Vilnių įsimylėjęs žmonių architektas: VŽ kalbina Libeskindą

Publikuota: 2015-12-04
„Tiesiog reikia daryti tai, kuo tiki. Reikia jausti aistrą, mėgti dirbti su kitais žmonėmis“, – savo sėkmės priežastis aiškina architektas Danielis Libeskindas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Tiesiog reikia daryti tai, kuo tiki. Reikia jausti aistrą, mėgti dirbti su kitais žmonėmis“, – savo sėkmės priežastis aiškina architektas Danielis Libeskindas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

„Aš buvau Vilniuje daug daug kartų, jis nėra man svetimas miestas. Esu jį įsimylėjęs“, – teigia vienas žymiausių šių laikų pasaulio architektų Danielis Libeskindas (69 m.), Berlyno Žydų muziejaus bei Niujorko Rugsėjo 11-osios memorialo plano autorius. Gražiais iš Lenkijos kilusio amerikiečio architekto žodžiais nesunku patikėti. Šią savaitę pristatytas Modernaus meno centro (MMC) projektas – jau antras Lietuvos sostinei skirtas p. Libeskindo projektas per pastaruosius 12 mėnesių.

Tiek pernai gruodį pristatytas Liepkalnio sporto centro „Vilnius Beacon“ projektas, tiek MMC – vieni mažiausių dekonstruktyvizmo atstovo p. Libeskindo darbų. Kuklios išvaizdos nuolat besišypsantis architektas sako, kad iš didžiųjų pasaulio miestų į Vilnių jį atvilioja žmonės, meilė menui bei giminystės ryšiai.

„Žmonos tėvas yra iš netoliese esančio kaimelio. Daug mano giminių kilę iš čia“, – VŽ „Savaitgaliui“ pasakoja p. Libeskindas. Pats architektas gimė kiek toliau nuo Vilniaus – Lodzėje, bet jo tėvų istorija turbūt nesvetima ir daliai Lietuvos šeimų. Lenkijos žydai Dora ir Nachmanas bėgo nuo nacių, tačiau pakliuvo į sovietų armijos rankas. Dora buvo išsiųsta į Sibirą, o Nachmanas – į darbo stovyklą Pavolgyje. 1942 m. jie buvo paleisti ir atsidūrė netoli sienos su Tibetu, ten buvo įsikūrusi Lenkijos žydų bendruomenė. Ten jie susipažino ir susituokė. Iš Sovietų Sąjungos į Lodzę abu grįžo 1946 m. gegužės 12 d. – tą pačią dieną gimė ir būsimoji architektūros žvaigždė.

Nacių Vokietija jau buvo žlugusi, tačiau antisemitizmas vis dar slėgė Lenkiją ir Libeskindų šeimą. Prie rūpesčių prisidėjo ir komunistinė Lenkijos valdžia. Ši atidžiai stebėjo p. Libeskindo mamą, drįstančią komunistinėje santvarkoje siūti ir pardavinėti moteriškus apatinius drabužius. Kai p. Libeskindui suėjo 11 metų, neapsikentusi režimo jo šeima persikėlė į Izraelį, o dar po dvejų metų laivu pasiekė Niujorką ir įsikūrė Bronkso rajone.

Vėlyva staigi šlovė

Būtų klaidinga architektūrą vadinti pirmuoju p. Libeskindo pašaukimu. Dar vaikystėje p. Libeskindas išgarsėjo muzikiniais sugebėjimais. Už meistriškumą grojant akordeonu kūrėjas būdamas trylikos metų net gavo prestižinę Amerikos ir Izraelio kultūros fondo premiją. Tačiau būdamas paauglys p. Libeskindas atsiribojo nuo muzikos ir pasuko architektūros link. Skirtingai nei muzikoje, menininko kelias į architektūros šlovės olimpą truko ilgai. Kelis dešimtmečius jis gilinosi į architektūros teoriją ir dėstė studentams JAV, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje. Neįprastas geometrines formas ir linijas mėgstančio architekto projektų idėjos vis būdavo atmetamos. Tačiau užteko vienos progos, kad jis taptų žinomas pasaulyje. Būdamas 42-ejų architektas laimėjo anoniminį konkursą projektuoti Žydų muziejų Berlyne, jis ir tapo pirmuoju p. Libeskindo projektu.

Staigiai užklupęs populiarumas p. Libeskindo neapsvaigino. Jis teigia nė nepajutęs, kaip tapo vienu žymiausių pasaulio architektų. „Tiesiog reikia daryti tai, kuo tiki. Reikia jausti aistrą, mėgti dirbti su kitais žmonėmis, – sako p. Libeskindas. – Man labai pasisekė, kad galiu dirbti su įvairiais asmenimis, skirtingose pasaulio vietose.“

Žmonių architektūra

Kalbėdamas apie architektūrą p. Libeskindas vis mini ne geometrines formas, bet žmones – tuos, su kuriais dirba, ir tuos, kuriems kuria. Ne veltui tarp jo darbų – daugybė visuomenei skirtų pastatų, tokių kaip muziejai ar memorialai. „Architektūra neatsiejama nuo žmonių. Tai kūrybinis nuotykis, kuris nepriklauso vien tau. Tai socialus menas. Pavyzdžiui, šis muziejus (MMC – VŽ „Savaitgalis“) yra visuomeninis pastatas, skirtas žmonėms. Mano nuomone, jis sukurtas remiantis įsitraukimo koncepcija. Muziejus turėtų suteikti ne vienkartinę patirtį, bet tapti žmonių malonumo, gyvenimo džiaugsmo dalimi“, – sako p. Libeskindas.

infogr.am::infogram_0_danielis_libeskindas

Architektas džiaugiasi, kad gali dirbti atvirose demokratiškose visuomenėse, kuriose įmanoma įgyvendinti politiškai ir socialiai jautrius projektus. Ponas Libeskindas pateikia Karo muziejaus Dresdene pavyzdį. „Vokietijos kariuomenės praeitis – skausminga. Tačiau tokioje demokratijoje, kaip Vokietija, įmanoma pastatyti pastatą, kuris parodo, kad čia yra demokratija ir kad kariuomenė nėra paslėpta, ji matoma žmonėms. Tai skleidžia idėją, kad kariuomenė nepriklauso kariuomenei, ji priklauso žmonėms“, – mąsto p. Libeskindas.

Kita vertus, nepaisant humanistinio ir demokratinio požiūrio, architektas nenori pastatų likimo visiškai palikti politinių procesų valiai. „Tuo pat metu architektūra neturėtų būti tai, dėl ko yra balsuojama, – aiškina p. Libeskindas. – Politikos sąvoka kilo nuo prancūziško žodžio „politaire“, kuris reiškia „piliečiai“, „žmonės“. Taigi, mano manymu, politika nėra tik tam tikrų žmonių reikalas. O architektūra yra visuomeninis menas.“

Nevengia jautrių projektų

Ponas Libeskindas puikiai žino, ką reiškia dirbti su politikos atstovais. Berlyno Žydų muziejaus konkursą architektas laimėjo anonimiškai, tad nepatyrusiam architektui teko įveikti daug kliūčių, kad politikai patikėtų jo vizija. Pavyzdžiui, Vokietijos Senatas 1991 m. vieningai nusprendė atmesti Žydų muziejaus projektą. Laimė, didesnė žmonių grupė – šalies parlamentas – užginčijo Senato sprendimą ir po 10 metų trukusių statybų muziejus išvydo dienos šviesą.

Simboliška, kad Žydų muziejus buvo atidarytas 2001 m. rugsėjo 9 d., nes po dviejų dienų įvyko teroro atakos Niujorke ir šis tragiškas įvykis metė naują iššūkį architektui. Buvo pasirinkta įgyvendinti p. Libeskindo planą, kaip atstatyti per terorizmo atakas sunaikintą teritoriją, vadinamą „Ground Zero“. Tačiau po aršių tiek visuomenės, tiek politikos diskusijų architektui teko perleisti savo plano įgyvendinimą kitiems architektams. Kūrėjas šį įvykių posūkį priėmė nelengvai: griebėsi viešųjų ryšių akcijos ir buvo pasiryžęs santykius aiškintis teismuose, o į politines kovas dėl „Ground Zero“ atrėžė: „Aš esu žmonių architektas!“ Vėliau jis nurimo ir dabar save vertina kaip „Ground Zero“ kompozitorių, kurio kūrinį architektai pasirinko interpretuoti pagal savo skonį.

Nors turėdamas skaudžios patirties, p. Libeskindas ir toliau drąsiai neria į socialiai jautrius projektus. Pavyzdžiui, prieš porą metų architektas sutiko imtis Šiaurės Airijos teroristų kalinimo vietos – Meizo kalėjimo – rekonstrukcijos į muziejų.

infogr.am::infogram_0_daniel_libeskind

Būdas praeičiai įveikti

Paklaustas, kodėl renkasi tokius politinius projektus, p. Libeskindas bando sumenkinti jų reikšmę. Jis aiškina, kad dauguma jo darbų vis dėlto yra komerciniai, tačiau pripažįsta, kad visuomeniniai projektai vilioja galimybe papasakoti tam tikrą istoriją. „Jie – tik dalis mano darbo, bet taip: imtis nelaimingų tragedijų ir kurti istoriją yra svarbu, – sako p. Libeskindas. – Kiekvienas pastatas geba išreikšti pasakojimą. Net pastatas su stikliniu fasadu turi istoriją: jis sako, kad neturi ko papasakoti. Tai labai trumpa, bet vis tiek istorija.“

Ponas Libeskindas mano, kad architektūra, kaip modernusis menas, padeda žmonėms suprasti praeitį. „Modernusis menas yra istorijos pasakojimo, komunikacijos būdas, tačiau jis kalba kitu būdu nei, pavyzdžiui, figūratyvus menas. Tai yra mūsų laikų istorija. O mes esame šios istorijos dalis. Manau, kad dėl šios priežasties susidomėjimas moderniu menu visame pasaulyje stipriai auga.“

Klausantis p. Libeskindo kyla klausimas: gal Lietuvai, kovojančiai su sovietiniu palikimu, reikėtų ne griauti tuos laikus menančius pastatus, bet statyti kokį nors sovietmečio memorialo muziejų? „Ne man tai spręsti, tačiau architektūra bet kokiu atveju yra konstrukcija, o ne dekonstrukcija, – sako p. Libeskindas. – Ką tik atvykau iš Varšuvos, ten statau aukščiausią Europoje gyvenamąjį dangoraižį tiesiai priešais Stalino rūmus (Kultūros ir mokslo rūmus – VŽ „Savaitgalis“). Manęs klausia: ką su jais daryti? Sakau, kad nebūtina jų griauti, reikia tik juos perskrosti, kad nereikėtų apeiti didžiulio rato. Tad yra būdų žmonėms pagerinti gyvenimą ir kartu suprasti, kad istorija yra svarbu.“

Įkvėpimo žaibai

Ponas Libeskindas projektus atsirenka pagal kelis veiksnius: „Reikia, kad patiktų žmonės, būtina domėtis jų kultūra, jausti tų žmonių užsidegimą“, – sako architektas. Pasirinkęs projektą p. Libeskindas pasineria į kūrybos procesą. „Pirmiausia reikia, kad vieta įkvėptų ir turi ten būti, pažinti žmones, su jais kalbėtis. Būtina stebėti dangaus spalvą ne tik žiemą, bet ir vasarą, – aiškina p. Libeskindas. – O tada turi trenkti žaibas. Gali būti išsiaiškinęs viską, ką reikia žinoti, bet jeigu tavęs nesupurtys kažkas iš kitos erdvės, iš vaizduotės bei kūrybingumo pasaulio, nepajėgsi nieko padaryti.“

Ar buvo atvejų, kai kūrybingumo žaibas taip ir nekirto p. Libeskindui? „Ne, man taip nėra buvę. Tačiau yra tekę atsisakyti NT plėtotojų, kurie nebuvo įsitraukę į projektą, dirbo tik dėl pelno. Aš, matyt, esu vienintelis architektas pasaulyje, atleidęs savo plėtotojus“, – juokiasi architektas.

FOTOGALERIJA MMC muziejaus projekto pristatymas ir vizualizacijos (22 nuotr.)

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Nepalas matuos, ar nenutrupėjo Everesto viršukalnė

Nepalas į Everestą siunčia tyrinėtojų komandą, kurios užduotis bus pamatuoti, ar aukščiausias pasaulio kalnas...

Laisvalaikis
19:00
I. Kantas šaldytuve ieško pieno Premium

Pats Immanuelis Kantas (1724–1804 m.) manė, kad jo protėviai buvo škotai. Ilgą laiką šitokia filosofo...

200 metų buvęs pamirštas paveikslas eksponuojamas Vilniuje 1

Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) eksponuojamas VU Piešimo ir tapybos katedros

Laisvalaikis
11:29
Mokytis, mokytis. Bet kitaip 2

Vieną dieną man Brigita pasakė, kad nori pasikalbėti. Net nežinau, kaip čia taip išėjo – tiesiog ėmė ir...

Paskui Japoniją išvykimo mokestį turistams įveda ir Malaizija 2

Vis daugiau valstybių nori rinkti mokesčius iš turistų ne tik jiems šalyje būnant, bet ir tuomet, kai...

Paslaugos
08:15
„Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja: verslo eksperimentas – uždegti mokslu vaikus Premium

Renata Česūnienė, MB „Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja, pasitinka savo laboratorijoje. Stalas čia nukrautas...

Laisvalaikis
2019.04.19
Išsiaiškino, kur Shakespeare‘as rašė „Romeo ir Džiuljetą“

Britų istorikas Geoffrey‘is Marshas sako nustatęs, kur gyveno Williamas Shakespeare‘as (1564-1616 m.), kai...

Laisvalaikis
2019.04.17
Jei į Prezidentus kandidatuotų robotas

Vilniuje veikiantis privatus MO muziejus, atkreipdamas dėmesį į balandžio pradžioje atidarytą naują didžiąją...

Laisvalaikis
2019.04.17
Dievo Motinos katedrai verslas aukoja milijonus 2

Nacionaline tragedija vadinamas Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras sujaudino ne tik tikinčiųjų širdis.

Laisvalaikis
2019.04.17
Futurologas Ch. Kutarna: naujame pasaulyje senos tiesos negalioja Premium

Futurologas dr. Chrisas Kutarna į interviu atvyko beveik parą keliavęs iš Naujosios Zelandijos – per Dohą, o...

Laisvalaikis
2019.04.16
NTAKD riboja tarptautinių „Vyno dienų“ reklamą Premium 8

Didžiausią Baltijos ir Šiaurės Europos šalių vyno parodą „Vyno dienos“ rengiantis „Vyno klubas“ pranešė, jog...

Laisvalaikis
2019.04.16
Paryžiaus katedra: kas prarasta ir kas laukia 7

Pirmadienio vakarą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą niokojusį gaisrą pavyko numalšinti. Nors sudegė visas...

Laisvalaikis
2019.04.16
Kakė Makė eina į „Akropolius“ 9

„Alma littera“ pranešė plečianti savo valdomo „Kakės Makės“ prekės ženklo pasaulį – rugpjūtį Vilniaus ir...

Laisvalaikis
2019.04.15
Graikija ir Turkija turistams atvers senovinių laivų sudužimo vietas

Graikija ir Turkija turistams – nardytojams rengiasi atverti naujus povandeninės archeologijos lobynus.

Paslaugos
2019.04.15
Kelionės verslo reikalais – ne į sveikatą 1

Darbo reikalais dažnai keliaujantys žmonės retai kalba apie tokių išvykų romantiką, jiems tai – neišvengiama...

Laisvalaikis
2019.04.14
1940-ųjų ruduo – kelias į „Barbarossą“ Premium

Vos spėjus Vokietijai sutriuškinti Prancūziją ir išmesti iš žemyno britus, 1940 m. vasarą pasaulis ėmėsi...

Verslo klasė
2019.04.13
Savaitgalis Birštone: ką aplankyti ir kokių pramogų siūlo kurortas 5

Birštoną galima vadinti etaloniniu sėkmės pavyzdžiu: dar prieš penkerius metus kaip galimą kurortą poilsiui...

Laisvalaikis
2019.04.13
„Vero Cafe“ tinklo savininkai: krizė – geras laikas pradėti verslą Premium 4

Skamba kiek makabriškai, tačiau yra verslų, kuriuos pradėti geriausias laikas buvo per 2007–2008 m. finansų...

Laisvalaikis
2019.04.12
Mokslininkai nufotografavo juodąją skylę 1

Mokslininkams pirmą kartą pavyko nufotografuoti juodąją skylę, kurią jie aptiko tolimoje galaktikoje M87. Šį...

Laisvalaikis
2019.04.10
VGTU architektūros studentai laimėjo tarptautinį konkursą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) architektūros magistrantūros studentai tapo 3-iojo...

Laisvalaikis
2019.04.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau