Kauno bienalė, arba jei XIX a. turėtų internetą

Publikuota: 2015-11-15
Katie Paterson. „Žvakė. Iš Žemės į juodąją skylę“, 2015.
svg svg
Katie Paterson. „Žvakė. Iš Žemės į juodąją skylę“, 2015.
 

Šiuolaikinio meno bienalės – kaip serialai. Ir vienų, ir kitų yra tiek daug ir įvairių, kad visko neaprėpsi. Todėl menu besidomintys žmonės pagal savo skonį išsirenka favoritą ar kelis ir pagal jų datas planuoja savo maršrutus. Tiesiog žinai, kad ateinančio pavasario pabaigoje būsi Berlyne, 2018-ųjų vasarą – vėl Venecijoje. Tai kas, kad naujos serijos reikia laukti dvejus metus. Bet sulaukus – žiūrima ir aptariama ne dieną ir ne dvi.

Kuo bienalės skiriasi nuo paprastų parodų? Jos yra tęstinės. Net jei kiekvieną seriją kuria vis kitas režisierius (bienalę – kuratorius), charakteris ir kryptis išlieka, o žiūrovas gali lyginti su prieš tai buvusiu renginiu, stebėti, kaip kinta strategijos ir karštų temų mados.

Vienas bilietas – 3 parodos

Kas antrą rudenį vykstanti Kauno bienalė – kokybiškiausias tokio tipo renginys Lietuvoje. Iš tekstilės bienalės išaugusi į tiesiog Kauno šiuolaikinio meno bienalę, ji vis dar ieško savo charakterio ir mokydamasi iš klaidų tobulina organizacinius įgūdžius, tačiau manyčiau, kad yra verta bent šimto kilometrų kelionės. Čia reikėtų paminėti, kad šalia pagrindinių bienalės parodų vyko paroda „Dirbtinio pluošto“ fabrike, projektai Šančiuose, koncertai, edukaciniai užsiėmimai, seminarai ir kiti tradiciškai bienales lydintys renginiai. Tačiau pakalbėkime, ką dar galima pamatyti iki gruodžio 31 dienos.

Pagrindinė bienalės paroda – intelektuali, painoka ir įdomiausia iš visų trijų – rodoma Kauno centrinio pašto pastate (Laisvės al. 102) – prie jos dar grįšime.

Antroji, į kurią galioja tas pats bilietas, veikia M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12). Įėjimą į ją galima būtų pažymėti ženklu „visai šeimai“, rašau tai be ironijos. Keturios kompaktiškos parodos, visos skirtingos ir savaip įtraukiančios. Pirmame aukšte rodomi „Garso raštai“ – apie mokslo sujungtus tekstilę ir garsą. Šios parodos objektus galima liesti (ir taip valdyti garsą), glostyti, žiūrėti ar mėginti perskaityti iš garso informacijos (dainų) konvertuotus raštus. Antrame galerijos aukšte – keramiko Audriaus Janušonio (praėjusios bienalės laureato) kaip visada šmaikšti ir meistriška paroda „Kauno poetams“, šalimais – kitos laureatės Silvios Giambrone paroda socialine smurto šeimoje tema. Čia rasite ir kuratorės Francescos Ferrarini parengtą ekspoziciją iš privataus „Lewben Art Foundation“ fondo turimų šiuolaikinių menininkų kūrinių.

Trečiąją erdvę, Kauno parodų rūmus (K. Donelaičio g. 16 ), vertėtų pasilikti pabaigai – ji santūriausia ir greičiausiai apeinama. Joje – fotožurnalisto Artūro Morozovo reportažas „Kikimoros gimimas“ – apie moteris, siuvančias aprangą Ukrainos kariams, ir Mattios Vaccos fotografijos iš Šiaurės Italijos kaimelyje vykstančių karnavalų.

Fantasmagorija centre

Praėjusios bienalės didžiąja žvaigžde tapo viena garsiausių šiuolaikinių Australijos menininkų – Patricia Piccinini, kurios hiperrealistinių, antropomorfinių skulptūrų iš silikono kartą pamačius neįmanoma pamiršti, o šių metų bienalės vinis – kuratorius Nicolas Bourriaud‘as, kiek prisidėjęs prie Klaipėdoje vykusios ne itin sėkmingos parodos „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“. Po kelerių metų jis grįžo į Lietuvą kaip oficialus parodos „Gijos: fantasmagorija apie atstumą“ kuratorius. Kodėl apie fantasmagoriją norisi kalbėti būtent Lietuvoje, nesuprantu iki šiol, tačiau šį kartą ji pavyko. Gal reikėtų sakyti „jos“ – ir fantasmagorija, ir paroda.

Žinoma, parodai toli iki XIX a. fantasmagorijų: čia nėra nei magiškos atmosferos, nei dūmų širmų, nei žvakių atspindžių veidrodžiuose... Fone neskamba šiurpą keliantis kvėpavimas, aimanos ar varpeliai. Nors galėjo – tušti Kauno centrinio pašto koridoriai trankantis besidarinėjančioms durims (Julijono Urbono kūrinys) atrodo gana vaiduokliškai. Tačiau geriau pagalvojus yra ir panašumų. Pirmiausia – šiuolaikinis menininkas kai kuo primena tuometinį fantasmagorijų kūrėją. Jie abu – po truputį kūrėjai ir manipuliuotojai, inžinieriai ir šoumenai. Pats N. Bourriaud‘as fantasmagorijos žanrą vadino meninės instaliacijos pradžia, kai naudojant efektus, garsus, kvapus ir naujausias mokslo žinias kuriama specifinė erdvė, savotiška utopinė zona. Neatsitiktinai daug šiai parodai atrinktų menininkų kurdami remiasi įvairių mokslo sričių laimėjimais ar technologijomis. Pirmoje patalpoje vaizdo kamera mus, visai kaip kokias iššauktas dvasias, transliuoja galerijos Niujorke lankytojams; nedideliuose akvariumuose chemikalais kuriami keisti, nuolat besikeičiantys natiurmortai, monitoriuose iš vertybinių popierių biržos krizės (2014 10 16) duomenų kuriamos grafinės figūros, o deganti žvakė skleidžia pagal cheminę sudėtį sukurtus kvapus: žemės, troposferos, Žemės atmosferos, stratosferos, meteoritų, Mėnulio, Veneros... Tiriantis ir aktualus, atviras – toks yra šiuolaikinis menas, ir šiuo metu Kaune yra tokių kūrinių. Jei tik... pavyks juos suprasti. Ne dėl žiūrovų kaltės.

Įveikiami atstumai

Parodos kuratorius N. Bourriaud‘as sakė: „Gerą parodą (bienalę) apibūdinčiau kaip ir gerą knygą. Kokybės kriterijai visose srityse yra tie patys. Paroda turi būti vizualiai, intelektualiai sudėtinga, provokuojanti ir kelianti iššūkį. Ji turi pasižymėti sudėtingu tikslu. Ją galima kritikuoti ir diskutuoti, bet ji turi patvirtinti stiprią idėją.“ Su tuo sunku ginčytis. Tačiau sudėtinga nereiškia neperskaitoma. Išties didelis parodos trūkumas – elementarių paaiškinimų žiūrovams stygius. Turiu galvoje ne nurodymus, ką galvoti, tačiau informaciją, be kurios kūrinys greičiausiai neatsivers.

Kaip žmogui suprasti, kodėl čia padėtas tas akvariumas ir kas jame? Kaip sužinoti, kad reikia uostyti žvakę ar kad vienoje instaliacijų sudėtos knygos – vogtos paties autoriaus? Veltui bienalės meno vadovė Virginija Vitkienė mums rodo į praeitų metų Berlyno bienalę, – taip, pastarąjį kartą ten beveik nebuvo pateikta informacijos šalia kūrinių, tačiau buvo galima įsigyti katalogą su tokia informacija. Kauno bienalės kataloge informacijos apie kūrinius ieškoti neverta – čia rasime tik autorių vardus, darbų nuotraukas ir pavadinimus. Ką daryti? Naudotis žiniasklaidoje pasirodžiusiais tekstais apie šią parodą, iš anksto užsisakyti ekskursiją (kaina – 8 Eur) ar atėjus žvalgytis savanorių, kurie dalykiškai paaiškina apie kiekvieną kūrinį?

Ir be paaiškinimų galima suprasti, kad pagrindinė parodos tema – atstumas. Ne banalusis verkšlenimas apie „vis didėjantį atstumą tarp žmonių“, o atstumas metrais, šviesmečiais ir kilobaitais, kuris taip greitai viskam aplink keičiantis išties gali pasirodyti fantasmagoriškas.

„Meno kūrinys, kaip telegrafo prietaisas, susisiekiantis su kažkuo, kas vyksta kažkur kitur, kitoje valstybėje, kitame pasaulyje, kitoje vietoje ar laike...“ – rašo kuratorius parodos kataloge. Temą gražiai papildo ir parodos erdvė – Centrinis paštas, kurio penktajame aukšte, pasakojama, per Šaltąjį karą sovietai siuntė trukdžius komunikacijai su Vakarais.

O aš grįždama iš Kauno į Vilnių vis galvojau apie vieną bienalės kūrinį – „Mirštančių žvaigždžių laiškai“. Jo autorė, kaskart pasirodžius astronomų pranešimui apie mirusią žvaigždę, adresatui (galerijos darbuotojui) rašo laišką: „Su liūdesiu pranešu, kad žvaigždė SN 2011kd mirė. Nuoširdžiai Jūsų – Katie Paterson.“ Daug tų laiškų. Kol galvojau apie mirusias ir mirštančias žvaigždes, kelionė gerokai sutrumpėjo. Tai reiškia, kad fantasmagorija apie atstumą vis dėlto įtraukė. Visai kaip prieš pusantro šimto metų, tik kitais būdais. Savo atsparumą galite pasitikrinti iki pat gruodžio pabaigos.

FOTOGALERIJA WEB_XXI Baltijos trienalė (20 nuotr.)

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pasaulio turtingieji ragina juos labiau apmokestinti Premium 5

83 milijonierių grupė, besivadinanti „Milijonieriai žmonijai“, paskelbė atvirą laišką, kuriame paragino viso...

Laisvalaikis
2020.07.13
Vilniuje rengiamos LGBT eitynės už lygybę 16

Šeštadienį Vilniuje, Gedimino prospekte, rengiamos eitynės už seksualinių mažumų teises. Jas organizuoja...

Laisvalaikis
2020.07.11
Fiona Hill: Kremlių pažįstu geriau nei Baltuosius rūmus Premium

Fionai Hill dar nebaigus kalbos Kongrese per Donaldo Trumpo apkaltos tyrimą, ji pati tapo karščiausia...

Laisvalaikis
2020.07.11
Turkijos teismas panaikino Švč. Išminties soboro muziejaus statusą

Turkijos aukščiausioji teismo institucija penktadienį atšaukė Bizantijos imperijos laikų Švč. Išminties...

Laisvalaikis
2020.07.10
„Senatorių pasažas“ Vilniaus senamiesčio centre artėja į finišo tiesiąją Premium

Vaikštinėdamas po galinga statybų ir restauravimo aikštele virtusius Vainų, arba Pociejų, rūmus Vilniaus...

Laisvalaikis
2020.07.10
Diskusijos dėl Paryžiaus katedros baigtos – bus atkurta originali gotikinė smailė

Paryžiaus Dievo Motinos katedros (Notre Dame de Paris) smailė, kuri griuvo per gaisrą pernai balandį, bus...

Laisvalaikis
2020.07.10
Nidoje eksponuojami įstabūs archeologiniai radiniai

Šį savaitgalį Nidoje – kultūrinių renginių proveržis: liepos 10 d. Kuršių nerijos istorijos muziejuje...

Laisvalaikis
2020.07.09
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovo konkursą laimėjo D. Kamarauskienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pareigas...

Laisvalaikis
2020.07.09
Lukiškių godos: dar kartą apie svarbiausią temą valstybėje Premium 2

Kai gerai pagalvoji, nedaug Lietuvoje rasi objektų, kurie nuosekliai, metai iš metų, dešimtmetis po...

Laisvalaikis
2020.07.08
Th. Manno festivalis kviečia pakalbėti apie orą

Liepos 11–18 d. Nidoje vyksiantis XXIV tarptautinis Thomo Manno festivalis tęsia „Kultūros kraštovaizdžių“...

Laisvalaikis
2020.07.07
Paveldosauga: Čekuvos dvaras – avarinės būklės

Kultūros paveldo departamentas (KPD) vertina žalą, kilusią dėl Raseinių rajone, Ariogaloje, esančio Čekuvos...

Laisvalaikis
2020.07.07
Sero E. Johno kūryba pagerbta 2.320 GBP vertės aukso moneta

Britų roko legendos sero Eltono Johno (g. 1947) muzikinis palikimas pagerbtas kelių tūkstančių GBP vertės...

Laisvalaikis
2020.07.07
Lietuviai visame pasaulyje susibūrė giedoti „Tautišką giesmę“

Liepos 6 d. lygiai 21 val. vietos laiku lietuviai visame pasaulyje gieda „Tautišką giesmę“. Ši giesmė...

Verslo aplinka
2020.07.06
Savo „karūnos brangakmeniui“ gelbėti JK skiria 1,73 mlrd. Eur

Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė skirsianti 1,57 mlrd. svarų (1,73 mlrd. Eur) nuo koronaviruso...

Laisvalaikis
2020.07.06
Lietuvos valdovų vedybinė politika Premium

Lietuvos valdovai, tekindami dukteris, apvesdindami sūnus, rinkdamiesi žmonas dažniausiai siekė politinių...

Laisvalaikis
2020.07.06
Mirė kino muzikos grandas Ennio Morricone

Vienas žinomiausių ir produktyviausių kino muzikos kūrėjų Ennio Morricone (Enijas Morikonė) mirė Romoje,...

Laisvalaikis
2020.07.06
Paryžiaus Luvras vėl atveria duris

Paryžiaus Luvras – gausiausiai lankomas pasaulio muziejus – pirmadienį vėl atvers duris, tačiau dėl...

Laisvalaikis
2020.07.05
Muziejų kelias kviečia kilti į kalnus

Valstybės dienos išvakarėse prasidėjęs aštuntasis Lietuvos muziejų kelias kviečia keliauti maršrutu, einančiu...

Laisvalaikis
2020.07.05
Zapyškio bažnyčios aplinkos tvarkymas baigtas, betonas liko

Zapyškio bažnyčios prieigų tvarkymas baigtas, kaip ir planuota, teigia šio projekto vadovė. Kauno...

Laisvalaikis
2020.07.05
Po karantino daugiau nei pusė gyventojų pakeitė įpročius 5

Pasibaigus karantinui, šalies gyventojai labiausiai skuba atkurti socialinį gyvenimą: gyvai susitikti su...

Rinkodara
2020.07.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus