Įdomiam laisvalaikiui: iš galerijos – į galeriją

Publikuota: 2015-12-13

Liucija Banaitienė. Triptikas „Žalčio medis“. Sintetika, vilna, aplikacija, siuvinėjimas, skaitmeninė spauda. 2014 m. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos paroda „Lyrinės reminiscencijos: iš ciklo „Baltų sakmės“. Organizatorių nuotr.

VŽ ir rengėjų informacija

Rašyti komentarą

Artėjant Kalėdoms, galima rasti prasmingesnių laisvalaikio leidimo formų, nei stumdytis prekybos centruose ieškant dovanų. Pavyzdžiui, pavaikščioti po galerijas ir meno centrus – šiuo metu juose renginių vyksta labai daug ir įvairių.

Į naujas patalpas Užupyje ką tik persikėlusiame Jono Meko vizualiųjų menų centre (JMVMC) atidaryta pirmoji paroda – Audriaus Novicko projektas „Moteris, padalinta pusiau“. Paroda veiks iki sausio 6 d. Šiame meno projekte apmąstomi vaizdų kūrimo mechanizmai, verčiantys žmones geisti ir fantazuoti apie karą, meilę bei bendrumą. Dar nebaigtose remontuoti patalpose veikiančioje parodoje gilinamasi į vaizdų prievartą, slepiančią tai, kas yra nesuvokiama ir nereprezentuojama.

Nuo emalio iki tekstilės

O štai galerijoje „Meno niša“ iki gruodžio 21 d. veiks emalio meno paroda „Cloissone emalis iš Gruzijos“. Tbilisyje įsikūrusi specializuota emalio meno galerija „Ornament“ su Vilniaus galerija „Meno niša“ bendradarbiauja jau daugiau nei dešimtmetį ir šiemet vėl kviečia grožėtis ypatingais emalio meno kūriniais: papuošalais, paveikslais, ikonomis, skulptūrėlėmis, sukurtais cloissone technika.

Gruzijos emalio meno meistrai yra reikšmingos ir pačios kruopščiausios emalio technikos – pertvarinio emalio – lyderiai, jų darbai pasižymi nepriekaištinga kokybe ir idėjų gausa. Emalio menas pradėtas plėtoti dar VIII a., klestėjimo piką pasiekė XI–XII a. o štai XV a. emalio technikos raida netikėtai nutrūko ir net, kaip buvo manoma, išnyko. Tačiau Gruzijos emalio menas yra puikus tradicijų išsaugojimo ir technikos ištobulinimo pavyzdys.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje Druskininkuose šeštadienį atidaroma Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Tekstilės sekcijos paroda „Lyrinės reminiscencijos: iš ciklo „Baltų sakmės“.

Muziejuje eksponuojami tekstilės kūriniai yra ir neatsiejama M. K. Čiurlionio namų šeimos tradicijų dalis, alsuojanti pagarba archajiniam paveldui, tautinėms sakmėms, legendoms, pasakoms. Tekstilės parodos tema aktualizuoja M. K. Čiurlioniui svarbius reliktus, mūsų tautos kultūrinį palikimą. Parodoje pristatomi kūriniai – semantinės ženklų struktūros, apeliuojančios į Lietuvos kultūros palikimą, tautos dvasią. Stilizuoti senieji baltų simboliai ir ženklai įvairiuose šiuolaikiniuose kontekstuose įgauna kitą – istorinę, socialinę – prasmę. Vaizdai ir kodai kviečia parodų lankytoją surasti besiskleidžiančias baltiškųjų ženklų interpretacijas, pažvelgti į ženklus iš šių dienų perspektyvos.

Savaitgalį netrūks renginių ir Šiuolaikiniame meno centre (ŠMC) Vilniuje. Penktadienį, gruodžio 11 d., ŠMC Rūsio salėje savo performansą „Mirties pasirodymas“ surengs Amsterdame gyvenantis menininkas Styrmiras Örnas Gu?mundssonas. Jis išleido knygą „Pabaiga artėja“, kurioje aprašomos kelios mirties refleksijos. „Mirties pasirodymas“ yra šios knygos adaptacija. 45 minučių trukmės performanse menininkas žaidžia su realiais objektais, išgalvotomis istorijomis ir ryškiais prisiminimais.

Prisimins J. Brodskį

Dvi naujos parodos atidarytos sostinės galerijoje „Arka“. „Lietuviškas noktiurnas“ – bendras Maskvos leidyklos „Iskusstvo“, nuo 1933 m. leidžiančios to paties pavadinimo populiarų meno žurnalą, ir Lietuvos dailininkų sąjungos galerijos „Arka“ projektas. Paroda skirta Josifo Brodskio lyrikai lietuviška tematika.

J. Brodskis – Lietuvoje gerai žinomas poetas, praleidęs čia daug laiko ir turėjęs gausų draugų ir pažįstamų būrį. Jis gerai pažinojo Lietuvą ir labai ją mylėjo, ilsėjosi čia ir daug rašė Lietuvos istorijos tema, apie Vilnių, Kauną, Palangą. Ši paroda apima penkis meno projektus, penkis menininkų dialogus su J. Brodskio poezija. Kiekvienas autorius pasirinko savo ištrauką ir dialogo su poetu meninę išraišką.

Kitoje „Arkoje“ veikiančioje parodoje „Natiurmortas. Šiuolaikinis kontekstas tradicijoje“ dalyvauja daugiau nei 50 Lietuvos menininkų: tapytojų, grafikų, skulptorių, keramikų, tekstilininkų, fotografų ir kitų dailės žanrų atstovų. Į šį projektą kandidatavo beveik 200 menininkų. Įvykdžius atranką, dalyvių skaičius gerokai sumažėjo. Pirmenybė buvo teikiama kūriniams, pristatantiems novatorišką požiūrį į natiurmortą, savo išraiškos forma ar turiniu perduodantiems „naują žinią“, demonstruojantiems „kito kampo“ požiūrį tiek technikos, tiek turinio prasme. Abi parodos galerijoje veiks iki sausio 9 d.