Pirmiausia – robotai, paskui – ir nemirtingumas

Publikuota: 2015-11-22
„Mūsų tikslas – pasiekti, kad vaikai į kompiuterį žiūrėtų kaip į kūrybiškumo skatinimo priemonę, o ne kaip į pramogų ir laiko žudymo įrankį“, – sako Kristijonas Vasiliauskas, VšĮ Robotikos akademija instruktorius ir partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Mūsų tikslas – pasiekti, kad vaikai į kompiuterį žiūrėtų kaip į kūrybiškumo skatinimo priemonę, o ne kaip į pramogų ir laiko žudymo įrankį“, – sako Kristijonas Vasiliauskas, VšĮ Robotikos akademija instruktorius ir partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

„Nereikia bijoti techno­lo­gijų, jomis reikia tik ža­vėtis“, – teigia Kristijonas Vasiliauskas (23 m.), VšĮ Ro­botikos akademijos inst­ruktorius ir partneris. Jis su tokiu entuziazmu kalba apie šviesią technologijų ateitį, kad beveik patikiu tuo, kad tapsiu nemirtinga, jei Anapilin neiškeliausiu per artimiausius 30 metų.

„Kuo daugiau mokiausi apie žmones, tuo man labiau patiko robotai. Kodėl? Nes jie niekada neinterpretuoja komandų, daro tai, kas jiems liepta. Ir klysta tik tada, kai klysta žmogus. Apskritai manau, kad inovatyviomis technologijomis mums visiems reikia domėtis daug labiau. Kitaip tariant, reikia lipti ant tos technologijų bangos arba ji mus nublokš“, – sako Esek­so universitete Anglijoje po­litologijos ir tarptautinių santykių bakalauro diplomą apgynęs, tačiau politiką į robotiką išmainęs p. Vasiliauskas. Talentingam jaunuoliui mokslus krimsti teko ir JAV – pagal Rotary mainų programą jis metus mokėsi Floridoje.

Skatino tėvai

Dabar jis – robotikos inst­ruktorius ir mokytojas, turintis „Carnegie Mellon Uni­ver­­sity Robotics Institute“, „Le­­go Education Academy“ ser­tifikatus. Pastarąjį turi vos 30 žmonių pasaulyje, jis suteikia teisę rengti instruktorius. Pašnekovas sako vis pasvajojantis apie rimtesnes studijas technologinių mokslų srityje, tik dabar tam neranda laiko. „Kol kas technologijomis domiuosi savarankiškai, skaitydamas įvairią mokslinę literatūrą“, – sako p. Vasiliauskas.

Kaip kilo mintis įkurti Ro­bo­tikos akademiją? „Kai mokiausi Floridoje, brolis labai svajojo gauti lauktuvių „Lego“ konst­ruktorių robotą. Nors brolis šio konstruktoriaus galimybes išnaudojo per dvi savaites, tėtis įžvelgė dideles perspektyvas ir ėmė burti bendraminčių ratą“, – pasakoja pašnekovas.

Tėtį Saulių Vasiliauską jis vadina pagrindiniu savo men­­toriumi – fizikos mokslus baigęs, o vėliau savo IT kom­­panijai vadovavęs vyras do­mėtis naujomis technologi­jomis, moksline fantastika sū­nų skatino nuo vaikystės. Ne mažiau vaikinas dėkingas ir savo mamai Ritai, kuri taip pat rūpinosi jo edukacija.

Pritaiko ir praktikoje

Jo svajonė išsipildė su kaupu – p. Vasiliauskas su savo tėvais ir broliais prieš trejus metus Vilniuje įkūrė Robotikos akademiją, kurios laboratorijose vaikai iš „Lego“ detalių konstruoja robotus ir patys juos programuoja, taip pat organizuoja „mobiliuosius“ edukacinius robotikos užsiėmimus mokyklose. Beje, ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klai­pėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Uk­mergėje, Raseiniuose ir Vi­sa­gine. Vien Vilniuje robotikos užsiėmimus šiuo metu lanko 850 vaikų nuo 4 iki 17 metų.

Pasak p. Vasiliausko, per ro­botikos užsiėmimus vaikai ne tik mokosi konstruoti robotus ir juos programuoti, bet ir lavina darbo komandoje, kūrybiškumo, kritinio mąstymo įgūdžius. O svarbiausia, kad įgytas žinias jie gali pritaikyti praktikoje ir pamatyti rezultatus – akademija nuolat ieško įdomių projektų ir užsakymų, kuriuos vaikai galėtų įgyvendinti.

infogr.am::infogram_0_kristijonas_vasiliauskas

Integruoja sergančius autizmu

Be to, akademijos auklėtiniai dalyvauja tarptautinėse robotų konstravimo ir programavimo varžybose, kur taip pat gauna praktinių užduočių. Kaip pavyzdį p. Vasiliauskas pateikia „First Lego League“ varžybas, kuriose šiemet vaikams buvo pasiūlyta ieškoti sprendimų, kaip patobulinti šiukšlių rūšiavimo mašinas robotus.

„Vaikai turi neribotą fantaziją, jų kūrybinis potencia­las neišmatuojamas. Mūsų tikslas – pasiekti, kad vaikai į kompiuterį žiūrėtų kaip į kūrybiškumo skatinimo priemonę, o ne kaip į pramogų ir laiko žudymo įrankį“, – dėsto pašnekovas.

Pasak jo, programavimo žinios jau netolimoje ateityje bus reikalingos daugelyje ateities profesijų, todėl akademijos auklėtiniai bus pranašesni už kitus, net jei ir netaps programuotojais: „Kasdien atsiranda naujų specialybių, kurių anksčiau nebuvo. Sunku atspėti, kiek ir kokių profesijų dar atsiras ateityje. Bet neabejoju, kad programuoti turėsime visi.“

Paklaustas, su kokiais iššūkiais susidūrė su šeima plėtodamas šį verslą, p. Kristijonas teigia, kad sunkiausia pakeisti tėvų ir mokytojų požiūrį – daugelį jų dar gąsdina terminai „robotas“ ir „programavimas“.

„Didžiausias iššūkis – įtikinti tėvus ir mokytojus, kad robotų programavimas nėra jau toks „kosminis“ dalykas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nelengva įrodyti, kad jau dabar turime ugdyti genijus, mūsų ateities kūrėjus“, – sako p. Kristijonas.

Jis pasakoja, kad tarp mokyklos auklėtinių yra ir keletas autizmu bei Haspergo sindromu sergančių vaikų. Šiuos vaikus planuojama integruoti į sveikų vaikų grupes. Neseniai p. Vasiliauskas dalyvavo Paryžiuje, „Aldebaran Robotics Paris“ surengtuose mokymuose. Iš ten jis parsivežė humanoidinį robotuką NAO, kuris 2007 m. sukurtas padėti autizmu sergantiems vaikams. „NAO moko vaikus pasisveikinti, išlaikyti akių kontaktą, identifikuoti kito žmogaus emocijas ir t. t. Jis nedidelis – vos 60 cm aukščio, neturi ryškių veido bruožų, kurie galėtų gąsdinti“, – pasakoja pašnekovas.

Pasak jo, atkreipti ypatingą dėmesį į autizmu bei Haspergo sindromu sergančius vaikus tam tikra prasme parekomendavo pasaulinės kompanijos „Google“ ir „Microsoft“, neseniai atskleidusios, kad geriausi jų programuotojai serga būtent šiomis ligomis.

Nuspėja ateitį

Jaunasis robotikos entu­zias­tas žmones taip pat va­dina robotais, tik biologi­niais. „Kasdien save programuojame atlikti įvairius dalykus. Esame supergalingi kompiu­teriai, tik to dar nesuvokiame. Mes nespėjame biologiškai tobulėti taip, kaip norėtumėme, tačiau technologijos išlaisvino mus daryti daugybę dalykų, kurių anksčiau net įsivaizduoti negalėjome“, – sako jis.

Pašnekovo teigimu, daugelis įrenginių, aprašytų fantastinėse knygose, ilgainiui buvo sukurti. Tai ir asmeninis kompiuteris, ir mobilusis telefonas, ir kiti įrenginiai, be kurių dabar neįsivaizduojame savo gyvenimo.

Pasak p. Vasiliausko, dėl šios priežasties terminas „mokslinė fantastika“ prarado prasmę ir vietoj jo dabar vartojamas naujas – „nuspėjamoji ateities istorija“.

„Aš nevadinu savęs futuristu, ateities prognozėmis neužsiimu. Tačiau labai domiuosi projektu „Iniciatyva 2045“ („Initiative 2045“), kuris jungia pasaulio ateitimi besirūpinančius mokslininkus, išradėjus, verslininkus, jau dabar planuojančius, kokiomis kryptimis ir kokiu greičiu tobulės technologijos“, – paaiškina p. Kristijonas.

Šie specialistai apskaičiavo, kad jau po 5 ar 10 metų humanoidiniai robotai taps tokie pat populiarūs kaip automobiliai. Jie atliks paprastus buities darbus, o mes tuo metu galėsime užsiimti įdomesne veikla. Apie savaeiges mašinas nebėra ką kalbėti – jos jau sukurtos ir jau greitai išriedės į gatves. Įprastu dalyku taps ir virtuali realybė: ji leis po pasaulį keliauti neišeinat iš kambario.

Problema – švietimas

„Vėliau prasidės mėginimai skaitmenizuoti žmogaus smegenis. Jas galėsime perkelti į kūnus, kurie nebus tokie jautrūs aplinkai kaip dabartiniai. 3D technologijos jau leidžia atspausdinti įvairius daiktus iš plastmasės, metalo, jau mėginama atkurti audinius. Tik laiko klausimas, kada bus pradėti spausdinti organai, oda. Taigi, ateityje galėsime pasikeisti susidėvėjusias dalis ir tapsime nemirtingi. Kada tai nutiks? Mokslininkai skaičiuoja, kad po 30–40 metų“, – dėsto p. Vasiliauskas.

Nebetoli jau ir kvantinių kompiuterių, sugebėsiančių per labai trumpą laiką apdoroti milžiniškus informacijos kiekius, era. Mokslininkai prognozuoja, kad naudojant šiuos kompiuterius bus išrasti vaistai nuo vėžio ir kitų mirtinų ligų. Kitaip tariant, bus žengtas dar vienas žingsnis nemirtingumo link.

„Labai tikėtina, kad visai tai, apie ką kalbėjome, taps realybe. Žinoma, jei nenutiks kokių stichinių nelaimių, katastrofų, neįsiplieks pasaulinis karas. Ateities technologijų nereikia bijoti, reikia jas priimti, nes jos pavers mūsų gyvenimą patogesniu. Jas kurs mūsų vaikai, todėl turime pasirūpinti, kad jie augtų kūrybiškoje aplinkoje. Kodėl mes vis dar liepiame vaikams įsiminti informaciją, užuot paaiškinę, kaip ir kur ją atrasti? Kita problema ta, kad vaikai nemokomi žinių pritaikyti praktikoje. Kalbant apie universitetus, reikėtų skirti daugiau dėmesio tiksliesiems mokslams. Esu įsitikinęs, kad švietimo sistemą reikia restruktūrizuoti. Kalbu ne tik apie Lietuvą. Tai viso pasaulio problema“, – sako p. Vasiliauskas.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
18:10
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
16:28
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Kultūros ministerija nori ketvirtos viceministro pareigybės

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už...

Laisvalaikis
2020.01.14
Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis stabdo Manilos oro uosto darbą

Gyvybę sekmadienį pradėjęs rodyti Taalio ugnikalnis Filipinuose įsismarkavo ir ėmė spjaudyti lava. CNN...

Laisvalaikis
2020.01.13
Tarp meilės ir neapykantos: kaip pasaulis vertina D. Trumpą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pačiose Valstijose vertinamas labai prieštaringai. Nauja nepriklausomo...

Laisvalaikis
2020.01.13
Iliustruotoji istorija: Didysis Benas Premium

1834 m. Didžiosios Britanijos parlamente kilęs didelis gaisras atvėrė kelią žymiojo Londono bokšto – Didžiojo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Influencerių rinkodara: nuo Makaliaus iki A. Tapino 1

Žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ nuomonės formuotojų tyrimas rodo, kad populiariausios temos,...

Rinkodara
2020.01.12
Iliustruotoji istorija: karas ir technologijų šuolis Premium

Kai Pirmojo pasaulinio karo šūviai apkasuose galop nutilo, į pasaulį atėjo daugybė svarbių išradimų,...

Laisvalaikis
2020.01.12
Penkios milijardierių sėkmės pamokos Premium

Svetainė CNBC skaičiuoja, jog 2019-aisias pasaulyje buvo apie 2.604 milijardierių, t. y. apie 0.0002%...

Laisvalaikis
2020.01.12
Architektas A. Gučas: kažin, ar Vilnius dabar patektų į UNESCO sąrašą Premium 6

2019 m. gruodį sukako 25-eri metai, kai Vilniaus istorinis centras, pirmasis objektas Baltijos šalyse, buvo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Lietuviai jaučiasi laimingiausi nuo 2008 m. krizės laikmečio 2

„Žmogaus studijų centro“ atliekama Lietuvos emocinės būsenos stebėsena rodo, 2019 m. Lietuva jautėsi kaip...

Rinkodara
2020.01.11
Dirbtinio intelekto kūrėjas G. Pekšys: mokslas yra verslo daugiklis Premium

Gediminas Pekšys, matematikas, dirbtinio intelekto sprendimus medicinai kuriančio startuolio „Oxipit“ vadovas...

Laisvalaikis
2020.01.11
„Toyota“ statys ateities miestą 1

Išgirdę pavadinimą „Toyota“, daugybė žmonių įsivaizduoja ne ką kitą, kaip automobilį, kartais – LEAN sistemą.

Laisvalaikis
2020.01.10
Vilniuje nuspręsta statyti paminklą Antanui Smetonai

Premjeras Saulius Skvernelis sudarė darbo grupę paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos...

Laisvalaikis
2020.01.09
ES: 2019-ieji buvo antri karščiausi metai istorijoje

2019-ieji buvo antri karščiausi metai istorijoje, trečiadienį pranešė Europos Sąjungos klimato stebėjimo...

Laisvalaikis
2020.01.08
Už visuomenininkų stabdomų NT projektų kyšo skirtingų interesų ausys Premium 9

Dauguma Vilniaus senamiestyje, Naujamiestyje ar Žvėryne plėtojamų nekilnojamojo turto (NT) projektų ilgiems...

Statyba ir NT
2020.01.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau