Aurimas Bakas – vadovas be portfelio ir sekretorės

Publikuota: 2015-10-30
Aurimas Bakas, mokėjimų infrastruktūros mobilioms piniginėms WoraPay įkūrėjas ir generalinis direktorius, „Start-up Highway“ ir „Saulėtekio Slėnio“ Verslumo mokyklos „adVenture“ mentorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Aurimas Bakas, mokėjimų infrastruktūros mobilioms piniginėms WoraPay įkūrėjas ir generalinis direktorius, „Start-up Highway“ ir „Saulėtekio Slėnio“ Verslumo mokyklos „adVenture“ mentorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Apie norus įsilieti į pasaulinę rinką pastaruoju metu daug kalba įvairiausių verslo šakų atstovai, bet nuo kalbų pereiti prie darbų geriausiai sekasi IT sektoriui. „Mes, lietuviai, turime didelį potencialą šioje srityje, tik nemokame tinkamai prisistatyti. Turiu įdomią darbo pasaulinėse rinkose patirtį ir smagu, kai galiu ją panaudoti dar kartą ir pasidalyti su kitais. Ir ne tik per mentorystės programas ar skaitydamas pranešimus konferencijose“, – sako Aurimas Bakas (33 m.), kompanijos „DocLogix“ valdybos pirmininkas.

Pašnekovas IT srityje dirba 14 metų, turi nemenką vadovavimo verslui patirtį, – prieš tapdamas „DocLogix“ valdybos nariu p. Bakas į priekį vedė sėkmingiausiomis jaunomis IT šalies įmonėmis pripažintas kompanijas „DtecNet“ ir „WoraPay“.

Inovatyvią mokėjimų sistemą – atvirą mobiliųjų mokėjimų tinklą – kuriančios lietuviškos kompanijos „WoraPay“ vadovo postą p. Aurimas prieš pusmetį paliko, tačiau nuo įmonės reikalų neatitrūko. Ir ne tik todėl, kad yra šios įmonės bendraturtis. Žinomose šalies įmonėse „Gaumina“ ir „DtecNet“ dirbusio ir šių kompanijų verslus į Jungtinės Karalystės, JAV ir Airijos rinkas išplėtusio p. Aurimo patirtis kaip niekada reikalinga.

Šiuo metu jis kaip tik vieši Londone – Didžiosios Britanijos sostinėje pradedamas diegti „WoraPay“ sukurtas IT sprendimas, galintis sujungti skirtingų technologijų pagrindu sukurtas vadinamąsias mobiliąsias pinigines (angl. mobile wallets). Jau šią savaitę vartotojai, naudodamiesi šiuo sprendimu, galės atsiskaityti mažiausiai 10-yje skirtingų prekybos vietų ir dėl to jiems nereikės siųstis kelių programėlių.

Pasak p. Aurimo, ši technologija skirta sumažinti galvos skausmui tiek prekybininkams, kurie kas mėnesį sulaukia bent kelių mobiliųjų mokėjimo operatorių pasiūlymų bendradarbiauti, tiek vartotojams, kurie jau ima pasiklysti mobiliųjų mokėjimų operatorių gausoje.

Klaustukų stadija

Jo teigimu, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse šis klausimas irgi tampa vis aktualesnis, bet Londone, kur veikia bent 20 tokių „piniginių“, tai jau tikra problema. „Praėjusio amžiaus viduryje rinkoje buvo panaši situacija su mokėjimo kortelėmis: tuomet rinkoje atsirado daugybė uždarų debetinių mokėjimo kortelių. Kiekviena kortele galėjai atsiskaityti tik su tam tikrais prekybininkais ar paslaugų teikėjais. Ilgainiui kortelių verslas konsolidavosi – dabar turime vos keletą didelių rinkos dalyvių – „Visa“, „MasterCard“ ir pan. Manau, kad panašus likimas laukia ir mobiliųjų mokėjimų sektoriaus. Tiek technologiškai, tiek politiškai tai yra ypač sudėtingas uždavinys, o jį ir sprendžia „WoraPay“, – kalba jis.

Ar tai pavyks padaryti būtent lietuvių startuoliui, savo sprendimą vadinančiam ekosistema ir ieškančiam būdo, kaip palengvinti atsiskaitymą už prekes ar paslaugas mobiliosiomis programėlėmis, p. Aurimas nedrįsta spėlioti. „Didžiosios Britanijos rinkoje dar tik žengiame pirmuosius žingsnius, tačiau jau jaučiame į mus nukreiptus žvilgsnius. Tikrai nesame vieninteliai, – sukurti tokį sprendimą greičiausiai mėgina ir didžiosios kompanijos. Tad ir scenarijų gali būti įvairių: rinkų ir segmentų pasiskirstymas, partnerystės, bendros investicijos ar kita. Kitaip tariant, kol kas žaidžiame įdomų strateginį žaidimą. O nutikti gali visaip – galbūt mums labai pasiseks, o galbūt liksime vietiniu dalyviu Baltijos šalyse. Jeigu prisimintumėme Bostono matricą, tai dabar mes esame pasiekę klaustukų stadiją“, – atvirai kalba p. Bakas.

VŽ jau rašė, kad šiam lietuvių startuoliui pavyko pritraukti užsienio investicijų – gana solidžią 550.000 Eur sumą keliais etapais skyrė rizikos kapitalo fondas „Entree Capital“ iš Izraelio, kuris daugiausia ir investuoja į finansų sektoriaus technologijų kompanijas. Negana to, „WoraPay“ į savo programą „Fintech London“ neseniai įtraukė Jungtinėje Karalystėje veikiantis akceleratorius „StartupBootCamp“, kurį remia tokie dideli dalyviai kaip „MasterCard“, „Lloyds“ ir kt. Pasak p. Bako, per šią programą lietuviams pavyko užmegzti glaudų ryšį su finansų sektoriaus milžine „MasterCard“, – „WoraPay“ tinkle veiks šios kompanijos elektroninių mokėjimų sprendimas „MasterPass“.

Prieš trejus metus įsteigtos įmonės sukurti technologiniai sprendimai jau kurį laiką sėkmingai taikomi Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. „WoraPay“ mobiliųjų mokėjimų sistema įdiegta daugiau nei 150 prekybos vietų, tarp jų – restoranai, degalinės, pramogų arenos.

Atsisakė vadovo posto

Paklaustas, kodėl prieš pusmetį paliko pirmuosius žingsnius Didžiosios Britanijos rinkoje žengiančios „WoraPay“ kompanijos vadovo postą, p. Bakas mini šeimines aplinkybes. „Šiemet pagausėjo šeima, noriu su ja praleisti daugiau laiko Lietuvoje, o tai būtų neįmanoma, jei būčiau likęs prie komandos vairo. Ir ne tik dėl to, kad tenka dažnai keliauti į Didžiąją Britaniją, Izraelį. Pusė mūsų kompanijos darbuotojų (dabar „WoraPay“ dirba 8 žmonės – VŽ) apskritai dabar daugiau laiko praleidžia Londone nei Vilniuje, – ten turime ir savo biurą. Atvirai pasikalbėjau su partneriu Vaidu Adomausku ir pasiūliau vadovauti kompanijai. Regis, sprendimas buvo teisingas, – tai rodo ir įmonės rezultatai“, – šypsosi vienas iš „WoraPay“ įkūrėjų.

Pasak jo, žmogiškasis faktorius IT versle labai svarbus, – juk ne vadovai, o darbuotojai sukuria galutinį produktą. Svarbiausia IT kompanijos vadovo misija – pirmiausia pačiam tikėti tuo, ką daro, o taip pat priversti provokuojančiomis pasaulinėmis idėjomis patikėti ir darbuotojus. Be to, labai svarbu pasiekti, kad darbuotojai pasitikėtų savo jėgomis. Trankymą kumščiu į stalą jis sako pateisinantis tik ekstremaliose situacijose, kai „krinta bombos ir nėra laiko diskutuoti“.

„Kiekvienas žmogus natūraliai siekia sėkmės ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame gyvenime. Ir jis visada yra pasiruošęs atiduoti dalį savęs, ypač, kai parodai, kad ta sėkmė yra šalia, ir pasufleruoji, kuria kryptimi reikia eiti. Ar tai yra darboholizmo skatinimas? Aš nežinau. Esu įsitikinęs, kad darbe aistra reikalinga. Aš ir savęs nevadinčiau darboholiku, nors mano šeima turbūt turėtų įvairių nuomonių šiuo klausimu. Jeigu žmogus dirba 40 valandų per savaitę, o po darbo skaito su profesija susijusią literatūrą arba mentoriauja – ar tai reikėtų vadinti viršvalandžiais? O jeigu ta veikla tave dar ir įkrauna – kaip tuomet?“– retoriškai klausia p. Bakas.

Apie visiems įprastas ir priimtinas laisvalaikio formas jis sako nelabai ką galįs papasakoti. Kadangi profesinė veikla atima labai didelę gyvenimo dalį, likusį laiką jis stengiasi praleisti su šeima: kartu nueiti į filmą, spektaklį ar krepšinio varžybas. „Manau, būtų labai egoistiška šeimos atžvilgiu, jei sugalvočiau, savaitgaliais tris valandas skirti važinėjimui kartingais. Kita vertus, pakankamai gerai išsikraunu su vyresniuoju vaiku žaisdamas futbolą ar važinėdamas rogutėmis – smagu šiuos dalykus tarsi vėl atrasti iš naujo“, – šypsosi verslininkas.

Ne – sekretorėms

Jis pasakoja vaikystėje buvęs labai aktyvus: tėvų ir senelių paragintas lankė pačius įvairiausius būrelius – nuo baleto iki krepšinio. „Ir šokau, ir šachmatais žaidžiau, ir dūdą pūčiau, ir kamuolį spardžiau, – juokiasi pašnekovas. – Ne visi užsiėmimai patiko, bet dabar džiaugiuosi, kad jų buvo tiek daug: tikiu, kad tai man pridėjo įvairiapusiškumo. Apskritai esu linkęs manyti, kad kūrybiškumas, kurio dabar reikalaujama daugelyje profesijų, yra visų žmogaus gyvenimiškų patirčių sudėjimas į vieną vietą“, – sako p. Aurimas.

Jam nieko nėra baisiau kaip „uždaryti žmogų į dėžutę ir paskirti kelias funkcijas“ – tokia neįkvepianti jam atrodo biuro administratorės profesija. Dėl šios priežasties abiejose įmonėse, kurioms vadovavo pašnekovas (tiek „WoraPay“, tiek „DtecNet“), tokių etatų net nebuvo. „WoraPay“ administratorės neturi ir dabar, o „DtecNet“ (100 žmonių įmonė) sekretorę pasisamdė praėjus dviem mėnesiams, kai ją paliko p. Aurimas. „Biuras be administratorės – mano vadovavimo kultūros dalis. Galbūt „DtecNet“ nusprendė, kad tas „pasidaryk pats“ principas jiems nebepriimtinas, – juk kompanija smarkiai išsiplėtė. Aš esu įsitikinęs, kad darbuotojai daugelį dalykų gali pasidaryti patys. Negi taip sunku pačiam išsivirti kavos, atidaryti svečiui duris ar sutvarkyti šaldytuvą? Be to, manau, kad tai skatina kūrybiškumą ir savarankiškumą, – užuot laukęs, kol vieną ar kitą užduotį padarys kitas, žmogus problemą ims spręsti pats“, – argumentuoja p. Bakas.

Apie panašius dalykus jis kalba ir per verslumo pamokas savo auditorijai: kaip ir savo darbuotojus, taip ir į paskaitas susirinkusius žmones pirmiausia jis stengiasi įkvėpti sakydamas, kad ribos yra tik mūsų galvose. „IT nėra koks nors raketų mokslas ir tinkamai susidėliojus idėjas ir procesus galima daug pasiekti. Svarbiausia susikoncentruoti į vieną tašką ir „kalti“ į jį. Jeigu sėkmė neateina ir supranti, kad pasirinkai ne tą tašką, reikia pakeisti taško vietą. Kitaip tariant, tikiu, kad nereikia bijoti suklysti. Čia tik pas mus bankrotą patyrę verslininkai užmėtomi akmenimis, vaizdingai kalbant. Pavyzdžiui, JAV investuotojai elgiasi priešingai – ieško kelis bankrotus patyrusių žmonių, jiems tai tarsi ženklas, kad žmogus pasimokė iš daugybės klaidų“, – dėsto p. Aurimas.

Užmezgė ryšių Holivude

Pradedantiems verslininkams iš tokių verslumą skatinančių programų kaip „StartupHighway“ ar „Saulėtekio slėnis“ pažįstamas mentorius teigia, kad šia veikla susidomėjo dėl to, kad ir pats kadaise klausėsi mentorių patarimų. Ypač jis džiaugiasi galėjęs patirties semtis iš Antano Zabulio, buvusio „Omnitel“ vadovo. „Mentoriaus ėmiau dairytis dar „DtecNet“ laikais. Su partneriais (aš neįkūriau šios kompanijos, bet prisijungiau ir investavau, kai ji buvo pasiekusi ankstyvą augimo stadiją) buvome labai jauni, o įmonė itin stipriai augo, – buvo mėnesių, kai priimdavome po 5–10 darbuotojų. Supratome, kad nebesugebame valdyti savo laivo ir reikia pagalbos. Ieškojau žmogaus, kurį pats gerbčiau, kuris neturi asmeninių interesų ir nėra susitepęs reputacijos kokiomis nors aferomis, bet turi įdomių patirčių. Už pamokas pinigų nemokėjau, – atsilygindavau per Kalėdas padovanodamas gero vyno butelį“, – šypsosi p. Bakas.

Ponui Aurimui ir jo partneriams danams iš „DtecNet“ ne tik pavyko suvaldyti situaciją, bet ir sėkmingai parduoti įmonę. Pusiau danišką, pusiau lietuvišką įmonę, siūliusią technologinius sprendimus, skirtus kovoti su piratais internete, 2010 m. nusipirko didžiausia pasaulyje prekių ženklų apsaugos įmonė „MarkMonitor“, o ją 2012 m. įsigijo stambi žiniasklaidos kompanija „Thomson-Reuters“.

Kokius gi stebuklingus sprendimus kovojant su pasaulyje itin paplitusia problema – internetiniu piratavimu – sumanė danų ir lietuvių sukurta įmonė, jei į ją atkreipė dėmesį didžiosios Holivudo kino ir muzikos kompanijos?

„Reikėtų pradėti nuo to, kad ta įmonė iš karto buvo orientuota į JAV ir Didžiosios Britanijos rinkas, nes Lietuvoje su tokiu verslo sumanymu iš karto būtumėme bankrutavę. Visame pasaulyje pirataujama dėl dviejų priežasčių: vieniems žmonėms tai yra tiesiog gyvenimo stilius, o kiti vagia, nes tokio turinio, kokio nori, legaliai įsigyti negali. Mes nusprendėme paieškoti sprendimo, kaip tą antrą grupę žmonių paversti legaliais vartotojais. Kitaip tariant, surinkti duomenis ir identifikuoti tas sritis, kuriose 1, 2 ar 5% žmonių galima paversti legaliais vartotojais“, – pasakoja p. Aurimas.

Kaip tuos duomenis paversti pinigais, sako pašnekovas, – klientų reikalas. Jis pasiūlo įsivaizduoti, pavyzdžiui, Toronto kinų kvartalo gyventoją, kuris nelabai moka kitų kalbų, išskyrus gimtąją. Kaip ir daugelis, jis norėtų pamatyti naujausią filmą apie Džeimsą Bondą, tačiau, žinoma, įgarsintą kiniškai arba su kiniškais subtitrais. „Ką daryti, kad jis tą filmą pasižiūrėtų legaliai? Sprendimai gali būti įvairūs. Galima Toronto čainataune pastatyti kino teatrą arba arčiausiai jo esančioje kino salėje pradėti rodyti seansus su kiniškais subtitrais. Taip pat galima išleisti legalių DVD“, – pavyzdžiais kalba p. Bakas.

Trūksta pasitikėjimo

Kompanija „DocLogix“, kurios valdybos pirmininku p. Bakas tapo vos prieš pusmetį, išsikėlė tokius pačius tikslus kaip anksčiau „DtecNet“, – pašnekovas viliasi, kad inovatyvias dokumentų ir procesų valdymo sistemas kurianti įmonė ilgainiui taip pat taps pasauline kompanija. „Jie jau turi puikų produktą, kuris šiemet pripažintas geriausiu dokumentų ir informacijos valdymo sprendimu Europoje. Remdamiesi go global patirtimis, mėginame sudėlioti tinkamą modelį, kaip tą kompaniją būtų galima paversti pasauline, reikia sugalvoti, kaip produktą „supakuoti“, pristatyti, kokias jo savybes pabrėžti ar papildyti“, – paaiškina p. Aurimas.

Jo teigimu, yra ne viena sėkmės istorija, puikiai iliustruojanti, kad Lietuvoje netrūksta drąsių, įdomių idėjų. Pasak jo, didžiausia mūsų IT sektoriaus bėda yra pasitikėjimo savo jėgomis trūkumas.

„Mes Lietuvoje sukuriame tikrai įdomių dalykų, bet nesugebame apie juos tinkamai papasakoti. Daug laiko teko praleisti Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, todėl galiu drąsiai sakyti, kad tose rinkose labai daug pervertintų IT produktų. Atidžiau apžiūri ir supranti, kad tai, ką tau siūlo, nėra kažkoks kosminis išradimas, o tiesiog gražiai supakuota vizija. Tačiau natūralu, kad žmonės renkasi tai, kas gražiai supakuota ir įtaigiai papasakota. Aš manau, kad nesugebėjimas savęs tinkamai pristatyti yra didžiausia lietuvių bėda, reikia nebijoti to pripažinti ir apie tai kalbėti“, – aiškina p. Bakas.

Pasak jo, užmiršti apie lietuvišką kuklumą reikėtų ir tuomet, kai užsienio rinkose mezgi kontaktus. Kontaktų ieškojimas ilgas ir sudėtingas procesas, atkreipia dėmesį p. Bakas. Dirbant svetimose rinkose svarbu sukurti šiltą kontaktą, turi domėtis jų papročiais, tradicijomis. „Buvau vos 22-ejų, kai „Gaumina“ mane išsiuntė į Airiją kurti naujos įmonės. Tiesą sakant, tuomet ir angliškai prastai kalbėjau. Bet greitai pritampi – dabar viešėdamas anglakalbėse šalyse, tokiose kaip Airija, Didžioji Britanija, JAV, Kanada, jaučiuosi it savas ir stengiuosi tą pabrėžti vietiniams klientams, nes tai sukuria aukštą pasitikėjimo laipsnį“, – iš savo patirties sako p. Aurimas.

Nesupranta konteksto

Vis dėlto didžiausias tiek IT, tiek kitų sričių greito proveržio stabdys – ne tik tautinis charakterio bruožas – kuklumas, o verslumo mokymosi ir bendro pasaulinio konteksto suvokimo stoka nuo mažų dienų, teigia p. Bakas. Pasak jo, tai pati didžiausia šalies švietimo sistemos problema. „Aš mokiausi Vilniaus universitete (p. Aurimas baigė ekonomikos bakalauro studijas, o vėliau įgijo politologijos magistro diplomą – VŽ), tačiau čia nematau didelės vertės: tave verčia tekstus iškalti atmintinai ir už tai rašo pažymius, bet kokia to prasmė pasauliniame kontekste? Buvo keletas įdomių paskaitų, tik į jas ir eidavau. Po pusmečio supratau, kad daugiausia išmoksiu dirbdamas: kuo anksčiau pradėsiu, tuo bus geriau. Taigi, būdamas 19-os asistentu įsidarbinau „Gauminoje“ ir pradėjau savo karjerą IT sektoriuje“, – pasakoja p. Bakas.

Lietuviškų ir vakarietiškų studijų kokybę jis pats galėjo palyginti – verslininkui teko kelias savaites lankyti paskaitas Berklio universitete. Jo teigimu, šios trumpos studijos davė daugiau naudos nei lietuviški mokslai, per kuriuos įgijo bakalauro ir magistro diplomus.

„Kai įvairiose verslo konferencijose matai, kaip tie jauni verslininkai, turėję galimybes mokytis geruose universitetuose ir dirbti didelėse tarptautinėse kompanijose, kalba, elgiasi, koks jų pasitikėjimo lygmuo, kaip jie pristato savo kompanijas ir šalį, ir palygini su tais, kurie visą gyvenimą praleido Lietuvoje, tik tuomet supranti, kokia gili ta bedugnė. Jeigu būčiau politikas, ieškočiau būdų, kaip išsiųsti gabius žmones į užsienio universitetus, kad jie kuo greičiau susipažintų su tarptautiniu kontekstu. Žinoma, reikia sugalvoti, kaip juos sugrąžinti į Lietuvą, kad žinias pritaikytų čia ir patirtimi dalytųsi su aplinkiniais“, – kalba p. Bakas.

Grįždamas prie IT srities, p. Aurimas akcentuoja, kad tik semdamiesi žinių tarptautiniuose universitetuose ir rinkose lietuviai gali tikėtis didesnio IT sektoriaus proveržio verslo plėtros atžvilgiu, kitaip amžinai liksime plėtros centras užsienio kompanijoms, ieškančioms čia aptarnavimo biuro darbuotojų (back-office).

FOTOGALERIJA Aurimas Bakas, „WoraPay“ įkūrėjas ir generalinis direktorius (6 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06
Vokietijoje įvertintas Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas 5

Vokietijos dizaino taryba įvertino Kauno Vienybės aikštės rekonstrukcijos architektūrinę koncepciją.

Statyba ir NT
2018.12.06
Šimtametis milijardierius kasdien eina į darbą 9

Šimtametis milijardierius galėtų mėgautis turtingo gyvenimo malonumais, tačiau garbaus amžiaus verslininkas...

Vadyba
2018.12.05
Alberto Einšteino laiškas aukcione parduotas už 2,9 mln. Eur 4

Alberto Einšteino laiškas, kuriame jis svarsto apie religiją, žydišką identitetą ir žmonijos prasmės...

Laisvalaikis
2018.12.05
Dovanoti sveikatą – ir madinga, ir naudinga Rėmėjo turinys

Artėjant didžiosioms metų šventėms visi ieško originalių idėjų, kaip parodyti padėką savo darbuotojams.

Verslo aplinka
2018.12.05
Gedimino kalno padėtis lieka kritinė 1

Šalies simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje šiaurinis šlaitas stabilizuotas, tačiau pietrytinio šlaito...

Laisvalaikis
2018.12.04
Paskelbtas trumpasis Nacionalinės meno ir kultūros premijos kandidatų sąrašas 3

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2018 metų...

Laisvalaikis
2018.12.04
Prasidėjo COP24 konferencija: kaip kalbėti apie klimatą D. Trumpo laikais 1

Britų gamtosaugininkas Davidas Attenborough pirmadienį prasidėjusioje „COP24“ klimato kaitos konferencijoje...

Laisvalaikis
2018.12.03
Kultūros ministrės problema – nesugebėjimas diskutuoti 2

„Mano galva, buvo tiesiog neįvertinta, kaip svarbu diskutuoti su kultūros lauku, kokia svarbi yra...

Laisvalaikis
2018.12.03
Paskelbti tarptautinio fotožurnalistikos festivalio nugalėtojai

Vilniaus universiteto „Teatro salėje“ buvo apdovanoti geriausių 12-ą kartą rengiamo festivalio „Vilniaus...

Laisvalaikis
2018.12.02
Įtakingiausia „Twitter“ paskyroje – dainininkė Taylor Swift 5

JAV atlikėja Taylor Swift šiemet savo tviterio paskyroje paliko tik 13 įrašų, tačiau tai jai nesutrukdė tapti...

Laisvalaikis
2018.12.02
Didžiuosiuose šalies miestuose įžiebtos Kalėdų eglės 3

Šeštadienį aikštėse įžiebę kalėdų egles, dauguma šalies miestų skelbia šventinio sezono pradžią.

Laisvalaikis
2018.12.01
Knygos: „Basakojis bingo pranešėjas“ išgąsdino Landsbergį 1

Neįtikimą ešerių žvejybos vietą Kanadoje žinojęs basakojis bingo pranešėjas vienu sakiniu išgąsdino...

Verslo klasė
2018.12.01
Grafas Eustachijus Tiškevičius – lietuviškų senienų tyrėjas 2

Grafas Eustachijus Tiškevičius (Eustachy Tyszkiewicz, 1814–1873) vadinamas vienu veikliausių ir...

Laisvalaikis
2018.12.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau