Mirtis iš gelmių

Publikuota: 2015-10-11
Atnaujinta 2015-10-13 17:38
Didysis baltasis ryklys turbūt labiausiai legendomis apipinta ryklių rūšis, jis atlieka pagrindinį vaidmenį filme "Nasrai". Kevin Weng (Reuters/Scanpix) nuotr..
Didysis baltasis ryklys turbūt labiausiai legendomis apipinta ryklių rūšis, jis atlieka pagrindinį vaidmenį filme "Nasrai". Kevin Weng (Reuters/Scanpix) nuotr..
 

Dideli rykliai yra žudymo mašinos. Žmonės vis labiau braunasi į jų medžioklės plotus, taigi mirtimi baigsis vis daugiau susidūrimų su rykliais. Ir to tikriausiai negalima sustabdyti.

Mattas Holmesas negalėjo užkirsti kelio žudynėms. Vandenyje prieš jį buvo labai daug kraujo, o 4 metrų ilgio agresyvus baltasis ryklys aiškiai neketino palikti grobio. 22 metų australas vandens motociklu priplaukė prie šios vietos ir siekė paviršiuje plūduriuojančio nejudančio kūno, tačiau ryklys puolė ir beveik numetė jį nuo motociklo.

Holmesas apsisuko ir grįžo prie sumaitoto banglentininko. Tačiau plėšrūnas buvo greitesnis. 2012 m. liepos 14 d. netrukus po 9 val. ryto Mattas Holmesas matė, kaip, užpultas ryklio, Vakarų Australijos valstijoje žuvo 24 metų banglentininkas Benas Lindenas.

Tai buvo penktas kartas per 10 mėnesių, kai prie Australijos krantų ryklys nužudė žmogų. Ir nors šis skaičius net čia neturi precedento, ryklių antpuolių skaičiaus didėjimas pastebimas visame pasaulyje – užpuolama vis daugiau žmonių, vis daugiau atakų baigiasi mirtimi. Per pastaruosius 100 metų dokumentuose užfiksuotų neprovokuotų puolimų skaičius smarkiai išaugo nuo 13 atvejų 1900–1909 m. iki 567 atvejų 2000–2009 metais. Pasak Amerikos organizacijos Tarptautinės ataskaitos apie ryklių antpuolius (International Shark Attack File, ISAF), per pastaruosius 200 metų mes kiekvieną dešimtmetį ne tik patiriame daugiau atakų, bet mirtimi pasibaigusių puolimų dalis per pastaruosius keletą dešimtmečių pirmą kartą po ilgo laiko ėmė didėti, rykliai ėmė puldinėti ten, kur anksčiau šie dideli grobuonys nekeldavo nerimo.

Išnagrinėjusi istoriją, Floridos gamtos istorijos muziejuje įsikūrusi ISAF nustatė seniausiai užfiksuotą žinomą neprovokuoto puolimo atvejį, įvykusį 1580 metais. Nuo tada visame pasaulyje rykliai užpuolė 2500 žmonių. 1800 atvejų užfiksuota trijuose regionuose: JAV (ypač palei Kalifornijos krantus), Australijoje (ypač palei vakarinę ir pietinę pakrantes) ir Afrikoje. Kiti antpuoliai registruoti beveik visame likusiame pasaulyje, išskyrus atšiaurius Arkties regionus, kuriuose žmonėms grėsmę keliantys dideli rykliai lankosi retai.

Labiausiai stebina tikriausiai tai, kad palyginti daug antpuolių – 35 – įvyko Viduržemio jūroje. 17 šių puolimų baigėsi mirtimi. Tik nedaugelis iš milijonų turistų, apsilankančių prie Viduržemio jūros išsidėsčiusiose šalyse, žino, kad šioje jūroje medžioja ir didžiųjų baltųjų ryklių populiacija. Jie retai atplaukia arti kranto ir kelia grėsmę besimaudantiems. Deja, pakanka ir vieno užpuoliko.

Neatidūs mokslininkai

Rykliai penkis kartus žiauriai užpuolė žmones, keturi iš jų mirė, kol mokslininkai 1916 m. vasarą suprato, kad rykliai gali būti pavojingi žmonėms. Žmonės visais laikais labai žavėjosi rykliais – apie juos kalbėjo Senovės Graikijos filosofai, Biblijos tyrinėtojai aiškinosi, kad pranašą Joną prarijęs banginis išties buvo ryklys, o viduramžiais buvo pasakojamos kraupios istorijos apie tai, kaip, išskrodus pagautus ryklius, buvo randama karžygių su visa ginkluote.

Ryklių baimė išties pagrįsta. Rykliai yra vieni geriausiai prisitaikiusių ir produktyviausių plėšrūnų pasaulyje. Didžiausios rūšys gali išaugti iki 10–15 m ilgio, sveria kelias tonas, jie yra greiti ir stiprūs. Be to, jiems būdinga puiki uoslė, jie nesunkiai aptinka auką – rykliai vandenyje gali pajusti net labai nedidelį kiekį kvapų, jie jaučia vibraciją ir smūgio bangas, gali susekti net silpnas aukos raumenų elektrines sroves. Be to, rykliai tikrąja žodžio prasme ginkluoti iki dantų. Ryklių dantys ne tik labai tvirti ir aštrūs – plėšrūnai jų turi daugybę. Dantys išsidėstę keliomis eilėmis, tad rykliai visada jų turi, net jei priekiniai iškrinta.

Rykliai savo žandikaulius gali gerokai išstumti iš nasrų, taip jie puldami tvirčiau įsikimba į grobį. Stipriai kąsdami, jie judina žandikaulio dalis į šonus viena kitos atžvilgiu ir dantimis nuriekia didelį mėsos gabalą, jei nepavyksta praryti viso grobio iškart. Tai 2012-ųjų vasarą tikriausiai nutiko ir australų banglentininkui Benui Lindenui, ir šimtams kitų, kuriuos pražudė rykliai.

Valgiaraštyje – žmonės

Ne vienas nuožmus ryklių priešininkas, ypač JAV ir Australijoje, mano, kad ryškus ryklių užpuolikų skaičiaus augimas reiškia, kad plėšrūnams pradėjo vystytis žmogienos pomėgis. Tikriausiai todėl, kad dėl didėjančios žvejybos žmonės ėmė skverbtis į natūralią ryklių gyvenamąją aplinką ir sumažino įprasto grobio kiekį, tad rykliai nebeturi pasirinkimo, tik į valgiaraštį įtraukti žmones.

Kita vertus, mokslininkai visuomet manė, kad rykliai paprastai nemėgsta žmogaus skonio – mes esame raumeningi ir kieti, palyginti su lengvai virškinama, pvz., ruonių ir žuvų mėsa. Užpultus žmones rykliai suėda labai retai. Kur kas dažniau ryklys žmogui įkanda ir vėliau išspjauna kąsnį. Tokį elgesį galima paaiškinti tuo, kad suleisdamas dantis ryklys bando išsiaiškinti, su kokiu grobiu susidūrė. Tačiau vienintelis didelio ryklio įkandimas gali būti mirtinas.

Išties visiškai nesvarbu, ar rykliams mes skanūs. Antpuoliai tęsiasi, pasak daugumos geriausiai aprašytų teorijų, tai labiausiai mūsų kaltė. Didelis žvejybos mastas ryklių gyvenamojoje aplinkoje yra tik viena galimų priežasčių, kodėl rykliai ėmė puldinėti žmones. Pasaulinis atšilimas ir jo sukelti klimato pokyčiai pateikia kitų paaiškinimų. Dėl vandenyno temperatūros pokyčių daug teritorijų, kurios anksčiau buvo ribinės, tapo itin tinkamos rykliams, tad šių plėšrūnų medžioklės plotai natūraliai didėja.

Rizikinga laisvalaikio veikla

Akivaizdžiausia dažnėjančių antpuolių priežastis ta, kad vis daugiau žmonių pasirodo ryklių gyvenamojoje aplinkoje. Kas dešimtmetį į ryklių teritorijas skverbiasi vis daugiau žmonių – plaukikų, narų, jūreivių ir pan. – taigi susitikimų su rykliais skaičius neišvengiamai didėja.

Taip pat svarbu paminėti, kad dauguma ryklių puolimų nukreipti į vandens paviršių banglentėmis, pripučiamaisiais čiužiniais, vandens slidėmis ir kita laisvalaikio įranga skrodžiančius žmones. To prieš 100 metų nebuvo, ir, kitaip nei vandenyje esančius plaukikus ar narus, šiuos „paviršiaus lankytojus“ rykliai tikriausiai supainioja su įprastu grobiu: didelėmis žuvimis, delfinais, ruoniais ar kitais rykliais. 13 žmonių, kuriuos rykliai užpuolė 1900–1909 m., plaukiojo vandenyje arba buvo pakeliui į vandenį ar iš jo. Nebuvo banglentininkų, vandens motociklininkų ar kitų šiuolaikine puikia įranga besipuikuojančių vandens turistų. 2000–2009 m. šiai kategorijai priklausė 318 aukų.

Neabejojama dėl dviejų dalykų: gyventojų skaičius pasaulyje auga, vis daugiau žmonių turi laiko ir pinigų reguliariai leisti laisvalaikį ryklių „šėrykloje“. Todėl ryklių puolimų skaičius tikriausiai didės. Ir mes nieko negalime padaryti, kaip ir Mattas Holmesas.

ĮDOMU Vasara gąsdino ryklių antpuoliais

1916 m. vasara buvo viena karščiausių JAV rytinės pakrantės istorijoje. Kad atsigaivintų nuo tropinio karščio, tūkstančiai žmonių plūdo į Naujojo Džersio paplūdimius. Jie buvo ne vieni. Liepos 1-ąją greta Heiveno paplūdimio vandenyne plaukiojantį 25 metų Charlesą Vansantą užpuolė ryklys.

Vieno ant kranto esančio viešbučio darbuotojams pavyko ištraukti Ch. Vansantą iš vandens, ryklys jau buvo išplėšęs didžiąją dalį audinių iš vyro kairiosios šlaunies, tad per keletą minučių auka nukraujavo ir mirė. Po užpuolimo keli vietiniai jūreiviai teigė netoli kranto matę didelių ryklių, tačiau jų teiginius netrukus atmetė vietos valdžia, siekianti apsaugoti vietos ekonomiką.

Per kitas dvi savaites netoliese rykliai užpuolė dar keturis žmones, trys iš jų žuvo – tai privertė mokslininkus pakeisti tuomet vyravusią nuomonę apie ryklius.

Iki tol rykliai laikyti nepavojingais žmonėms, o prieš keletą mėnesių Amerikos gamtos istorijos muziejaus direktorius Fredericas Lucasas vienam laikraščiui pasakojo, kad „net didžiausias baltasis ryklys nepajėgtų nukąsti kojos suaugusiam žmogui“.

Krauju pasruvusi 1916 m. vasara ne tik privertė mokslininkus persigalvoti, bet ir visame pasaulyje pasėjo ryklių baimę, pvz., ji įkvėpė parašyti garsiąją 8-ojo dešimtmečio knygą ir vėliau sukurti dar populiaresnį Holivudo filmą „Nasrai“.

Ryklių pelekai ant pietų stalo

Mes ryklius medžiojame kur kas dažniau nei jie mus. Dėl pelekų kasmet pagaunama ir nužudoma milijonai ryklių.

Kai rykliai puldinėja ir žudo žmones, praliejama daug kraujo. Tačiau tai išties menkniekis, palyginti su tuo, ką mes darome rykliams. Atsargiausiais skaičiavimais, žmonės kasmet sumedžioja 25–75 milijonus ryklių. Kai kurie gaudomi maistui, kaip ir daug kitų žuvų rūšių, tačiau didžioji dalis parduodami dideliuose Azijos turguose dėl pelekų.

Ryklių pelekų sriuba didžiojoje Azijos dalyje, ypač Kinijoje, yra populiarus gardėsis. Ryklio pelekai plačiai naudojami vaistams gaminti, pasak kinų tradicinės medicinos žinovų, jais galima išgydyti daug negalavimų ir ligų – nuo alergijų iki vėžio.

Ryklių pelekai tokie brangūs, kad žvejai paprasčiausiai ignoruoja gamtosaugininkų pastangas ryklius apsaugoti. Kilogramą nedidelio ryklio pelekų galima parduoti už 260–400 eurų, o didžiųjų ryklių rūšių pelekų kaina gali siekti daugiau kaip 13 000 eurų už vieną. Ne Azijos šalių ryklių tyrinėtojai sutaria, kad pelekai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios kelios ryklių rūšys gali išnykti. Dauguma populiacijų per pastaruosius 50 metų sumažėjo 80 %, o 39 rūšims šiandien gresia išnykimas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

A. Puklevičius: Žolė buvo žalesnė Premium

Ar kažkaip panašiai dainuoja „Pink Floyd“, jau, dėkudie, be Rogerio Waterso, dainoje „High Hopes“. Taip...

Niujorke – laiptai už 200 mln. USD Premium

Šįmet pavasarį po trejus metus trukusių statybų Niujorke visuomenei buvo atverta beveik 46 m aukščio...

Laisvalaikis
08:59
 „Pink Floyd“: Vis dar pirmi kosmose Premium 2

1988 m. lapkritį kosmose pirmąsyk nuskambėjo rokas. Tai buvo grupės „Pink Floyd“ albumas „Delicate Sound of...

Verslo klasė
2019.05.25
Louise Arbour – JT prokurorė, nuvertusi karo generolus Premium

Du kolegos iš „The New York Times“, su kuriais vakarieniavau šio susitikimo išvakarėse, manęs pasiteiravo...

Laisvalaikis
2019.05.25
Dešimtmečio sulaukusi „ArtVilnius“ finansinio stabilumo dar nejaučia Premium

Kitą ketvirtadienį, gegužės 23 d., Vilniuje prasideda meno mugė „ArtVilnius“. Ir nors dešimtmetį Vilniaus ir...

Laisvalaikis
2019.05.24
Rašytojai ragina nenukelti Petro Cvirkos paminklo 30

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) valdyba kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską bei Vilniaus merą...

Laisvalaikis
2019.05.24
Vyriausybė pritarė Macikų konclagerio „įpaminklinimui“

Vyriausybė trečiadienį pritarė planui, kaip tvarkyti buvusio nacių ir vėliau sovietų naudoto Macikų lagerio...

Laisvalaikis
2019.05.22
Pirmas kartas: prestižinį „Man Booker“ prizą laimėjo arabų rašytoja

Šių metų tarptautinį „Man Booker“ prizą laimėjo rašytoja iš Omano Jokha Alharthi. BBC pranešimu, tai...

Laisvalaikis
2019.05.22
J. Koonsas susigrąžino brangiausio šių dienų menininko statusą

Skulptorius Jeffas Koonsas (g. 1955) tapo šių laikų menininku, kurio darbas aukcione parduotas brangiausiai.

Laisvalaikis
2019.05.22
R. Meilutytė traukiasi iš profesionalaus sporto 28

Lietuvos plaukikė, Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė baigia sportinę karjerą, pranešė Lietuvos...

Laisvalaikis
2019.05.22
Prabangos konglomeratas „Kering“ nesamdys nepilnamečių

Prabangos prekių ženklų grupė „Kering“ skelbia, kad daugiau nebesamdys modelių, kurie dar nėra sulaukę 18...

Laisvalaikis
2019.05.21
Mirė legendinis „Formulės 1“ čempionas Nikis Lauda 4

Mirė legendinis „Formulės 1“ lenktynių čempionas Nikis Lauda.

Laisvalaikis
2019.05.21
Kanų festivalio „Garbės auksinė palmės šakelė“ A. Delonui kelia aistras

72-ojo Kanų festivalio „Garbės auksine palmės šakele“ (Palme d‘Or) apdovanotas Alainas Delonas (g.

Laisvalaikis
2019.05.20
Vilniaus dailės akademija turi naują rektorių

Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektore išrinkta tapytoja Ieva Skauronė (g.1978), pranešė VDA.

Laisvalaikis
2019.05.20
Darbą pradeda nauja kultūros viceministrė

Darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, jos...

Laisvalaikis
2019.05.20
Žinutė iš Valstybės pažinimo centro: nori taikos – ruoškis karui

1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime įrengtame bunkeryje aštuoni už šalies laisvę kovojantys partizanai...

Laisvalaikis
2019.05.19
Iliustruotoji istorija: spalvinga Lietuvos sporto jaunystė Premium

Krepšininkų bėdos dėl didelio ūgio, žaibo pritrenkti teisėjai futbolo aikštėje ir neįspūdingi sunkiosios...

Laisvalaikis
2019.05.19
Venecijos „Aukso liūtas“ Lietuvai – džiaugsmas ar ašaka gerklėje Premium

Praėjusį savaitgalį, kai aukščiausias Venecijos meno bienalės apdovanojimas – „Aukso liūtas“ – už geriausią...

Laisvalaikis
2019.05.18
Senieji kalbos darkytojai: anglicizmai tarp lietuvių prieš šimtmetį Premium 1

Ir taip jau yra buvę – besipiktinantys anglicizmų paplitimu šių dienų jaunimo kalboje savo „pykčio brolių“...

Verslo klasė
2019.05.18
Atidarytas Laisvės statulos muziejus, kainavęs 100 milijonų 8

Gegužės 16 d. visuomenei atidarytas garsiosios Laisvės statulos (angl. Statue of Liberty), vadinamos...

Laisvalaikis
2019.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau