Kauno bienalė, arba jei XIX a. turėtų internetą

Publikuota: 2015-11-15
Katie Paterson. „Žvakė. Iš Žemės į juodąją skylę“, 2015.
Katie Paterson. „Žvakė. Iš Žemės į juodąją skylę“, 2015.
 

Šiuolaikinio meno bienalės – kaip serialai. Ir vienų, ir kitų yra tiek daug ir įvairių, kad visko neaprėpsi. Todėl menu besidomintys žmonės pagal savo skonį išsirenka favoritą ar kelis ir pagal jų datas planuoja savo maršrutus. Tiesiog žinai, kad ateinančio pavasario pabaigoje būsi Berlyne, 2018-ųjų vasarą – vėl Venecijoje. Tai kas, kad naujos serijos reikia laukti dvejus metus. Bet sulaukus – žiūrima ir aptariama ne dieną ir ne dvi.

Kuo bienalės skiriasi nuo paprastų parodų? Jos yra tęstinės. Net jei kiekvieną seriją kuria vis kitas režisierius (bienalę – kuratorius), charakteris ir kryptis išlieka, o žiūrovas gali lyginti su prieš tai buvusiu renginiu, stebėti, kaip kinta strategijos ir karštų temų mados.

Vienas bilietas – 3 parodos

Kas antrą rudenį vykstanti Kauno bienalė – kokybiškiausias tokio tipo renginys Lietuvoje. Iš tekstilės bienalės išaugusi į tiesiog Kauno šiuolaikinio meno bienalę, ji vis dar ieško savo charakterio ir mokydamasi iš klaidų tobulina organizacinius įgūdžius, tačiau manyčiau, kad yra verta bent šimto kilometrų kelionės. Čia reikėtų paminėti, kad šalia pagrindinių bienalės parodų vyko paroda „Dirbtinio pluošto“ fabrike, projektai Šančiuose, koncertai, edukaciniai užsiėmimai, seminarai ir kiti tradiciškai bienales lydintys renginiai. Tačiau pakalbėkime, ką dar galima pamatyti iki gruodžio 31 dienos.

Pagrindinė bienalės paroda – intelektuali, painoka ir įdomiausia iš visų trijų – rodoma Kauno centrinio pašto pastate (Laisvės al. 102) – prie jos dar grįšime.

Antroji, į kurią galioja tas pats bilietas, veikia M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12). Įėjimą į ją galima būtų pažymėti ženklu „visai šeimai“, rašau tai be ironijos. Keturios kompaktiškos parodos, visos skirtingos ir savaip įtraukiančios. Pirmame aukšte rodomi „Garso raštai“ – apie mokslo sujungtus tekstilę ir garsą. Šios parodos objektus galima liesti (ir taip valdyti garsą), glostyti, žiūrėti ar mėginti perskaityti iš garso informacijos (dainų) konvertuotus raštus. Antrame galerijos aukšte – keramiko Audriaus Janušonio (praėjusios bienalės laureato) kaip visada šmaikšti ir meistriška paroda „Kauno poetams“, šalimais – kitos laureatės Silvios Giambrone paroda socialine smurto šeimoje tema. Čia rasite ir kuratorės Francescos Ferrarini parengtą ekspoziciją iš privataus „Lewben Art Foundation“ fondo turimų šiuolaikinių menininkų kūrinių.

Trečiąją erdvę, Kauno parodų rūmus (K. Donelaičio g. 16 ), vertėtų pasilikti pabaigai – ji santūriausia ir greičiausiai apeinama. Joje – fotožurnalisto Artūro Morozovo reportažas „Kikimoros gimimas“ – apie moteris, siuvančias aprangą Ukrainos kariams, ir Mattios Vaccos fotografijos iš Šiaurės Italijos kaimelyje vykstančių karnavalų.

Fantasmagorija centre

Praėjusios bienalės didžiąja žvaigžde tapo viena garsiausių šiuolaikinių Australijos menininkų – Patricia Piccinini, kurios hiperrealistinių, antropomorfinių skulptūrų iš silikono kartą pamačius neįmanoma pamiršti, o šių metų bienalės vinis – kuratorius Nicolas Bourriaud‘as, kiek prisidėjęs prie Klaipėdoje vykusios ne itin sėkmingos parodos „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“. Po kelerių metų jis grįžo į Lietuvą kaip oficialus parodos „Gijos: fantasmagorija apie atstumą“ kuratorius. Kodėl apie fantasmagoriją norisi kalbėti būtent Lietuvoje, nesuprantu iki šiol, tačiau šį kartą ji pavyko. Gal reikėtų sakyti „jos“ – ir fantasmagorija, ir paroda.

Žinoma, parodai toli iki XIX a. fantasmagorijų: čia nėra nei magiškos atmosferos, nei dūmų širmų, nei žvakių atspindžių veidrodžiuose... Fone neskamba šiurpą keliantis kvėpavimas, aimanos ar varpeliai. Nors galėjo – tušti Kauno centrinio pašto koridoriai trankantis besidarinėjančioms durims (Julijono Urbono kūrinys) atrodo gana vaiduokliškai. Tačiau geriau pagalvojus yra ir panašumų. Pirmiausia – šiuolaikinis menininkas kai kuo primena tuometinį fantasmagorijų kūrėją. Jie abu – po truputį kūrėjai ir manipuliuotojai, inžinieriai ir šoumenai. Pats N. Bourriaud‘as fantasmagorijos žanrą vadino meninės instaliacijos pradžia, kai naudojant efektus, garsus, kvapus ir naujausias mokslo žinias kuriama specifinė erdvė, savotiška utopinė zona. Neatsitiktinai daug šiai parodai atrinktų menininkų kurdami remiasi įvairių mokslo sričių laimėjimais ar technologijomis. Pirmoje patalpoje vaizdo kamera mus, visai kaip kokias iššauktas dvasias, transliuoja galerijos Niujorke lankytojams; nedideliuose akvariumuose chemikalais kuriami keisti, nuolat besikeičiantys natiurmortai, monitoriuose iš vertybinių popierių biržos krizės (2014 10 16) duomenų kuriamos grafinės figūros, o deganti žvakė skleidžia pagal cheminę sudėtį sukurtus kvapus: žemės, troposferos, Žemės atmosferos, stratosferos, meteoritų, Mėnulio, Veneros... Tiriantis ir aktualus, atviras – toks yra šiuolaikinis menas, ir šiuo metu Kaune yra tokių kūrinių. Jei tik... pavyks juos suprasti. Ne dėl žiūrovų kaltės.

Įveikiami atstumai

Parodos kuratorius N. Bourriaud‘as sakė: „Gerą parodą (bienalę) apibūdinčiau kaip ir gerą knygą. Kokybės kriterijai visose srityse yra tie patys. Paroda turi būti vizualiai, intelektualiai sudėtinga, provokuojanti ir kelianti iššūkį. Ji turi pasižymėti sudėtingu tikslu. Ją galima kritikuoti ir diskutuoti, bet ji turi patvirtinti stiprią idėją.“ Su tuo sunku ginčytis. Tačiau sudėtinga nereiškia neperskaitoma. Išties didelis parodos trūkumas – elementarių paaiškinimų žiūrovams stygius. Turiu galvoje ne nurodymus, ką galvoti, tačiau informaciją, be kurios kūrinys greičiausiai neatsivers.

Kaip žmogui suprasti, kodėl čia padėtas tas akvariumas ir kas jame? Kaip sužinoti, kad reikia uostyti žvakę ar kad vienoje instaliacijų sudėtos knygos – vogtos paties autoriaus? Veltui bienalės meno vadovė Virginija Vitkienė mums rodo į praeitų metų Berlyno bienalę, – taip, pastarąjį kartą ten beveik nebuvo pateikta informacijos šalia kūrinių, tačiau buvo galima įsigyti katalogą su tokia informacija. Kauno bienalės kataloge informacijos apie kūrinius ieškoti neverta – čia rasime tik autorių vardus, darbų nuotraukas ir pavadinimus. Ką daryti? Naudotis žiniasklaidoje pasirodžiusiais tekstais apie šią parodą, iš anksto užsisakyti ekskursiją (kaina – 8 Eur) ar atėjus žvalgytis savanorių, kurie dalykiškai paaiškina apie kiekvieną kūrinį?

Ir be paaiškinimų galima suprasti, kad pagrindinė parodos tema – atstumas. Ne banalusis verkšlenimas apie „vis didėjantį atstumą tarp žmonių“, o atstumas metrais, šviesmečiais ir kilobaitais, kuris taip greitai viskam aplink keičiantis išties gali pasirodyti fantasmagoriškas.

„Meno kūrinys, kaip telegrafo prietaisas, susisiekiantis su kažkuo, kas vyksta kažkur kitur, kitoje valstybėje, kitame pasaulyje, kitoje vietoje ar laike...“ – rašo kuratorius parodos kataloge. Temą gražiai papildo ir parodos erdvė – Centrinis paštas, kurio penktajame aukšte, pasakojama, per Šaltąjį karą sovietai siuntė trukdžius komunikacijai su Vakarais.

O aš grįždama iš Kauno į Vilnių vis galvojau apie vieną bienalės kūrinį – „Mirštančių žvaigždžių laiškai“. Jo autorė, kaskart pasirodžius astronomų pranešimui apie mirusią žvaigždę, adresatui (galerijos darbuotojui) rašo laišką: „Su liūdesiu pranešu, kad žvaigždė SN 2011kd mirė. Nuoširdžiai Jūsų – Katie Paterson.“ Daug tų laiškų. Kol galvojau apie mirusias ir mirštančias žvaigždes, kelionė gerokai sutrumpėjo. Tai reiškia, kad fantasmagorija apie atstumą vis dėlto įtraukė. Visai kaip prieš pusantro šimto metų, tik kitais būdais. Savo atsparumą galite pasitikrinti iki pat gruodžio pabaigos.

FOTOGALERIJA WEB_XXI Baltijos trienalė (20 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VU šešiems mokslininkams suteikė išskirtinių profesorių statusą 3

Vilniaus universitetas (VU) pirmą kartą šešiems mokslininkams suteiks išskirtinių profesorių statusą. Toks...

Laisvalaikis
10:17
Geriausi miestai, jei norite mažai dirbti ir daug uždirbti 9

Liuksemburgas pagal darbo laiko trukmės ir pajamų santykį yra palankiausias miestas darbuotojams, rodo naujas...

Laisvalaikis
2018.06.18
Kaip Gianni Agnelli gelbėjo Italiją nuo komunizmo Premium

 „FIAT yra Italija. Italija yra FIAT. O FIAT ir Italija – tai aš“, – kadaise sakė Gianni Agnelli.

Verslo klasė
2018.06.17
Keliaujantiems į N. Zelandiją teks sumokėti mokestį 1

Nuo kitų metų keliaujantieji į Naująją Zelandiją turės sumokėti vienkartinį mokestį. Surinktos lėšos bus...

Vadyba
2018.06.16
Būdas lietuvio po šimto metų Premium

Vasario 16-ąją pasitikdami atkurtos Lietuvos šimtmetį rašėme apie lietuvio kodą prieš šimtą metų. Gediminas...

Verslo klasė
2018.06.16
Menininkė G. Vos – apie šviesos paminklą „olandų Sugiharai“

Daugiau kaip du tūkstančius žydų Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio olando Jano Zwartendijko...

Laisvalaikis
2018.06.16
Virtuvės šefas Lapinskas ir someljė Darasevičius – apie 9-ių restoranų verslo pradžią, sėkmę ir iššūkius

Virtuvės šefas Egidijus Lapinskas ir someljė Arminas Darasevičius, ko gero, yra vienintelis toks restoranų...

Laisvalaikis
2018.06.15
Raudonpadžių „Louboutino“ batelių gamintojas apgynė savo prekės ženklą

Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą Prancūzų dizainerio Christiano Louboutino naudai – nusprendė...

Rinkodara
2018.06.14
„Adidas“ per futbolo čempionatą kalbės savo prekės ženklo ambasadorių lūpomis 1

Sporto prekių gamintoja „Adidas“ po kelių dienų prasidėsiančiam pasaulio futbolo čempionatui pasirinko...

Rinkodara
2018.06.12
„Media bitės“ rankose – kino teatras „Pasaka“

Žurnalą „Žmonės“ ir kitus leidinius valdanti UAB „Media bitės“ nuo šiol valdys kino teatrą „Pasaka“ Vilniuje.

Rinkodara
2018.06.12
Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija skirta Tomui Kavaliauskui

Autoritetingos komisijos sprendimu, šiais metais respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija...

Laisvalaikis
2018.06.11
Kas yra mokyklos šeimininkas Premium

Esate mokyklos direktorius. Dešimta valanda ryto, eilinis pirmadienis. Per kūno kultūros pamoką mokinė...

Verslo klasė
2018.06.10
Iliustruotoji istorija: tikrovės Frankenšteinas

Didžiulė Londono karališkojo chirurgų koledžo auditorija sausakimša. Miesto elitas sėdi žibalinėmis lempomis...

Laisvalaikis
2018.06.10
Mirė garsusis šefas Anthony Bourdainas 5

Anthony Bourdainas, garsusis amerikiečių virtuvės šefas, keliautojas, televizijos laidų vedėjas ir knygų...

Laisvalaikis
2018.06.08
Neopagonių vizija - valstybė pagal „Duokim garo“ 26

Vaikai mokyklose keliauja į privalomas etninės kultūros pamokas, o santuokos įžadus duodančios poros amžiną...

Laisvalaikis
2018.06.08
„Nissan“ pažangaus mobilumo vizija lydi visas inovacijas Rėmėjo turinys 1

„Nissan“ pažangus mobilumas – prekės ženklo vizija transformuoti vairavimą ir gyvenimo būdą dominavo š. m.

Laisvalaikis
2018.06.07
Klaipėdoje prasidėjo džiazo festivalis

Klaipėdoje, Kruizinių laivų terminale, lotynų muzikos ritmais prasidėjo 24-asis Klaipėdos pilies džiazo...

Laisvalaikis
2018.06.07
Lietuvos darbuotojai – vieni laimingiausių Europoje 26

Lietuviai patenka tarp laimingiausių Europos ir Afrikos darbuotojų. Laimingųjų penketuke rikiuojasi Vengrija,...

Vadyba
2018.06.07
Nyderlandų karalius dėl šeimos tragedijos į Lietuvą atvyks be žmonos 4

Su karaliene Maxima birželio 13-15 d. Lietuvoje turėjęs viešėti Nyderlandų karalius Willemas-Alexanderis...

Laisvalaikis
2018.06.07
Vilniuje rasti partizanų vado A. Ramanausko-Vanago palaikai 9

Vilniuje, Našlaičių kapinėse Antakalnyje, archeologai rado su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų...

Laisvalaikis
2018.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau