Finansų analitikės sėkmės istorija: kas nerizikuoja, tas... neskraido

Publikuota: 2015-11-20
„Turbūt man sekasi, nes turiu pakankamai kantrybės ir užsispyrimo“, – teigia Daiva Rakauskaitė, verslo konsultacijų bendrovės „Strata“ bendraturtė ir partnerė, „Verslo angelų fondo I“ valdytoja. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
„Turbūt man sekasi, nes turiu pakankamai kantrybės ir užsispyrimo“, – teigia Daiva Rakauskaitė, verslo konsultacijų bendrovės „Strata“ bendraturtė ir partnerė, „Verslo angelų fondo I“ valdytoja. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Daug kas žino seną posakį „Kas nerizikuoja, tas negeria šampano“. Po pokalbio su Daiva Rakauskaite, verslo konsultacijų bendrovės „Strata“ bendraturte ir partnere, „Verslo angelų fondo I“ valdytoja, šią lakią frazę norisi paredaguoti, nes finansų analitikė rizikuoja ne tik investuodama: laisvalaikiu ji skraido oro balionais ir jau du kartus tapo Europos moterų vicečempione!

Profesinę karjerą pašnekovė 1994-aisiais pradėjo FMĮ UAB „Suprema“ (vėliau įmonė tapo FMĮ UAB „Evli Securities“), tačiau daugiausia privataus kapitalo valdymo patirties sako įgijusi 1999–2006 m., dirbdama finansų analitike Baltijos Po-Privatizavimo fonde, kurį jo vienintelis investuotojas – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas – įvardijo kaip vieną iš 5 geriausių jo įsteigtų fondų. Žinoma, ne šiaip sau: 2006 m. viešai paskelbtoje „Financial Times“ analizėje Baltijos Po-Privatizavimo fondo vidutinė metinė grąža beveik dvigubai viršijo minėto investuotojo iš visų kitų investicijų uždirbtą vidutinę metinę grąžą.

Šiam fondui baigiant veiklą, su kolegomis Arvydu Strumskiu ir Lilija Pusvaškiene p. Rakauskaitė nusprendė imtis nuosavo verslo ir įsteigė verslo konsultacijų įmonę „Strata“, o vėliau ir komanditinę ūkinę bendriją „Verslo angelų fondas I“.

Investuoja ir savo pinigus

„UAB „Strata“ įkūrėme pastebėję, kad rinkoje nėra bendrovių, kurios padėtų nedidelėms ir vidutinėms įmonėms, neturinčioms galimybių pasiskolinti iš banko. Aiškiai paskirstėme veiklos sritis: Lilija užsiėmė personalo paieška, aš – finansų analize, o Arvydas – strateginiu konsultavimu. Kai kurias įmones tik konsultavome, taip pat pradėjome investuoti į startuolius“, – verslo pradžią prisimena p. Rakauskaitė.

Išgirdusi apie Europos komisijos su Europos investicijų banko grupe parengtą iniciatyvą, – JEREMIE programą („Bendrieji Europos ištekliai labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms“, angl. „Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises“), – trijulė ryžosi kurti savo investicijų fondą. Tačiau tam reikėjo patikimų partnerių: pirmiausia jie sukirto rankomis su verslo konsultacijų bendrovės „Mes Invest“ vadovu Algimantu Variakoju, o paskui pradėjo derybas su Europos investicijų fondu (EIF).

„Įkurti fondą užtruko beveik ketverius metus. Intensyviai ieškojome užsienio investuotojų, ilgai derinome sutarties su EIF sąlygas“, – pasakoja p. Daiva, tapusi viena fondo valdytojų.

Paprašyta trumpai pristatyti fondo veiklą, p. Rakauskaitė paaiškina, kad įmonė iki šiol investuoja į palyginti nedideles įmones, kaip ir buvo numatyta verslo pradžioje. „Verslo angelų fondo I“ ir verslo angelų bendras investicinis kapitalas šiuo metu siekia 16 mln. Eur.

Didžiąją dalį bendrovėms reikiamos sumos – 50% – skiria „Verslo angelų fondas I“, likusią – vadinamieji verslo angelai, t. y. privatūs asmenys arba įmonės, pasirengę investuoti į pasirinktą bendrovę dalį savo kapitalo. Į vieną įmonę paprastai investuoja 2 arba 3 verslo angelai, per visą „Verslo angelų fondo I“ egzistavimo laikotarpį į įmonės valdomas bendroves dalį savo kapitalo įdėjo apie 50 verslo angelų.

Verslininkė su partneriais į fondą investuoja ir savo privačias lėšas – tai sudaro 5% visų investicijų. „Investuojame, nes patys norime uždirbti. Be to, savo pinigus į įmones dedančiais fondo valdytojais klientai ir partneriai linkę labiau pasitikėti“, – paaiškina ji.

Paklausta, kokią investavimo strategiją naudoja „Verslo angelų fondas I“, p. Rakauskaitė akcentuoja, kad jos valdomas fondas prioritetą teikia verslams, kurie vystyti bent 1,5 metų, o jų vadovai turi aiškų verslo plėtros planą, orientuotą į eksportą. Kitaip tariant, fondas neinvestuoja į visiškai žalias verslo idėjas. Paskui jau atsižvelgiama į investicijų dydį – pradinė ir papildomo investavimo suma neturi viršyti 1.200.000 Eur (fondo dalis sudaro 600.000 Eur), nebent būtų pritraukta daugiau privataus kapitalo. Žinoma, atkreipiamas dėmesys į įmonės veiklos sritį – neanalizuojamos tos bendrovės, kurios veikia žemės ūkio, nekilnojamojo turto, transporto ir finansų sektoriuose.

Nuo vinių iki biotechnologijų

Negana to, EIF, kaip ir visi kiti tarptautiniai finansiniai investuotojai, draudžia investuoti į tokias valstybės griežtai kontroliuojamas sritis kaip ginklų, tabako ir alkoholio gamyba, kazino ar kitos lošimo paslaugos, žmonių klonavimas ir su tuo susijusi veikla.

Pasak p. Rakauskaitės, „Verslo angelų fondas I“ prioritetą neretai teikia palyginti naujiems verslams (pavyzdžiui, informacinių technologijų, biotechnologijų, aukštos pridėtinės vertės komponentų gamybos), nors šie reikalauja ne tik didelių investicijų, bet ir mokslinių žinių. Kaip pavyzdį ji pateikia probiotinius švaros ir antialerginius kūno priežiūros produktus gaminančią įmonę „ProBioSanus“ ir kompaktinių lazerių gamintoją „Integrated optics“ – kad galėtų kurti kokybiškus, rinkoje konkuruoti galinčius produktus ar įrenginius, šioms įmonėms reikalinga stipri mokslininkų komanda.

Pašnekovė neslepia, kad, dirbant su inovatyviais verslais, kartais kyla įvairių baimių, bet tai – normalu: „Kai investavome į bendroves, užsiimančias biojėgainėmis, abejojome, ar jos pasiteisins: kas gali garantuoti, kad jos pagamins tiek energijos iš atliekų, kiek parašyta verslo plane? Vis dėlto baimė buvo nepagrįsta, joms puikiai sekasi. Dabar į šią sritį veržiasi investuotojai, reikalaujantys mažesnės grąžos nei mes“, – pasakoja ji.

Iš 27 įmonių, į kurias investavo ar investuoja dabar (6 įmones fondas jau pelningai pardavė – VŽ), yra nemažai bendrovių, kurios užsiima „žemiškesne“ veikla. „Pavyzdžiui, šiuo metu esame investavę į įmonę, kuri gamina vinis, taip pat turime bendrą Lietuvos ir Vokietijos įmonę, užsiimančią paletinės medienos gamyba. Anksčiau buvome labai sėkmingai investavę į armatūros lankstymo bendrovę“, – dėsto p. Daiva.

Moterys – kruopštesnės

Vis dėlto tiek fondui, tiek verslo angelams svarbiausia, kad bendrovės būsimos grąžos ir jos rizikos santykis būtų priimtinas. „Žinoma, prognozės pasitvirtina ne visada, kad ir kaip stengtumeis apskaičiuoti riziką. Pastebėjau, kad dažna prognozė išsipildo 50%. Jeigu buvo suplanuoti 1 mln. Eur vertės pardavimai, realybėje jie siekia 0,5 mln. Eur. Be to, dažnai verslo plane numatytas verslo augimas pasiekiamas ne pirmaisiais, o antraisiais ar trečiaisiais investicijų metais. Dar reikėtų pridurti, kad skirtingoms įmonėms skirtingai sekasi. Ir nieko čia negali kaltinti: patys priėmėme sprendimą, patys turime ir atsakomybę prisiimti. Darbą bet kokiu atveju turime atlikti iki galo – įmonę išvystyti ir kuo pelningiau parduoti Lietuvos ar užsienio investuotojams“, – sako ji.

Pašnekovė skaičiuoja, kad vos 1 į fondą besikreipianti įmonė iš 10 gauna teigiamą atsakymą. Taigi pasakyti „ne“ tenka gana dažnai, o tai nėra maloni procedūra. Kaip elgiasi neigiamą atsakymą gavusios bendrovės? „Scenarijų būna įvairių: vienos pasispaudžia ir mėgina toliau suktis iš savo lėšų, kad ir lėčiau. Kitos susiranda fizinių asmenų, kurie išdrįsta investuoti, trečios kreipiasi į kitus fondus“, – paaiškina p. Daiva.

Ar lengva moterims suktis tokiame iš pirmo žvilgsnio labai vyriškame versle? „Drįsčiau sakyti, kad moterys gana geros finansų analitikės ir šiame vyriškame pasaulyje puikiai jaučiasi. Pirmiausia dėl to, kad yra kruopščios, o ši savybė analizuojant įmones labai reikalinga. Vyrai turi daugiau strateginio mąstymo įgūdžių. Pastebiu tendenciją, kad daugelis finansų analitikų vyrų anksčiau ar vėliau sukuria savo verslą arba tampa aukščiausio lygio vadovais. O šiame sluoksnyje moterų vis dar gerokai mažiau, reikia pripažinti. Gal dėl to, kad moterys turi mažiau ambicijų?“ – svarsto p. Rakauskaitė.

Jai pačiai su stiklinių lubų fenomenu, kai moterims sudaromos dirbtinės kliūtys siekti aukščiausių postų, susidurti neteko.

„Turbūt man sekasi, nes turiu pakankamai kantrybės ir užsispyrimo. Jeigu nepavyksta ko nors padaryti einant vienu keliu, imu ieškoti kito. Tai nereiškia, kad siekiu tikslo bet kokiomis priemonėmis. Priešingai, rezultato visada siekiau tik savo protu ir darbu, be jokių apgaulių. Visą laiką dirbau labai daug – nuo pat karjeros pradžios vadovaujuosi mintimi, kad geriau padaryti daugiau nei mažiau“, – teigia ji.

Norėjo būti aktore

Paklausta, kodėl apskritai susidomėjo skaičių pasauliu, p. Daiva juokiasi, kad dar mokantis mokykloje jai geriau sekėsi tikslieji, o ne humanitariniai mokslai. Tiesa, ji tuomet svajojo ne apie ekonomistės, o apie muzikės ar aktorės karjerą – lankė muzikos mokyklą, o ir scenoje jautėsi it žuvis vandenyje. Už tai, kad pasuko kardinaliai priešingu keliu, ji sako esanti dėkinga savo mamai. „Pamenu, gimtuosiuose Molėtuose lankėsi žinomas chorvedys Arvydas Juozėnas. Mama suorganizavo susitikimą su juo. Kai per pokalbį jis paaiškino, kad menininkų gyvenimas nėra jau toks paprastas ir lengvas, kaip gali atrodyti iš šono, aš persigalvojau“, – šypsosi ji.

Minties tapti buhaltere taip pat padėjo atsikratyti mama, prisimena p. Daiva. „Mano mama dirbo vienos statybos organizacijos buhaltere ir vieną vasarą teko pas ją atlikti praktiką. Po jos supratau, kad buhalterės darbas mano natūrai netinka“, – juokiasi p. Rakauskaitė.

Vis dėlto su buhalterija teko susidurti ir studijuojant ekonominę kibernetiką Vilniaus universitete, ir pirmoje darbovietėje. „Studijuojant ketvirtame kurse draugai pasakė, kad „Suprema“ ieško finansų analitiko. Vertybiniai popieriai tuo metu buvo nauja sąvoka Lietuvos finansų pasaulyje, labai traukė daugiau apie tai sužinoti, tad nusprendžiau pabandyti. Viena pirmųjų užduočių buvo susijusi su biržoje naujai kotiruojamos bendrovės analize. Pradėjau nuo jos finansinio balanso. Nė velnio nesupratau apie jį, nors buhalterijos mokytis teko. Laimė, kad tai buvo tvarkingai parengtas AB „Grigiškės“ balansas, kurio visi „galai suėjo“. Be to, įmonės buhalterė buvo sukalbama, viską man detaliai paaiškino“, – pasakoja ji.

Pašnekovė akcentuoja, kad „Suprema“ buvo viena pirmųjų investicinės bankininkystės įmonių Lietuvoje, todėl daugelio bendrovių, kurioms ieškodavo investuotojų, darbuotojai apskritai į jos veiklą žiūrėjo įtariai. „Reikėtų įvertinti faktą, kad man tik pradėjus dirbti, t. y. 1994 m. rugsėjį, Vilniaus vertybinių popierių biržoje prasidėjo prekyba akcijomis“, – laikotarpio aktualijas primena finansų analitikė.

Dabar sunku įsivaizduoti, bet įmonėje buvo tik vienas kompiuteris, kuris turėjo internetą ir kuriame darbuotojai galėdavo pasitikrinti savo elektroninį paštą. Moteris pasakoja, kad trūko ne tik įrangos, bet ir elementarių žinių: dažnai tekdavo mokytis iš savo pačių klaidų, o geriausiu atveju – semtis žinių bendraujant su konsultantais iš užsienio šalių ar skaitant knygas. „Buvome užsispyrę, stengėmės vystyti įmonės veiklą, kaip tik išmanėme. Dirbti buvo sunku, tačiau labai įdomu. Iki šiol gerai pamenu dieną, kai gavau pirmąjį atlyginimą – jis buvo nedidelis, tačiau labai „saldus“, – pasakoja p. Rakauskaitė.

Padariusi išvadą, kad finansų analitiko darbas su tais mokslais, kuriuos baigė, turi mažai ką bendro, p. Rakauskaitė pasiryžo imtis profesinių studijų „Chartered Financial Analyst“ institute, kurio pagrindinė būstinė įsikūrusi Virdžinijoje (JAV). Pasak jos, šis institutas suteikia visame pasaulyje pripažintą aukščiausio lygio finansų analitiko kvalifikaciją. „Studijos tikrai nebuvo lengvos. Ir ne tik dėl to, kad medžiaga ir užduotys buvo pateikiamos anglų kalba. Pati literatūra buvo sudėtinga, medžiagos labai daug. Nuo sausio iki gegužės kiekvieną savaitgalį skirdavau mažiausiai 8 valandas mokslams, tačiau vis tiek gerokai užtrukau, kol atlikau visų trijų lygių užduotis“, – pasakoja ji. Geidžiamą profesinę kvalifikaciją p. Daiva įgijo po 6 metus trukusių nuotolinių studijų, t. y. 2003 m.

Išrinko prezidente

„Tos trys raidės mano kortelėje lietuviams sako nedaug, bet užsienyje ši kvalifikacija tikrai labai vertinama. Aš ir pati labai džiaugiuosi, kad užteko valios šioms studijoms, – tik dėl jų galiu dabar kalbėti ta tikrąja investuotojų kalba“, – šypsosi pašnekovė.

Beje, p. Rakauskaitei teko stovėti ir kitoje barikadų pusėje – vieną pusmetį ji dirbo dėstytoja Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje. Tiesa, įkūrus „Verslo angelų fondą I“ šios veiklos teko atsisakyti – sudaryti darbo sutarčių su kitomis įmonėmis neleido fondo reglamentas.

„Per krizę gaudavau daug pasiūlymų padirbėti už dyką, argumentuojant, kad tai geriau nei sėdėti be veiklos. Už dėstytojavimą atlygis nebuvo didelis, tačiau dirbti tą darbą buvo tikrai smagu. Gaila, kad negalėjau tęsti šios veiklos“, – sako pašnekovė.

Krizės išvakarėse ir per patį sunkmetį (2007–2011 m.) p. Daiva vadovavo Lietuvos finansų analitikų asociacijai, kurią pati su keliais bendraminčiais ir įsteigė. Nors veiklos netrūko, o algos niekas nemokėjo, p. Rakauskaitei asociacijos prezidento pareigos sukelia tik malonius prisiminimus. „Intensyvi veikla man padėjo išgyventi tą slogų laikotarpį – mūsų sektoriuje tuo metu nuotaikos tikrai nebuvo pačios geriausios“, – dėsto p. Rakauskaitė.

Dukart vicečempionė

Ar daug dirbant įmanoma rasti laiko pomėgiams? „Jeigu labai nori, rasi ir pinigų, ir laiko. Stengiuosi daugiau dirbti nuo rudens iki pavasario, kad vasarą galėčiau daugiau laiko skirti skraidymui“, – šypsosi 2004 m. skraidymu oro balionais rimtai „susirgusi“ verslininkė. Ji prisimena, kad viskas prasidėjo nuo skrydžio oro balionu, kurį puošė vienos globojamos bendrovės logotipas. Kelis kartus juo skridusi kaip keleivė, moteris iš oreivystės centro sulaukė pasiūlymo pasimokyti pilotuoti pati.

„Kitaip nei daugelis oro balionų pilotų, neturėjau nė trupučio patirties – daugelis oreivių pirmiausia dalyvauja komandoje, kuri padeda pakelti balioną, o aš net prisilietusi prie baliono nebuvau. Taigi nenuostabu, kad iš pradžių komanda man aiškindavo, ką turiu daryti“, – pasakoja ji.

Ponia Daiva sako nuo pat pradžių supratusi, kad skraidymas oro balionu jai labiau patinka kaip sporto šaka, todėl nuo 2009 m. keleivių neskraidina. Ji aktyviai dalyvauja oro balionų varžybose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Paklausta, kaip jai pavyko du kartus tapti Europos moterų vicečempione (2012 ir 2015 m,), p. Daiva pabrėžia, kad atskiri moterų čempionatai pradėti rengti ne taip seniai – tik 2010 m. Anksčiau moterys rungdavosi tik kartu su vyrais, todėl apie medalius joms buvo galima tik pasvajoti, nors tai ir nėra didelių fizinių jėgų reikalaujantis sportas.

Apie aukso medalį dar per anksti galvoti – pasak pašnekovės, Europoje yra daug puikių piločių veteranių moterų, kurios anksčiau neturėjo galimybių gauti aukščiausių apdovanojimų.

Ji akcentuoja, kad užsiimant šiuo sportu amžius – ne kliūtis. Priešingai, su amžiumi pilotai įgyja daugiau patirties ir įgūdžių. „Su kiekvienu skrydžiu didini patirties bagažą, svarbiausia nedaryti ilgų pertraukų, nes kitaip gali tekti iš naujo mokytis skraidyti“, – mėgstamos sporto šakos subtilybes aiškina ji.

Ponia Rakauskaitė sako, kad į itin pavojingą situaciją per visą savo sportinę karjerą buvo patekusi tik kartą. Nors sunkių traumų nepatyrė, šio skrydžio pakartoti nenorėtų. Ji teigia nemėgstanti rizikuoti nepamatuotai, todėl nebeskrenda esant blogam orui, pavyzdžiui, lyjant, net jei varžybų direktorius tai daryti leidžia.

„Kad ir kaip skaičiuotum ir stengtumeis nutūpti suplanuotoje vietoje, kuriozų vis tiek sunku išvengti. Kartą nusileidau gražioje pievoje, tačiau paaiškėjo, kad ji aptverta tvora. Kadangi ūkininkas buvo išvažiavęs, teko su komanda sugalvoti, kaip tą tvorą įveikti be jo“, – šypsosi p. Daiva.

Daug dirbančiai verslininkei priimtinos ir tokios laisvalaikio praleidimo formos kaip maisto ruošimas, knygų skaitymas, klasikinės muzikos koncertai. Bet labiausiai ji sako mėgstanti kiną, todėl artėjant „Kino pavasariui“ stengiasi taip susiplanuoti darbus, kad galėtų kuo daugiau laiko praleisti kino teatre. Tiek eidama į kino teatrą, tiek į koncertus Nacionalinėje filharmonijoje ji mėgaujasi draugų ar artimų žmonių kompanija. „Kadangi daug dirbu, nepraleidžiu progos ne tik salėje sykiu pasėdėti, bet ir pabendrauti prieš renginį ar po jo. Kas žino, kuri akimirka gali būti paskutinė?“ – šypsosi ji.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vėžį sukeliančių ląstelių aptikta kas penkiasdešimto brito gerklėje 1

Didžiosios Britanijos Šefildo universiteto mokslininkai nustatė, kad daugiau kaip vieno iš 50 žmonių gerklėse...

Laisvalaikis
09:27
Rolandas Valiūnas atidaro meno centrą 6

Antrąjį metų pusmetį Vilnius, sykiu ir visa Lietuva, praturtės dviem reikšmingomis meno institucijomis,...

Laisvalaikis
07:59
Po skandalo pasirodęs Kevino Spacey filmas per dieną teuždirbo 126 USD 10

Kevinas Spacey gali skaudžiai finansiškai pajusti, kiek kainuoja suteršta reputacija. Naujasis aktoriaus...

Vadyba
2018.08.20
Iliustruotoji istorija: rūgšti LDK diplomatų duona 4

Daugeliui valstybės diplomatų ir konsulų darbas užsienio pasiuntinybėse siejasi su nuolatinėmis kelionėmis,...

Laisvalaikis
2018.08.19
Pasaulyje mažėja teroristinių išpuolių 17

Pernai vien Europoje teroro išpuoliai krėtė Mančesterį, Barseloną, Paryžių ir Londoną, tačiau mokslininkai...

Laisvalaikis
2018.08.19
Į spintas įsisuko mados bjaurybės

Bjauriosios mados apraiškos ant podiumų – nieko nauja. Tačiau pernai ši netradicinius grožio ir estetikos...

Laisvalaikis
2018.08.18
SEB bankininko Romo Čereškos gyvenimo kelionė, virtusi kova už gyvenimą 23

Kartais gyvenime prireikia didelių sukrėtimų, kad išsigrynintų tikrosios vertybės. Taip nutiko SEB banko...

Laisvalaikis
2018.08.17
Apklausa: įtakingiausias popkultūros atstovas – Jazzu 4

Įtakingiausiu popkultūros atstovu šalies gyventojai laiko dainininkę Justę Arlauskaitę-Jazzu, rodo naujienų...

Laisvalaikis
2018.08.17
Klimato išdaigos Lietuvoje prieš 100 metų Premium 1

Mes jau pratę, kad vasarop pasipila žemdirbių ar palangiškių dejonės apie ypač prastą sezoną. O kraštą...

Verslo klasė
2018.08.15
Miestai, kuriuose geriausia gyventi 2

Paskelbtame geriausiųjų gyventi miestų reitinge pirmą kartą Europos didmiestis pateko į sąrašo viršų.

Vadyba
2018.08.15
Miškų miestas Kinijoje valys orą ir gamins deguonį 3

Kalnuotoje Liudžou vietovėje Kinija 2020 m. pradės statyti miestą-mišką, kuris ne tik apgyvendins 30.000...

Laisvalaikis
2018.08.15
Lokarno kino festivalyje – lietuviško „Rūgštaus miško“ sėkmė

71-ajame Lokarno (Šveicarija) kino festivalyje režisierės Rugilės Barzdžiukaitės debiutinis ilgametražis...

Laisvalaikis
2018.08.13
Sigita Šimkutė: stalčiukas vyrams Premium

Kai ji eina, net pietryčių vėjas atsisuka pažiūrėti į jos žemę šluojančius, tyliai šiugždančius sijonus.

Verslo klasė
2018.08.12
Kas išgelbės pasaulio vandenynus

Kiekvieną minutę į pasaulio vandenynus išpilama po sunkvežimį šiukšlių. Nyderlanduose įkurta nepelno...

Laisvalaikis
2018.08.12
Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas Naipaulas

Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas, britų rašytojas, iš Trinidado kilęs indas V.S. Naipaulas.

Laisvalaikis
2018.08.12
Išmanieji prietaisai vaikams: už ir prieš

„Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso vaikai išmaniuosius telefonus gavo sulaukę keturiolikos, tačiau statistinės...

Laisvalaikis
2018.08.12
Knygos: kaip tapti puikiu vadovu Premium 4

2018 m. kovo pradžioje pasirodė Elenos L. Botelho ir Kim Powellsu bendraautoriumi Tahliu Razu parašyta knyga...

Verslo klasė
2018.08.11
Žydrieji deimantai saugo daugiau paslapčių, negu manyta 5

Mokslininkai išsiaiškino, kur ir kaip susiformuoja vieni rečiausių pasaulio brangakmenių – žydrieji deimantai.

Laisvalaikis
2018.08.11
Amerika pirtyje, arba Diasporos verslumo pamokos 2

Prie kapitalizmo žaizdro: pirmosios lietuvių biznierių pamokos. Reemigracija ir amerikietiško gyvenimo...

Laisvalaikis
2018.08.11
Skelbs naują konkursą Kultūros paveldo departamento vadovo vietai 2

Kultūros miniserija pranešė, jog atšauktas konkursas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus...

Laisvalaikis
2018.08.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau