Finansų analitikės sėkmės istorija: kas nerizikuoja, tas... neskraido

Publikuota: 2015-11-20
„Turbūt man sekasi, nes turiu pakankamai kantrybės ir užsispyrimo“, – teigia Daiva Rakauskaitė, verslo konsultacijų bendrovės „Strata“ bendraturtė ir partnerė, „Verslo angelų fondo I“ valdytoja. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
„Turbūt man sekasi, nes turiu pakankamai kantrybės ir užsispyrimo“, – teigia Daiva Rakauskaitė, verslo konsultacijų bendrovės „Strata“ bendraturtė ir partnerė, „Verslo angelų fondo I“ valdytoja. Juditos grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Daug kas žino seną posakį „Kas nerizikuoja, tas negeria šampano“. Po pokalbio su Daiva Rakauskaite, verslo konsultacijų bendrovės „Strata“ bendraturte ir partnere, „Verslo angelų fondo I“ valdytoja, šią lakią frazę norisi paredaguoti, nes finansų analitikė rizikuoja ne tik investuodama: laisvalaikiu ji skraido oro balionais ir jau du kartus tapo Europos moterų vicečempione!

Profesinę karjerą pašnekovė 1994-aisiais pradėjo FMĮ UAB „Suprema“ (vėliau įmonė tapo FMĮ UAB „Evli Securities“), tačiau daugiausia privataus kapitalo valdymo patirties sako įgijusi 1999–2006 m., dirbdama finansų analitike Baltijos Po-Privatizavimo fonde, kurį jo vienintelis investuotojas – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas – įvardijo kaip vieną iš 5 geriausių jo įsteigtų fondų. Žinoma, ne šiaip sau: 2006 m. viešai paskelbtoje „Financial Times“ analizėje Baltijos Po-Privatizavimo fondo vidutinė metinė grąža beveik dvigubai viršijo minėto investuotojo iš visų kitų investicijų uždirbtą vidutinę metinę grąžą.

Šiam fondui baigiant veiklą, su kolegomis Arvydu Strumskiu ir Lilija Pusvaškiene p. Rakauskaitė nusprendė imtis nuosavo verslo ir įsteigė verslo konsultacijų įmonę „Strata“, o vėliau ir komanditinę ūkinę bendriją „Verslo angelų fondas I“.

Investuoja ir savo pinigus

„UAB „Strata“ įkūrėme pastebėję, kad rinkoje nėra bendrovių, kurios padėtų nedidelėms ir vidutinėms įmonėms, neturinčioms galimybių pasiskolinti iš banko. Aiškiai paskirstėme veiklos sritis: Lilija užsiėmė personalo paieška, aš – finansų analize, o Arvydas – strateginiu konsultavimu. Kai kurias įmones tik konsultavome, taip pat pradėjome investuoti į startuolius“, – verslo pradžią prisimena p. Rakauskaitė.

Išgirdusi apie Europos komisijos su Europos investicijų banko grupe parengtą iniciatyvą, – JEREMIE programą („Bendrieji Europos ištekliai labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms“, angl. „Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises“), – trijulė ryžosi kurti savo investicijų fondą. Tačiau tam reikėjo patikimų partnerių: pirmiausia jie sukirto rankomis su verslo konsultacijų bendrovės „Mes Invest“ vadovu Algimantu Variakoju, o paskui pradėjo derybas su Europos investicijų fondu (EIF).

„Įkurti fondą užtruko beveik ketverius metus. Intensyviai ieškojome užsienio investuotojų, ilgai derinome sutarties su EIF sąlygas“, – pasakoja p. Daiva, tapusi viena fondo valdytojų.

Paprašyta trumpai pristatyti fondo veiklą, p. Rakauskaitė paaiškina, kad įmonė iki šiol investuoja į palyginti nedideles įmones, kaip ir buvo numatyta verslo pradžioje. „Verslo angelų fondo I“ ir verslo angelų bendras investicinis kapitalas šiuo metu siekia 16 mln. Eur.

Didžiąją dalį bendrovėms reikiamos sumos – 50% – skiria „Verslo angelų fondas I“, likusią – vadinamieji verslo angelai, t. y. privatūs asmenys arba įmonės, pasirengę investuoti į pasirinktą bendrovę dalį savo kapitalo. Į vieną įmonę paprastai investuoja 2 arba 3 verslo angelai, per visą „Verslo angelų fondo I“ egzistavimo laikotarpį į įmonės valdomas bendroves dalį savo kapitalo įdėjo apie 50 verslo angelų.

Verslininkė su partneriais į fondą investuoja ir savo privačias lėšas – tai sudaro 5% visų investicijų. „Investuojame, nes patys norime uždirbti. Be to, savo pinigus į įmones dedančiais fondo valdytojais klientai ir partneriai linkę labiau pasitikėti“, – paaiškina ji.

Paklausta, kokią investavimo strategiją naudoja „Verslo angelų fondas I“, p. Rakauskaitė akcentuoja, kad jos valdomas fondas prioritetą teikia verslams, kurie vystyti bent 1,5 metų, o jų vadovai turi aiškų verslo plėtros planą, orientuotą į eksportą. Kitaip tariant, fondas neinvestuoja į visiškai žalias verslo idėjas. Paskui jau atsižvelgiama į investicijų dydį – pradinė ir papildomo investavimo suma neturi viršyti 1.200.000 Eur (fondo dalis sudaro 600.000 Eur), nebent būtų pritraukta daugiau privataus kapitalo. Žinoma, atkreipiamas dėmesys į įmonės veiklos sritį – neanalizuojamos tos bendrovės, kurios veikia žemės ūkio, nekilnojamojo turto, transporto ir finansų sektoriuose.

Nuo vinių iki biotechnologijų

Negana to, EIF, kaip ir visi kiti tarptautiniai finansiniai investuotojai, draudžia investuoti į tokias valstybės griežtai kontroliuojamas sritis kaip ginklų, tabako ir alkoholio gamyba, kazino ar kitos lošimo paslaugos, žmonių klonavimas ir su tuo susijusi veikla.

Pasak p. Rakauskaitės, „Verslo angelų fondas I“ prioritetą neretai teikia palyginti naujiems verslams (pavyzdžiui, informacinių technologijų, biotechnologijų, aukštos pridėtinės vertės komponentų gamybos), nors šie reikalauja ne tik didelių investicijų, bet ir mokslinių žinių. Kaip pavyzdį ji pateikia probiotinius švaros ir antialerginius kūno priežiūros produktus gaminančią įmonę „ProBioSanus“ ir kompaktinių lazerių gamintoją „Integrated optics“ – kad galėtų kurti kokybiškus, rinkoje konkuruoti galinčius produktus ar įrenginius, šioms įmonėms reikalinga stipri mokslininkų komanda.

Pašnekovė neslepia, kad, dirbant su inovatyviais verslais, kartais kyla įvairių baimių, bet tai – normalu: „Kai investavome į bendroves, užsiimančias biojėgainėmis, abejojome, ar jos pasiteisins: kas gali garantuoti, kad jos pagamins tiek energijos iš atliekų, kiek parašyta verslo plane? Vis dėlto baimė buvo nepagrįsta, joms puikiai sekasi. Dabar į šią sritį veržiasi investuotojai, reikalaujantys mažesnės grąžos nei mes“, – pasakoja ji.

Iš 27 įmonių, į kurias investavo ar investuoja dabar (6 įmones fondas jau pelningai pardavė – VŽ), yra nemažai bendrovių, kurios užsiima „žemiškesne“ veikla. „Pavyzdžiui, šiuo metu esame investavę į įmonę, kuri gamina vinis, taip pat turime bendrą Lietuvos ir Vokietijos įmonę, užsiimančią paletinės medienos gamyba. Anksčiau buvome labai sėkmingai investavę į armatūros lankstymo bendrovę“, – dėsto p. Daiva.

Moterys – kruopštesnės

Vis dėlto tiek fondui, tiek verslo angelams svarbiausia, kad bendrovės būsimos grąžos ir jos rizikos santykis būtų priimtinas. „Žinoma, prognozės pasitvirtina ne visada, kad ir kaip stengtumeis apskaičiuoti riziką. Pastebėjau, kad dažna prognozė išsipildo 50%. Jeigu buvo suplanuoti 1 mln. Eur vertės pardavimai, realybėje jie siekia 0,5 mln. Eur. Be to, dažnai verslo plane numatytas verslo augimas pasiekiamas ne pirmaisiais, o antraisiais ar trečiaisiais investicijų metais. Dar reikėtų pridurti, kad skirtingoms įmonėms skirtingai sekasi. Ir nieko čia negali kaltinti: patys priėmėme sprendimą, patys turime ir atsakomybę prisiimti. Darbą bet kokiu atveju turime atlikti iki galo – įmonę išvystyti ir kuo pelningiau parduoti Lietuvos ar užsienio investuotojams“, – sako ji.

Pašnekovė skaičiuoja, kad vos 1 į fondą besikreipianti įmonė iš 10 gauna teigiamą atsakymą. Taigi pasakyti „ne“ tenka gana dažnai, o tai nėra maloni procedūra. Kaip elgiasi neigiamą atsakymą gavusios bendrovės? „Scenarijų būna įvairių: vienos pasispaudžia ir mėgina toliau suktis iš savo lėšų, kad ir lėčiau. Kitos susiranda fizinių asmenų, kurie išdrįsta investuoti, trečios kreipiasi į kitus fondus“, – paaiškina p. Daiva.

Ar lengva moterims suktis tokiame iš pirmo žvilgsnio labai vyriškame versle? „Drįsčiau sakyti, kad moterys gana geros finansų analitikės ir šiame vyriškame pasaulyje puikiai jaučiasi. Pirmiausia dėl to, kad yra kruopščios, o ši savybė analizuojant įmones labai reikalinga. Vyrai turi daugiau strateginio mąstymo įgūdžių. Pastebiu tendenciją, kad daugelis finansų analitikų vyrų anksčiau ar vėliau sukuria savo verslą arba tampa aukščiausio lygio vadovais. O šiame sluoksnyje moterų vis dar gerokai mažiau, reikia pripažinti. Gal dėl to, kad moterys turi mažiau ambicijų?“ – svarsto p. Rakauskaitė.

Jai pačiai su stiklinių lubų fenomenu, kai moterims sudaromos dirbtinės kliūtys siekti aukščiausių postų, susidurti neteko.

„Turbūt man sekasi, nes turiu pakankamai kantrybės ir užsispyrimo. Jeigu nepavyksta ko nors padaryti einant vienu keliu, imu ieškoti kito. Tai nereiškia, kad siekiu tikslo bet kokiomis priemonėmis. Priešingai, rezultato visada siekiau tik savo protu ir darbu, be jokių apgaulių. Visą laiką dirbau labai daug – nuo pat karjeros pradžios vadovaujuosi mintimi, kad geriau padaryti daugiau nei mažiau“, – teigia ji.

Norėjo būti aktore

Paklausta, kodėl apskritai susidomėjo skaičių pasauliu, p. Daiva juokiasi, kad dar mokantis mokykloje jai geriau sekėsi tikslieji, o ne humanitariniai mokslai. Tiesa, ji tuomet svajojo ne apie ekonomistės, o apie muzikės ar aktorės karjerą – lankė muzikos mokyklą, o ir scenoje jautėsi it žuvis vandenyje. Už tai, kad pasuko kardinaliai priešingu keliu, ji sako esanti dėkinga savo mamai. „Pamenu, gimtuosiuose Molėtuose lankėsi žinomas chorvedys Arvydas Juozėnas. Mama suorganizavo susitikimą su juo. Kai per pokalbį jis paaiškino, kad menininkų gyvenimas nėra jau toks paprastas ir lengvas, kaip gali atrodyti iš šono, aš persigalvojau“, – šypsosi ji.

Minties tapti buhaltere taip pat padėjo atsikratyti mama, prisimena p. Daiva. „Mano mama dirbo vienos statybos organizacijos buhaltere ir vieną vasarą teko pas ją atlikti praktiką. Po jos supratau, kad buhalterės darbas mano natūrai netinka“, – juokiasi p. Rakauskaitė.

Vis dėlto su buhalterija teko susidurti ir studijuojant ekonominę kibernetiką Vilniaus universitete, ir pirmoje darbovietėje. „Studijuojant ketvirtame kurse draugai pasakė, kad „Suprema“ ieško finansų analitiko. Vertybiniai popieriai tuo metu buvo nauja sąvoka Lietuvos finansų pasaulyje, labai traukė daugiau apie tai sužinoti, tad nusprendžiau pabandyti. Viena pirmųjų užduočių buvo susijusi su biržoje naujai kotiruojamos bendrovės analize. Pradėjau nuo jos finansinio balanso. Nė velnio nesupratau apie jį, nors buhalterijos mokytis teko. Laimė, kad tai buvo tvarkingai parengtas AB „Grigiškės“ balansas, kurio visi „galai suėjo“. Be to, įmonės buhalterė buvo sukalbama, viską man detaliai paaiškino“, – pasakoja ji.

Pašnekovė akcentuoja, kad „Suprema“ buvo viena pirmųjų investicinės bankininkystės įmonių Lietuvoje, todėl daugelio bendrovių, kurioms ieškodavo investuotojų, darbuotojai apskritai į jos veiklą žiūrėjo įtariai. „Reikėtų įvertinti faktą, kad man tik pradėjus dirbti, t. y. 1994 m. rugsėjį, Vilniaus vertybinių popierių biržoje prasidėjo prekyba akcijomis“, – laikotarpio aktualijas primena finansų analitikė.

Dabar sunku įsivaizduoti, bet įmonėje buvo tik vienas kompiuteris, kuris turėjo internetą ir kuriame darbuotojai galėdavo pasitikrinti savo elektroninį paštą. Moteris pasakoja, kad trūko ne tik įrangos, bet ir elementarių žinių: dažnai tekdavo mokytis iš savo pačių klaidų, o geriausiu atveju – semtis žinių bendraujant su konsultantais iš užsienio šalių ar skaitant knygas. „Buvome užsispyrę, stengėmės vystyti įmonės veiklą, kaip tik išmanėme. Dirbti buvo sunku, tačiau labai įdomu. Iki šiol gerai pamenu dieną, kai gavau pirmąjį atlyginimą – jis buvo nedidelis, tačiau labai „saldus“, – pasakoja p. Rakauskaitė.

Padariusi išvadą, kad finansų analitiko darbas su tais mokslais, kuriuos baigė, turi mažai ką bendro, p. Rakauskaitė pasiryžo imtis profesinių studijų „Chartered Financial Analyst“ institute, kurio pagrindinė būstinė įsikūrusi Virdžinijoje (JAV). Pasak jos, šis institutas suteikia visame pasaulyje pripažintą aukščiausio lygio finansų analitiko kvalifikaciją. „Studijos tikrai nebuvo lengvos. Ir ne tik dėl to, kad medžiaga ir užduotys buvo pateikiamos anglų kalba. Pati literatūra buvo sudėtinga, medžiagos labai daug. Nuo sausio iki gegužės kiekvieną savaitgalį skirdavau mažiausiai 8 valandas mokslams, tačiau vis tiek gerokai užtrukau, kol atlikau visų trijų lygių užduotis“, – pasakoja ji. Geidžiamą profesinę kvalifikaciją p. Daiva įgijo po 6 metus trukusių nuotolinių studijų, t. y. 2003 m.

Išrinko prezidente

„Tos trys raidės mano kortelėje lietuviams sako nedaug, bet užsienyje ši kvalifikacija tikrai labai vertinama. Aš ir pati labai džiaugiuosi, kad užteko valios šioms studijoms, – tik dėl jų galiu dabar kalbėti ta tikrąja investuotojų kalba“, – šypsosi pašnekovė.

Beje, p. Rakauskaitei teko stovėti ir kitoje barikadų pusėje – vieną pusmetį ji dirbo dėstytoja Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje. Tiesa, įkūrus „Verslo angelų fondą I“ šios veiklos teko atsisakyti – sudaryti darbo sutarčių su kitomis įmonėmis neleido fondo reglamentas.

„Per krizę gaudavau daug pasiūlymų padirbėti už dyką, argumentuojant, kad tai geriau nei sėdėti be veiklos. Už dėstytojavimą atlygis nebuvo didelis, tačiau dirbti tą darbą buvo tikrai smagu. Gaila, kad negalėjau tęsti šios veiklos“, – sako pašnekovė.

Krizės išvakarėse ir per patį sunkmetį (2007–2011 m.) p. Daiva vadovavo Lietuvos finansų analitikų asociacijai, kurią pati su keliais bendraminčiais ir įsteigė. Nors veiklos netrūko, o algos niekas nemokėjo, p. Rakauskaitei asociacijos prezidento pareigos sukelia tik malonius prisiminimus. „Intensyvi veikla man padėjo išgyventi tą slogų laikotarpį – mūsų sektoriuje tuo metu nuotaikos tikrai nebuvo pačios geriausios“, – dėsto p. Rakauskaitė.

Dukart vicečempionė

Ar daug dirbant įmanoma rasti laiko pomėgiams? „Jeigu labai nori, rasi ir pinigų, ir laiko. Stengiuosi daugiau dirbti nuo rudens iki pavasario, kad vasarą galėčiau daugiau laiko skirti skraidymui“, – šypsosi 2004 m. skraidymu oro balionais rimtai „susirgusi“ verslininkė. Ji prisimena, kad viskas prasidėjo nuo skrydžio oro balionu, kurį puošė vienos globojamos bendrovės logotipas. Kelis kartus juo skridusi kaip keleivė, moteris iš oreivystės centro sulaukė pasiūlymo pasimokyti pilotuoti pati.

„Kitaip nei daugelis oro balionų pilotų, neturėjau nė trupučio patirties – daugelis oreivių pirmiausia dalyvauja komandoje, kuri padeda pakelti balioną, o aš net prisilietusi prie baliono nebuvau. Taigi nenuostabu, kad iš pradžių komanda man aiškindavo, ką turiu daryti“, – pasakoja ji.

Ponia Daiva sako nuo pat pradžių supratusi, kad skraidymas oro balionu jai labiau patinka kaip sporto šaka, todėl nuo 2009 m. keleivių neskraidina. Ji aktyviai dalyvauja oro balionų varžybose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Paklausta, kaip jai pavyko du kartus tapti Europos moterų vicečempione (2012 ir 2015 m,), p. Daiva pabrėžia, kad atskiri moterų čempionatai pradėti rengti ne taip seniai – tik 2010 m. Anksčiau moterys rungdavosi tik kartu su vyrais, todėl apie medalius joms buvo galima tik pasvajoti, nors tai ir nėra didelių fizinių jėgų reikalaujantis sportas.

Apie aukso medalį dar per anksti galvoti – pasak pašnekovės, Europoje yra daug puikių piločių veteranių moterų, kurios anksčiau neturėjo galimybių gauti aukščiausių apdovanojimų.

Ji akcentuoja, kad užsiimant šiuo sportu amžius – ne kliūtis. Priešingai, su amžiumi pilotai įgyja daugiau patirties ir įgūdžių. „Su kiekvienu skrydžiu didini patirties bagažą, svarbiausia nedaryti ilgų pertraukų, nes kitaip gali tekti iš naujo mokytis skraidyti“, – mėgstamos sporto šakos subtilybes aiškina ji.

Ponia Rakauskaitė sako, kad į itin pavojingą situaciją per visą savo sportinę karjerą buvo patekusi tik kartą. Nors sunkių traumų nepatyrė, šio skrydžio pakartoti nenorėtų. Ji teigia nemėgstanti rizikuoti nepamatuotai, todėl nebeskrenda esant blogam orui, pavyzdžiui, lyjant, net jei varžybų direktorius tai daryti leidžia.

„Kad ir kaip skaičiuotum ir stengtumeis nutūpti suplanuotoje vietoje, kuriozų vis tiek sunku išvengti. Kartą nusileidau gražioje pievoje, tačiau paaiškėjo, kad ji aptverta tvora. Kadangi ūkininkas buvo išvažiavęs, teko su komanda sugalvoti, kaip tą tvorą įveikti be jo“, – šypsosi p. Daiva.

Daug dirbančiai verslininkei priimtinos ir tokios laisvalaikio praleidimo formos kaip maisto ruošimas, knygų skaitymas, klasikinės muzikos koncertai. Bet labiausiai ji sako mėgstanti kiną, todėl artėjant „Kino pavasariui“ stengiasi taip susiplanuoti darbus, kad galėtų kuo daugiau laiko praleisti kino teatre. Tiek eidama į kino teatrą, tiek į koncertus Nacionalinėje filharmonijoje ji mėgaujasi draugų ar artimų žmonių kompanija. „Kadangi daug dirbu, nepraleidžiu progos ne tik salėje sykiu pasėdėti, bet ir pabendrauti prieš renginį ar po jo. Kas žino, kuri akimirka gali būti paskutinė?“ – šypsosi ji.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Portretas: verslo lyderystės islandus moko lietuvė, niekada nenorėjusi būti lydere

„Niekada nelaikiau savęs ypatinga lydere, bet turiu savybę tiesiog imti ir daryti, jei matau, kad padaryti...

Laisvalaikis
2018.06.22
Nidos kopose – Sartre‘o vizitą atkartojanti skulptūra 3

Kultūrinį Neringos kraštovaizdį papildys dar vienas akcentas – skulptūra „Prieš vėją“, vaizduojanti per vėjo...

Laisvalaikis
2018.06.20
VU šešiems mokslininkams suteikė išskirtinių profesorių statusą 4

Vilniaus universitetas (VU) pirmą kartą šešiems mokslininkams suteiks išskirtinių profesorių statusą. Toks...

Laisvalaikis
2018.06.19
Geriausi miestai, jei norite mažai dirbti ir daug uždirbti 9

Liuksemburgas pagal darbo laiko trukmės ir pajamų santykį yra palankiausias miestas darbuotojams, rodo naujas...

Laisvalaikis
2018.06.18
Kaip Gianni Agnelli gelbėjo Italiją nuo komunizmo Premium

 „FIAT yra Italija. Italija yra FIAT. O FIAT ir Italija – tai aš“, – kadaise sakė Gianni Agnelli.

Verslo klasė
2018.06.17
Keliaujantiems į N. Zelandiją teks sumokėti mokestį 1

Nuo kitų metų keliaujantieji į Naująją Zelandiją turės sumokėti vienkartinį mokestį. Surinktos lėšos bus...

Vadyba
2018.06.16
Būdas lietuvio po šimto metų Premium

Vasario 16-ąją pasitikdami atkurtos Lietuvos šimtmetį rašėme apie lietuvio kodą prieš šimtą metų. Gediminas...

Verslo klasė
2018.06.16
Menininkė G. Vos – apie šviesos paminklą „olandų Sugiharai“

Daugiau kaip du tūkstančius žydų Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio olando Jano Zwartendijko...

Laisvalaikis
2018.06.16
Virtuvės šefas Lapinskas ir someljė Darasevičius – apie 9-ių restoranų verslo pradžią, sėkmę ir iššūkius

Virtuvės šefas Egidijus Lapinskas ir someljė Arminas Darasevičius, ko gero, yra vienintelis toks restoranų...

Laisvalaikis
2018.06.15
Raudonpadžių „Louboutino“ batelių gamintojas apgynė savo prekės ženklą

Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą Prancūzų dizainerio Christiano Louboutino naudai – nusprendė...

Rinkodara
2018.06.14
„Adidas“ per futbolo čempionatą kalbės savo prekės ženklo ambasadorių lūpomis 1

Sporto prekių gamintoja „Adidas“ po kelių dienų prasidėsiančiam pasaulio futbolo čempionatui pasirinko...

Rinkodara
2018.06.12
„Media bitės“ rankose – kino teatras „Pasaka“

Žurnalą „Žmonės“ ir kitus leidinius valdanti UAB „Media bitės“ nuo šiol valdys kino teatrą „Pasaka“ Vilniuje.

Rinkodara
2018.06.12
Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija skirta Tomui Kavaliauskui

Autoritetingos komisijos sprendimu, šiais metais respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija...

Laisvalaikis
2018.06.11
Kas yra mokyklos šeimininkas Premium

Esate mokyklos direktorius. Dešimta valanda ryto, eilinis pirmadienis. Per kūno kultūros pamoką mokinė...

Verslo klasė
2018.06.10
Iliustruotoji istorija: tikrovės Frankenšteinas

Didžiulė Londono karališkojo chirurgų koledžo auditorija sausakimša. Miesto elitas sėdi žibalinėmis lempomis...

Laisvalaikis
2018.06.10
Mirė garsusis šefas Anthony Bourdainas 5

Anthony Bourdainas, garsusis amerikiečių virtuvės šefas, keliautojas, televizijos laidų vedėjas ir knygų...

Laisvalaikis
2018.06.08
Neopagonių vizija - valstybė pagal „Duokim garo“ 26

Vaikai mokyklose keliauja į privalomas etninės kultūros pamokas, o santuokos įžadus duodančios poros amžiną...

Laisvalaikis
2018.06.08
„Nissan“ pažangaus mobilumo vizija lydi visas inovacijas Rėmėjo turinys 1

„Nissan“ pažangus mobilumas – prekės ženklo vizija transformuoti vairavimą ir gyvenimo būdą dominavo š. m.

Laisvalaikis
2018.06.07
Klaipėdoje prasidėjo džiazo festivalis

Klaipėdoje, Kruizinių laivų terminale, lotynų muzikos ritmais prasidėjo 24-asis Klaipėdos pilies džiazo...

Laisvalaikis
2018.06.07
Lietuvos darbuotojai – vieni laimingiausių Europoje 26

Lietuviai patenka tarp laimingiausių Europos ir Afrikos darbuotojų. Laimingųjų penketuke rikiuojasi Vengrija,...

Vadyba
2018.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau