Mirtis iš gelmių

Publikuota: 2015-10-11
Didysis baltasis ryklys turbūt labiausiai legendomis apipinta ryklių rūšis, jis atlieka pagrindinį vaidmenį filme "Nasrai". Kevin Weng (Reuters/Scanpix) nuotr..
Didysis baltasis ryklys turbūt labiausiai legendomis apipinta ryklių rūšis, jis atlieka pagrindinį vaidmenį filme "Nasrai". Kevin Weng (Reuters/Scanpix) nuotr..
 

Dideli rykliai yra žudymo mašinos. Žmonės vis labiau braunasi į jų medžioklės plotus, taigi mirtimi baigsis vis daugiau susidūrimų su rykliais. Ir to tikriausiai negalima sustabdyti.

Mattas Holmesas negalėjo užkirsti kelio žudynėms. Vandenyje prieš jį buvo labai daug kraujo, o 4 metrų ilgio agresyvus baltasis ryklys aiškiai neketino palikti grobio. 22 metų australas vandens motociklu priplaukė prie šios vietos ir siekė paviršiuje plūduriuojančio nejudančio kūno, tačiau ryklys puolė ir beveik numetė jį nuo motociklo.

Holmesas apsisuko ir grįžo prie sumaitoto banglentininko. Tačiau plėšrūnas buvo greitesnis. 2012 m. liepos 14 d. netrukus po 9 val. ryto Mattas Holmesas matė, kaip, užpultas ryklio, Vakarų Australijos valstijoje žuvo 24 metų banglentininkas Benas Lindenas.

Tai buvo penktas kartas per 10 mėnesių, kai prie Australijos krantų ryklys nužudė žmogų. Ir nors šis skaičius net čia neturi precedento, ryklių antpuolių skaičiaus didėjimas pastebimas visame pasaulyje – užpuolama vis daugiau žmonių, vis daugiau atakų baigiasi mirtimi. Per pastaruosius 100 metų dokumentuose užfiksuotų neprovokuotų puolimų skaičius smarkiai išaugo nuo 13 atvejų 1900–1909 m. iki 567 atvejų 2000–2009 metais. Pasak Amerikos organizacijos Tarptautinės ataskaitos apie ryklių antpuolius (International Shark Attack File, ISAF), per pastaruosius 200 metų mes kiekvieną dešimtmetį ne tik patiriame daugiau atakų, bet mirtimi pasibaigusių puolimų dalis per pastaruosius keletą dešimtmečių pirmą kartą po ilgo laiko ėmė didėti, rykliai ėmė puldinėti ten, kur anksčiau šie dideli grobuonys nekeldavo nerimo.

Išnagrinėjusi istoriją, Floridos gamtos istorijos muziejuje įsikūrusi ISAF nustatė seniausiai užfiksuotą žinomą neprovokuoto puolimo atvejį, įvykusį 1580 metais. Nuo tada visame pasaulyje rykliai užpuolė 2500 žmonių. 1800 atvejų užfiksuota trijuose regionuose: JAV (ypač palei Kalifornijos krantus), Australijoje (ypač palei vakarinę ir pietinę pakrantes) ir Afrikoje. Kiti antpuoliai registruoti beveik visame likusiame pasaulyje, išskyrus atšiaurius Arkties regionus, kuriuose žmonėms grėsmę keliantys dideli rykliai lankosi retai.

Labiausiai stebina tikriausiai tai, kad palyginti daug antpuolių – 35 – įvyko Viduržemio jūroje. 17 šių puolimų baigėsi mirtimi. Tik nedaugelis iš milijonų turistų, apsilankančių prie Viduržemio jūros išsidėsčiusiose šalyse, žino, kad šioje jūroje medžioja ir didžiųjų baltųjų ryklių populiacija. Jie retai atplaukia arti kranto ir kelia grėsmę besimaudantiems. Deja, pakanka ir vieno užpuoliko.

Neatidūs mokslininkai

Rykliai penkis kartus žiauriai užpuolė žmones, keturi iš jų mirė, kol mokslininkai 1916 m. vasarą suprato, kad rykliai gali būti pavojingi žmonėms. Žmonės visais laikais labai žavėjosi rykliais – apie juos kalbėjo Senovės Graikijos filosofai, Biblijos tyrinėtojai aiškinosi, kad pranašą Joną prarijęs banginis išties buvo ryklys, o viduramžiais buvo pasakojamos kraupios istorijos apie tai, kaip, išskrodus pagautus ryklius, buvo randama karžygių su visa ginkluote.

Ryklių baimė išties pagrįsta. Rykliai yra vieni geriausiai prisitaikiusių ir produktyviausių plėšrūnų pasaulyje. Didžiausios rūšys gali išaugti iki 10–15 m ilgio, sveria kelias tonas, jie yra greiti ir stiprūs. Be to, jiems būdinga puiki uoslė, jie nesunkiai aptinka auką – rykliai vandenyje gali pajusti net labai nedidelį kiekį kvapų, jie jaučia vibraciją ir smūgio bangas, gali susekti net silpnas aukos raumenų elektrines sroves. Be to, rykliai tikrąja žodžio prasme ginkluoti iki dantų. Ryklių dantys ne tik labai tvirti ir aštrūs – plėšrūnai jų turi daugybę. Dantys išsidėstę keliomis eilėmis, tad rykliai visada jų turi, net jei priekiniai iškrinta.

Rykliai savo žandikaulius gali gerokai išstumti iš nasrų, taip jie puldami tvirčiau įsikimba į grobį. Stipriai kąsdami, jie judina žandikaulio dalis į šonus viena kitos atžvilgiu ir dantimis nuriekia didelį mėsos gabalą, jei nepavyksta praryti viso grobio iškart. Tai 2012-ųjų vasarą tikriausiai nutiko ir australų banglentininkui Benui Lindenui, ir šimtams kitų, kuriuos pražudė rykliai.

Valgiaraštyje – žmonės

Ne vienas nuožmus ryklių priešininkas, ypač JAV ir Australijoje, mano, kad ryškus ryklių užpuolikų skaičiaus augimas reiškia, kad plėšrūnams pradėjo vystytis žmogienos pomėgis. Tikriausiai todėl, kad dėl didėjančios žvejybos žmonės ėmė skverbtis į natūralią ryklių gyvenamąją aplinką ir sumažino įprasto grobio kiekį, tad rykliai nebeturi pasirinkimo, tik į valgiaraštį įtraukti žmones.

Kita vertus, mokslininkai visuomet manė, kad rykliai paprastai nemėgsta žmogaus skonio – mes esame raumeningi ir kieti, palyginti su lengvai virškinama, pvz., ruonių ir žuvų mėsa. Užpultus žmones rykliai suėda labai retai. Kur kas dažniau ryklys žmogui įkanda ir vėliau išspjauna kąsnį. Tokį elgesį galima paaiškinti tuo, kad suleisdamas dantis ryklys bando išsiaiškinti, su kokiu grobiu susidūrė. Tačiau vienintelis didelio ryklio įkandimas gali būti mirtinas.

Išties visiškai nesvarbu, ar rykliams mes skanūs. Antpuoliai tęsiasi, pasak daugumos geriausiai aprašytų teorijų, tai labiausiai mūsų kaltė. Didelis žvejybos mastas ryklių gyvenamojoje aplinkoje yra tik viena galimų priežasčių, kodėl rykliai ėmė puldinėti žmones. Pasaulinis atšilimas ir jo sukelti klimato pokyčiai pateikia kitų paaiškinimų. Dėl vandenyno temperatūros pokyčių daug teritorijų, kurios anksčiau buvo ribinės, tapo itin tinkamos rykliams, tad šių plėšrūnų medžioklės plotai natūraliai didėja.

Rizikinga laisvalaikio veikla

Akivaizdžiausia dažnėjančių antpuolių priežastis ta, kad vis daugiau žmonių pasirodo ryklių gyvenamojoje aplinkoje. Kas dešimtmetį į ryklių teritorijas skverbiasi vis daugiau žmonių – plaukikų, narų, jūreivių ir pan. – taigi susitikimų su rykliais skaičius neišvengiamai didėja.

Taip pat svarbu paminėti, kad dauguma ryklių puolimų nukreipti į vandens paviršių banglentėmis, pripučiamaisiais čiužiniais, vandens slidėmis ir kita laisvalaikio įranga skrodžiančius žmones. To prieš 100 metų nebuvo, ir, kitaip nei vandenyje esančius plaukikus ar narus, šiuos „paviršiaus lankytojus“ rykliai tikriausiai supainioja su įprastu grobiu: didelėmis žuvimis, delfinais, ruoniais ar kitais rykliais. 13 žmonių, kuriuos rykliai užpuolė 1900–1909 m., plaukiojo vandenyje arba buvo pakeliui į vandenį ar iš jo. Nebuvo banglentininkų, vandens motociklininkų ar kitų šiuolaikine puikia įranga besipuikuojančių vandens turistų. 2000–2009 m. šiai kategorijai priklausė 318 aukų.

Neabejojama dėl dviejų dalykų: gyventojų skaičius pasaulyje auga, vis daugiau žmonių turi laiko ir pinigų reguliariai leisti laisvalaikį ryklių „šėrykloje“. Todėl ryklių puolimų skaičius tikriausiai didės. Ir mes nieko negalime padaryti, kaip ir Mattas Holmesas.

ĮDOMU Vasara gąsdino ryklių antpuoliais

1916 m. vasara buvo viena karščiausių JAV rytinės pakrantės istorijoje. Kad atsigaivintų nuo tropinio karščio, tūkstančiai žmonių plūdo į Naujojo Džersio paplūdimius. Jie buvo ne vieni. Liepos 1-ąją greta Heiveno paplūdimio vandenyne plaukiojantį 25 metų Charlesą Vansantą užpuolė ryklys.

Vieno ant kranto esančio viešbučio darbuotojams pavyko ištraukti Ch. Vansantą iš vandens, ryklys jau buvo išplėšęs didžiąją dalį audinių iš vyro kairiosios šlaunies, tad per keletą minučių auka nukraujavo ir mirė. Po užpuolimo keli vietiniai jūreiviai teigė netoli kranto matę didelių ryklių, tačiau jų teiginius netrukus atmetė vietos valdžia, siekianti apsaugoti vietos ekonomiką.

Per kitas dvi savaites netoliese rykliai užpuolė dar keturis žmones, trys iš jų žuvo – tai privertė mokslininkus pakeisti tuomet vyravusią nuomonę apie ryklius.

Iki tol rykliai laikyti nepavojingais žmonėms, o prieš keletą mėnesių Amerikos gamtos istorijos muziejaus direktorius Fredericas Lucasas vienam laikraščiui pasakojo, kad „net didžiausias baltasis ryklys nepajėgtų nukąsti kojos suaugusiam žmogui“.

Krauju pasruvusi 1916 m. vasara ne tik privertė mokslininkus persigalvoti, bet ir visame pasaulyje pasėjo ryklių baimę, pvz., ji įkvėpė parašyti garsiąją 8-ojo dešimtmečio knygą ir vėliau sukurti dar populiaresnį Holivudo filmą „Nasrai“.

Ryklių pelekai ant pietų stalo

Mes ryklius medžiojame kur kas dažniau nei jie mus. Dėl pelekų kasmet pagaunama ir nužudoma milijonai ryklių.

Kai rykliai puldinėja ir žudo žmones, praliejama daug kraujo. Tačiau tai išties menkniekis, palyginti su tuo, ką mes darome rykliams. Atsargiausiais skaičiavimais, žmonės kasmet sumedžioja 25–75 milijonus ryklių. Kai kurie gaudomi maistui, kaip ir daug kitų žuvų rūšių, tačiau didžioji dalis parduodami dideliuose Azijos turguose dėl pelekų.

Ryklių pelekų sriuba didžiojoje Azijos dalyje, ypač Kinijoje, yra populiarus gardėsis. Ryklio pelekai plačiai naudojami vaistams gaminti, pasak kinų tradicinės medicinos žinovų, jais galima išgydyti daug negalavimų ir ligų – nuo alergijų iki vėžio.

Ryklių pelekai tokie brangūs, kad žvejai paprasčiausiai ignoruoja gamtosaugininkų pastangas ryklius apsaugoti. Kilogramą nedidelio ryklio pelekų galima parduoti už 260–400 eurų, o didžiųjų ryklių rūšių pelekų kaina gali siekti daugiau kaip 13 000 eurų už vieną. Ne Azijos šalių ryklių tyrinėtojai sutaria, kad pelekai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios kelios ryklių rūšys gali išnykti. Dauguma populiacijų per pastaruosius 50 metų sumažėjo 80 %, o 39 rūšims šiandien gresia išnykimas.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Iliustruotoji istorija: Hirošimos žūtis Premium

1945 m. rugpjūčio 6 d. pakyla specialiai sukonstruotas bombonešis B-29 su atomine bomba „Mažylis“. Lakūnas...

Laisvalaikis
15:04
Dešimt didžiojo meistro F. Fellini filmų

Sausio 20 d. pasaulis minėjo vieno garsiausių, o sykiu – paties itališkiausio XX a. režisieriaus Federico...

Laisvalaikis
12:43
Pasaulio žiniasklaida: iš ko gyvens princas Harry

Britai, nuo 2016-ųjų birželio vargstantys su „Brexit“, kitas skyrybas, ironiškai vadinamas „Megxit“, sutvarkė...

Laisvalaikis
09:34
R. Kepežinskas: nuo kūrybos pagirių nėra Premium

Kūrybos šaltinis gali būti bet kas. Visgi, remiantis literatūra, didžiausią išliekamąją vertę turi skausme...

Laisvalaikis
07:00
Iliustruotoji istorija: rusų pilotas, užkariavęs kosmosą  Premium

1965-aisiais Sovietų Sąjunga žūtbūt stengėsi išpešti dar vieną pergalę prieš JAV lenktynėse dėl kosmoso...

Laisvalaikis
2020.01.25
J. Nouvelis: architektūra yra menas Premium

„Architektūra yra menas. Būtent tai žmonės vis dažniau pamiršta. Ji gali mus paveikti, sujaudinti, o tai ir...

Laisvalaikis
2020.01.25
Vilniaus garbės piliečiu paskelbtas kunigas Julius Sasnauskas

Vilniaus Tarybos nariai išrinko miesto garbės pilietį – šiemet juo tapo vilnietis kunigas Julius Sasnauskas:...

Laisvalaikis
2020.01.22
Didžioji Britanija ir JAV saugos „Titaniko“ nuolaužas

Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos pasirašė sutartį, kuria siekiama nuo gelmių turistų daromos žalos...

Laisvalaikis
2020.01.21
Daugiausia naujų dangoraižių pernai pasistatė kinai

Per 2019-uosius pasaulyje iškilo 129 įspūdingi dangoraižiai, suskaičiavo JAV ne pelno organizacija „The...

Laisvalaikis
2020.01.21
Autorių teisių gynėjai reikalauja stabdyti „Payseros“ paslaugų teikimą „Filmai.in“ 5

Autorių teisių gynimo asociacijos kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, LRTK ir Kultūros ministeriją...

Rinkodara
2020.01.21
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Kultūros ministerija nori ketvirtos viceministro pareigybės

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už...

Laisvalaikis
2020.01.14
Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis stabdo Manilos oro uosto darbą

Gyvybę sekmadienį pradėjęs rodyti Taalio ugnikalnis Filipinuose įsismarkavo ir ėmė spjaudyti lava. CNN...

Laisvalaikis
2020.01.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau