau specialistai teigia, kad ne visi poilsio būdai žmogui yra naudingi.

Laisvalaikis
2019.07.13
A. Puklevičius: krizė skambina du kartus Premium 8

Neseniai teko prisėsti kompanijoje, kur keli iš pažiūros protingi žmonės, visi turintys aukštąjį...

Verslo klasė
2019.07.13
Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje – nauji archeologų atradimai 1

Vilniuje, Vokiečių gatvės kieme, šiemet tęsiami Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai pradžiugino...

2019.07.12
Verslininkas D. Giknius – apie šaulius, šamus ir išnaudotas galimybes Premium 6

Donatas Giknius vadovauja reklamos agentūrai „General Promotion Baltic“, su sesers šeima Kėdainių rajone...

Laisvalaikis
2019.07.12
A. Gailius: Th. Mannas nebuvo narsuolis, bet stengėsi elgtis padoriai Premium

Liepos 13–20 d. Ni­do­je vyksta XXIII tarp­tautinis Thomo Manno (1875–1955) festivalis. Šių metų jo tema...

Laisvalaikis
2019.07.11
Lietuvos pašonėje – laukiamiausias Europos melomanų vasaros festivalis Verslo tribūna

Klasikinės muzikos mėgėjus vasaros savaitgaliais kviečia kaimynai latviai – šalies sostinėje ir pajūryje...

Laisvalaikis
2019.07.11
Trijų pasaulio milijardierių turtas viršija 100 mlrd. USD 16

Turtingiausias europietis Bernardas Arnault įstojo į išskirtiniausią pasaulio klubą – žmonių, kuriems...

Laisvalaikis
2019.07.10
Kam atiteks Lukiškių kalėjimo kompleksas 18

Svarbiausia žinutė, tarsi pašto karvelis išskridusi iš uždarytame Lukiškių kalėjime vykusios diskusijos apie...

Laisvalaikis
2019.07.09
V. Adamkui suteiktas Neringos miesto Garbės piliečio vardas

Liepos 14-ąją, sekmadienį, Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje, rengiamos Neringos...

Laisvalaikis
2019.07.09
Mirė Saulius Vadišis, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato vadovas

Liepos 7 d. po sunkios ligos mirė ilgametis Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato (VKKR) direktorius,...

Laisvalaikis
2019.07.08
Nacionalinei koncertų salei – keli šimtai architektūrinių vizijų  4

Vilniaus miesto savivaldybė teigia sulaukusi daugiau nei 260 architektūrinių idėjų Nacionalinei koncertų...

Statyba ir NT
2019.07.08
Brazilija gedi bosanovos pradininko Joao Gilberto

Liepos 6 d. Rio de Žaneire mirė muzikos legenda, kompozitorius, dainininkas ir gitaristas Joao Gilberto.

Laisvalaikis
2019.07.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau