V. Vorobjovo portretas: į tarptautinę rinką – per internetą

Publikuota: 2015-12-11
„Mes, lietuviai, tikrai galime konkuruoti internete su kitų šalių pardavėjais, tik reikia tvarkingai susidėlioti prioritetus“, – sako Vytautas Vorobjovas, UAB „Ekomercija“ savininkas, Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos ELKOMA valdybos pirmininkas. 
Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
„Mes, lietuviai, tikrai galime konkuruoti internete su kitų šalių pardavėjais, tik reikia tvarkingai susidėlioti prioritetus“, – sako Vytautas Vorobjovas, UAB „Ekomercija“ savininkas, Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos ELKOMA valdybos pirmininkas. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
 

„Lietuva neturėjo ir neturi tokių naudingų iškasenų kaip auksas. Mūsų protėviai netgi pilims statyti tinkamų akmenų savo žemėse nerasdavo, tad buvo priversti plėšikauti. Dabar ant žirgo su kalaviju pas kaimynus nejosi, bet gali iš jų pardavėjų pasiimti pirkėjus“, – vaizdingai kalba Vytautas Vorobjovas, konsultacijas ir mokymus rengiančios UAB „Ekomercija“ savininkas, Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos ELKOMA valdybos pirmininkas.

Senovę ir dabartinius laikus p. Vorobjovas susieja ne šiaip sau – vyras teigia esąs didelis Lietuvos patriotas, todėl aistringai domisi šalies istorija. Kad patriotizmas jam nesvetimas, byloja ir jo biure ant sienos kabantis Vytis.

Pasak jo, žinant istorinį kontekstą daug įdomiau gyventi. Nuvažiavus į kokį miestelį ar miestą iš pažiūros paprasti griuvėsiai yra ypatingi, jeigu žinai, kas ten buvo įsikūrę prieš 100, 200 ar 300 metų. „Galbūt pastate, kur dabar gyvena miestelio girtuokliai, kadaise buvo karčema, o iš pažiūros neįmantrios architektūros bažnyčia turi seną istoriją. Kiekvienas miestas ir miestelis yra paliestas kokių nors istorinių įvykių: gal netoliese koks nors mūšis vyko, gal liepsnojo vienas ar kitas sukilimas ar virė kovos dėl nepriklausomybės. Tų sluoksnių gali būti labai daug ir jie visi labai įdomūs“, – sako p. Vorobjovas.

Politika nesudomino

Pašnekovas pasakoja, kad istorija ir kiti humanitariniai dalykai jį labiau nei tikslieji mokslai domino ir besimokant vidurinėje. „Kaune gyvenau labai trumpai, gal dvejus metus – gavę paskyrimus tėvai išsikraustė į Šiaulius. Baigiau vieną geriausių šalies mokyklų – Juliaus Janonio gimnaziją. Ir šį faktą visada pabrėžiu, kai kas nors paprašo papasakoti savo sėkmės istoriją“, – kalba p. Vytautas.

Po gimnazijos jis išvažiavo mokytis į Vilnių – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute apgynė bakalauro diplomą. Dar studijuodamas atliko praktiką Seime ir suprato, kad nei politika, nei darbas valstybės institucijose jo nevilioja.

Pašnekovas pasakoja, kad studijų metais epizodiškai dirbdavo konferencijose (dažniausiai vertėjaudavo), vieną vasarą uždarbiavo JAV. Apgynęs diplomą dirbo projektų vadovu kreditų valdymo bendrovėje „Žvilgsnis iš arčiau“, vėliau – „Eurovaistinės“ Vilniaus regiono vadovu.

Elektroninės komercijos ir rinkodaros sritis jam tapo artima prieš 10 metų, kai pradėjo dirbti projektų vadovu interaktyvios reklamos agentūroje „Impartner“. „Neturėjau jokių žinių apie internetinę reklamą, bet tai visiems buvo naujas dalykas. Ši sritis sudomino, nes darbas buvo labai dinamiškas. Kai prekiauji betono sijomis, niekas nesikeičia 15 metų. O dirbant su interaktyvia reklama reikėjo nuolat stebėti rinką, sekti technologijas ir galvoti būdus, kaip efektyviau pasiekti vartotoją internete“, – prisimena p. Vytautas.

Dirbdamas projektų vadovu įmonėje „Impartner“ jis susidūrė su kompanijomis, kurios savo produktais prekiauja internete. „Tokių klientų nebuvo daug, ir, tiesą sakant, jie ir patys nelabai žinojo, ką daro. Tai mane užkabino: norėjau perprasti, ką reikia padaryti, kad radęs prekę internete žmogus, ilgai nedvejojęs, paspaustų tą žalią mygtuką su užrašu „pirkti“, – šypsosi p. Vorobjovas.

Kai viskas griūva

Nors darbas buvo įdomus, 2009 m. pabaigoje sulaukęs kvietimo tapti Pigu.lt rinkodaros skyriaus vadovu, ilgai nesvarstė. „Tuometiniam Pigu.lt vadovui Dainiui Liuliui mano patirtis pasirodė vertinga ir įdomi. Tačiau priminsiu, kad tuo metu buvo pats ekonominės krizės įkarštis – viskas aplink griuvo. Ant bankroto slenksčio atsidūrė „BMS Megapolis“, „ICG kompiuteriai“, nebuvo aišku, ar išsilaikys „Topo centras“ ir kiti didieji prekybininkai. Bet drauge tai buvo geras laikas iššauti mums ir atsiriekti dalį rinkos iš didžiųjų jos dalyvių“, – dėsto p. Vorobjovas.

Pasak jo, būtent į elektroninę rinkodarą buvo nukreipta daugiausia dėmesio: reikėjo surasti būdų pranešti, kad turi tų pačių prekių kaip ir fizinėse parduotuvėse tik už mažesnę kainą, ir įtikinti lietuvius pirkti internete, o ne kur kitur.

Žinoma, svarbios buvo ir kitos grandys – tiekimas, logistika, pristatymas, klientų aptarnavimas ir t. t. „Mums pavyko susidoroti su visais iššūkiais ir iš pinigus ryjančios bendrovės 2010 m. tapome pinigus generuojančia bendrove, apyvarta išaugo kelis kartus. Tai buvo bene įdomiausias mano gyvenimo laikotarpis profesine prasme“, – sako p. Vytautas.

Pradėdamas pasakojimą apie sekantį karjeros etapą, p. Vorobjovas prisimena jį iššūkių ieškoti paskatinusius mokymus Didžiojoje Britanijoje. „Tai buvo trumpi, vos poros dienų kursai, panašūs į tokius, kuriuos pats dabar organizuoju. Jie davė daug naudos – sužinojau įdomių naujovių, vėliau jas sėkmingai pritaikėme savo svetainėje ir pagerinome rezultatus. Bet kartu supratau ir tai, kad britų elektroninės komercijos specialistai niekuo nepranašesni už mūsiškius, tik turi geresnes sąlygas – dirba didesnėje rinkoje, vartotojai turi didesnę perkamąją galią. Be to, turėdami didesnę apyvartą, jie gali daugiau pinigų išleisti technologijoms“, – kalba verslininkas.

Per žingsnį nuo emigracijos

Šie pastebėjimai tapo pagrindu patikrinti savo galimybes svečiame krašte. „Turėjau kelis Jungtinėje Karalystėje dirbančius bičiulius, jie siuntė man visokius darbo skelbimus. Kelis kartus skridau į Londoną pasikalbėti dėl darbo. Labiausiai sudomino „Virgin Atlantic Airways“ pasiūlymas – galbūt todėl, kad ši didžiulė tarptautinė kompanija turi tokią labai sexy aurą“, – pasakoja p. Vorobjovas.

Iš kelių šimtų kandidatų lietuvį išsirinkusi „Virgin Atlantic Airways“ pasiūlė pusės metų trukmės darbo sutartį. Pašnekovas tapo elektroninės komercijos produkto vadovu – padedamas kitų įmonės skyrių prisidėjo prie aptarnavimo, bilietų rezervavimo, skrydžio registravimo ir kitų sistemų kūrimo. Kitaip tariant, su komanda kūrė šiuolaikiškus internetinius produktus, padedančius kompanijai sutaupyti ar netgi uždirbti daugiau pinigų.

„Ši kompanija iš tiesų laisvesnė nei kitos. Vis dėlto, kaip ir daugelis didžiųjų korporacijų, turi savo prakeiksmą – visi procesai ten vyksta labai lėtai. Kai Pigu.lt sugalvodavome kokį naują sprendimą, jį jau kitą dieną buvo galima įgyvendinti ir stebėti, kaip byra pinigai. Čia įgyvendinti paprasčiausius sprendimus užtrunka mėnesius. Kai kurių projektų, prie kurių dirbau, net nespėjau pamatyti. Tą lėtumą, žinoma, galima pateisinti – rizikos kaina didesnė. Nedidelėje kompanijoje dėl kokios nors klaidos rizikuoji prarasti 2.000 Eur, o „Virgin Atlantic Airways“ dėl panašios nesėkmės gali prarasti ir 2.000.000“, – dėsto p. Vytautas.

Bet tai buvo tik viena priežasčių, kodėl p. Vorobjovas neliko „Virgin Atlantic Airways“, nors įpusėjus sutarties laikui tokia galimybė jam buvo pasiūlyta. Vyras tikina, kad daugelis bičiulių sprendimo atsisakyti šio darbo nesuprato ir nepalaikė.

„Kodėl nelikau? Pirmiausia man buvo labai sunku prisitaikyti prie jų nežmoniško tempo, kur net į darbą tenka vykti pusantros valandos. Tik gyvendamas Londone supratau, kaip mes čia, Lietuvoje, komfortiškai gyvename. Žinoma, kalbu apie didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, kur vyksta kultūrinis gyvenimas. Vien jau tai, kad į darbą gali greit nusigauti, yra didžiulis pranašumas. Antra priežastis, kodėl nusprendėme nesikelti į Londoną, buvo žmonos karjera. Ji – teisininkė, tad Londone pagal specialybę dirbti nebūtų galėjusi. Jai būtų tekę arba sėdėti namie su vaikais, arba dirbti vien tam, kad apmokėtų vaikų darželio išlaidas. Būtume išgyvenę iš mano algos, bet tikrai nesivartę kaip inkstai taukuose, – juk ten pragyvenimas labai brangus. Taigi, gerai pasvėrę pliusus ir minusus, priėmėme sprendimą į Londoną nesikraustyti“, – pasakoja jis.

Grįžęs į gimtinę p. Vorobjovas įsidarbino komercijos vadovu UAB „Locatory.com“. Tai – lietuvių sukurta interaktyvi aviacijos dalių bei paslaugų prekybos platforma. Pasak pašnekovo, tai – didelis verslas, per metus pasaulyje lėktuvų detalių parduodama už milijardus eurų. „Tačiau aviacijos rinka labai konservatyvi ir naujokai čia nepageidaujami. O ką jau kalbėti apie tai, kad į rinką įsiveržė mažos šalies nežinoma kompanija, kurios vadovų komandos amžiaus vidurkis nesiekė 30 metų. Vis dėlto mums pavyko tapti antra pagal populiarumą platforma šioje kategorijoje: turėjom stiprų akcininkų palaikymą, dalyvavome parodose, konferencijose, vykdėme aktyvią viešųjų ryšių kompaniją“, – dėsto p. Vytautas.

Veda mokymus

Siekdamas daugiau iššūkių ir motyvacijos, p. Vorobjovas šią kompaniją paliko ir 2012 m. pradėjo savo mokymų ir konsultacijų verslą. „Nesu bedieviškai kietas specialistas. Yra žmonių, kurie už mane geriau gaudosi elektroninės komercijos srityje. Tačiau manau, kad turiu tokios patirties, kokios kiti neturi“, – kuklinasi pašnekovas.

Kokie žmonės renkasi į jo rengiamus mokymus? Tiek smulkieji verslininkai, kurie nori patys viską savo rankomis daryti, tiek didelių kompanijų specialistai, atsakingi už elektroninę komerciją, sako jis. Šie kursai skirti tiems, kas nori atnaujinti žinias, taip pat mokymų lankytojams p. Vytautas stengiasi suteikti daug praktinės informacijos – kokios priemonės veikia, o kokios – ne.

„Tai kursai pažengusiems. Jeigu žmogus, išėjęs iš mano mokymų, pasako, kad jie apvertė jo gyvenimą, vadinasi, jis prieš tai apskritai mažai ką žinojo apie elektroninę komerciją“, – šypsosi p. Vorobjovas.

Įsukus mokymų verslą, atsirado ir konsultacijų poreikis. „Natūralu, kad pasimokę žmonės nori ir toliau konsultuotis. Net nepastebėjau, kaip tas konsultuojamų įmonių sąrašas ėmė ilgėti. Dabar jame galima rasti ir tokias dideles bendroves kaip „Omnitel“, Lietuvos paštas, TEO ir t. t.“, – pasakoja p. Vytautas.

Jis neslepia, kad kai kurias nedideles įmones konsultuoja kone už „ačiū“, nes jam norisi, kad kuo daugiau Lietuvos kompanijų išmėgintų jėgas užsienio rinkose. Jo manymu, prekyba internete gali būti sėkminga kelio į tarptautinius vandenis pradžia.

„Didžiausią naudą iš interneto galima išpešti, kai prekiauja pats gamintojas. Jis gali pasiimti visą maržą, kurią prekiaujant fizinėse parduotuvėse išsidalina platintojai, didmenininkai ir mažmenininkai. Nustačius konkurencingas kainas galima drąsiai rungtis dėl kiekvieno vartotojo su užsienio gamintojais. Mes, lietuviai, tikrai galime konkuruoti internete su kitų šalių pardavėjais, tik reikia tvarkingai susidėlioti prioritetus, atsakingai dirbti su rinkodara, t. y. neišleisti per daug pinigų (tai didelėse rinkose yra labai lengva), labai atsargiai dėlioti logistiką“, – patirtimi dalijasi elektroninės komercijos specialistas.

Nuo teorijos iki praktikos

Beje, mokymams ir konsultacijoms p. Vytautas dabar skiria tik 50% savo darbo laiko. Kitu metu jis pats prekiauja internete.

„Daugelis sakydavo: mokai, konsultuoji, bet pats neprekiauji. Į tai atsakydavau, kad per daug žinau, todėl to ir nedarau“, – šypsosi p. Vorobjovas.

Viskas prasidėjo nuo netikėto telefono skambučio – mėsos įmonę turintis bičiulis iš Šiaulių pasakė, kad norėtų pamėginti prekiauti internete vytinta jautiena „The Meat Makers“. „Pagalvojau – išprotėjo. Bet vis dėlto susitikome, atlikome namų darbus, t. y. patikrinome, ar kas nors tokiais produktais prekiauja internete. Pasirodo, prekiauja. O tai reiškia, kad ir mes galime tą daryti – t. y. visos problemos, su kuriomis susidursime, yra išsprendžiamos. Taigi, mes galbūt šiek tiek atsilikę nuo brandžių Vakarų rinkų, bet užtat mums nieko nereikia išradinėti – tereikia pasidomėti, kaip vieną ar kitą problemą išsprendė kiti“, – dėsto p. Vytautas.

Lietuvišką prekių ženklą „The Meat Makers“ bene geriausiai žino vokiečiai. Pasak verslininko, šis produktas dabar yra vienas populiariausių savo kategorijoje vokiškame „Amazon“. „Kiek žinau, to nepavyko pasiekti dar nė vienam Lietuvos gamintojui. Didžiosios Britanijos „Amazon“ rezultatai kol kas kuklesni. Bet ir vokiečiai, ir britai pakvietė dalyvauti „Juodojo penktadienio“ išpardavimuose, kurie vyko praėjusią savaitę, o tai irgi reiškia pripažinimą“, – dėsto p. Vorobjovas.

Vis dėlto jis neslepia, kad siekiant įsitvirtinti svetimose rinkose teko nemažai pasimokyti iš savo klaidų – kol kas niekas iš lietuvių prekiauti „Amazon“ panašiais produktais dar nemėgino, tad ir pasiklausti nėra ko.

Verslininkas su broliu Andriumi neseniai pradėjo britiškame „Amazon“ siūlyti ir kitokių prekių – tekstilės, įvairios arbatos ir kavos, net ekologiškų sauskelnių. Kad būtų mažiau vargo dėl skirtingų mokėjimo ir apskaitos sistemų bei logistikos, įmonę registravo Jungtinėje Karalystėje. Be to, Didžiojoje Britanijoje maisto produktams netaikomi PVM mokesčiai. Taigi, vien dėl to maisto prekių pelningumas padidėja apie 20%.

Jis pabrėžia, kad kol kas šioje naujoje įmonėje dirba dviese su broliu. Didžiąją dalį paslaugų perka iš kitų kompanijų. „Kitaip tariant, visos operacijos ir procesai vyksta Lietuvoje, nors prekiaujame Jungtinėje Karalystėje“, – paaiškina p. Vytautas.

Pasak p. Vorobjovo, samdyti darbuotojų kol kas vengia, nes nesinori užsikrauti fiksuotų kaštų. „Ateityje ketiname steigti savo internetinę parduotuvę, tad gali tekti samdyti daugiau darbuotojų. Kol kas apsiribojame prekyba „Amazon“ svetainėje. Lietuvoje internetine prekyba neužsiimsiu – kadangi daug įmonių pats konsultuoju, čia per daug kojų, ant kurių galiu užminti“, – pasakoja jis.

Kai byra pinigai

Jis pabrėžia, kad prekiaujant internete labai svarbu nešaldyti pinigų sandėliuose – kitaip tariant, neprisivežti į sandėlius per daug prekių, geriau dažniau juos papildyti.

Ponas Vytautas akcentuoja, kad prekiauti „Amazon“ nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš šalies. „Neužtenka įdėti savo prekę ir laukti, kol pradės byrėti pinigai. Turi klausytis, ką sako klientai, ir žaibiškai reaguoti. Reikia gerų aprašymų, nuotraukų. Svarbu ir geras aptarnavimas: kai kas nors parašo, reikia kuo greičiau reaguoti, vėliausiai per valandą. Todėl pats visada laikau ranką ant pulso, kad žinočiau, kas darosi, ir laiku išspręsčiau kilusias problemas“, – aiškina verslininkas.

Jį asmeniškai prekyba internete labiausiai žavi tuo, kad pinigų byrėjimo į sąskaitą procesą gali stebėti gyvai, tereikia nepamiršti laiku spustelėti reikalingą kompiuterio klavišą. Kita vertus, tai ir profesijos prakeiksmas, nes labai sunku susilaikyti nuo pagundos stebėti tai nuolatos, net ir laisvalaikiu.

„Savaitgalius mėgstu leisti su šeima savo sodyboje Molėtų rajone – pailsinti galvą geriausia gamtoje. Vis dėlto neretai ir ten mane galima pamatyti sėdintį prie kompiuterio“, – šypsosi p. Vorobjovas.

Jis teigia, kad jo laisvalaikio pomėgiai labai paprasti – pavyzdžiui, vasarą labai mėgsta su šeima grybauti. Verslininkas gerai jaučiasi ir virtuvėje – savaitgaliais gamina sudėtingesnius, daugiau laiko reikalaujančius patiekalus – pavyzdžiui, įvairius troškinius. „Tai irgi savotiškas prakeiksmas – ir gaminti moku, ir valgyti mėgstu“, – juokiasi pašnekovas.

Kaip ir daugeliui aktyvių žmonių, p. Vytautui patinka keliauti. Ne tik po svečias šalis, bet ir po gimtinę. „Jeigu susiruošiu keliauti kur nors tolėliau nuo Vilniaus, tai specialiai važiuoju ne greitkeliais, o senaisiais keliais, pavyzdžiui, Žemaičių plentu. Važiuodamas stengiuosi aplankyti pakeliui pasitaikančius miestus ir miestelius, aplankau įdomias vietas ir taip prisiliečiu prie istorijos“, – sako verslininkas.

FOTOGALERIJA V. Vorobjovo portretas (9 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
XXI amžiaus rykštė: bakterijos pergudrauja antibiotikus

Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet pražudo 33.000 europiečių. Ligų prevencijos ekspertai skelbia, kad...

Laisvalaikis
2018.11.11
Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai 1

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai...

Laisvalaikis
2018.11.11
Vidurio ir Rytų Europos regione laurai – Slovėnijai ir Estijai 3

Lenkijos šalies prekės ženklas yra vertingiausias tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių, Slovėnijos –...

Rinkodara
2018.11.11
Kodėl mums nerūpi Pirmasis pasaulinis karas 3

Šiomis dienomis pasaulis mini 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Lietuva mini tyliai,...

Laisvalaikis
2018.11.11
Jūsų namai toli nuo namų (III) Premium

(Tęsinys. Pradžia – „Verslo klasė“ 2018 m. Nr. 9)

Verslo klasė
2018.11.10
Popiežius patvirtino M. Giedraitį palaimintuoju

XVI a. pradėtas baltųjų augustinų ordino pasauliečio Mykolo Giedraičio beatifikacijos procesas daugiau nei po...

Laisvalaikis
2018.11.09
Kristina Dryža – futurologė, kuriai ateitis neegzistuoja

Australijos lietuvę Kristiną Dryžą vadina viena įtakingiausių pasaulio futurologių, tačiau ji sako, kad...

Laisvalaikis
2018.11.09
Lietuvos šalies ženklo vertę augino skandalingoji reklama ir popiežiaus vizitas Premium 1

Lietuvos šalies prekės ženklo vertė per 2018 m. fiksuoja nemenką šuolį – 25%. Vertingiausių pasaulio...

Rinkodara
2018.11.09
„Vilniaus lapai“ pristato Lietuvos ir pasaulio literatūros žvaigždes

Lapkričio 8 d. Vilniuje, geležinkelio stoties perone veikiančiame bare „Peronas“, „apšildomuoju“ renginiu...

Laisvalaikis
2018.11.08
Lietuvos kūrėjai džiaugiasi pergale prieš interneto vagis 5

Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama numatyti naujas teisių...

Rinkodara
2018.11.08
Mirė aktorius Arūnas Storpirštis 4

Lapkričio 6 d., antradienį, po ligos mirė teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Kaip praneša naujienų...

Laisvalaikis
2018.11.07
Kino teatrus pasieks prieš 46 m. sukurtas filmas apie A. Franklin

Dainininkės Arethos Franklin gerbėjai pagaliau turės progą pamatyti prieš 46 m. sukurtą filmą apie soulo...

Laisvalaikis
2018.11.06
Kaip „Ogmios miestas“ populiarų miestą mieste sukūrė Rėmėjo turinys 6

Daugiau kaip 150 žinomų prekių ženklų ir prekybos įmonių, kavinių bei restoranų, gourmet tipo parduotuvės,...

Muzika: garsai iš atvirkščio pasaulio Premium

Laiškas nuo balčiausio žmogaus Bruklino „Afropunk“ festivalyje.

Verslo klasė
2018.11.05
Londonas mini I-ojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį

Sekmadienio vakarą prie Londono Tauerio sužibo 10.000 žibintų, pagerbiančių karius ir civilius, kurie žuvo...

Laisvalaikis
2018.11.05
Kultūros ministrės komandoje – naujas patarėjas

Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson patarėjų komandą papildė doc. dr. Juozapas Blažiūnas. Jis...

Laisvalaikis
2018.11.05
Daugiausiai iš turizmo uždirbantys pasaulio miestai 2

Pasaulinė kelionių ir turizmo taryba (World Travel & Tourism Council, WTTC) sudarė sąrašą pasaulio miestų,...

Po meno galerijų bumo Vilniuje – naujas turistinis maršrutas 2

Vilnius išgyvena tikrą meno galerijų bumą – per pastaruosius metus čia atsirado keturi dideli meno centrai:...

Laisvalaikis
2018.11.04
Kinija planuoja miestus apšviesti dirbtiniais mėnuliais

2020-aisiais į kosminę erdvę planuojama iškelti dirbtinį menulį, kuris turės apšviesti Čengdu miestą vidurio...

Laisvalaikis
2018.11.04
Mugės „ArtVerona“ slaptasis ginklas – kolekcininkai

Spalio viduryje Veronoje, Šiaurės Italijoje, vyko 14-oji šiuolaikinio meno mugė „ArtVerona“. Mums ji įdomi...

Laisvalaikis
2018.11.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau