Radijo stotys – prieš lietuviškos muzikos kvotas

Publikuota: 2015-11-29
Dainininkė Adele, prieš keletą metų atsiimdama „Grammy“ apdovanojimą, pirmiausia padėkojo visoms pasaulio radijo stotims. Mario Anzuoni („Reuters“/“Scanpix“) nuotr.
Dainininkė Adele, prieš keletą metų atsiimdama „Grammy“ apdovanojimą, pirmiausia padėkojo visoms pasaulio radijo stotims. Mario Anzuoni („Reuters“/“Scanpix“) nuotr.
 

Kodėl vienas dainas radijo stotys groja, o kitų – ne? Kas yra vadinamasis radijo formatas? Ar Lietuvoje įmanoma nusipirkti eterį? Kas nutiktų, jeigu būtų įvestos lietuviškos muzikos kvotos? Į šiuos klausimus mėginta atsakyti vienoje iš Vilniuje praėjusį savaitgalį surengto festivalio „Vilnius Music Week“ konferencijų.

Gintaras Zdebskis, M-1 grupei priklausančios radijo stoties „Lietus“ generalinis direktorius, muzikos redaktorius, konferencijoje akcentavo, kad radijo stočių pozicija per pastaruosius metus nesumenko, nors mėgstamos muzikos galima paklausyti ir kitur, pavyzdžiui, internete. Jo teigimu, radijo stočių vis dar klausosi per 80% šalies gyventojų.

„Radijas šiandien nebėra tik muzikos transliavimo priemonė, turime ir kitokių triukų, kuriais stengiamės pritraukti auditoriją“, – teigia p. Zdebskis.

Kad radijas vis dar svarbus kaip muzikos pateikimo kanalas ir patiems atlikėjams, pasak jo, įrodo pasaulinio garso dainininkės Adele pavyzdys: prieš keletą metų atsiimdama „Grammy“ apdovanojimą ji pirmiausia padėkojo visoms pasaulio radijo stotims. „Jos dainas suko viso pasaulio radijo stotys, ji sulaukė grįžtamojo ryšio ir tai įvertino“, – sako p. Zdebskis.

Pasikeitė tik forma

Darius Užkuraitis, nekomercinės radijo stoties „LRT Opus“ įkūrėjas ir vadovas, neužmiršta pridurti, kad radijas pastaraisiais metais gerokai pasikeitė: „Dabar nebūtina turėti imtuvo, radijo stočių gali klausytis net per mobilųjį telefoną. Daugelis radijo stočių dabar studijose turi kameras, kuriomis filmuoja laidų vedėjus ir jų svečius, tad radiją tam tikra prasme galima ir matyti, ne tik klausytis. Jaunoji karta imli naujoms technologijoms, todėl nori nenori turi atliepti jų lūkesčius. Taigi radijo formos keičiasi, bet jis nedingo ir dar ilgai nedings.“

Donatas Bučelis, „Radio­cen­t­ro“ programų direktorius, sako, kad nepasikeitė tik radijo stočių bei muzikos autorių santykiai: kaip ir anksčiau, taip ir dabar interesus suderinti sudėtinga. „Yra dvi barikadų pusės – vienoje radijas, kitoje – atlikėjai. Ir mes, ir jie iš muzikos daro verslą, bet kiekvienas turime savo interesų“, – sako p. Bučelis.

Grįždamas prie temos, kodėl vienų kūryba tinka eteriui, o kitų – ne, p. Zdebskis aiškina, kad dabar daugeliui žmonių radijas yra tik kaip emocinis fonas, todėl negalima auditorijos apkrauti pernelyg sudėtingomis, lyrinėmis dainomis.

„Bet yra žmonių, kurie nori girdėti lyriškesnę muziką ir pašnekesius ne apie orą, o, pavyzdžiui, apie kultūrą“, – mėgina prieštarauti p. Užkuraitis.

„Taip, yra tokių žmonių, kuriems rūpi kultūra, alternatyvi muzika, bet jų maždaug 10 kartų mažiau. Mes, skirtingai nei Darius, turime galvoti apie reitingus, nes iš to kuriame verslą. Pavyzdžiui, mūsų stočių grupė nemažai investuoja į sociologinius tyrimus, iš kurių sužinome, kokios muzikos dauguma nori klausytis skirtingu paros metu ar metų laiku“, – pasakoja p. Zdebskis.

Paklausti, ar komercinės radijo stotys apskritai bent kiek galvoja apie muzikinę edukaciją, tiek p. Zdebskis, tiek p. Bučelis sako, kad tai – ne jų reikalas. „Mes niekada auditorijos neauklėjome ir to nedarysime. Pasirinkimas yra didelis. Jeigu žmogui nepatinka, jis turi teisę perjungti kanalą ir klausytis konkurento. Mūsų užduotis – sudominti, išlaikyti dėmesį, kad ilgiau klausytųsi“, – teigia p. Zdebskis.

Svetimiems – kitokia

„Aš irgi esu dirbęs komercinėse stotyse. Ir dažnai girdėdavau tą patį: neauklėk klausytojo. Jeigu nori geros muzikos, eik į filharmoniją. Vis dėlto džiaugiuosi, kad „LRT Opus“ gali groti tai, kas komercinėms radijo stotims yra neformatas. Neabejoju, kad ir Gintaras, ir Donatas supranta, kad ta muzika, kurią jie vadina neformatu, yra gera. Juk būtent jaunų perspektyvių atlikėjų ar grupių dainos, kurias mes grojame savo eteryje, paprastai įtraukiamos į rinkinius, kurie pristato šalies popmuzikos rinką užsienyje. Paradoksalu, bet jose beveik nebūna kūrinių, kurie skamba komercinių radijo stočių eteryje. Taigi išeina, kad svetimiems mes pateikiame kitokią muziką nei saviems“, – atkreipia dėmesį p. Užkuraitis.

Kaip vyksta dainų atranka? Ponas Bučelis radijo stoties dainų grojaraščio sudarymą lygina su namo statybomis: „Mums dainos yra tarsi plytos, iš kurių statome didelį didelį būstą. Paskaičiuokime: savaitę sudaro 168 val., vidutiniškai per valandą mes ar kitos radijo stotys savo eteryje paleidžia apie 14 ar 15 dainų. Vadinasi, per savaitę grojame apie 2.500 dainų. Taigi visą mus pasiekiančią muziką vertiname kaip vienalytę masę. Kiekviena tos masės plytelė yra šiek tiek svarbi, bet mes nesugaištame dienos ar dviejų, kad įvertintume kiekvieną atsiųstą kūrinį. Geriausiu atveju tam galime sugaišti 10 minučių.“

Anot p. Zdebskio, nemažai į radijo stotis atsiųstų dainų nugula į stalčius dėl prastos įrašo kokybės. „Negalime paleisti dainos, kurios net teksto nepavyksta suprasti. Suprantame, kad atlikėjai, ypač jauni, negali sau leisti brangių įrašų, todėl stengiasi išsiversti su 200–300 Eur. Bet juk daina – vizitinė atlikėjo kortelė, todėl verta pasistengti, kad ji skambėtų kokybiškai“, – teigia jis.

Piktas eksperimentas

Ar įmanoma nusipirkti eterį – t. y. kam nors sumokėti, kad daina patektų į radijo stoties grojaraštį? „Radiocentro“ direktorius prisimena tik vieną tokį mėginimą: kartą jį pasikvietė leidybos verslo naujokas pietų ir po malonaus neįpareigojamo pokalbio pasiūlė 200 Lt, kad per mėnesį bent 2 ar 3 jo kuruojamų grupių dainos skambėtų eteryje.

„Jeigu būtų pasiūlęs 25.000 litų, gal būčiau ir susigundęs. Žinoma, juokauju. Bet vis tiek keista: negi žmogus tikėjosi, kad už tokią sumą rizikuosiu savo karjera? Jis turbūt planavo už 500 litų per mėnesį apskritai nusipirkti bent trijų pagrindinių radijo stočių programų direktorius. Istorija baigėsi tuo, kad grįžęs į įstaigą paskambinau leidybos kompanijai, po kurios sparnu jis dirbo. Daugiau to žmogaus nei matyti, nei girdėti neteko“, – juokingą istoriją prisimena p. Bučelis.

„Lietaus“ vadovas prisimena kitą auksinių muzikos leidybos laikų „nuotykį“ – su LNK televizija kartu rengtą muzikinį projektą „Kelias į žvaigždes“. Pasak jo, ši naujų žvaigždžių kalvė tapo savotišku keršto įrankiu leidybos kompanijoms, kad šios neatlieka tiesioginio savo darbo – pirminės naujų lietuvių atlikėjų dainų atrankos. „Praėjo jau 10 metų, todėl galiu pasakyti, kad tai buvo piktas mūsų eksperimentas ir pasiteisino visu 100%. Rezultatus visi prisimenate: padėtis Lietuvos pramogų versle pasikeitė iš esmės. Tuo metu visi mus keikė, nes ten, kur nuvažiuodavo projekto dalyviai, kiti jau nebegalėjo koncertuoti“, – prisimena p. Zdebskis.

Ką jie mano apie įstatymais reglamentuotas lietuviškos muzikos kvotas komercinių radijo stočių eteryje? Juolab kad tokių precedentų pasaulyje netrūksta. Pavyzdžiui, Baltarusijoje privaloma vietinės muzikos dalis sudaro 75%, Prancūzijoje – 40%. „Įdomu, kaip tokiu atveju ta muzikos kilmė būtų nustatoma: ar užtektų, kad dainuojama lietuviškai, o gal atlikėjui būtų iškelta sąlyga turėti lietuvišką pasą?“ – ironizuoja p. Bučelis.

„Susitikimuose su autorių teises administruojančių įstaigų atstovais pasiūlymų įteisinti tokias kvotas esu girdėjęs. Pagrindinis jų argumentas – daugiau pinigų liktų Lietuvos autoriams. Tačiau nemanau, kad taip apriboti mus būtų teisinga. Pagaliau mes juk galime tą lietuvišką muziką groti tik naktį, kai mažai kas klausosi, arba rinktis tik iš 10 atlikėjų, kurie, mūsų nuomone, tinka mūsų eteriui. Juk privalomo sąrašo niekas nepateiks“, – savo argumentus dėsto p. Zdebskis iš „Lietaus“.

Beje, turbūt reikėtų pridurti, kad pradėjus veiklą „Lietaus“ eteryje lietuviška muzika sudarė 80%, dabar jos skamba mažiau. Gal tai reiškia, kad lietuviška muzika apskritai vis mažiau domina mūsų šalies gyventojus? Bet turbūt tai jau kitos diskusijos tema.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nidos kopose – Sartre‘o vizitą atkartojanti skulptūrą 3

Kultūrinį Neringos kraštovaizdį papildys dar vienas akcentas – skulptūra „Prieš vėją“, vaizduojanti per vėjo...

Laisvalaikis
2018.06.20
VU šešiems mokslininkams suteikė išskirtinių profesorių statusą 4

Vilniaus universitetas (VU) pirmą kartą šešiems mokslininkams suteiks išskirtinių profesorių statusą. Toks...

Laisvalaikis
2018.06.19
Geriausi miestai, jei norite mažai dirbti ir daug uždirbti 9

Liuksemburgas pagal darbo laiko trukmės ir pajamų santykį yra palankiausias miestas darbuotojams, rodo naujas...

Laisvalaikis
2018.06.18
Kaip Gianni Agnelli gelbėjo Italiją nuo komunizmo Premium

 „FIAT yra Italija. Italija yra FIAT. O FIAT ir Italija – tai aš“, – kadaise sakė Gianni Agnelli.

Verslo klasė
2018.06.17
Keliaujantiems į N. Zelandiją teks sumokėti mokestį 1

Nuo kitų metų keliaujantieji į Naująją Zelandiją turės sumokėti vienkartinį mokestį. Surinktos lėšos bus...

Vadyba
2018.06.16
Būdas lietuvio po šimto metų Premium

Vasario 16-ąją pasitikdami atkurtos Lietuvos šimtmetį rašėme apie lietuvio kodą prieš šimtą metų. Gediminas...

Verslo klasė
2018.06.16
Menininkė G. Vos – apie šviesos paminklą „olandų Sugiharai“

Daugiau kaip du tūkstančius žydų Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio olando Jano Zwartendijko...

Laisvalaikis
2018.06.16
Virtuvės šefas Lapinskas ir someljė Darasevičius – apie 9-ių restoranų verslo pradžią, sėkmę ir iššūkius

Virtuvės šefas Egidijus Lapinskas ir someljė Arminas Darasevičius, ko gero, yra vienintelis toks restoranų...

Laisvalaikis
2018.06.15
Raudonpadžių „Louboutino“ batelių gamintojas apgynė savo prekės ženklą

Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą Prancūzų dizainerio Christiano Louboutino naudai – nusprendė...

Rinkodara
2018.06.14
„Adidas“ per futbolo čempionatą kalbės savo prekės ženklo ambasadorių lūpomis 1

Sporto prekių gamintoja „Adidas“ po kelių dienų prasidėsiančiam pasaulio futbolo čempionatui pasirinko...

Rinkodara
2018.06.12
„Media bitės“ rankose – kino teatras „Pasaka“

Žurnalą „Žmonės“ ir kitus leidinius valdanti UAB „Media bitės“ nuo šiol valdys kino teatrą „Pasaka“ Vilniuje.

Rinkodara
2018.06.12
Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija skirta Tomui Kavaliauskui

Autoritetingos komisijos sprendimu, šiais metais respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija...

Laisvalaikis
2018.06.11
Kas yra mokyklos šeimininkas Premium

Esate mokyklos direktorius. Dešimta valanda ryto, eilinis pirmadienis. Per kūno kultūros pamoką mokinė...

Verslo klasė
2018.06.10
Iliustruotoji istorija: tikrovės Frankenšteinas

Didžiulė Londono karališkojo chirurgų koledžo auditorija sausakimša. Miesto elitas sėdi žibalinėmis lempomis...

Laisvalaikis
2018.06.10
Mirė garsusis šefas Anthony Bourdainas 5

Anthony Bourdainas, garsusis amerikiečių virtuvės šefas, keliautojas, televizijos laidų vedėjas ir knygų...

Laisvalaikis
2018.06.08
Neopagonių vizija - valstybė pagal „Duokim garo“ 26

Vaikai mokyklose keliauja į privalomas etninės kultūros pamokas, o santuokos įžadus duodančios poros amžiną...

Laisvalaikis
2018.06.08
„Nissan“ pažangaus mobilumo vizija lydi visas inovacijas Rėmėjo turinys 1

„Nissan“ pažangus mobilumas – prekės ženklo vizija transformuoti vairavimą ir gyvenimo būdą dominavo š. m.

Laisvalaikis
2018.06.07
Klaipėdoje prasidėjo džiazo festivalis

Klaipėdoje, Kruizinių laivų terminale, lotynų muzikos ritmais prasidėjo 24-asis Klaipėdos pilies džiazo...

Laisvalaikis
2018.06.07
Lietuvos darbuotojai – vieni laimingiausių Europoje 26

Lietuviai patenka tarp laimingiausių Europos ir Afrikos darbuotojų. Laimingųjų penketuke rikiuojasi Vengrija,...

Vadyba
2018.06.07
Nyderlandų karalius dėl šeimos tragedijos į Lietuvą atvyks be žmonos 4

Su karaliene Maxima birželio 13-15 d. Lietuvoje turėjęs viešėti Nyderlandų karalius Willemas-Alexanderis...

Laisvalaikis
2018.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau