Pirmiausia – robotai, paskui – ir nemirtingumas

Publikuota: 2015-11-22
„Mūsų tikslas – pasiekti, kad vaikai į kompiuterį žiūrėtų kaip į kūrybiškumo skatinimo priemonę, o ne kaip į pramogų ir laiko žudymo įrankį“, – sako Kristijonas Vasiliauskas, VšĮ Robotikos akademija instruktorius ir partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Mūsų tikslas – pasiekti, kad vaikai į kompiuterį žiūrėtų kaip į kūrybiškumo skatinimo priemonę, o ne kaip į pramogų ir laiko žudymo įrankį“, – sako Kristijonas Vasiliauskas, VšĮ Robotikos akademija instruktorius ir partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

„Nereikia bijoti techno­lo­gijų, jomis reikia tik ža­vėtis“, – teigia Kristijonas Vasiliauskas (23 m.), VšĮ Ro­botikos akademijos inst­ruktorius ir partneris. Jis su tokiu entuziazmu kalba apie šviesią technologijų ateitį, kad beveik patikiu tuo, kad tapsiu nemirtinga, jei Anapilin neiškeliausiu per artimiausius 30 metų.

„Kuo daugiau mokiausi apie žmones, tuo man labiau patiko robotai. Kodėl? Nes jie niekada neinterpretuoja komandų, daro tai, kas jiems liepta. Ir klysta tik tada, kai klysta žmogus. Apskritai manau, kad inovatyviomis technologijomis mums visiems reikia domėtis daug labiau. Kitaip tariant, reikia lipti ant tos technologijų bangos arba ji mus nublokš“, – sako Esek­so universitete Anglijoje po­litologijos ir tarptautinių santykių bakalauro diplomą apgynęs, tačiau politiką į robotiką išmainęs p. Vasiliauskas. Talentingam jaunuoliui mokslus krimsti teko ir JAV – pagal Rotary mainų programą jis metus mokėsi Floridoje.

Skatino tėvai

Dabar jis – robotikos inst­ruktorius ir mokytojas, turintis „Carnegie Mellon Uni­ver­­sity Robotics Institute“, „Le­­go Education Academy“ ser­tifikatus. Pastarąjį turi vos 30 žmonių pasaulyje, jis suteikia teisę rengti instruktorius. Pašnekovas sako vis pasvajojantis apie rimtesnes studijas technologinių mokslų srityje, tik dabar tam neranda laiko. „Kol kas technologijomis domiuosi savarankiškai, skaitydamas įvairią mokslinę literatūrą“, – sako p. Vasiliauskas.

Kaip kilo mintis įkurti Ro­bo­tikos akademiją? „Kai mokiausi Floridoje, brolis labai svajojo gauti lauktuvių „Lego“ konst­ruktorių robotą. Nors brolis šio konstruktoriaus galimybes išnaudojo per dvi savaites, tėtis įžvelgė dideles perspektyvas ir ėmė burti bendraminčių ratą“, – pasakoja pašnekovas.

Tėtį Saulių Vasiliauską jis vadina pagrindiniu savo men­­toriumi – fizikos mokslus baigęs, o vėliau savo IT kom­­panijai vadovavęs vyras do­mėtis naujomis technologi­jomis, moksline fantastika sū­nų skatino nuo vaikystės. Ne mažiau vaikinas dėkingas ir savo mamai Ritai, kuri taip pat rūpinosi jo edukacija.

Pritaiko ir praktikoje

Jo svajonė išsipildė su kaupu – p. Vasiliauskas su savo tėvais ir broliais prieš trejus metus Vilniuje įkūrė Robotikos akademiją, kurios laboratorijose vaikai iš „Lego“ detalių konstruoja robotus ir patys juos programuoja, taip pat organizuoja „mobiliuosius“ edukacinius robotikos užsiėmimus mokyklose. Beje, ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klai­pėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Uk­mergėje, Raseiniuose ir Vi­sa­gine. Vien Vilniuje robotikos užsiėmimus šiuo metu lanko 850 vaikų nuo 4 iki 17 metų.

Pasak p. Vasiliausko, per ro­botikos užsiėmimus vaikai ne tik mokosi konstruoti robotus ir juos programuoti, bet ir lavina darbo komandoje, kūrybiškumo, kritinio mąstymo įgūdžius. O svarbiausia, kad įgytas žinias jie gali pritaikyti praktikoje ir pamatyti rezultatus – akademija nuolat ieško įdomių projektų ir užsakymų, kuriuos vaikai galėtų įgyvendinti.

infogr.am::infogram_0_kristijonas_vasiliauskas

Integruoja sergančius autizmu

Be to, akademijos auklėtiniai dalyvauja tarptautinėse robotų konstravimo ir programavimo varžybose, kur taip pat gauna praktinių užduočių. Kaip pavyzdį p. Vasiliauskas pateikia „First Lego League“ varžybas, kuriose šiemet vaikams buvo pasiūlyta ieškoti sprendimų, kaip patobulinti šiukšlių rūšiavimo mašinas robotus.

„Vaikai turi neribotą fantaziją, jų kūrybinis potencia­las neišmatuojamas. Mūsų tikslas – pasiekti, kad vaikai į kompiuterį žiūrėtų kaip į kūrybiškumo skatinimo priemonę, o ne kaip į pramogų ir laiko žudymo įrankį“, – dėsto pašnekovas.

Pasak jo, programavimo žinios jau netolimoje ateityje bus reikalingos daugelyje ateities profesijų, todėl akademijos auklėtiniai bus pranašesni už kitus, net jei ir netaps programuotojais: „Kasdien atsiranda naujų specialybių, kurių anksčiau nebuvo. Sunku atspėti, kiek ir kokių profesijų dar atsiras ateityje. Bet neabejoju, kad programuoti turėsime visi.“

Paklaustas, su kokiais iššūkiais susidūrė su šeima plėtodamas šį verslą, p. Kristijonas teigia, kad sunkiausia pakeisti tėvų ir mokytojų požiūrį – daugelį jų dar gąsdina terminai „robotas“ ir „programavimas“.

„Didžiausias iššūkis – įtikinti tėvus ir mokytojus, kad robotų programavimas nėra jau toks „kosminis“ dalykas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nelengva įrodyti, kad jau dabar turime ugdyti genijus, mūsų ateities kūrėjus“, – sako p. Kristijonas.

Jis pasakoja, kad tarp mokyklos auklėtinių yra ir keletas autizmu bei Haspergo sindromu sergančių vaikų. Šiuos vaikus planuojama integruoti į sveikų vaikų grupes. Neseniai p. Vasiliauskas dalyvavo Paryžiuje, „Aldebaran Robotics Paris“ surengtuose mokymuose. Iš ten jis parsivežė humanoidinį robotuką NAO, kuris 2007 m. sukurtas padėti autizmu sergantiems vaikams. „NAO moko vaikus pasisveikinti, išlaikyti akių kontaktą, identifikuoti kito žmogaus emocijas ir t. t. Jis nedidelis – vos 60 cm aukščio, neturi ryškių veido bruožų, kurie galėtų gąsdinti“, – pasakoja pašnekovas.

Pasak jo, atkreipti ypatingą dėmesį į autizmu bei Haspergo sindromu sergančius vaikus tam tikra prasme parekomendavo pasaulinės kompanijos „Google“ ir „Microsoft“, neseniai atskleidusios, kad geriausi jų programuotojai serga būtent šiomis ligomis.

Nuspėja ateitį

Jaunasis robotikos entu­zias­tas žmones taip pat va­dina robotais, tik biologi­niais. „Kasdien save programuojame atlikti įvairius dalykus. Esame supergalingi kompiu­teriai, tik to dar nesuvokiame. Mes nespėjame biologiškai tobulėti taip, kaip norėtumėme, tačiau technologijos išlaisvino mus daryti daugybę dalykų, kurių anksčiau net įsivaizduoti negalėjome“, – sako jis.

Pašnekovo teigimu, daugelis įrenginių, aprašytų fantastinėse knygose, ilgainiui buvo sukurti. Tai ir asmeninis kompiuteris, ir mobilusis telefonas, ir kiti įrenginiai, be kurių dabar neįsivaizduojame savo gyvenimo.

Pasak p. Vasiliausko, dėl šios priežasties terminas „mokslinė fantastika“ prarado prasmę ir vietoj jo dabar vartojamas naujas – „nuspėjamoji ateities istorija“.

„Aš nevadinu savęs futuristu, ateities prognozėmis neužsiimu. Tačiau labai domiuosi projektu „Iniciatyva 2045“ („Initiative 2045“), kuris jungia pasaulio ateitimi besirūpinančius mokslininkus, išradėjus, verslininkus, jau dabar planuojančius, kokiomis kryptimis ir kokiu greičiu tobulės technologijos“, – paaiškina p. Kristijonas.

Šie specialistai apskaičiavo, kad jau po 5 ar 10 metų humanoidiniai robotai taps tokie pat populiarūs kaip automobiliai. Jie atliks paprastus buities darbus, o mes tuo metu galėsime užsiimti įdomesne veikla. Apie savaeiges mašinas nebėra ką kalbėti – jos jau sukurtos ir jau greitai išriedės į gatves. Įprastu dalyku taps ir virtuali realybė: ji leis po pasaulį keliauti neišeinat iš kambario.

Problema – švietimas

„Vėliau prasidės mėginimai skaitmenizuoti žmogaus smegenis. Jas galėsime perkelti į kūnus, kurie nebus tokie jautrūs aplinkai kaip dabartiniai. 3D technologijos jau leidžia atspausdinti įvairius daiktus iš plastmasės, metalo, jau mėginama atkurti audinius. Tik laiko klausimas, kada bus pradėti spausdinti organai, oda. Taigi, ateityje galėsime pasikeisti susidėvėjusias dalis ir tapsime nemirtingi. Kada tai nutiks? Mokslininkai skaičiuoja, kad po 30–40 metų“, – dėsto p. Vasiliauskas.

Nebetoli jau ir kvantinių kompiuterių, sugebėsiančių per labai trumpą laiką apdoroti milžiniškus informacijos kiekius, era. Mokslininkai prognozuoja, kad naudojant šiuos kompiuterius bus išrasti vaistai nuo vėžio ir kitų mirtinų ligų. Kitaip tariant, bus žengtas dar vienas žingsnis nemirtingumo link.

„Labai tikėtina, kad visai tai, apie ką kalbėjome, taps realybe. Žinoma, jei nenutiks kokių stichinių nelaimių, katastrofų, neįsiplieks pasaulinis karas. Ateities technologijų nereikia bijoti, reikia jas priimti, nes jos pavers mūsų gyvenimą patogesniu. Jas kurs mūsų vaikai, todėl turime pasirūpinti, kad jie augtų kūrybiškoje aplinkoje. Kodėl mes vis dar liepiame vaikams įsiminti informaciją, užuot paaiškinę, kaip ir kur ją atrasti? Kita problema ta, kad vaikai nemokomi žinių pritaikyti praktikoje. Kalbant apie universitetus, reikėtų skirti daugiau dėmesio tiksliesiems mokslams. Esu įsitikinęs, kad švietimo sistemą reikia restruktūrizuoti. Kalbu ne tik apie Lietuvą. Tai viso pasaulio problema“, – sako p. Vasiliauskas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rusų startuolis reklamas nori kelti į dangų

Ar naktį danguje vietoj Didžiųjų Grįžulo Ratų norėtumėte matyti „McDonald‘s“ logotipą? Rusų startuolis „Start...

Laisvalaikis
21:14
Mirė menininkas Jonas Mekas 1

Sausio 23-iosios rytą mirė Jonas Mekas (g. 1922), vienas žymiausių avangardinio kino kūrėjų ir propaguotojų,...

Laisvalaikis
18:17
Taika su Ispanijos mokesčių inspekcija C. Ronaldo kainuos 18,8 mln. Eur 2

Portugalų futbolo žvaigždė Cristiano Ronaldo pasiekė susitarimą su Ispanijos teisėsaugą, pagal kurį kalėjimų...

Laisvalaikis
2019.01.22
26 milijardieriai valdo tiek pat turto, kiek pusė planetos žmonių 20

26 turtingiausi pasaulio asmenys pernai bendrai sukaupė 1,4 trln. USD turto. Tai reiškia, kad jie valdo tiek...

Laisvalaikis
2019.01.21
Lietuvos kultūros taryba pirmajam pusmečiui skyrė per 3 mln. Eur

Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė kultūros ir meno sričių 2019-ųjų pirmojo finansavimo konkurso etapo...

Laisvalaikis
2019.01.21
Mirė Lietuvos patriotas, disidentas ir rezistentas Petras Cidzikas 4

Sausio 21-osios naktį mirė Lietuvos patriotas, rezistentas ir disidentas Petras Cidzikas, kurio gyvenimas...

Laisvalaikis
2019.01.21
Vokietijoje pavogė į LNOBT vežtus „Turandot“ kostiumus 4

Vokietijoje iš į Vilnių vykusio vilkiko pavogti operos „Turandot“ atlikėjams skirti kostiumai. Šios operos...

Laisvalaikis
2019.01.21
Investicijos į nekilnojamąjį turtą tarpukario Kaune 6

Sukako 100 metų, kai 1919-ųjų sausio 2 d. iš lenkų okupuoto Vilniaus pasitraukė Lietuvos laikinoji...

Laisvalaikis
2019.01.20
Lietuvos rašytojų sąjunga gina rašytoją M. Ivaškevičių 3

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba sausio 19 d. išplatino pareiškimą, ginantį Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2019.01.20
Beckhamų prekės ženklai klimpsta į nuostolius 4

Davido ir Victorios Beckham atstovaujami aprangos prekės ženklai pastaraisiais metais patiria vis daugiau...

Laisvalaikis
2019.01.20
Jūsų namai toli nuo namų: „Radisson“ ir „Ramada“ viešbučių istorijos Premium

Keliauninkams skirtos užeigos egzistavo jau ankstyvosiose civilizacijose ir yra minimos net Biblijoje.

Verslo klasė
2019.01.19
Ekspertai: „Gillette“ reklama – vaikščiojimas skustuvo ašmenimis Premium 3

Rinkodaros metus tarptautiniai prekės ženklai pradeda aktyviai – „Gillette“ savo naująja kampanija išjudino...

Rinkodara
2019.01.17
Smiltynėje pradedama statyti jūros gyvūnų sanatorija

Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti...

Laisvalaikis
2019.01.17
Radiniai Gedimino kalne – nuo klajoklių genčių strėlių iki Vytauto laikų mūrų

Pernai tvarkant Gedimino kalną archeologai aptiko įdomių radinių iš įvairių istorinių laikotarpių.

Laisvalaikis
2019.01.16
Žiūrimiausias 2018-ųjų filmas Lietuvoje – „Tarp pilkų debesų“ 2

Metų sandūroje paskelbtų tyrimų rezultatai, rodantys, jog 2018-uosius Lietuvos gyventojai įvertino gerai, o...

Laisvalaikis
2019.01.16
Siekdama skaidrumo, „Tiffany & Co“ numeruos deimantus

JAV Juvelyrikos tinklas „Tiffany & Co“ pranešė nuo šiol visus parduodamus deimantus žymėsiantis serijiniu...

Laisvalaikis
2019.01.15
Iliustruotoji istorija: Rokfelerio centras 2

Pačiame Niujorko viduryje stūksantis Rockefellerio centras daugiau nei 80 metų kasmet sulaukia milijonų...

Laisvalaikis
2019.01.13
Įvardijo sveikiausius turistams pasaulio miestus 2

Jei savaitgalio išvykai ieškote miesto, kuriame laiką galima būtų praleisti naudingai sveikatos požiūriu,...

Paslaugos
2019.01.13
Siūlo darbą švyturio prižiūrėtojams Kalifornijoje už 130.000 USD 1

Jeigu norisi kardinalių pokyčių, galbūt vertėtų pakeisti darbą. Pavyzdžiui, tapti istorinio švyturio...

Vadyba
2019.01.12
Baldų gamintojas P. Narbutas investuoja į futbolo klubą 21

Šių metų pradžioje įkurta viešoji įstaiga – futbolo klubas „Vilnius“, jį įsteigė biuro baldų gamybos...

Laisvalaikis
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau