Kauno bienalė, arba jei XIX a. turėtų internetą

Publikuota: 2015-11-15
Katie Paterson. „Žvakė. Iš Žemės į juodąją skylę“, 2015.
Katie Paterson. „Žvakė. Iš Žemės į juodąją skylę“, 2015.
 

Šiuolaikinio meno bienalės – kaip serialai. Ir vienų, ir kitų yra tiek daug ir įvairių, kad visko neaprėpsi. Todėl menu besidomintys žmonės pagal savo skonį išsirenka favoritą ar kelis ir pagal jų datas planuoja savo maršrutus. Tiesiog žinai, kad ateinančio pavasario pabaigoje būsi Berlyne, 2018-ųjų vasarą – vėl Venecijoje. Tai kas, kad naujos serijos reikia laukti dvejus metus. Bet sulaukus – žiūrima ir aptariama ne dieną ir ne dvi.

Kuo bienalės skiriasi nuo paprastų parodų? Jos yra tęstinės. Net jei kiekvieną seriją kuria vis kitas režisierius (bienalę – kuratorius), charakteris ir kryptis išlieka, o žiūrovas gali lyginti su prieš tai buvusiu renginiu, stebėti, kaip kinta strategijos ir karštų temų mados.

Vienas bilietas – 3 parodos

Kas antrą rudenį vykstanti Kauno bienalė – kokybiškiausias tokio tipo renginys Lietuvoje. Iš tekstilės bienalės išaugusi į tiesiog Kauno šiuolaikinio meno bienalę, ji vis dar ieško savo charakterio ir mokydamasi iš klaidų tobulina organizacinius įgūdžius, tačiau manyčiau, kad yra verta bent šimto kilometrų kelionės. Čia reikėtų paminėti, kad šalia pagrindinių bienalės parodų vyko paroda „Dirbtinio pluošto“ fabrike, projektai Šančiuose, koncertai, edukaciniai užsiėmimai, seminarai ir kiti tradiciškai bienales lydintys renginiai. Tačiau pakalbėkime, ką dar galima pamatyti iki gruodžio 31 dienos.

Pagrindinė bienalės paroda – intelektuali, painoka ir įdomiausia iš visų trijų – rodoma Kauno centrinio pašto pastate (Laisvės al. 102) – prie jos dar grįšime.

Antroji, į kurią galioja tas pats bilietas, veikia M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12). Įėjimą į ją galima būtų pažymėti ženklu „visai šeimai“, rašau tai be ironijos. Keturios kompaktiškos parodos, visos skirtingos ir savaip įtraukiančios. Pirmame aukšte rodomi „Garso raštai“ – apie mokslo sujungtus tekstilę ir garsą. Šios parodos objektus galima liesti (ir taip valdyti garsą), glostyti, žiūrėti ar mėginti perskaityti iš garso informacijos (dainų) konvertuotus raštus. Antrame galerijos aukšte – keramiko Audriaus Janušonio (praėjusios bienalės laureato) kaip visada šmaikšti ir meistriška paroda „Kauno poetams“, šalimais – kitos laureatės Silvios Giambrone paroda socialine smurto šeimoje tema. Čia rasite ir kuratorės Francescos Ferrarini parengtą ekspoziciją iš privataus „Lewben Art Foundation“ fondo turimų šiuolaikinių menininkų kūrinių.

Trečiąją erdvę, Kauno parodų rūmus (K. Donelaičio g. 16 ), vertėtų pasilikti pabaigai – ji santūriausia ir greičiausiai apeinama. Joje – fotožurnalisto Artūro Morozovo reportažas „Kikimoros gimimas“ – apie moteris, siuvančias aprangą Ukrainos kariams, ir Mattios Vaccos fotografijos iš Šiaurės Italijos kaimelyje vykstančių karnavalų.

Fantasmagorija centre

Praėjusios bienalės didžiąja žvaigžde tapo viena garsiausių šiuolaikinių Australijos menininkų – Patricia Piccinini, kurios hiperrealistinių, antropomorfinių skulptūrų iš silikono kartą pamačius neįmanoma pamiršti, o šių metų bienalės vinis – kuratorius Nicolas Bourriaud‘as, kiek prisidėjęs prie Klaipėdoje vykusios ne itin sėkmingos parodos „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“. Po kelerių metų jis grįžo į Lietuvą kaip oficialus parodos „Gijos: fantasmagorija apie atstumą“ kuratorius. Kodėl apie fantasmagoriją norisi kalbėti būtent Lietuvoje, nesuprantu iki šiol, tačiau šį kartą ji pavyko. Gal reikėtų sakyti „jos“ – ir fantasmagorija, ir paroda.

Žinoma, parodai toli iki XIX a. fantasmagorijų: čia nėra nei magiškos atmosferos, nei dūmų širmų, nei žvakių atspindžių veidrodžiuose... Fone neskamba šiurpą keliantis kvėpavimas, aimanos ar varpeliai. Nors galėjo – tušti Kauno centrinio pašto koridoriai trankantis besidarinėjančioms durims (Julijono Urbono kūrinys) atrodo gana vaiduokliškai. Tačiau geriau pagalvojus yra ir panašumų. Pirmiausia – šiuolaikinis menininkas kai kuo primena tuometinį fantasmagorijų kūrėją. Jie abu – po truputį kūrėjai ir manipuliuotojai, inžinieriai ir šoumenai. Pats N. Bourriaud‘as fantasmagorijos žanrą vadino meninės instaliacijos pradžia, kai naudojant efektus, garsus, kvapus ir naujausias mokslo žinias kuriama specifinė erdvė, savotiška utopinė zona. Neatsitiktinai daug šiai parodai atrinktų menininkų kurdami remiasi įvairių mokslo sričių laimėjimais ar technologijomis. Pirmoje patalpoje vaizdo kamera mus, visai kaip kokias iššauktas dvasias, transliuoja galerijos Niujorke lankytojams; nedideliuose akvariumuose chemikalais kuriami keisti, nuolat besikeičiantys natiurmortai, monitoriuose iš vertybinių popierių biržos krizės (2014 10 16) duomenų kuriamos grafinės figūros, o deganti žvakė skleidžia pagal cheminę sudėtį sukurtus kvapus: žemės, troposferos, Žemės atmosferos, stratosferos, meteoritų, Mėnulio, Veneros... Tiriantis ir aktualus, atviras – toks yra šiuolaikinis menas, ir šiuo metu Kaune yra tokių kūrinių. Jei tik... pavyks juos suprasti. Ne dėl žiūrovų kaltės.

Įveikiami atstumai

Parodos kuratorius N. Bourriaud‘as sakė: „Gerą parodą (bienalę) apibūdinčiau kaip ir gerą knygą. Kokybės kriterijai visose srityse yra tie patys. Paroda turi būti vizualiai, intelektualiai sudėtinga, provokuojanti ir kelianti iššūkį. Ji turi pasižymėti sudėtingu tikslu. Ją galima kritikuoti ir diskutuoti, bet ji turi patvirtinti stiprią idėją.“ Su tuo sunku ginčytis. Tačiau sudėtinga nereiškia neperskaitoma. Išties didelis parodos trūkumas – elementarių paaiškinimų žiūrovams stygius. Turiu galvoje ne nurodymus, ką galvoti, tačiau informaciją, be kurios kūrinys greičiausiai neatsivers.

Kaip žmogui suprasti, kodėl čia padėtas tas akvariumas ir kas jame? Kaip sužinoti, kad reikia uostyti žvakę ar kad vienoje instaliacijų sudėtos knygos – vogtos paties autoriaus? Veltui bienalės meno vadovė Virginija Vitkienė mums rodo į praeitų metų Berlyno bienalę, – taip, pastarąjį kartą ten beveik nebuvo pateikta informacijos šalia kūrinių, tačiau buvo galima įsigyti katalogą su tokia informacija. Kauno bienalės kataloge informacijos apie kūrinius ieškoti neverta – čia rasime tik autorių vardus, darbų nuotraukas ir pavadinimus. Ką daryti? Naudotis žiniasklaidoje pasirodžiusiais tekstais apie šią parodą, iš anksto užsisakyti ekskursiją (kaina – 8 Eur) ar atėjus žvalgytis savanorių, kurie dalykiškai paaiškina apie kiekvieną kūrinį?

Ir be paaiškinimų galima suprasti, kad pagrindinė parodos tema – atstumas. Ne banalusis verkšlenimas apie „vis didėjantį atstumą tarp žmonių“, o atstumas metrais, šviesmečiais ir kilobaitais, kuris taip greitai viskam aplink keičiantis išties gali pasirodyti fantasmagoriškas.

„Meno kūrinys, kaip telegrafo prietaisas, susisiekiantis su kažkuo, kas vyksta kažkur kitur, kitoje valstybėje, kitame pasaulyje, kitoje vietoje ar laike...“ – rašo kuratorius parodos kataloge. Temą gražiai papildo ir parodos erdvė – Centrinis paštas, kurio penktajame aukšte, pasakojama, per Šaltąjį karą sovietai siuntė trukdžius komunikacijai su Vakarais.

O aš grįždama iš Kauno į Vilnių vis galvojau apie vieną bienalės kūrinį – „Mirštančių žvaigždžių laiškai“. Jo autorė, kaskart pasirodžius astronomų pranešimui apie mirusią žvaigždę, adresatui (galerijos darbuotojui) rašo laišką: „Su liūdesiu pranešu, kad žvaigždė SN 2011kd mirė. Nuoširdžiai Jūsų – Katie Paterson.“ Daug tų laiškų. Kol galvojau apie mirusias ir mirštančias žvaigždes, kelionė gerokai sutrumpėjo. Tai reiškia, kad fantasmagorija apie atstumą vis dėlto įtraukė. Visai kaip prieš pusantro šimto metų, tik kitais būdais. Savo atsparumą galite pasitikrinti iki pat gruodžio pabaigos.

FOTOGALERIJA WEB_XXI Baltijos trienalė (20 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis 1

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06
Vokietijoje įvertintas Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas 5

Vokietijos dizaino taryba įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją.

Statyba ir NT
2018.12.06
Šimtametis milijardierius kasdien eina į darbą 9

Šimtametis milijardierius galėtų mėgautis turtingo gyvenimo malonumais, tačiau garbaus amžiaus verslininkas...

Vadyba
2018.12.05
Alberto Einšteino laiškas aukcione parduotas už 2,9 mln. Eur 4

Alberto Einšteino laiškas, kuriame jis svarsto apie religiją, žydišką identitetą ir žmonijos prasmės...

Laisvalaikis
2018.12.05
Dovanoti sveikatą – ir madinga, ir naudinga Rėmėjo turinys

Artėjant didžiosioms metų šventėms visi ieško originalių idėjų, kaip parodyti padėką savo darbuotojams.

Verslo aplinka
2018.12.05
Gedimino kalno padėtis lieka kritinė 1

Šalies simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje šiaurinis šlaitas stabilizuotas, tačiau pietrytinio šlaito...

Laisvalaikis
2018.12.04
Paskelbtas trumpasis Nacionalinės meno ir kultūros premijos kandidatų sąrašas 3

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2018 metų...

Laisvalaikis
2018.12.04
Prasidėjo COP24 konferencija: kaip kalbėti apie klimatą D. Trumpo laikais 1

Britų gamtosaugininkas Davidas Attenborough pirmadienį prasidėjusioje „COP24“ klimato kaitos konferencijoje...

Laisvalaikis
2018.12.03
Kultūros ministrės problema – nesugebėjimas diskutuoti 2

„Mano galva, buvo tiesiog neįvertinta, kaip svarbu diskutuoti su kultūros lauku, kokia svarbi yra...

Laisvalaikis
2018.12.03
Paskelbti tarptautinio fotožurnalistikos festivalio nugalėtojai

Vilniaus universiteto „Teatro salėje“ buvo apdovanoti geriausių 12-ą kartą rengiamo festivalio „Vilniaus...

Laisvalaikis
2018.12.02
Įtakingiausia „Twitter“ paskyroje – dainininkė Taylor Swift 5

JAV atlikėja Taylor Swift šiemet savo tviterio paskyroje paliko tik 13 įrašų, tačiau tai jai nesutrukdė tapti...

Laisvalaikis
2018.12.02
Didžiuosiuose šalies miestuose įžiebtos Kalėdų eglės 3

Šeštadienį aikštėse įžiebę kalėdų egles, dauguma šalies miestų skelbia šventinio sezono pradžią.

Laisvalaikis
2018.12.01
Knygos: „Basakojis bingo pranešėjas“ išgąsdino Landsbergį 1

Neįtikimą ešerių žvejybos vietą Kanadoje žinojęs basakojis bingo pranešėjas vienu sakiniu išgąsdino...

Verslo klasė
2018.12.01
Grafas Eustachijus Tiškevičius – lietuviškų senienų tyrėjas 2

Grafas Eustachijus Tiškevičius (Eustachy Tyszkiewicz, 1814–1873) vadinamas vienu veikliausių ir...

Laisvalaikis
2018.12.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau