Radijo stotys – prieš lietuviškos muzikos kvotas

Publikuota: 2015-11-29
Dainininkė Adele, prieš keletą metų atsiimdama „Grammy“ apdovanojimą, pirmiausia padėkojo visoms pasaulio radijo stotims. Mario Anzuoni („Reuters“/“Scanpix“) nuotr.
Dainininkė Adele, prieš keletą metų atsiimdama „Grammy“ apdovanojimą, pirmiausia padėkojo visoms pasaulio radijo stotims. Mario Anzuoni („Reuters“/“Scanpix“) nuotr.
 

Kodėl vienas dainas radijo stotys groja, o kitų – ne? Kas yra vadinamasis radijo formatas? Ar Lietuvoje įmanoma nusipirkti eterį? Kas nutiktų, jeigu būtų įvestos lietuviškos muzikos kvotos? Į šiuos klausimus mėginta atsakyti vienoje iš Vilniuje praėjusį savaitgalį surengto festivalio „Vilnius Music Week“ konferencijų.

Gintaras Zdebskis, M-1 grupei priklausančios radijo stoties „Lietus“ generalinis direktorius, muzikos redaktorius, konferencijoje akcentavo, kad radijo stočių pozicija per pastaruosius metus nesumenko, nors mėgstamos muzikos galima paklausyti ir kitur, pavyzdžiui, internete. Jo teigimu, radijo stočių vis dar klausosi per 80% šalies gyventojų.

„Radijas šiandien nebėra tik muzikos transliavimo priemonė, turime ir kitokių triukų, kuriais stengiamės pritraukti auditoriją“, – teigia p. Zdebskis.

Kad radijas vis dar svarbus kaip muzikos pateikimo kanalas ir patiems atlikėjams, pasak jo, įrodo pasaulinio garso dainininkės Adele pavyzdys: prieš keletą metų atsiimdama „Grammy“ apdovanojimą ji pirmiausia padėkojo visoms pasaulio radijo stotims. „Jos dainas suko viso pasaulio radijo stotys, ji sulaukė grįžtamojo ryšio ir tai įvertino“, – sako p. Zdebskis.

Pasikeitė tik forma

Darius Užkuraitis, nekomercinės radijo stoties „LRT Opus“ įkūrėjas ir vadovas, neužmiršta pridurti, kad radijas pastaraisiais metais gerokai pasikeitė: „Dabar nebūtina turėti imtuvo, radijo stočių gali klausytis net per mobilųjį telefoną. Daugelis radijo stočių dabar studijose turi kameras, kuriomis filmuoja laidų vedėjus ir jų svečius, tad radiją tam tikra prasme galima ir matyti, ne tik klausytis. Jaunoji karta imli naujoms technologijoms, todėl nori nenori turi atliepti jų lūkesčius. Taigi radijo formos keičiasi, bet jis nedingo ir dar ilgai nedings.“

Donatas Bučelis, „Radio­cen­t­ro“ programų direktorius, sako, kad nepasikeitė tik radijo stočių bei muzikos autorių santykiai: kaip ir anksčiau, taip ir dabar interesus suderinti sudėtinga. „Yra dvi barikadų pusės – vienoje radijas, kitoje – atlikėjai. Ir mes, ir jie iš muzikos daro verslą, bet kiekvienas turime savo interesų“, – sako p. Bučelis.

Grįždamas prie temos, kodėl vienų kūryba tinka eteriui, o kitų – ne, p. Zdebskis aiškina, kad dabar daugeliui žmonių radijas yra tik kaip emocinis fonas, todėl negalima auditorijos apkrauti pernelyg sudėtingomis, lyrinėmis dainomis.

„Bet yra žmonių, kurie nori girdėti lyriškesnę muziką ir pašnekesius ne apie orą, o, pavyzdžiui, apie kultūrą“, – mėgina prieštarauti p. Užkuraitis.

„Taip, yra tokių žmonių, kuriems rūpi kultūra, alternatyvi muzika, bet jų maždaug 10 kartų mažiau. Mes, skirtingai nei Darius, turime galvoti apie reitingus, nes iš to kuriame verslą. Pavyzdžiui, mūsų stočių grupė nemažai investuoja į sociologinius tyrimus, iš kurių sužinome, kokios muzikos dauguma nori klausytis skirtingu paros metu ar metų laiku“, – pasakoja p. Zdebskis.

Paklausti, ar komercinės radijo stotys apskritai bent kiek galvoja apie muzikinę edukaciją, tiek p. Zdebskis, tiek p. Bučelis sako, kad tai – ne jų reikalas. „Mes niekada auditorijos neauklėjome ir to nedarysime. Pasirinkimas yra didelis. Jeigu žmogui nepatinka, jis turi teisę perjungti kanalą ir klausytis konkurento. Mūsų užduotis – sudominti, išlaikyti dėmesį, kad ilgiau klausytųsi“, – teigia p. Zdebskis.

Svetimiems – kitokia

„Aš irgi esu dirbęs komercinėse stotyse. Ir dažnai girdėdavau tą patį: neauklėk klausytojo. Jeigu nori geros muzikos, eik į filharmoniją. Vis dėlto džiaugiuosi, kad „LRT Opus“ gali groti tai, kas komercinėms radijo stotims yra neformatas. Neabejoju, kad ir Gintaras, ir Donatas supranta, kad ta muzika, kurią jie vadina neformatu, yra gera. Juk būtent jaunų perspektyvių atlikėjų ar grupių dainos, kurias mes grojame savo eteryje, paprastai įtraukiamos į rinkinius, kurie pristato šalies popmuzikos rinką užsienyje. Paradoksalu, bet jose beveik nebūna kūrinių, kurie skamba komercinių radijo stočių eteryje. Taigi išeina, kad svetimiems mes pateikiame kitokią muziką nei saviems“, – atkreipia dėmesį p. Užkuraitis.

Kaip vyksta dainų atranka? Ponas Bučelis radijo stoties dainų grojaraščio sudarymą lygina su namo statybomis: „Mums dainos yra tarsi plytos, iš kurių statome didelį didelį būstą. Paskaičiuokime: savaitę sudaro 168 val., vidutiniškai per valandą mes ar kitos radijo stotys savo eteryje paleidžia apie 14 ar 15 dainų. Vadinasi, per savaitę grojame apie 2.500 dainų. Taigi visą mus pasiekiančią muziką vertiname kaip vienalytę masę. Kiekviena tos masės plytelė yra šiek tiek svarbi, bet mes nesugaištame dienos ar dviejų, kad įvertintume kiekvieną atsiųstą kūrinį. Geriausiu atveju tam galime sugaišti 10 minučių.“

Anot p. Zdebskio, nemažai į radijo stotis atsiųstų dainų nugula į stalčius dėl prastos įrašo kokybės. „Negalime paleisti dainos, kurios net teksto nepavyksta suprasti. Suprantame, kad atlikėjai, ypač jauni, negali sau leisti brangių įrašų, todėl stengiasi išsiversti su 200–300 Eur. Bet juk daina – vizitinė atlikėjo kortelė, todėl verta pasistengti, kad ji skambėtų kokybiškai“, – teigia jis.

Piktas eksperimentas

Ar įmanoma nusipirkti eterį – t. y. kam nors sumokėti, kad daina patektų į radijo stoties grojaraštį? „Radiocentro“ direktorius prisimena tik vieną tokį mėginimą: kartą jį pasikvietė leidybos verslo naujokas pietų ir po malonaus neįpareigojamo pokalbio pasiūlė 200 Lt, kad per mėnesį bent 2 ar 3 jo kuruojamų grupių dainos skambėtų eteryje.

„Jeigu būtų pasiūlęs 25.000 litų, gal būčiau ir susigundęs. Žinoma, juokauju. Bet vis tiek keista: negi žmogus tikėjosi, kad už tokią sumą rizikuosiu savo karjera? Jis turbūt planavo už 500 litų per mėnesį apskritai nusipirkti bent trijų pagrindinių radijo stočių programų direktorius. Istorija baigėsi tuo, kad grįžęs į įstaigą paskambinau leidybos kompanijai, po kurios sparnu jis dirbo. Daugiau to žmogaus nei matyti, nei girdėti neteko“, – juokingą istoriją prisimena p. Bučelis.

„Lietaus“ vadovas prisimena kitą auksinių muzikos leidybos laikų „nuotykį“ – su LNK televizija kartu rengtą muzikinį projektą „Kelias į žvaigždes“. Pasak jo, ši naujų žvaigždžių kalvė tapo savotišku keršto įrankiu leidybos kompanijoms, kad šios neatlieka tiesioginio savo darbo – pirminės naujų lietuvių atlikėjų dainų atrankos. „Praėjo jau 10 metų, todėl galiu pasakyti, kad tai buvo piktas mūsų eksperimentas ir pasiteisino visu 100%. Rezultatus visi prisimenate: padėtis Lietuvos pramogų versle pasikeitė iš esmės. Tuo metu visi mus keikė, nes ten, kur nuvažiuodavo projekto dalyviai, kiti jau nebegalėjo koncertuoti“, – prisimena p. Zdebskis.

Ką jie mano apie įstatymais reglamentuotas lietuviškos muzikos kvotas komercinių radijo stočių eteryje? Juolab kad tokių precedentų pasaulyje netrūksta. Pavyzdžiui, Baltarusijoje privaloma vietinės muzikos dalis sudaro 75%, Prancūzijoje – 40%. „Įdomu, kaip tokiu atveju ta muzikos kilmė būtų nustatoma: ar užtektų, kad dainuojama lietuviškai, o gal atlikėjui būtų iškelta sąlyga turėti lietuvišką pasą?“ – ironizuoja p. Bučelis.

„Susitikimuose su autorių teises administruojančių įstaigų atstovais pasiūlymų įteisinti tokias kvotas esu girdėjęs. Pagrindinis jų argumentas – daugiau pinigų liktų Lietuvos autoriams. Tačiau nemanau, kad taip apriboti mus būtų teisinga. Pagaliau mes juk galime tą lietuvišką muziką groti tik naktį, kai mažai kas klausosi, arba rinktis tik iš 10 atlikėjų, kurie, mūsų nuomone, tinka mūsų eteriui. Juk privalomo sąrašo niekas nepateiks“, – savo argumentus dėsto p. Zdebskis iš „Lietaus“.

Beje, turbūt reikėtų pridurti, kad pradėjus veiklą „Lietaus“ eteryje lietuviška muzika sudarė 80%, dabar jos skamba mažiau. Gal tai reiškia, kad lietuviška muzika apskritai vis mažiau domina mūsų šalies gyventojus? Bet turbūt tai jau kitos diskusijos tema.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Louise Arbour – JT prokurorė, nuvertusi karo generolus Premium

Du kolegos iš „The New York Times“, su kuriais vakarieniavau šio susitikimo išvakarėse, manęs pasiteiravo...

Laisvalaikis
07:51
Dešimtmečio sulaukusi „ArtVilnius“ finansinio stabilumo dar nejaučia Premium

Kitą ketvirtadienį, gegužės 23 d., Vilniuje prasideda meno mugė „ArtVilnius“. Ir nors dešimtmetį Vilniaus ir...

Laisvalaikis
2019.05.24
Rašytojai ragina nenukelti Petro Cvirkos paminklo 30

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską bei Vilniaus merą...

Laisvalaikis
2019.05.24
Vyriausybė pritarė Macikų konclagerio „įpaminklinimui“

Vyriausybė trečiadienį pritarė planui, kaip tvarkyti buvusio nacių ir vėliau sovietų naudoto Macikų lagerio...

Laisvalaikis
2019.05.22
Pirmas kartas: prestižinį „Man Booker“ prizą laimėjo arabų rašytoja

Šių metų tarptautinį „Man Booker“ prizą laimėjo rašytoja iš Omano Jokha Alharthi. BBC pranešimu, tai...

Laisvalaikis
2019.05.22
J. Koonsas susigrąžino brangiausio šių dienų menininko statusą

Skulptorius Jeffas Koonsas (g. 1955) tapo šių laikų menininku, kurio darbas aukcione parduotas brangiausiai.

Laisvalaikis
2019.05.22
R. Meilutytė traukiasi iš profesionalaus sporto 28

Lietuvos plaukikė, Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė baigia sportinę karjerą, pranešė Lietuvos...

Laisvalaikis
2019.05.22
Prabangos konglomeratas „Kering“ nesamdys nepilnamečių

Prabangos prekių ženklų grupė „Kering“ skelbia, kad daugiau nebesamdys modelių, kurie dar nėra sulaukę 18...

Laisvalaikis
2019.05.21
Mirė legendinis „Formulės 1“ čempionas Nikis Lauda 4

Mirė legendinis „Formulės 1“ lenktynių čempionas Nikis Lauda.

Laisvalaikis
2019.05.21
Kanų festivalio „Garbės auksinė palmės šakelė“ A. Delonui kelia aistras

72-ojo Kanų festivalio „Garbės auksine palmės šakele“ (Palme d‘Or) apdovanotas Alainas Delonas (g.

Laisvalaikis
2019.05.20
Vilniaus dailės akademija turi naują rektorių

Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektore išrinkta tapytoja Ieva Skauronė (g.1978), pranešė VDA.

Laisvalaikis
2019.05.20
Darbą pradeda nauja kultūros viceministrė

Darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, jos...

Laisvalaikis
2019.05.20
Žinutė iš Valstybės pažinimo centro: nori taikos – ruoškis karui

1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime įrengtame bunkeryje aštuoni už šalies laisvę kovojantys partizanai...

Laisvalaikis
2019.05.19
Iliustruotoji istorija: spalvinga Lietuvos sporto jaunystė Premium

Krepšininkų bėdos dėl didelio ūgio, žaibo pritrenkti teisėjai futbolo aikštėje ir neįspūdingi sunkiosios...

Laisvalaikis
2019.05.19
Venecijos „Aukso liūtas“ Lietuvai – džiaugsmas ar ašaka gerklėje Premium

Praėjusį savaitgalį, kai aukščiausias Venecijos meno bienalės apdovanojimas – „Aukso liūtas“ – už geriausią...

Laisvalaikis
2019.05.18
Senieji kalbos darkytojai: anglicizmai tarp lietuvių prieš šimtmetį Premium 1

Ir taip jau yra buvę – besipiktinantys anglicizmų paplitimu šių dienų jaunimo kalboje savo „pykčio brolių“...

Verslo klasė
2019.05.18
Atidarytas Laisvės statulos muziejus, kainavęs 100 milijonų 8

Gegužės 16 d. visuomenei atidarytas garsiosios Laisvės statulos (angl. Statue of Liberty), vadinamos...

Laisvalaikis
2019.05.18
Clode‘o Monet paveikslą pirkėjas įvertino 110,7 mln. USD

Prancūzų dailininko, impresionizmo atstovo Claude‘o Monet (1840–1926) nutapytas paveikslas „Šieno kupeta“...

Laisvalaikis
2019.05.18
Pasikeitė lietuviškojo „Forum Cinemas“ tinklo vadovas

„Forum Cinemas“ kino teatrų tinklas Lietuvoje turi naują vadovą – nuo 2001 m. šioje organizacijoje dirbantis...

Laisvalaikis
2019.05.17
Galvų medžiotojas: vadovų rokiruotėms – aukso amžius, bet stebuklų nebūna Premium 6

Su Šarūnu Dyburiu, vadovų paieškos UAB „AIMS International Lietuva“ vadovaujančiuoju partneriu, susitinkame...

Laisvalaikis
2019.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau