Radijo stotys – prieš lietuviškos muzikos kvotas

Publikuota: 2015-11-29
Dainininkė Adele, prieš keletą metų atsiimdama „Grammy“ apdovanojimą, pirmiausia padėkojo visoms pasaulio radijo stotims. Mario Anzuoni („Reuters“/“Scanpix“) nuotr.
Dainininkė Adele, prieš keletą metų atsiimdama „Grammy“ apdovanojimą, pirmiausia padėkojo visoms pasaulio radijo stotims. Mario Anzuoni („Reuters“/“Scanpix“) nuotr.
 

Kodėl vienas dainas radijo stotys groja, o kitų – ne? Kas yra vadinamasis radijo formatas? Ar Lietuvoje įmanoma nusipirkti eterį? Kas nutiktų, jeigu būtų įvestos lietuviškos muzikos kvotos? Į šiuos klausimus mėginta atsakyti vienoje iš Vilniuje praėjusį savaitgalį surengto festivalio „Vilnius Music Week“ konferencijų.

Gintaras Zdebskis, M-1 grupei priklausančios radijo stoties „Lietus“ generalinis direktorius, muzikos redaktorius, konferencijoje akcentavo, kad radijo stočių pozicija per pastaruosius metus nesumenko, nors mėgstamos muzikos galima paklausyti ir kitur, pavyzdžiui, internete. Jo teigimu, radijo stočių vis dar klausosi per 80% šalies gyventojų.

„Radijas šiandien nebėra tik muzikos transliavimo priemonė, turime ir kitokių triukų, kuriais stengiamės pritraukti auditoriją“, – teigia p. Zdebskis.

Kad radijas vis dar svarbus kaip muzikos pateikimo kanalas ir patiems atlikėjams, pasak jo, įrodo pasaulinio garso dainininkės Adele pavyzdys: prieš keletą metų atsiimdama „Grammy“ apdovanojimą ji pirmiausia padėkojo visoms pasaulio radijo stotims. „Jos dainas suko viso pasaulio radijo stotys, ji sulaukė grįžtamojo ryšio ir tai įvertino“, – sako p. Zdebskis.

Pasikeitė tik forma

Darius Užkuraitis, nekomercinės radijo stoties „LRT Opus“ įkūrėjas ir vadovas, neužmiršta pridurti, kad radijas pastaraisiais metais gerokai pasikeitė: „Dabar nebūtina turėti imtuvo, radijo stočių gali klausytis net per mobilųjį telefoną. Daugelis radijo stočių dabar studijose turi kameras, kuriomis filmuoja laidų vedėjus ir jų svečius, tad radiją tam tikra prasme galima ir matyti, ne tik klausytis. Jaunoji karta imli naujoms technologijoms, todėl nori nenori turi atliepti jų lūkesčius. Taigi radijo formos keičiasi, bet jis nedingo ir dar ilgai nedings.“

Donatas Bučelis, „Radio­cen­t­ro“ programų direktorius, sako, kad nepasikeitė tik radijo stočių bei muzikos autorių santykiai: kaip ir anksčiau, taip ir dabar interesus suderinti sudėtinga. „Yra dvi barikadų pusės – vienoje radijas, kitoje – atlikėjai. Ir mes, ir jie iš muzikos daro verslą, bet kiekvienas turime savo interesų“, – sako p. Bučelis.

Grįždamas prie temos, kodėl vienų kūryba tinka eteriui, o kitų – ne, p. Zdebskis aiškina, kad dabar daugeliui žmonių radijas yra tik kaip emocinis fonas, todėl negalima auditorijos apkrauti pernelyg sudėtingomis, lyrinėmis dainomis.

„Bet yra žmonių, kurie nori girdėti lyriškesnę muziką ir pašnekesius ne apie orą, o, pavyzdžiui, apie kultūrą“, – mėgina prieštarauti p. Užkuraitis.

„Taip, yra tokių žmonių, kuriems rūpi kultūra, alternatyvi muzika, bet jų maždaug 10 kartų mažiau. Mes, skirtingai nei Darius, turime galvoti apie reitingus, nes iš to kuriame verslą. Pavyzdžiui, mūsų stočių grupė nemažai investuoja į sociologinius tyrimus, iš kurių sužinome, kokios muzikos dauguma nori klausytis skirtingu paros metu ar metų laiku“, – pasakoja p. Zdebskis.

Paklausti, ar komercinės radijo stotys apskritai bent kiek galvoja apie muzikinę edukaciją, tiek p. Zdebskis, tiek p. Bučelis sako, kad tai – ne jų reikalas. „Mes niekada auditorijos neauklėjome ir to nedarysime. Pasirinkimas yra didelis. Jeigu žmogui nepatinka, jis turi teisę perjungti kanalą ir klausytis konkurento. Mūsų užduotis – sudominti, išlaikyti dėmesį, kad ilgiau klausytųsi“, – teigia p. Zdebskis.

Svetimiems – kitokia

„Aš irgi esu dirbęs komercinėse stotyse. Ir dažnai girdėdavau tą patį: neauklėk klausytojo. Jeigu nori geros muzikos, eik į filharmoniją. Vis dėlto džiaugiuosi, kad „LRT Opus“ gali groti tai, kas komercinėms radijo stotims yra neformatas. Neabejoju, kad ir Gintaras, ir Donatas supranta, kad ta muzika, kurią jie vadina neformatu, yra gera. Juk būtent jaunų perspektyvių atlikėjų ar grupių dainos, kurias mes grojame savo eteryje, paprastai įtraukiamos į rinkinius, kurie pristato šalies popmuzikos rinką užsienyje. Paradoksalu, bet jose beveik nebūna kūrinių, kurie skamba komercinių radijo stočių eteryje. Taigi išeina, kad svetimiems mes pateikiame kitokią muziką nei saviems“, – atkreipia dėmesį p. Užkuraitis.

Kaip vyksta dainų atranka? Ponas Bučelis radijo stoties dainų grojaraščio sudarymą lygina su namo statybomis: „Mums dainos yra tarsi plytos, iš kurių statome didelį didelį būstą. Paskaičiuokime: savaitę sudaro 168 val., vidutiniškai per valandą mes ar kitos radijo stotys savo eteryje paleidžia apie 14 ar 15 dainų. Vadinasi, per savaitę grojame apie 2.500 dainų. Taigi visą mus pasiekiančią muziką vertiname kaip vienalytę masę. Kiekviena tos masės plytelė yra šiek tiek svarbi, bet mes nesugaištame dienos ar dviejų, kad įvertintume kiekvieną atsiųstą kūrinį. Geriausiu atveju tam galime sugaišti 10 minučių.“

Anot p. Zdebskio, nemažai į radijo stotis atsiųstų dainų nugula į stalčius dėl prastos įrašo kokybės. „Negalime paleisti dainos, kurios net teksto nepavyksta suprasti. Suprantame, kad atlikėjai, ypač jauni, negali sau leisti brangių įrašų, todėl stengiasi išsiversti su 200–300 Eur. Bet juk daina – vizitinė atlikėjo kortelė, todėl verta pasistengti, kad ji skambėtų kokybiškai“, – teigia jis.

Piktas eksperimentas

Ar įmanoma nusipirkti eterį – t. y. kam nors sumokėti, kad daina patektų į radijo stoties grojaraštį? „Radiocentro“ direktorius prisimena tik vieną tokį mėginimą: kartą jį pasikvietė leidybos verslo naujokas pietų ir po malonaus neįpareigojamo pokalbio pasiūlė 200 Lt, kad per mėnesį bent 2 ar 3 jo kuruojamų grupių dainos skambėtų eteryje.

„Jeigu būtų pasiūlęs 25.000 litų, gal būčiau ir susigundęs. Žinoma, juokauju. Bet vis tiek keista: negi žmogus tikėjosi, kad už tokią sumą rizikuosiu savo karjera? Jis turbūt planavo už 500 litų per mėnesį apskritai nusipirkti bent trijų pagrindinių radijo stočių programų direktorius. Istorija baigėsi tuo, kad grįžęs į įstaigą paskambinau leidybos kompanijai, po kurios sparnu jis dirbo. Daugiau to žmogaus nei matyti, nei girdėti neteko“, – juokingą istoriją prisimena p. Bučelis.

„Lietaus“ vadovas prisimena kitą auksinių muzikos leidybos laikų „nuotykį“ – su LNK televizija kartu rengtą muzikinį projektą „Kelias į žvaigždes“. Pasak jo, ši naujų žvaigždžių kalvė tapo savotišku keršto įrankiu leidybos kompanijoms, kad šios neatlieka tiesioginio savo darbo – pirminės naujų lietuvių atlikėjų dainų atrankos. „Praėjo jau 10 metų, todėl galiu pasakyti, kad tai buvo piktas mūsų eksperimentas ir pasiteisino visu 100%. Rezultatus visi prisimenate: padėtis Lietuvos pramogų versle pasikeitė iš esmės. Tuo metu visi mus keikė, nes ten, kur nuvažiuodavo projekto dalyviai, kiti jau nebegalėjo koncertuoti“, – prisimena p. Zdebskis.

Ką jie mano apie įstatymais reglamentuotas lietuviškos muzikos kvotas komercinių radijo stočių eteryje? Juolab kad tokių precedentų pasaulyje netrūksta. Pavyzdžiui, Baltarusijoje privaloma vietinės muzikos dalis sudaro 75%, Prancūzijoje – 40%. „Įdomu, kaip tokiu atveju ta muzikos kilmė būtų nustatoma: ar užtektų, kad dainuojama lietuviškai, o gal atlikėjui būtų iškelta sąlyga turėti lietuvišką pasą?“ – ironizuoja p. Bučelis.

„Susitikimuose su autorių teises administruojančių įstaigų atstovais pasiūlymų įteisinti tokias kvotas esu girdėjęs. Pagrindinis jų argumentas – daugiau pinigų liktų Lietuvos autoriams. Tačiau nemanau, kad taip apriboti mus būtų teisinga. Pagaliau mes juk galime tą lietuvišką muziką groti tik naktį, kai mažai kas klausosi, arba rinktis tik iš 10 atlikėjų, kurie, mūsų nuomone, tinka mūsų eteriui. Juk privalomo sąrašo niekas nepateiks“, – savo argumentus dėsto p. Zdebskis iš „Lietaus“.

Beje, turbūt reikėtų pridurti, kad pradėjus veiklą „Lietaus“ eteryje lietuviška muzika sudarė 80%, dabar jos skamba mažiau. Gal tai reiškia, kad lietuviška muzika apskritai vis mažiau domina mūsų šalies gyventojus? Bet turbūt tai jau kitos diskusijos tema.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kultūros indėlis į šalies ekonomiką auga

Lietuvos statistikos departamentas skelbia suskaičiavęs, kad, išankstiniais duomenimis, kultūros sektoriaus...

Laisvalaikis
2018.12.12
FIFA ir VMI – tarp populiariausių „Google“ paieškų Lietuvoje

„Google“ paieškų viršūnėje Lietuvoje – pasaulio futbolo čempionatas FIFA ir „Eurovizija“. Nedaug atsilieka ir...

Rinkodara
2018.12.12
„Time“ Metų žmogumi paskelbė persekiojamus žurnalistus

„Time“ Metų žmogumi paskelbė „Sergėtojus“ („The Guardians“) – taip žurnalas pavadino dėl savo darbo...

Laisvalaikis
2018.12.12
„EGLĖ apartamentai“ - apdovanoti prestižiniu apdovanojimu Rėmėjo turinys 3

Aukštą kartelę pajūrio architektūrai iškėlęs projektas - analogo Baltijos regione neturintys prabangūs

Laisvalaikis
2018.12.12
Lengvatą kino gamintojams pratęs iki 2024 m.

Seimas leido dar penkeriems metams – iki 2023 m. pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatą kino gamintojams,...

Laisvalaikis
2018.12.11
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis 1

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06
Vokietijoje įvertintas Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas 5

Vokietijos dizaino taryba įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją.

Statyba ir NT
2018.12.06
Šimtametis milijardierius kasdien eina į darbą 9

Šimtametis milijardierius galėtų mėgautis turtingo gyvenimo malonumais, tačiau garbaus amžiaus verslininkas...

Vadyba
2018.12.05
Alberto Einšteino laiškas aukcione parduotas už 2,9 mln. Eur 4

Alberto Einšteino laiškas, kuriame jis svarsto apie religiją, žydišką identitetą ir žmonijos prasmės...

Laisvalaikis
2018.12.05
Dovanoti sveikatą – ir madinga, ir naudinga Rėmėjo turinys

Artėjant didžiosioms metų šventėms visi ieško originalių idėjų, kaip parodyti padėką savo darbuotojams.

Verslo aplinka
2018.12.05
Gedimino kalno padėtis lieka kritinė 1

Šalies simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje šiaurinis šlaitas stabilizuotas, tačiau pietrytinio šlaito...

Laisvalaikis
2018.12.04
Paskelbtas trumpasis Nacionalinės meno ir kultūros premijos kandidatų sąrašas 3

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2018 metų...

Laisvalaikis
2018.12.04
Prasidėjo COP24 konferencija: kaip kalbėti apie klimatą D. Trumpo laikais 1

Britų gamtosaugininkas Davidas Attenborough pirmadienį prasidėjusioje „COP24“ klimato kaitos konferencijoje...

Laisvalaikis
2018.12.03
Kultūros ministrės problema – nesugebėjimas diskutuoti 2

„Mano galva, buvo tiesiog neįvertinta, kaip svarbu diskutuoti su kultūros lauku, kokia svarbi yra...

Laisvalaikis
2018.12.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau