Pirmiausia – robotai, paskui – ir nemirtingumas

Publikuota: 2015-11-22
„Mūsų tikslas – pasiekti, kad vaikai į kompiuterį žiūrėtų kaip į kūrybiškumo skatinimo priemonę, o ne kaip į pramogų ir laiko žudymo įrankį“, – sako Kristijonas Vasiliauskas, VšĮ Robotikos akademija instruktorius ir partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Mūsų tikslas – pasiekti, kad vaikai į kompiuterį žiūrėtų kaip į kūrybiškumo skatinimo priemonę, o ne kaip į pramogų ir laiko žudymo įrankį“, – sako Kristijonas Vasiliauskas, VšĮ Robotikos akademija instruktorius ir partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

„Nereikia bijoti techno­lo­gijų, jomis reikia tik ža­vėtis“, – teigia Kristijonas Vasiliauskas (23 m.), VšĮ Ro­botikos akademijos inst­ruktorius ir partneris. Jis su tokiu entuziazmu kalba apie šviesią technologijų ateitį, kad beveik patikiu tuo, kad tapsiu nemirtinga, jei Anapilin neiškeliausiu per artimiausius 30 metų.

„Kuo daugiau mokiausi apie žmones, tuo man labiau patiko robotai. Kodėl? Nes jie niekada neinterpretuoja komandų, daro tai, kas jiems liepta. Ir klysta tik tada, kai klysta žmogus. Apskritai manau, kad inovatyviomis technologijomis mums visiems reikia domėtis daug labiau. Kitaip tariant, reikia lipti ant tos technologijų bangos arba ji mus nublokš“, – sako Esek­so universitete Anglijoje po­litologijos ir tarptautinių santykių bakalauro diplomą apgynęs, tačiau politiką į robotiką išmainęs p. Vasiliauskas. Talentingam jaunuoliui mokslus krimsti teko ir JAV – pagal Rotary mainų programą jis metus mokėsi Floridoje.

Skatino tėvai

Dabar jis – robotikos inst­ruktorius ir mokytojas, turintis „Carnegie Mellon Uni­ver­­sity Robotics Institute“, „Le­­go Education Academy“ ser­tifikatus. Pastarąjį turi vos 30 žmonių pasaulyje, jis suteikia teisę rengti instruktorius. Pašnekovas sako vis pasvajojantis apie rimtesnes studijas technologinių mokslų srityje, tik dabar tam neranda laiko. „Kol kas technologijomis domiuosi savarankiškai, skaitydamas įvairią mokslinę literatūrą“, – sako p. Vasiliauskas.

Kaip kilo mintis įkurti Ro­bo­tikos akademiją? „Kai mokiausi Floridoje, brolis labai svajojo gauti lauktuvių „Lego“ konst­ruktorių robotą. Nors brolis šio konstruktoriaus galimybes išnaudojo per dvi savaites, tėtis įžvelgė dideles perspektyvas ir ėmė burti bendraminčių ratą“, – pasakoja pašnekovas.

Tėtį Saulių Vasiliauską jis vadina pagrindiniu savo men­­toriumi – fizikos mokslus baigęs, o vėliau savo IT kom­­panijai vadovavęs vyras do­mėtis naujomis technologi­jomis, moksline fantastika sū­nų skatino nuo vaikystės. Ne mažiau vaikinas dėkingas ir savo mamai Ritai, kuri taip pat rūpinosi jo edukacija.

Pritaiko ir praktikoje

Jo svajonė išsipildė su kaupu – p. Vasiliauskas su savo tėvais ir broliais prieš trejus metus Vilniuje įkūrė Robotikos akademiją, kurios laboratorijose vaikai iš „Lego“ detalių konstruoja robotus ir patys juos programuoja, taip pat organizuoja „mobiliuosius“ edukacinius robotikos užsiėmimus mokyklose. Beje, ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klai­pėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Uk­mergėje, Raseiniuose ir Vi­sa­gine. Vien Vilniuje robotikos užsiėmimus šiuo metu lanko 850 vaikų nuo 4 iki 17 metų.

Pasak p. Vasiliausko, per ro­botikos užsiėmimus vaikai ne tik mokosi konstruoti robotus ir juos programuoti, bet ir lavina darbo komandoje, kūrybiškumo, kritinio mąstymo įgūdžius. O svarbiausia, kad įgytas žinias jie gali pritaikyti praktikoje ir pamatyti rezultatus – akademija nuolat ieško įdomių projektų ir užsakymų, kuriuos vaikai galėtų įgyvendinti.

infogr.am::infogram_0_kristijonas_vasiliauskas

Integruoja sergančius autizmu

Be to, akademijos auklėtiniai dalyvauja tarptautinėse robotų konstravimo ir programavimo varžybose, kur taip pat gauna praktinių užduočių. Kaip pavyzdį p. Vasiliauskas pateikia „First Lego League“ varžybas, kuriose šiemet vaikams buvo pasiūlyta ieškoti sprendimų, kaip patobulinti šiukšlių rūšiavimo mašinas robotus.

„Vaikai turi neribotą fantaziją, jų kūrybinis potencia­las neišmatuojamas. Mūsų tikslas – pasiekti, kad vaikai į kompiuterį žiūrėtų kaip į kūrybiškumo skatinimo priemonę, o ne kaip į pramogų ir laiko žudymo įrankį“, – dėsto pašnekovas.

Pasak jo, programavimo žinios jau netolimoje ateityje bus reikalingos daugelyje ateities profesijų, todėl akademijos auklėtiniai bus pranašesni už kitus, net jei ir netaps programuotojais: „Kasdien atsiranda naujų specialybių, kurių anksčiau nebuvo. Sunku atspėti, kiek ir kokių profesijų dar atsiras ateityje. Bet neabejoju, kad programuoti turėsime visi.“

Paklaustas, su kokiais iššūkiais susidūrė su šeima plėtodamas šį verslą, p. Kristijonas teigia, kad sunkiausia pakeisti tėvų ir mokytojų požiūrį – daugelį jų dar gąsdina terminai „robotas“ ir „programavimas“.

„Didžiausias iššūkis – įtikinti tėvus ir mokytojus, kad robotų programavimas nėra jau toks „kosminis“ dalykas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nelengva įrodyti, kad jau dabar turime ugdyti genijus, mūsų ateities kūrėjus“, – sako p. Kristijonas.

Jis pasakoja, kad tarp mokyklos auklėtinių yra ir keletas autizmu bei Haspergo sindromu sergančių vaikų. Šiuos vaikus planuojama integruoti į sveikų vaikų grupes. Neseniai p. Vasiliauskas dalyvavo Paryžiuje, „Aldebaran Robotics Paris“ surengtuose mokymuose. Iš ten jis parsivežė humanoidinį robotuką NAO, kuris 2007 m. sukurtas padėti autizmu sergantiems vaikams. „NAO moko vaikus pasisveikinti, išlaikyti akių kontaktą, identifikuoti kito žmogaus emocijas ir t. t. Jis nedidelis – vos 60 cm aukščio, neturi ryškių veido bruožų, kurie galėtų gąsdinti“, – pasakoja pašnekovas.

Pasak jo, atkreipti ypatingą dėmesį į autizmu bei Haspergo sindromu sergančius vaikus tam tikra prasme parekomendavo pasaulinės kompanijos „Google“ ir „Microsoft“, neseniai atskleidusios, kad geriausi jų programuotojai serga būtent šiomis ligomis.

Nuspėja ateitį

Jaunasis robotikos entu­zias­tas žmones taip pat va­dina robotais, tik biologi­niais. „Kasdien save programuojame atlikti įvairius dalykus. Esame supergalingi kompiu­teriai, tik to dar nesuvokiame. Mes nespėjame biologiškai tobulėti taip, kaip norėtumėme, tačiau technologijos išlaisvino mus daryti daugybę dalykų, kurių anksčiau net įsivaizduoti negalėjome“, – sako jis.

Pašnekovo teigimu, daugelis įrenginių, aprašytų fantastinėse knygose, ilgainiui buvo sukurti. Tai ir asmeninis kompiuteris, ir mobilusis telefonas, ir kiti įrenginiai, be kurių dabar neįsivaizduojame savo gyvenimo.

Pasak p. Vasiliausko, dėl šios priežasties terminas „mokslinė fantastika“ prarado prasmę ir vietoj jo dabar vartojamas naujas – „nuspėjamoji ateities istorija“.

„Aš nevadinu savęs futuristu, ateities prognozėmis neužsiimu. Tačiau labai domiuosi projektu „Iniciatyva 2045“ („Initiative 2045“), kuris jungia pasaulio ateitimi besirūpinančius mokslininkus, išradėjus, verslininkus, jau dabar planuojančius, kokiomis kryptimis ir kokiu greičiu tobulės technologijos“, – paaiškina p. Kristijonas.

Šie specialistai apskaičiavo, kad jau po 5 ar 10 metų humanoidiniai robotai taps tokie pat populiarūs kaip automobiliai. Jie atliks paprastus buities darbus, o mes tuo metu galėsime užsiimti įdomesne veikla. Apie savaeiges mašinas nebėra ką kalbėti – jos jau sukurtos ir jau greitai išriedės į gatves. Įprastu dalyku taps ir virtuali realybė: ji leis po pasaulį keliauti neišeinat iš kambario.

Problema – švietimas

„Vėliau prasidės mėginimai skaitmenizuoti žmogaus smegenis. Jas galėsime perkelti į kūnus, kurie nebus tokie jautrūs aplinkai kaip dabartiniai. 3D technologijos jau leidžia atspausdinti įvairius daiktus iš plastmasės, metalo, jau mėginama atkurti audinius. Tik laiko klausimas, kada bus pradėti spausdinti organai, oda. Taigi, ateityje galėsime pasikeisti susidėvėjusias dalis ir tapsime nemirtingi. Kada tai nutiks? Mokslininkai skaičiuoja, kad po 30–40 metų“, – dėsto p. Vasiliauskas.

Nebetoli jau ir kvantinių kompiuterių, sugebėsiančių per labai trumpą laiką apdoroti milžiniškus informacijos kiekius, era. Mokslininkai prognozuoja, kad naudojant šiuos kompiuterius bus išrasti vaistai nuo vėžio ir kitų mirtinų ligų. Kitaip tariant, bus žengtas dar vienas žingsnis nemirtingumo link.

„Labai tikėtina, kad visai tai, apie ką kalbėjome, taps realybe. Žinoma, jei nenutiks kokių stichinių nelaimių, katastrofų, neįsiplieks pasaulinis karas. Ateities technologijų nereikia bijoti, reikia jas priimti, nes jos pavers mūsų gyvenimą patogesniu. Jas kurs mūsų vaikai, todėl turime pasirūpinti, kad jie augtų kūrybiškoje aplinkoje. Kodėl mes vis dar liepiame vaikams įsiminti informaciją, užuot paaiškinę, kaip ir kur ją atrasti? Kita problema ta, kad vaikai nemokomi žinių pritaikyti praktikoje. Kalbant apie universitetus, reikėtų skirti daugiau dėmesio tiksliesiems mokslams. Esu įsitikinęs, kad švietimo sistemą reikia restruktūrizuoti. Kalbu ne tik apie Lietuvą. Tai viso pasaulio problema“, – sako p. Vasiliauskas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kokios savybės reikalingos lyderiui: jas galite turėti ir jūs Premium 6

Kam yra skirtas šitas žurnalas, kurį laikote rankose? Lyderiams. Kas yra pagrindiniai šio žurnalo herojai?...

Verslo klasė
2018.07.21
Britų „Morrisons“ parduotuvėse – specialios „tylos valandos“ pirkėjams autistams 1

Jungtinės Karalystės prekybos tinklas „Morrisons“ paskelbė įvedantis specialias „tylos valandas“ klientams,...

Laisvalaikis
2018.07.21
Moksliniams tyrimams naudojama mažiausiai gyvūnų per 10 metų

Mokslinių tyrimų su gyvūnais Didžiojoje Britanijoje atliekama mažiausiai nuo 2010-ųjų. Tačiau aktyvistai...

Laisvalaikis
2018.07.21
100 metų nuo caro mirties: paskutinės Nikolajaus II šeimos valandos 13

Revoliucijos vadas Vladimiras Leninas nori, kad nuverstasis Rusijos imperatorius ir caras Nikolajus II už...

Nobelio premijos laureatas Mario Vargasas Llosa: meilės nebūna už dyką Premium 1

„Būti gyvam, bet negyventi – blogiausia, kas gali nutikti, nors taip atsitinka daugeliui žmonių“, – sako...

Laisvalaikis
2018.07.20
Futbolo čempionatą stebėjo daugiau nei pusė Lietuvos 1

Sekmadienį pasibaigęs Pasaulio futbolo čempionatas prie TV ekranų sutraukė daugiau kaip pusę šalies gyventojų...

Rinkodara
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu 1

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Adamas Michnikas: Lenkijos valdžios istorijos politika – melo politika

Iki liepos 22-osios vakaro Nidoje tęsiasi 22-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Įpusėjusio renginio...

Laisvalaikis
2018.07.17
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove paskirta Laima Vilimienė

Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą 5-erių metų kadencijai...

Laisvalaikis
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 8

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau