Vadovo neregio patirtis ir gyvenimas griauna bet kokius stereotipus

Publikuota: 2015-11-27
„Didžiojoje Britanijoje pagrindinėse prekybinėse gatvėse dominuoja nacionaliniai tinklai, bet vis daugiau žmonių atsigręžia į smulkias parduotuves, nepriklausančias tinklams“, – sako Johnas Spence’as, „Callcredit Information Group“ valdybos pirmininkas. Indrės Sesartės (VŽ) nuotr.
„Didžiojoje Britanijoje pagrindinėse prekybinėse gatvėse dominuoja nacionaliniai tinklai, bet vis daugiau žmonių atsigręžia į smulkias parduotuves, nepriklausančias tinklams“, – sako Johnas Spence’as, „Callcredit Information Group“ valdybos pirmininkas. Indrės Sesartės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Išmatuoti žmogaus galimybių ribų neįmanoma. Vieniems net mintis nekyla siekti karjeros aukštumų, kiti nuolat ieško iššūkių. Johnas Spence’as, 39-erių praradęs regėjimą, kelis dešimtmečius užėmė vadovaujančias pozicijas Didžiosios Britanijos kredito įstaigoje „Lloyds Bank“, o dabar - tarptautinėje duomenų valdymo kompanijoje „Callcredit Information Group“, kuri Kaune yra įsteigusi paslaugų centrą.

Johnas Spence’as, „Callcredit Information Group“ (CIG) valdybos pirmininkas, aktyviai dalyvauja šios kompanijos veikloje, taip pat Esekso – miesto, kuriame gyvena, savivaldos ir Katalikų bažnyčios veikloje. Verslininkas turi didelę šeimą: 41 metus santuokoje gyvenantis vyras turi tris vaikus ir penkis anūkus.

Akivaizdu, kad p. Spence’as – neeilinė asmenybė. Jis spėja nuversti kalnus ir randa laiko apmąstyti kiekvienos dienos įvykius. „24 valandas per parą turi visi šios planetos gyventojai, svarbu, kaip paskirstai laiką. Man miegoti užtenka ir 5 valandų“, – paaiškina britas.

Jis kasdien plaukioja baseine ir kartais važiuoja motociklu. Taip, taip – motociklu. Tiesa, važiuoja kaip keleivis, ne kaip vairuotojas. „Kiti vairuotojai saugosi manęs“, – britiško humoro nestinga pašnekovas. Ir vis primena, kad gyvenime nereikia būti per daug rimtam.

Su CIG valdybos pirmininku susitinkame kompanijos biure Kaune. Prieš trejus metus ši Didžiosios Britanijos kompanija Kauno „Žalgirio“ arenoje atidarė IT padalinį ir greitai tapo vienu geidžiamiausių darbdavių tarp IT specialistų.

Poną Spence’ą Kauno biure lydi Dainius Aksinavičius, CIG Kauno padalinio vadovas. Į pokalbių kambarį pirmiausia įeina p. Aksinavičius, jam iš paskos, padėjęs ranką ant peties, – p. Spence’as. Turėdamas palydovą, jis vaikšto be neregių baltosios lazdelės. Iš šalies tai atrodo taip: „Aš pasitikiu tavimi, Dainiau, einu tau uždėjęs ranką ant peties.“

Užėjęs pašnekovas teiraujasi, kur žurnalistė. Regis, nieko neįprasto, bet, kai svečias pabučiuoja pasisveikindamas ranką kambaryje esančioms moterims, supranti, kad jis – džentelmenas. Tai ne etiketė, o gyvenimo būdas. Susėdus pokalbio, p. Spenc’as paklausia moterų, ar galėtų nusivilkti švarką. Žinoma! Akimirksniu tampa aišku, kad pokalbis nebus formalus.

Lyderystės raktas – mėgstamas darbas

Mes gyvename stereotipų pasaulyje. Tačiau p. Spence’o patirtis ir gyvenimas griauna bet kokius stereotipus apie tradicinį verslininką. Tad jo klausiu, kokiomis savybėmis turi pasižymėti verslininkas lyderis. Ar šiuo atveju lemia charakterio savybės?

„Turėjau garbės dirbti banke, o dabar – tarptautinėje duomenų analizės kompanijoje. Man teko būti daugelio kompanijų valdybose, ėjau ne vienos Didžiosios Britanijos labdaros kompanijos, kurios remia neįgaliuosius, vadovo pareigas, nes esu neregys nuo 39 metų. Taip pat tėvynėje konsultuoju įvairias kompanijas. Be to, esu Anglijos bažnyčios finansų komiteto vadovas“, – vardija pašnekovas.

Anot jo, lyderystės versle raktas – pirmiausia mėgstamas darbas.

„Turi mėgti, ką darai. Įkvėpimas yra geriau nei instrukcijos. Aš visada tikiu, kad būdamas lyderis turi būti humaniškas. Turi suvokti, kad tavo komandą sudaro žmonės, kurie turi didelę patirtį, ir kad joje yra žmonių, kurie dažnai žino geresnius atsakymus į tam tikrų problemų sprendimą nei aš“, – kalba p. Spence’as. Čia pat priduria, kad turi nuolat mokytis iš kitų žmonių, kurti pasitikėjimą tarp darbuotojų, kad jie galėtų laisvai bendrauti ir rasti problemų sprendimus. Be to, vadovas turi elgtis garbingai savo darbuotojų atžvilgiu ir jiems skirti maksimaliai dėmesio.

Tada ir dabar

„Lloyds Bank“ jis dirbo nuo 1973 iki 2005-ųjų, vėliau prisidėjo prie CIG komandos. Paprašytas apibūdinti praėjusio šimtmečio ir dabartinę verslo kultūrą, jis pasakoja, kad darbas „Lloyds Bank“ vyko panašiu principu, kaip britų kariuomenėje: ten viskas buvo aiškiai struktūrizuota. Darbuotojai buvo kilnojami iš vieno skyriaus į kitą, jei būdavo reikalas, ir jie turėdavo keltis su šeima. Atsisakyti reiškė didelę dėmę tolesnėje karjeroje.

„Žinoma, daug kas pasikeitė banke per tuos 30 metų. Vidinę tvarką keitė tai, kad banke pradėjo dirbti daugiau įvairių kultūrų žmonių. O man nebuvo lengva dėl šeimos – pasimatydavau su jais tik savaitgaliais“, – šypteli pašnekovas.

Jis pasakoja, kad „Lloyds Bank“ teko susidurti su iššūkiu, kai šalyje pradėjo steigtis ir veikti nauji bankai, kurie augo kur kas greičiau. Didėjo įtampa dėl esamos padėties, mažėjo darbuotojų pasitikėjimas. O prasidėjusi pasaulinė finansinė krizė 2008-aisiais reiškė, kad bankai taip pat turi prisiimti riziką.

„Verslo supratimas, verslo kultūra CIG yra unikali ir, kaip tai žinau iš savo patirties bažnyčios organizacijose, – žmonės čia gerbia vienas kitą. Kai klausiama mūsų klientų, kodėl jie kreipiasi dėl paslaugų į mūsų kompaniją, jie atsako tai darantys, nes čia malonesnis nei kitur aptarnavimas, be to, kompanija deda visas pastangas, kad pasiūlytų klientui optimalų problemos sprendimą“, – dėsto pašnekovas. Lygindamas darbą banke jis sako, kad verslo kultūra ten buvusi agresyvesnė ir pelno siekimas – vienas svarbiausių uždavinių. Žinoma, patikslina jis, CIG taip pat siekia pelno, tačiau tai nėra vien tai.

„Manau, kad CIG yra geras balansas tarp agresyvaus, taisyklėmis įrėminto verslo ir per minkšto verslo, kuriam trūksta strategijos, jėgos“, – sako p. Spence’as.

Nūdiena – jaunimas ir technologijos

Į akis krinta, kad CIG padalinio Kaune darbuotojai – jauni žmonės. Kai nusistebiu, ar kompanija nesamdo vyresnių specialistų, pašnekovas mosteli: „Čia tokia darbuotojų samdos politika, – jie ieško tik jaunų žmonių, nesamdo tokio amžiaus kaip aš! Juokauju, žinoma! Kalbant rimtai, technologijos plėtojasi labai greitai ir jauni, neseniai aukštąsias mokyklas baigę specialistai gali greitai jas perprasti, jie – lankstūs. Tokia ir nūdiena – jaunas žmogus ir technologijos yra neatsiejama.

Vyresni darbuotojai gali neturėti tų žinių, tų įgūdžių, kurių reikia šiame darbe. Mes atrenkame geriausius. Be to, jauni žmonės ieško iššūkių, naujų galimybių, todėl ir ateina pas mus. O vyresni dažnai jau turi darbą ir, jeigu einamos pareigos juos tenkina, jie neieško darbo.“

Anot pašnekovo, per dvejus metus, kai jis paskutinįkart lankėsi Kauno padalinyje, darbuotojų skaičius išaugo dukart.

„Labai svarbu, kad darbuotojų migracija čia visai nedidelė, o įmonė pati augina ir skatina darbuotojus kilti karjeros laiptais. Kauno komanda energingai prisideda prie naujų produktų kūrimo. Jeigu augs mūsų kompanija, augs ir Kauno padalinys. Tai susiję“, – aiškina p. Spence’as. Anot jo, kompanijoje jauni lyderiai yra skatinami – vykdoma Jaunųjų lyderių programa. Ji reiškia, kad jauniems, veikliems žmonėms kasmet suteikiamos galimybės kopti karjeros laiptais.

Globalizacija – ne baubas

Stambios kompanijos konkuruoja pasauliniu mastu. Paklaustas, kokie iššūkiai čia tenka CIG, p. Spence’as sako, kad globalizacija yra neišvengiama, tačiau jos akivaizdoje, o tai įdomiausia, stipriausiai atsilaiko smulkusis ir vidutinis verslas. Anot jo, stambios kompanijos dažnai yra nelanksčios ir per vėlai pradeda spręsti kylančias problemas, ne visada sugeba operatyviai priimti globalios rinkos iššūkių. Tačiau verslo taisyklės, nesvarbu, konkuruojama vietinėje ar tarptautinėje rinkoje, galioja tos pačios: tai kokybė, inovacijos, klientų aptarnavimas.

„Didžiojoje Britanijoje pagrindinėse prekybinėse gatvėse dominuoja nacionaliniai tinklai, bet vis daugiau žmonių atsigręžia į smulkias parduotuves, nepriklausančias tinklams. Todėl vietos verslininkams, kurių gera reputacija, yra daug galimybių plėtoti veiklą. Dabar britai labai vertina vietos produkciją ir nedidelės įmonės turi daug šansų augti“, – aiškina p. Spence’as.

Jis skaičiuoja, kad CIG turi aštuonis tarptautinius konkurentus, mat siūlo produktų ne tik Didžiosios Britanijos klientams, bet ir platesnei rinkai. „Didesnei kompanijai tampa rizikinga parduoti savo paslaugas ar produktus tik vienoje rinkoje, todėl būtina pamatuota plėtra“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pasak jo, CIG atėjo į Lietuvą, kai pamatė, kad čia yra reikiamų aukštos kvalifikacijos darbuotojų (sistemų administratorių, programuotojų ir kokybės priežiūros specialistų – VŽ), pasirengusių sunkiai dirbti, puikiai kalbančių angliškai ir turinčių reikiamą aukštąjį išsilavinimą.

„Taip pat Lietuvoje yra mažiau lėšų, todėl tai buvo taip pat svarbus veiksnys prieš trejus metus renkantis, kur steigti mūsų paslaugų centrą. Taigi Lietuva yra tinkama šalis tarptautinei kompanijai pradėti ir plėsti čia savo verslą“, – sako pašnekovas, paklaustas, kodėl CIG plėtrai pasirinko mūsų šalį.

Specialistų klausimu

Užsienio kompanijoms pastaruoju metu sparčiai žengiant į Lietuvą, čia kyla specialistų problema. Pono Spence’o klausiu, kaip ją sprendžia jo atstovaujama kompanija.

„Didžiosios Britanijos stambios kompanijos dažniausiai skundžiasi, kad labiausiai trūksta darbuotojų, turinčių tinkamų gebėjimų. Todėl mūsų šalyje nemažai randa darbą – tai ne tik techniniai darbuotojai, bet ir inžinieriai, slaugės, gydytojai, kiti specialistai. Kalbant apie mūsų kompaniją, kurios pagrindinis biuras yra Lidse, dėl reikiamų darbuotojų sunkumų neturime. Taip pat Lietuvoje, Kaune, randame reikiamų. Darbuotojams imponuoja mūsų propaguojamos vertybės ir tai, kad taikome priedų prie atlygio sistemą. Tačiau turime įvertinti, kad geri specialistai irgi išvyksta dirbti į kitas šalis. Sakyčiau taip: mes turime taip parengti savo darbuotojus, taip juos išsiugdyti, kad kiti norėtų jų. Tai mums yra tarsi įvertinimas. Kaune jau yra darbuotojų, kurie išėjo kitur ir grįžo, nes jiems patinka tokia darbo atmosfera, kaip pas mus“, – dėsto p. Spence’as.

Asmeniniais keliais

Paklaustas, koks buvo jo kelias į verslo pasaulį, p. Spence’as pasakoja, kad regėjimo neteko būdamas 39-erių. Dar prieš apakdamas, kai studijavo, galėdavo per naktį perskaityti kelių šimtų puslapių vadovėlį. Praradęs regėjimą pasijuto tarsi vairuotojas, kuris staiga netenka vairavimo teisių. Tačiau neprarado ryžto toliau mokytis, skaitė knygas Brailio raštu.

Dirbdamas banke turėjo padėjėją, šis gelbėjo susipažįstant su dokumentais, statistika, nes pačiam tai padaryti būtų sudėtinga. Turi jis asistentą ir CIG.

„Taigi tikrai norint, galima pasiekti viską. Nekalbėčiau taip, jei mano patirtis būtų kitokia. Aš galiu važiuoti motociklu, lydimas baikerių. Prieš kelerius metus skridau su parasparniu nuo kalno viršūnės. Svarbu išsiugdyti discipliną. Žinoma, dabar neregiams kur kas lengviau, jiems pritaikytos programos dirbti su kompiuteriu, naudojantis mobiliuoju telefonu. Tiesa, yra ir geroji aklumo išdava – neeikvoji laiko žiūrėdamas televizorių. Taip atsiranda daugiau laiko naudingiems darbams nuveikti. Be to, tiems, kurie nemato aplinkos, ji jų ir neblaško, – taigi galima susikaupti ties svarbiais reikalais“, – ramiausiai dėsto p. Spence’as. Jis priduria nemanąs, kad tai, ką jis daro, yra herojiška.

„Tai tiesiog sėkmingas ir laimingas gyvenimas. Tikėjimas, Bažnyčia, labdaringa veikla jame atlieka labai svarbų vaidmenį. Be tikėjimo mano gyvenime būtų tamsa. Aš visada tikėjau, kad mano kelyje atsiras geranoriškų žmonių, kurie man padės išspręsti kylančias problemas, – taip ir atsitinka“, – šypteli pašnekovas.

Daug laimės, sako jis, gyvenimui suteikia žmona, su kuria jiedu – jau 41 metus, trys vaikai ir penki anūkai. Kai visi savaitgaliais susitinka, susidaro labai didelė šeima.

Kasdien plaukioti baseine, pasakoja p. Spence’as, yra ritualas, padedantis išlaikyti formą.

Su žmona jiedu aktyviai dalyvauja labdaringoje veikloje, rengia bendruomenės šventes.

„Net būdami labai užsiėmę, su žmona mes daug bendraujame. Pastebėjau, kad dabar dėl tokio skubaus gyvenimo daugelis porų mažai bendrauja, būdami kartu jie naršo internete... Taip sutuoktiniai atitolsta vienas nuo kito“, – įsitikinęs pašnekovas.

Apie galimybių ribas

Klausiu pašnekovo, kaip jis vertina žmonių skundus, esą dėl milžiniško gyvenimo tempo jie nieko nespėja nuveikti.

„Per 24 val. vienas žmogus spėja viską nuveikti, o kitas – ne. Reikia išmokti planuoti savo laiką. Reikia kasdien rasti laiko ir apmąstyti dienos darbus bei rytojaus planus. Pagalvoti apie tądien gautas pamokas, patirtį, sutiktus žmones, pamąstyti, ką galima padaryti geriau nei šiandien. Laikas refleksijai labai svarbus kiekvienam. Man dar labai svarbi ir kasdieninė malda.

Tiesa, man kasdien užtenka penkių šešių valandų miegoti, todėl per dieną galiu daug nuveikti. Ir kasdien išeidamas iš namų žengiu pasitikti įdomios, kūrybiškos dienos. Svarbu – gyventi įdomiai, nenuobodžiai“, – kalba p. Spence’as.

Pasisukus kalbai apie galimybių ribas, jis sako, kad jam patinka apytuštės ir artipilnės stiklinės palyginimas.

„Taigi viskas priklauso nuo požiūrio. Dažnai mūsų gyvenimą kas nors bando reguliuoti – tėvai, artimieji, draugai.

Svarbu pačiam formuoti savo asmenybę, išsiaiškinti stipriąsias ir silpnąsias savo savybes, tuomet stiprinti silpnąsias ir atsižvelgti į esminius savo gebėjimus. Jeigu žmogus dirba atkakliai, siekdamas tikslo, jis sustiprėja. Taip jis gali išsiaiškinti savo gebėjimus. Ir pats save nustebinti“, – šypsosi p. Spence’as.

Lyderystė – ne kiekvienam

Šiuolaikiniame verslo pasaulyje labai daug dėmesio skiriama lyderių mokymams, lyderystės kultui. Paklaustas apie lyderystės teorijas, p. Spence’as sako, kad, pirmiausia, nereikėtų painioti lyderystės ir konkuravimo. Būti lyderiu gali ne kiekvienas, tam reikia turėti ar išsiugdyti svarbių asmeninių savybių, tokių kaip atkaklumas, kantrybė, gebėjimas išklausyti kitą, kalbėti prieš auditoriją, vesti komandą tikslo link ir daugelį kitų. Lyderiai turi gebėti nurodyti kryptį savo darbuotojams ir kartu jų neįsprausti į taisyklių rėmus – reikia tiesiog nurodyti galutinę darbų atlikimo datą. Taigi būti lyderiais gali ne visi ir tai akivaizdu.

„Kalbėdamas apie konkurenciją, pirmiausia matau sveikos konkurencijos darbovietėje galimybes ir tokios konkurencijos skatinimą. Tai tikrai geras komandos veiklos variklis. Apibendrinant galima pasakyti, kad dabartinėje visuomenėje žmonės patiria nemažą spaudimą – būti geriausiam. Tačiau ne visi gali būti profesoriais, taip ne visi gali dirbti prie konvejerio. Labai svarbu atrasti savo pašaukimą ir eiti savo keliu“, – sako p. Spence’a

Johnas Spence’as

Gimė 1951 m. Edinburge, Škotijoje.

Baigė Džordžo Vatsono koledžą Edinburge, Trinity koledžą Dubline, Harvardo verslo mokyklą.

1973–2005 m. „Lloyds Bank“ vadovavo įvairiems departamentams (Verslo, Mažmeninės prekybos, Rizikos vertinimo), ėjo vykdomojo direktoriaus pareigas „LloydsTSB Scotland“.

1996–1998 m. vadovavo Britų bankininkų asociacijai.

Nuo 2013 m. – Esekso savivaldybės tarybos narys, aktyviai dalyvauja savanoriškoje veikloje, yra „Anglia Rusking“ universiteto valdybos narys.

Nuo 2005 m. prisidėjo prie „Callcredit Information Group“. Šiuo metu yra kompanijos valdybos pirmininkas.

Vedęs, su žmona Yvonne užaugino tris vaikus – sūnų ir dvi dukteris.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Kultūros ministerija nori ketvirtos viceministro pareigybės

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už...

Laisvalaikis
2020.01.14
Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis stabdo Manilos oro uosto darbą

Gyvybę sekmadienį pradėjęs rodyti Taalio ugnikalnis Filipinuose įsismarkavo ir ėmė spjaudyti lava. CNN...

Laisvalaikis
2020.01.13
Tarp meilės ir neapykantos: kaip pasaulis vertina D. Trumpą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pačiose Valstijose vertinamas labai prieštaringai. Nauja nepriklausomo...

Laisvalaikis
2020.01.13
Iliustruotoji istorija: Didysis Benas Premium

1834 m. Didžiosios Britanijos parlamente kilęs didelis gaisras atvėrė kelią žymiojo Londono bokšto – Didžiojo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Influencerių rinkodara: nuo Makaliaus iki A. Tapino 1

Žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ nuomonės formuotojų tyrimas rodo, kad populiariausios temos,...

Rinkodara
2020.01.12
Iliustruotoji istorija: karas ir technologijų šuolis Premium

Kai Pirmojo pasaulinio karo šūviai apkasuose galop nutilo, į pasaulį atėjo daugybė svarbių išradimų,...

Laisvalaikis
2020.01.12
Penkios milijardierių sėkmės pamokos Premium

Svetainė CNBC skaičiuoja, jog 2019-aisias pasaulyje buvo apie 2.604 milijardierių, t. y. apie 0.0002%...

Laisvalaikis
2020.01.12
Architektas A. Gučas: kažin, ar Vilnius dabar patektų į UNESCO sąrašą Premium 6

2019 m. gruodį sukako 25-eri metai, kai Vilniaus istorinis centras, pirmasis objektas Baltijos šalyse, buvo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Lietuviai jaučiasi laimingiausi nuo 2008 m. krizės laikmečio 2

„Žmogaus studijų centro“ atliekama Lietuvos emocinės būsenos stebėsena rodo, 2019 m. Lietuva jautėsi kaip...

Rinkodara
2020.01.11
Dirbtinio intelekto kūrėjas G. Pekšys: mokslas yra verslo daugiklis Premium

Gediminas Pekšys, matematikas, dirbtinio intelekto sprendimus medicinai kuriančio startuolio „Oxipit“ vadovas...

Laisvalaikis
2020.01.11
„Toyota“ statys ateities miestą 1

Išgirdę pavadinimą „Toyota“, daugybė žmonių įsivaizduoja ne ką kitą, kaip automobilį, kartais – LEAN sistemą.

Laisvalaikis
2020.01.10
Vilniuje nuspręsta statyti paminklą Antanui Smetonai

Premjeras Saulius Skvernelis sudarė darbo grupę paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos...

Laisvalaikis
2020.01.09
ES: 2019-ieji buvo antri karščiausi metai istorijoje

2019-ieji buvo antri karščiausi metai istorijoje, trečiadienį pranešė Europos Sąjungos klimato stebėjimo...

Laisvalaikis
2020.01.08
Už visuomenininkų stabdomų NT projektų kyšo skirtingų interesų ausys Premium 9

Dauguma Vilniaus senamiestyje, Naujamiestyje ar Žvėryne plėtojamų nekilnojamojo turto (NT) projektų ilgiems...

Statyba ir NT
2020.01.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau