Kauno bienalė, arba jei XIX a. turėtų internetą

Publikuota: 2015-11-15
Katie Paterson. „Žvakė. Iš Žemės į juodąją skylę“, 2015.
Katie Paterson. „Žvakė. Iš Žemės į juodąją skylę“, 2015.
 

Šiuolaikinio meno bienalės – kaip serialai. Ir vienų, ir kitų yra tiek daug ir įvairių, kad visko neaprėpsi. Todėl menu besidomintys žmonės pagal savo skonį išsirenka favoritą ar kelis ir pagal jų datas planuoja savo maršrutus. Tiesiog žinai, kad ateinančio pavasario pabaigoje būsi Berlyne, 2018-ųjų vasarą – vėl Venecijoje. Tai kas, kad naujos serijos reikia laukti dvejus metus. Bet sulaukus – žiūrima ir aptariama ne dieną ir ne dvi.

Kuo bienalės skiriasi nuo paprastų parodų? Jos yra tęstinės. Net jei kiekvieną seriją kuria vis kitas režisierius (bienalę – kuratorius), charakteris ir kryptis išlieka, o žiūrovas gali lyginti su prieš tai buvusiu renginiu, stebėti, kaip kinta strategijos ir karštų temų mados.

Vienas bilietas – 3 parodos

Kas antrą rudenį vykstanti Kauno bienalė – kokybiškiausias tokio tipo renginys Lietuvoje. Iš tekstilės bienalės išaugusi į tiesiog Kauno šiuolaikinio meno bienalę, ji vis dar ieško savo charakterio ir mokydamasi iš klaidų tobulina organizacinius įgūdžius, tačiau manyčiau, kad yra verta bent šimto kilometrų kelionės. Čia reikėtų paminėti, kad šalia pagrindinių bienalės parodų vyko paroda „Dirbtinio pluošto“ fabrike, projektai Šančiuose, koncertai, edukaciniai užsiėmimai, seminarai ir kiti tradiciškai bienales lydintys renginiai. Tačiau pakalbėkime, ką dar galima pamatyti iki gruodžio 31 dienos.

Pagrindinė bienalės paroda – intelektuali, painoka ir įdomiausia iš visų trijų – rodoma Kauno centrinio pašto pastate (Laisvės al. 102) – prie jos dar grįšime.

Antroji, į kurią galioja tas pats bilietas, veikia M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12). Įėjimą į ją galima būtų pažymėti ženklu „visai šeimai“, rašau tai be ironijos. Keturios kompaktiškos parodos, visos skirtingos ir savaip įtraukiančios. Pirmame aukšte rodomi „Garso raštai“ – apie mokslo sujungtus tekstilę ir garsą. Šios parodos objektus galima liesti (ir taip valdyti garsą), glostyti, žiūrėti ar mėginti perskaityti iš garso informacijos (dainų) konvertuotus raštus. Antrame galerijos aukšte – keramiko Audriaus Janušonio (praėjusios bienalės laureato) kaip visada šmaikšti ir meistriška paroda „Kauno poetams“, šalimais – kitos laureatės Silvios Giambrone paroda socialine smurto šeimoje tema. Čia rasite ir kuratorės Francescos Ferrarini parengtą ekspoziciją iš privataus „Lewben Art Foundation“ fondo turimų šiuolaikinių menininkų kūrinių.

Trečiąją erdvę, Kauno parodų rūmus (K. Donelaičio g. 16 ), vertėtų pasilikti pabaigai – ji santūriausia ir greičiausiai apeinama. Joje – fotožurnalisto Artūro Morozovo reportažas „Kikimoros gimimas“ – apie moteris, siuvančias aprangą Ukrainos kariams, ir Mattios Vaccos fotografijos iš Šiaurės Italijos kaimelyje vykstančių karnavalų.

Fantasmagorija centre

Praėjusios bienalės didžiąja žvaigžde tapo viena garsiausių šiuolaikinių Australijos menininkų – Patricia Piccinini, kurios hiperrealistinių, antropomorfinių skulptūrų iš silikono kartą pamačius neįmanoma pamiršti, o šių metų bienalės vinis – kuratorius Nicolas Bourriaud‘as, kiek prisidėjęs prie Klaipėdoje vykusios ne itin sėkmingos parodos „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“. Po kelerių metų jis grįžo į Lietuvą kaip oficialus parodos „Gijos: fantasmagorija apie atstumą“ kuratorius. Kodėl apie fantasmagoriją norisi kalbėti būtent Lietuvoje, nesuprantu iki šiol, tačiau šį kartą ji pavyko. Gal reikėtų sakyti „jos“ – ir fantasmagorija, ir paroda.

Žinoma, parodai toli iki XIX a. fantasmagorijų: čia nėra nei magiškos atmosferos, nei dūmų širmų, nei žvakių atspindžių veidrodžiuose... Fone neskamba šiurpą keliantis kvėpavimas, aimanos ar varpeliai. Nors galėjo – tušti Kauno centrinio pašto koridoriai trankantis besidarinėjančioms durims (Julijono Urbono kūrinys) atrodo gana vaiduokliškai. Tačiau geriau pagalvojus yra ir panašumų. Pirmiausia – šiuolaikinis menininkas kai kuo primena tuometinį fantasmagorijų kūrėją. Jie abu – po truputį kūrėjai ir manipuliuotojai, inžinieriai ir šoumenai. Pats N. Bourriaud‘as fantasmagorijos žanrą vadino meninės instaliacijos pradžia, kai naudojant efektus, garsus, kvapus ir naujausias mokslo žinias kuriama specifinė erdvė, savotiška utopinė zona. Neatsitiktinai daug šiai parodai atrinktų menininkų kurdami remiasi įvairių mokslo sričių laimėjimais ar technologijomis. Pirmoje patalpoje vaizdo kamera mus, visai kaip kokias iššauktas dvasias, transliuoja galerijos Niujorke lankytojams; nedideliuose akvariumuose chemikalais kuriami keisti, nuolat besikeičiantys natiurmortai, monitoriuose iš vertybinių popierių biržos krizės (2014 10 16) duomenų kuriamos grafinės figūros, o deganti žvakė skleidžia pagal cheminę sudėtį sukurtus kvapus: žemės, troposferos, Žemės atmosferos, stratosferos, meteoritų, Mėnulio, Veneros... Tiriantis ir aktualus, atviras – toks yra šiuolaikinis menas, ir šiuo metu Kaune yra tokių kūrinių. Jei tik... pavyks juos suprasti. Ne dėl žiūrovų kaltės.

Įveikiami atstumai

Parodos kuratorius N. Bourriaud‘as sakė: „Gerą parodą (bienalę) apibūdinčiau kaip ir gerą knygą. Kokybės kriterijai visose srityse yra tie patys. Paroda turi būti vizualiai, intelektualiai sudėtinga, provokuojanti ir kelianti iššūkį. Ji turi pasižymėti sudėtingu tikslu. Ją galima kritikuoti ir diskutuoti, bet ji turi patvirtinti stiprią idėją.“ Su tuo sunku ginčytis. Tačiau sudėtinga nereiškia neperskaitoma. Išties didelis parodos trūkumas – elementarių paaiškinimų žiūrovams stygius. Turiu galvoje ne nurodymus, ką galvoti, tačiau informaciją, be kurios kūrinys greičiausiai neatsivers.

Kaip žmogui suprasti, kodėl čia padėtas tas akvariumas ir kas jame? Kaip sužinoti, kad reikia uostyti žvakę ar kad vienoje instaliacijų sudėtos knygos – vogtos paties autoriaus? Veltui bienalės meno vadovė Virginija Vitkienė mums rodo į praeitų metų Berlyno bienalę, – taip, pastarąjį kartą ten beveik nebuvo pateikta informacijos šalia kūrinių, tačiau buvo galima įsigyti katalogą su tokia informacija. Kauno bienalės kataloge informacijos apie kūrinius ieškoti neverta – čia rasime tik autorių vardus, darbų nuotraukas ir pavadinimus. Ką daryti? Naudotis žiniasklaidoje pasirodžiusiais tekstais apie šią parodą, iš anksto užsisakyti ekskursiją (kaina – 8 Eur) ar atėjus žvalgytis savanorių, kurie dalykiškai paaiškina apie kiekvieną kūrinį?

Ir be paaiškinimų galima suprasti, kad pagrindinė parodos tema – atstumas. Ne banalusis verkšlenimas apie „vis didėjantį atstumą tarp žmonių“, o atstumas metrais, šviesmečiais ir kilobaitais, kuris taip greitai viskam aplink keičiantis išties gali pasirodyti fantasmagoriškas.

„Meno kūrinys, kaip telegrafo prietaisas, susisiekiantis su kažkuo, kas vyksta kažkur kitur, kitoje valstybėje, kitame pasaulyje, kitoje vietoje ar laike...“ – rašo kuratorius parodos kataloge. Temą gražiai papildo ir parodos erdvė – Centrinis paštas, kurio penktajame aukšte, pasakojama, per Šaltąjį karą sovietai siuntė trukdžius komunikacijai su Vakarais.

O aš grįždama iš Kauno į Vilnių vis galvojau apie vieną bienalės kūrinį – „Mirštančių žvaigždžių laiškai“. Jo autorė, kaskart pasirodžius astronomų pranešimui apie mirusią žvaigždę, adresatui (galerijos darbuotojui) rašo laišką: „Su liūdesiu pranešu, kad žvaigždė SN 2011kd mirė. Nuoširdžiai Jūsų – Katie Paterson.“ Daug tų laiškų. Kol galvojau apie mirusias ir mirštančias žvaigždes, kelionė gerokai sutrumpėjo. Tai reiškia, kad fantasmagorija apie atstumą vis dėlto įtraukė. Visai kaip prieš pusantro šimto metų, tik kitais būdais. Savo atsparumą galite pasitikrinti iki pat gruodžio pabaigos.

FOTOGALERIJA WEB_XXI Baltijos trienalė (20 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lokarno kino festivalyje – lietuviško „Rūgštaus miško“ sėkmė

71-ajame Lokarno (Šveicarija) kino festivalyje režisierės Rugilės Barzdžiukaitės debiutinis ilgametražis...

Laisvalaikis
2018.08.13
Sigita Šimkutė: stalčiukas vyrams Premium

Kai ji eina, net pietryčių vėjas atsisuka pažiūrėti į jos žemę šluojančius, tyliai šiugždančius sijonus.

Verslo klasė
2018.08.12
Kas išgelbės pasaulio vandenynus

Kiekvieną minutę į pasaulio vandenynus išpilama po sunkvežimį šiukšlių. Nyderlanduose įkurta nepelno...

Laisvalaikis
2018.08.12
Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas Naipaulas

Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas, britų rašytojas, iš Trinidado kilęs indas V.S. Naipaulas.

Laisvalaikis
2018.08.12
Išmanieji prietaisai vaikams: už ir prieš

„Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso vaikai išmaniuosius telefonus gavo sulaukę keturiolikos, tačiau statistinės...

Laisvalaikis
2018.08.12
Knygos: kaip tapti puikiu vadovu Premium 4

2018 m. kovo pradžioje pasirodė Elenos L. Botelho ir Kim Powellsu bendraautoriumi Tahliu Razu parašyta knyga...

Verslo klasė
2018.08.11
Žydrieji deimantai saugo daugiau paslapčių, negu manyta 5

Mokslininkai išsiaiškino, kur ir kaip susiformuoja vieni rečiausių pasaulio brangakmenių – žydrieji deimantai.

Laisvalaikis
2018.08.11
Amerika pirtyje, arba Diasporos verslumo pamokos 2

Prie kapitalizmo žaizdro: pirmosios lietuvių biznierių pamokos. Reemigracija ir amerikietiško gyvenimo...

Laisvalaikis
2018.08.11
Skelbs naują konkursą Kultūros paveldo departamento vadovo vietai 2

Kultūros miniserija pranešė, jog atšauktas konkursas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus...

Laisvalaikis
2018.08.10
Skvernelis suskaičiuos kiekvieną popiežiaus vizitui skirtą eurą 3

Artėjant popiežiaus Pranciškaus susitikimui su Lietuvos žmonėmis, griežtėja valdžios pareiškimai dėl...

Laisvalaikis
2018.08.10
Ko bijo Markas Zuckerbergas

„Facebook“ sunkiai sekasi apsaugoti klientų duomenis, bet tik ne savo vadovą. Marko Zuckerbergo apsaugai...

Laisvalaikis
2018.08.08
Popiežiaus vizitas: išlaidos scenoms, apsaugai ir raginimas Bažnyčiai atskleisti sąmatas 5

Lietuvos institucijos ir Katalikų bažnyčia pradėjo derinti pinigų poreikį artėjančiam popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.08.07
Mokslininkai ieško būdų, kaip išsaugoti IX forto paminklą

Vieni stengiasi pastatyti bet ką bet kur, kiti ieško galimybių nuversti, o treti – išsaugoti, – taip galima...

Laisvalaikis
2018.08.06
Hipnotizuotoja – Mirga Gražinytė-Tyla 3

Dirigentų profesija ypatinga: jie dvi valandas stovi į tave atsukę nugarą, bet akių atitraukti negali. It...

Verslo klasė
2018.08.05
Iliustruotoji istorija: keisčiausi pasaulyje sindromai

Moteris manė esanti vaikščiojantis lavonas. Prancūzų kareivis negalėjo suvaldyti potraukio eiti. Rašytojas...

Laisvalaikis
2018.08.05
Jurga Vilpišauskaitė: Katsushikos gatvėje dieną tuščia

Vyriausybiniame pastate netoli Kosugės metro stoties Tokijuje gyvena Japonijos valstybės tarnautojai. Už...

Verslo klasė
2018.08.04
Įtakingoji Anna Wintour nepalieka „Vogue“ vairo

JAV leidybos kompanija „Conde Nast“ patvirtino, jog Anna Wintour, ilgametė „Vogue“ redaktorė, lieka vadovauti...

Laisvalaikis
2018.08.03
Klaipėdiškis Aidas Kaveckis – apie savo verslą užsienyje ir Lietuvoje 17

„Šiltnamio sąlygomis kiekvienas gali daryti verslą, o pabandyk išgyventi karo sąlygomis. Mums, verslininkams,...

Laisvalaikis
2018.08.03
Amerikiečiai atidaro Nacionalinį komedijų centrą

Šiomis dienomis Džeimstaune, Niujorko valstijoje, atidaromas JAV Nacionalinis komedijos centras (National...

Laisvalaikis
2018.08.02
NASA sulauks pirmųjų žinių iš palydovo „planetų medžiotojo“

Rugpjūčio mėnesį NASA mokslininkai sulauks pirmojo duomenų rinkinio iš „planetų medžiotoju“ praminto...

Laisvalaikis
2018.07.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau