Kauno bienalė, arba jei XIX a. turėtų internetą

Publikuota: 2015-11-15
Katie Paterson. „Žvakė. Iš Žemės į juodąją skylę“, 2015.
Katie Paterson. „Žvakė. Iš Žemės į juodąją skylę“, 2015.
 

Šiuolaikinio meno bienalės – kaip serialai. Ir vienų, ir kitų yra tiek daug ir įvairių, kad visko neaprėpsi. Todėl menu besidomintys žmonės pagal savo skonį išsirenka favoritą ar kelis ir pagal jų datas planuoja savo maršrutus. Tiesiog žinai, kad ateinančio pavasario pabaigoje būsi Berlyne, 2018-ųjų vasarą – vėl Venecijoje. Tai kas, kad naujos serijos reikia laukti dvejus metus. Bet sulaukus – žiūrima ir aptariama ne dieną ir ne dvi.

Kuo bienalės skiriasi nuo paprastų parodų? Jos yra tęstinės. Net jei kiekvieną seriją kuria vis kitas režisierius (bienalę – kuratorius), charakteris ir kryptis išlieka, o žiūrovas gali lyginti su prieš tai buvusiu renginiu, stebėti, kaip kinta strategijos ir karštų temų mados.

Vienas bilietas – 3 parodos

Kas antrą rudenį vykstanti Kauno bienalė – kokybiškiausias tokio tipo renginys Lietuvoje. Iš tekstilės bienalės išaugusi į tiesiog Kauno šiuolaikinio meno bienalę, ji vis dar ieško savo charakterio ir mokydamasi iš klaidų tobulina organizacinius įgūdžius, tačiau manyčiau, kad yra verta bent šimto kilometrų kelionės. Čia reikėtų paminėti, kad šalia pagrindinių bienalės parodų vyko paroda „Dirbtinio pluošto“ fabrike, projektai Šančiuose, koncertai, edukaciniai užsiėmimai, seminarai ir kiti tradiciškai bienales lydintys renginiai. Tačiau pakalbėkime, ką dar galima pamatyti iki gruodžio 31 dienos.

Pagrindinė bienalės paroda – intelektuali, painoka ir įdomiausia iš visų trijų – rodoma Kauno centrinio pašto pastate (Laisvės al. 102) – prie jos dar grįšime.

Antroji, į kurią galioja tas pats bilietas, veikia M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12). Įėjimą į ją galima būtų pažymėti ženklu „visai šeimai“, rašau tai be ironijos. Keturios kompaktiškos parodos, visos skirtingos ir savaip įtraukiančios. Pirmame aukšte rodomi „Garso raštai“ – apie mokslo sujungtus tekstilę ir garsą. Šios parodos objektus galima liesti (ir taip valdyti garsą), glostyti, žiūrėti ar mėginti perskaityti iš garso informacijos (dainų) konvertuotus raštus. Antrame galerijos aukšte – keramiko Audriaus Janušonio (praėjusios bienalės laureato) kaip visada šmaikšti ir meistriška paroda „Kauno poetams“, šalimais – kitos laureatės Silvios Giambrone paroda socialine smurto šeimoje tema. Čia rasite ir kuratorės Francescos Ferrarini parengtą ekspoziciją iš privataus „Lewben Art Foundation“ fondo turimų šiuolaikinių menininkų kūrinių.

Trečiąją erdvę, Kauno parodų rūmus (K. Donelaičio g. 16 ), vertėtų pasilikti pabaigai – ji santūriausia ir greičiausiai apeinama. Joje – fotožurnalisto Artūro Morozovo reportažas „Kikimoros gimimas“ – apie moteris, siuvančias aprangą Ukrainos kariams, ir Mattios Vaccos fotografijos iš Šiaurės Italijos kaimelyje vykstančių karnavalų.

Fantasmagorija centre

Praėjusios bienalės didžiąja žvaigžde tapo viena garsiausių šiuolaikinių Australijos menininkų – Patricia Piccinini, kurios hiperrealistinių, antropomorfinių skulptūrų iš silikono kartą pamačius neįmanoma pamiršti, o šių metų bienalės vinis – kuratorius Nicolas Bourriaud‘as, kiek prisidėjęs prie Klaipėdoje vykusios ne itin sėkmingos parodos „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“. Po kelerių metų jis grįžo į Lietuvą kaip oficialus parodos „Gijos: fantasmagorija apie atstumą“ kuratorius. Kodėl apie fantasmagoriją norisi kalbėti būtent Lietuvoje, nesuprantu iki šiol, tačiau šį kartą ji pavyko. Gal reikėtų sakyti „jos“ – ir fantasmagorija, ir paroda.

Žinoma, parodai toli iki XIX a. fantasmagorijų: čia nėra nei magiškos atmosferos, nei dūmų širmų, nei žvakių atspindžių veidrodžiuose... Fone neskamba šiurpą keliantis kvėpavimas, aimanos ar varpeliai. Nors galėjo – tušti Kauno centrinio pašto koridoriai trankantis besidarinėjančioms durims (Julijono Urbono kūrinys) atrodo gana vaiduokliškai. Tačiau geriau pagalvojus yra ir panašumų. Pirmiausia – šiuolaikinis menininkas kai kuo primena tuometinį fantasmagorijų kūrėją. Jie abu – po truputį kūrėjai ir manipuliuotojai, inžinieriai ir šoumenai. Pats N. Bourriaud‘as fantasmagorijos žanrą vadino meninės instaliacijos pradžia, kai naudojant efektus, garsus, kvapus ir naujausias mokslo žinias kuriama specifinė erdvė, savotiška utopinė zona. Neatsitiktinai daug šiai parodai atrinktų menininkų kurdami remiasi įvairių mokslo sričių laimėjimais ar technologijomis. Pirmoje patalpoje vaizdo kamera mus, visai kaip kokias iššauktas dvasias, transliuoja galerijos Niujorke lankytojams; nedideliuose akvariumuose chemikalais kuriami keisti, nuolat besikeičiantys natiurmortai, monitoriuose iš vertybinių popierių biržos krizės (2014 10 16) duomenų kuriamos grafinės figūros, o deganti žvakė skleidžia pagal cheminę sudėtį sukurtus kvapus: žemės, troposferos, Žemės atmosferos, stratosferos, meteoritų, Mėnulio, Veneros... Tiriantis ir aktualus, atviras – toks yra šiuolaikinis menas, ir šiuo metu Kaune yra tokių kūrinių. Jei tik... pavyks juos suprasti. Ne dėl žiūrovų kaltės.

Įveikiami atstumai

Parodos kuratorius N. Bourriaud‘as sakė: „Gerą parodą (bienalę) apibūdinčiau kaip ir gerą knygą. Kokybės kriterijai visose srityse yra tie patys. Paroda turi būti vizualiai, intelektualiai sudėtinga, provokuojanti ir kelianti iššūkį. Ji turi pasižymėti sudėtingu tikslu. Ją galima kritikuoti ir diskutuoti, bet ji turi patvirtinti stiprią idėją.“ Su tuo sunku ginčytis. Tačiau sudėtinga nereiškia neperskaitoma. Išties didelis parodos trūkumas – elementarių paaiškinimų žiūrovams stygius. Turiu galvoje ne nurodymus, ką galvoti, tačiau informaciją, be kurios kūrinys greičiausiai neatsivers.

Kaip žmogui suprasti, kodėl čia padėtas tas akvariumas ir kas jame? Kaip sužinoti, kad reikia uostyti žvakę ar kad vienoje instaliacijų sudėtos knygos – vogtos paties autoriaus? Veltui bienalės meno vadovė Virginija Vitkienė mums rodo į praeitų metų Berlyno bienalę, – taip, pastarąjį kartą ten beveik nebuvo pateikta informacijos šalia kūrinių, tačiau buvo galima įsigyti katalogą su tokia informacija. Kauno bienalės kataloge informacijos apie kūrinius ieškoti neverta – čia rasime tik autorių vardus, darbų nuotraukas ir pavadinimus. Ką daryti? Naudotis žiniasklaidoje pasirodžiusiais tekstais apie šią parodą, iš anksto užsisakyti ekskursiją (kaina – 8 Eur) ar atėjus žvalgytis savanorių, kurie dalykiškai paaiškina apie kiekvieną kūrinį?

Ir be paaiškinimų galima suprasti, kad pagrindinė parodos tema – atstumas. Ne banalusis verkšlenimas apie „vis didėjantį atstumą tarp žmonių“, o atstumas metrais, šviesmečiais ir kilobaitais, kuris taip greitai viskam aplink keičiantis išties gali pasirodyti fantasmagoriškas.

„Meno kūrinys, kaip telegrafo prietaisas, susisiekiantis su kažkuo, kas vyksta kažkur kitur, kitoje valstybėje, kitame pasaulyje, kitoje vietoje ar laike...“ – rašo kuratorius parodos kataloge. Temą gražiai papildo ir parodos erdvė – Centrinis paštas, kurio penktajame aukšte, pasakojama, per Šaltąjį karą sovietai siuntė trukdžius komunikacijai su Vakarais.

O aš grįždama iš Kauno į Vilnių vis galvojau apie vieną bienalės kūrinį – „Mirštančių žvaigždžių laiškai“. Jo autorė, kaskart pasirodžius astronomų pranešimui apie mirusią žvaigždę, adresatui (galerijos darbuotojui) rašo laišką: „Su liūdesiu pranešu, kad žvaigždė SN 2011kd mirė. Nuoširdžiai Jūsų – Katie Paterson.“ Daug tų laiškų. Kol galvojau apie mirusias ir mirštančias žvaigždes, kelionė gerokai sutrumpėjo. Tai reiškia, kad fantasmagorija apie atstumą vis dėlto įtraukė. Visai kaip prieš pusantro šimto metų, tik kitais būdais. Savo atsparumą galite pasitikrinti iki pat gruodžio pabaigos.

FOTOGALERIJA WEB_XXI Baltijos trienalė (20 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rotušėje Butkams įteiktos Vilniaus garbės piliečių regalijos 1

Vilniaus miesto rotušėje modernaus meno muziejaus MO įkūrėjams Viktorui ir Danguolei Butkams penktadienį...

Laisvalaikis
2019.02.15
Kariuomenės vadas: okupacijos nepripažinę partizanai leido egzistuoti Lietuvos valstybei  8

Sovietmečio okupacijos nepripažinę ir prieš ją kovoję Lietuvos partizanai, kol buvo gyvi, leido egzistuoti...

Verslo aplinka
2019.02.15
12 metų LEGO dirbanti D. Staneikaitė-Naldal – apie karjerą, inovacijas ir buriamą legomanų armiją Premium 3

Man visada atrodo šiek tiek magiškai, kai vizitinėje kortelėje perskaitau, kad žmogus kompanijoje yra...

Laisvalaikis
2019.02.15
„Login“ organizatoriai diskriminavo vyrus 5

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nusprendė, kad technologijų ir inovacijų festivalio „Login“ nemokamų...

Rinkodara
2019.02.15
700–jam Vilniaus gimtadieniui – jubiliejinis logotipas

700-ojo Vilniaus gimtadienio, kurį miestas švęs 2023 m., logotipo koncepcijos konkurse varžėsi 75 dalyviai.

Rinkodara
2019.02.15
Kokius tiltus architektai siūlo Vilniui 6

Paskelbusi pėsčiųjų tilto per Nerį prie „Litexpo“ architektūrinės idėjos konkursą, Vilniaus miesto...

Laisvalaikis
2019.02.14
Placido Domingo Kaune koncertuos su Violeta Urmana

Jau kuris laikas tarp melomanų sklandžiusias kalbas apie tai, kad vasario 16-ąją Kaune koncertuosiantis...

Laisvalaikis
2019.02.14
„Cirque du Soleil“ krepšelyje – dar vienas pirkinys už milijonus

Kanados gigantas „Cirque du Soleil Entertainment Group“ paskelbė įsigijęs „The Works Entertainment“...

Laisvalaikis
2019.02.13
„El Chapo“ Niujorke pripažintas kaltu 2

Joaquinas „El Chapo“ Guzmanas, Meksikos narkotikų kartelio Sinaloa vadas, antradienį...

Laisvalaikis
2019.02.12
Aukcione nepavyko parduoti A. Hitlerio paveikslų

Vokietijos aukcionų namams „Weidler“ nepavyko parduoti penkių paveikslų, kuriuos, kaip teigiama, nutapė nacių...

Laisvalaikis
2019.02.12
Vasario 16-ąją Birmingame – M. K. Čiurlionis virtualioje erdvėje

Lietuvos nepriklausomybės 101-ųjų metinių proga Birmingamo (Didžioji Britanija) koncertų salėje „Symphony...

Laisvalaikis
2019.02.12
20-etė Vilniaus knygų mugė kvies į 500 renginių

Vasario 21–24 d. vyks Tarptautinė Vilniaus knygų mugė (VKM). Savo bičiulius šiemet ji kviečia į pasimatymą...

Laisvalaikis
2019.02.12
Nevalstybinėms kultūros įstaigoms paskirstyta 200.000 Eur

Šešiolikos nevalstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklai 2019 metams paskirstyta 200.000 eurų, tiek...

Laisvalaikis
2019.02.12
„Barbie“ pardavimai perkopė 1 mlrd. USD

JAV žaislų gamintoja „Mattel“ paskelbė 2018 m. IV-ojo ketvirčio rezultatus ir nustebino kur kas prastesnių...

Laisvalaikis
2019.02.11
Kultūros ministro komandoje – nauja viceministrė

Pirmadienį darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė,...

Laisvalaikis
2019.02.11
Afganistanas pasmerktas suirutei Premium 4

Afganistanas jau seniai pakrikštytas imperijų kapinėmis. Skelbiamas JAV atsitraukimas iš konflikto gali...

Verslo klasė
2019.02.10
Parodoje – Kauno verslininkų Tilmansų palikimas 1

Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12), atidaryta paroda „Atminties kodas: Tilmansų...

Laisvalaikis
2019.02.10
Tokijas olimpinių žaidynių medalius gamins iš perdirbtų atliekų 1

2020 m. liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis Tokijuje vyksiančių vasaros olimpinių ir paraolimpinių žaidynių...

Laisvalaikis
2019.02.09
A. Puklevičius: grynai angliškai padaryta 4

Balio Sruogos „Dievų miške“ yra visas skyrius, skirtas Štuthofo lageryje kalėjusiam internacionalui. Ir...

Verslo klasė
2019.02.09
Kino festivaliams iš biudžeto atseikėjo virš 600.000 Eur

Šiemet valstybės paramą gaus 40 kino kultūros sklaidos projektų, jie pasidalins 607.740 Eur.

Laisvalaikis
2019.02.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau