Klimato kaita: prisidirbome patys

Publikuota: 2015-12-04
Stichinių reiškinių keliamus nuostolius išprovokuoja ir sustiprina pati žmonija. Rafaelio Arena („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.
Stichinių reiškinių keliamus nuostolius išprovokuoja ir sustiprina pati žmonija. Rafaelio Arena („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“

Iki gruodžio 11 d. truksiančioje Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje apie 40.000 ministrų, valstybių ir verslo vadovų, mokslininkų, klimato kaitos iniciatyvų atstovų ir žurnalistų iš 195 pasaulio valstybių siekia susitarti dėl taršos emisijų mažinimo. VŽ „Savaitgalis“ su klimatologu prof. dr. Arūnu Bukančiu, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėju, svarsto, ką žmonijai išties reiškia klimato kaita.

Prieš gražiąsias metų šventes norisi turėti vilčių. Paklaustas, ar pats tiki, kad žmonija gali realiai ką nors padaryti, kad jos veikla klimatui taptų mažiau žalinga, prof. dr. Bukantis primena 1989 m. įsigaliojusį Monrealio protokolą. Jis buvo skirtas ozoną ardančių medžiagų emisijai į atmosferą apriboti ir sėkmingai įgyvendintas: kai kurių cheminių medžiagų – 12, 13, 113 freonų – išmetimai į atmosferą sumažinti iki nulio. Dar geresnė žinia, sako mokslininkas, – jau kokie 10 metų bendras ozono kiekis stratosferoje nebemažėja, ir tai įlieja vilties.

Paryžiaus konferencijoje siekiama, kad kiekviena šalis, priklausomai nuo jos ekonominės plėtros ir pažeidžiamumo, prisiimtų įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų, nuo kurių labiausiai priklauso klimato kaita, emisiją.

„Pavykus tokį susitarimą ne tik pasirašyti, bet ir įgyvendinti, galima būtų pasiekti, kad temperatūra per likusią XXI a. dalį pakiltų ne daugiau nei 2 laipsniais. Tai simbolinė riba, prie kurios ir gyvasis pasaulis, ir žmogaus veikla dar gali prisitaikyti“, – sako prof. dr. Bukantis.

Kad pavojingiausi pasikartojantys stichiniai reiškiniai pasaulyje – potvyniai, audros ir sausros – didžiąją dalimi yra nulemti žmogaus veiklos, mokslininkams abejonių seniai nekyla. O kitiems klimato poveikis, sako prof. dr. Bukantis, matyt, suprantamiausias bus išreikštas skaičiais, t. y. pinigais.

Pasak profesoriaus, skaičiuojant, kiek stichinių katastrofinių reiškinių įvyksta per metus, kokią jie padaro ekonominę žalą ir kiek žmonių dėl jų nukenčia, mūsų dienomis vykstančių tokių nelaimių skaičius ir padariniai paprastai lyginami su jų skaičiumi priešindustrinėje eroje, XVIII–XIX a., bet dabartinę padėtį puikiausiai galima analizuoti ir XX a. kontekste.

Aiškiausiai kalba skaičiai

„Prieš 50–60 m. reiškinių, kurie būtų žalingi ekonomikai, žmonių sveikatai ir gyvybei, visame pasaulyje kildavo iki 20 per metus. Dabar, nelygu metai, jų skaičiuojama ir 200, ir 300, t. y. dešimteriopai daugiau“, – sako prof. dr. Bukantis. Anot jo, daugiausia žalos visuose žemynuose, net ir Europoje, padaro potvyniai, jų labai staigiai padaugėjo XX a. 8–9 dešimtmečiais.

Užuot įtikinėjęs problemos rimtumu, profesorius žeria faktus: skaičiuojant 2014 m. kainomis, prieš 50–60 m. potvynių, audrų ir sausrų padaryti nuostoliai per metus siekdavo 20–30 mlrd. USD.

Dabar, žiūrint į pastaruosius du dešimtmečius, „gerais metais“ nuostoliai siekia 50–55 mlrd. USD. Audringesni, sausringesni metai iš žmonijos „išspaudžia“ 140–150 mlrd. USD. Rekordiniai metai buvo 2005-ieji, kai Šiaurės Ameriką, Naująjį Orleaną nuniokojo uraganas Katrina, – skaičiuojama, kad tais metais gamtos stichijos padarė 250 mlrd. USD nuostolių, iš jų apie 200 mlrd. USD teko Katrinai.

„Reikia įsivaizduoti, koks tai smūgis įvairių regionų ekonomikai, ypač besivystančioms šalims, kurios nepajėgios susidoroti su padariniais, kitas dalykas – nepajėgios įgyvendinti prevencinių priemonių“, – sako prof. dr. Bukantis.

Nelaimės šaukiasi patys

Kalbant apie nukentėjusius nuo stichijų žmones, skaičiai ne mažiau įspūdingi. Jie ėmė sparčiai augti nuo XX a. 9 dešimtmečio, ir visa XX a. pabaiga šiuo požiūriu tapo labai grėsminga.

Pasitiksliname: nukentėjusieji yra tie, kurie prarado namus ir turėjo evakuotis.

Pasak pašnekovo, XX a. 6–8 dešimtmečiais tokių geriausiu atveju būdavo iki 50.000. Dabar – iki 200.000–300.000 per metus.

„Šie skaičiai rodo, kad kažkas atsitiko su klimato sistema ir žmogaus gebėjimu susidoroti su grėsmėmis“, – vertina prof. dr. Bukantis. O atsitiko, anot jo, du dalykai. Pirmiausia, daugėja stichinių reiškinių. Antra, pats žmogus dažnai jų keliamus nuostolius išprovokuoja ir sustiprina. Tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į galimas grėsmes, miestai ir gyvenamos vietovės koncentruojasi pavojingiausiose vietose – ten, kur daugiausia potvynių, audrų ir sausrų. Tos pavojingiausios vietos, kitais požiūriais, yra labai patrauklios. Pavyzdžiui, miestai prie vandens tampa uostais, juose kuriasi pramonė, koncentruojasi daugybė gyventojų.

„Nubrėžkime 60 km pločio ruoželį Pietų ir Pietryčių Azijos pakrante – ten gyvena 2 mlrd. žmonių. O tą regioną, tas pakrantes daugiausia ir niokoja tropiniai ciklonai, labai daug žalos padaro ir upių potvyniai“, – aiškina prof. dr. Bukantis.

Kiek kainuoja saugumas

Anot pašnekovo, susidaro paradoksali situacija: žmogaus veiklos pažeidžiamumas sparčiai auga ir dėl klimato kaitos, kadangi daugėja pavojingų reiškinių, bet kartu – ir dėl negebėjimo adekvačiai įvertinti galimas grėsmes ir įgyvendinti prevencines prisitaikymo priemones.

Profesorius sutinka: taip, dažnai nuo stichijų nukenčia skurdžios šalys, joms trūksta lėšų prevencinėms priemonėms, kad ir pylimams, kurie apsaugotų nuo potvynių ar staigiai pakilusio jūros vandens lygio, statyti. Kitas dalykas, dažnai šių priemonių kaina atrodo pernelyg didelė ir toms šalims, kurios gali sau jas leisti, tad įgyvendinamos tos priemonės nelaimei jau įvykus.

Lygindamas prisitaikymo priemonių kainą su stichijų padaromais nuostoliais, pašnekovas remiasi britų ekonomistais: priemonėms įgyvendinti skyrus 0,5% pasaulinio BVP vidurkio, o tai didžiulė suma, galėtume išvengti nuostolių, siekiančių 5% BVP. Tai – optimistinis scenarijus, pesimistinio scenarijaus atveju, suma gali siekti ir 20%.

„Kol kas, – vertina pašnekovas, – tie nuostoliai nesiekia 5% BVP, bet jie nuolat auga. Diagramos šauna į viršų ir nematyti jokių prošvaisčių, kad šie dalykai stabilizuotųsi.“

Dievo užantyje nebegyvename

Gana dažnai išgirsi sakant, kad Lietuvoje gyvename tarsi Dievo užantyje – nei uraganų čia, nei rimtų potvynių. Ir ta klimato kaita mums... ne taip jau baisi. Tokius svarstymus prof. dr. Bukantis atremia griežtai: „Visas pasaulinis ūkis globalus, ir negalime net minties sau leisti, kad kurios nors šalys gali būti saugios.“

Pavyzdys – ilgalaikė šių metų sausra, kurią išgyvenome: iki dabar kai kurios upės po jos neatsinaujino.

„Mes prekiaujame su visu pasauliu, investuojame visuose Žemės kampeliuose. Ir investicijų rizikingumas labai priklauso nuo situacijos ten – Pietų Azijoje, Arabijos pusiasalyje, Šiaurės ir Pietų Afrikoje, kai pradedi galvoti – visur. Taigi mums reikia ne tik suvokti situaciją, bet turėti realią operatyvią informaciją apie dabartines klimato sąlygas, aktualius stichinius reiškinius tuose regionuose. Štai ir atsakymas į klausimą, ar galime būti ramūs, kad esame izoliuoti nuo pasaulio grėsmių. Ne“, – sako pašnekovas.

Klimato kaita ir pabėgėliai

Galime paironizuoti: pasaulyje siaučia arba stichinės nelaimės, arba radikalusis islamas. O tai, beje, labai svarbu turizmo sektoriui. Pasak prof. dr. Bukančio, ironizuoti čia nėra ko: klimato kaita ir geopolitika glaudžiai susijusios.

„Viešojoje erdvėje, ko gero, informacijos apie tai trūksta. Europos Komisija informaciją apie galimą klimato kaitos įtaką Europos saugumui ir geopolitikai turi seniai. Pirmosios analizės buvo atliktos prieš 20 m., ir klimato kaita jose aiškiai apibūdinta kaip viena pagrindinių grėsmių ekonominiam, socialiniam gyvenimui ir visai geopolitinei padėčiai. Vėlgi, gal nebuvo pakankamai tam skirta dėmesio, nebuvo adekvačių sprendimų“, – svarsto pašnekovas.

Anot jo, pabėgėlių iš Sirijos ir Afrikos krizė prikišamai parodė, kad bėglių srautas iš aridinių, t. y. sausringo klimato sričių, iš dalies susijęs su nepalankiais klimato kaitos procesais. Tuose regionuose, aiškina profesorius, pastaraisiais metais būta labai žiaurių sausrų, o jie ir taip – dykumų klimato zonoje. O prie sausrų prisidėjus karo veiksmams, pabėgėlių srautas tapo neužtvenkiamas.

„Kad tame regione atkurtum žmonėms įmanomas gyventi sąlygas, reikia labai didelių investicijų. Pirmiausia – sunaikintoms, užterštoms vandens sistemoms atkurti, juk be vandens žmogus ten neišgyvens nė kelių dienų. Jiems lieka viena išeitis – palikti savo teritoriją ir keliauti ten, kur yra daugiau šansų. Taip, atrodytų, kad pirminė priežastis yra karas. Bet klausimas, ar jam pasibaigus, žmonės ten galėtų gyventi“, – svarsto prof. dr. Bukantis.

Banali, bet tiesa

Paklaustas, ar jis pats tiki, kad žmonija gali sustabdyti klimato šilimą, pašnekovas sako manąs, kad tai, nors ir kaip banaliai skambėtų, priklauso nuo kiekvieno mūsų – turime kelti maksimalius uždavinius – kiekvienas žmogus, kiekvienoje veikloje.

„Pasiekime jei ne 2, tai bent 2,5 laipsnio šilimą, ir tai bus didžiulis laimėjimas. Dabar prognozės tokios: jeigu nesiimsime jokių priemonių, vidutinė temperatūra iki XXI a. pabaigos gali pakilti 4–5 laipsniais (dabar vidutinė pasaulio temperatūra – apie 15 laipsnių). Tai reikštų visiškai naują klimato sistemos būklę, kitas klimato zonų ribas, visų gamtinių zonų pasislinkimą, ypač Šiaurės pusrutulyje, vandenyno ir atmosferos cirkuliacijos pokyčius, vandenyno lygio kilimą. Kai kuriems regionams tai būtų visiška pražūtis“, – dėsto pašnekovas. Anot jo, yra ir optimistinis variantas: jeigu pavyktų sumažinti skurdžių šalių mokslinį, techninį, socialinį atsilikimą, ekonominis išsivystymas pasaulyje taptų tolygesnis, gal „įtilptume į 1,5 laipsnio.“

Žiema dar neatšaukta

Lygiai prieš metus VŽ „Savaitgalis“ su prof. dr. Bukančiu aptarė prognozes, skelbusias, kad 2014 m. bus šilčiausi pastarąjį šimtmetį. Jos pasitvirtino – pernai temperatūra 0,4 laipsnio viršijo XX a. vidurkį.

Pašnekovo teigimu, 2015-ieji bus šiltesni už praėjusius. Šių metų dar liko mėnuo, bet prognozuojama, kad 2015 m. bus šiltesni už 2014 m. maždaug 0,1 laipsnio dalimi. Deja, ir vėl šiltesni.

Tačiau, optimistiška gaida pokalbį baigia prof. dr. Bukantis, mūsų regione žiemos neišnyks, ir jos bus ne visada šiltos.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Venecijos bienalė: sirgalių reikia ir sportui, ir menui

Ar jau atkreipėte dėmesį į reklaminius stendus gatvėse „Ir menui reikia sirgalių“, kuriuose žinomi Lietuvos...

Laisvalaikis
2019.04.24
Paryžiaus katedrai atstatyti – nuo 3D technologijų iki žaidimo „Assassin’s Creed“ Premium

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad nuo gaisro nukentėjusi Paryžiaus Dievo Motinos...

Laisvalaikis
2019.04.23
Nepalas matuos, ar nenutrupėjo Everesto viršukalnė

Nepalas į Everestą siunčia tyrinėtojų komandą, kurios užduotis bus pamatuoti, ar aukščiausias pasaulio kalnas...

Laisvalaikis
2019.04.22
I. Kantas šaldytuve ieško pieno Premium

Pats Immanuelis Kantas (1724–1804 m.) manė, kad jo protėviai buvo škotai. Ilgą laiką šitokia filosofo...

Verslo klasė
2019.04.22
200 metų buvęs pamirštas paveikslas eksponuojamas Vilniuje 1

Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) eksponuojamas VU Piešimo ir tapybos katedros

Laisvalaikis
2019.04.22
Mokytis, mokytis. Bet kitaip 6

Vieną dieną man Brigita pasakė, kad nori pasikalbėti. Net nežinau, kaip čia taip išėjo – tiesiog ėmė ir...

Verslo klasė
2019.04.22
Paskui Japoniją išvykimo mokestį turistams įveda ir Malaizija 2

Vis daugiau valstybių nori rinkti mokesčius iš turistų ne tik jiems šalyje būnant, bet ir tuomet, kai...

Paslaugos
2019.04.22
„Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja: verslo eksperimentas – uždegti mokslu vaikus Premium

Renata Česūnienė, MB „Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja, pasitinka savo laboratorijoje. Stalas čia nukrautas...

Laisvalaikis
2019.04.19
Išsiaiškino, kur Shakespeare‘as rašė „Romeo ir Džiuljetą“

Britų istorikas Geoffrey‘is Marshas sako nustatęs, kur gyveno Williamas Shakespeare‘as (1564-1616 m.), kai...

Laisvalaikis
2019.04.17
Jei į Prezidentus kandidatuotų robotas

Vilniuje veikiantis privatus MO muziejus, atkreipdamas dėmesį į balandžio pradžioje atidarytą naują didžiąją...

Laisvalaikis
2019.04.17
Dievo Motinos katedrai verslas aukoja milijonus 2

Nacionaline tragedija vadinamas Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras sujaudino ne tik tikinčiųjų širdis.

Laisvalaikis
2019.04.17
Futurologas Ch. Kutarna: naujame pasaulyje senos tiesos negalioja Premium

Futurologas dr. Chrisas Kutarna į interviu atvyko beveik parą keliavęs iš Naujosios Zelandijos – per Dohą, o...

Laisvalaikis
2019.04.16
NTAKD riboja tarptautinių „Vyno dienų“ reklamą Premium 8

Didžiausią Baltijos ir Šiaurės Europos šalių vyno parodą „Vyno dienos“ rengiantis „Vyno klubas“ pranešė, jog...

Laisvalaikis
2019.04.16
Paryžiaus katedra: kas prarasta ir kas laukia 7

Pirmadienio vakarą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą niokojusį gaisrą pavyko numalšinti. Nors sudegė visas...

Laisvalaikis
2019.04.16
Kakė Makė eina į „Akropolius“ 9

„Alma littera“ pranešė plečianti savo valdomo „Kakės Makės“ prekės ženklo pasaulį – rugpjūtį Vilniaus ir...

Laisvalaikis
2019.04.15
Graikija ir Turkija turistams atvers senovinių laivų sudužimo vietas

Graikija ir Turkija turistams – nardytojams rengiasi atverti naujus povandeninės archeologijos lobynus.

Paslaugos
2019.04.15
Kelionės verslo reikalais – ne į sveikatą 1

Darbo reikalais dažnai keliaujantys žmonės retai kalba apie tokių išvykų romantiką, jiems tai – neišvengiama...

Laisvalaikis
2019.04.14
1940-ųjų ruduo – kelias į „Barbarossą“ Premium

Vos spėjus Vokietijai sutriuškinti Prancūziją ir išmesti iš žemyno britus, 1940 m. vasarą pasaulis ėmėsi...

Verslo klasė
2019.04.13
Savaitgalis Birštone: ką aplankyti ir kokių pramogų siūlo kurortas 5

Birštoną galima vadinti etaloniniu sėkmės pavyzdžiu: dar prieš penkerius metus kaip galimą kurortą poilsiui...

Laisvalaikis
2019.04.13
„Vero Cafe“ tinklo savininkai: krizė – geras laikas pradėti verslą Premium 4

Skamba kiek makabriškai, tačiau yra verslų, kuriuos pradėti geriausias laikas buvo per 2007–2008 m. finansų...

Laisvalaikis
2019.04.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau