Mirtis iš gelmių

Publikuota: 2015-10-11
Atnaujinta 2015-10-13 17:38
Didysis baltasis ryklys turbūt labiausiai legendomis apipinta ryklių rūšis, jis atlieka pagrindinį vaidmenį filme "Nasrai". Kevin Weng (Reuters/Scanpix) nuotr..
Didysis baltasis ryklys turbūt labiausiai legendomis apipinta ryklių rūšis, jis atlieka pagrindinį vaidmenį filme "Nasrai". Kevin Weng (Reuters/Scanpix) nuotr..
 

Dideli rykliai yra žudymo mašinos. Žmonės vis labiau braunasi į jų medžioklės plotus, taigi mirtimi baigsis vis daugiau susidūrimų su rykliais. Ir to tikriausiai negalima sustabdyti.

Mattas Holmesas negalėjo užkirsti kelio žudynėms. Vandenyje prieš jį buvo labai daug kraujo, o 4 metrų ilgio agresyvus baltasis ryklys aiškiai neketino palikti grobio. 22 metų australas vandens motociklu priplaukė prie šios vietos ir siekė paviršiuje plūduriuojančio nejudančio kūno, tačiau ryklys puolė ir beveik numetė jį nuo motociklo.

Holmesas apsisuko ir grįžo prie sumaitoto banglentininko. Tačiau plėšrūnas buvo greitesnis. 2012 m. liepos 14 d. netrukus po 9 val. ryto Mattas Holmesas matė, kaip, užpultas ryklio, Vakarų Australijos valstijoje žuvo 24 metų banglentininkas Benas Lindenas.

Tai buvo penktas kartas per 10 mėnesių, kai prie Australijos krantų ryklys nužudė žmogų. Ir nors šis skaičius net čia neturi precedento, ryklių antpuolių skaičiaus didėjimas pastebimas visame pasaulyje – užpuolama vis daugiau žmonių, vis daugiau atakų baigiasi mirtimi. Per pastaruosius 100 metų dokumentuose užfiksuotų neprovokuotų puolimų skaičius smarkiai išaugo nuo 13 atvejų 1900–1909 m. iki 567 atvejų 2000–2009 metais. Pasak Amerikos organizacijos Tarptautinės ataskaitos apie ryklių antpuolius (International Shark Attack File, ISAF), per pastaruosius 200 metų mes kiekvieną dešimtmetį ne tik patiriame daugiau atakų, bet mirtimi pasibaigusių puolimų dalis per pastaruosius keletą dešimtmečių pirmą kartą po ilgo laiko ėmė didėti, rykliai ėmė puldinėti ten, kur anksčiau šie dideli grobuonys nekeldavo nerimo.

Išnagrinėjusi istoriją, Floridos gamtos istorijos muziejuje įsikūrusi ISAF nustatė seniausiai užfiksuotą žinomą neprovokuoto puolimo atvejį, įvykusį 1580 metais. Nuo tada visame pasaulyje rykliai užpuolė 2500 žmonių. 1800 atvejų užfiksuota trijuose regionuose: JAV (ypač palei Kalifornijos krantus), Australijoje (ypač palei vakarinę ir pietinę pakrantes) ir Afrikoje. Kiti antpuoliai registruoti beveik visame likusiame pasaulyje, išskyrus atšiaurius Arkties regionus, kuriuose žmonėms grėsmę keliantys dideli rykliai lankosi retai.

Labiausiai stebina tikriausiai tai, kad palyginti daug antpuolių – 35 – įvyko Viduržemio jūroje. 17 šių puolimų baigėsi mirtimi. Tik nedaugelis iš milijonų turistų, apsilankančių prie Viduržemio jūros išsidėsčiusiose šalyse, žino, kad šioje jūroje medžioja ir didžiųjų baltųjų ryklių populiacija. Jie retai atplaukia arti kranto ir kelia grėsmę besimaudantiems. Deja, pakanka ir vieno užpuoliko.

Neatidūs mokslininkai

Rykliai penkis kartus žiauriai užpuolė žmones, keturi iš jų mirė, kol mokslininkai 1916 m. vasarą suprato, kad rykliai gali būti pavojingi žmonėms. Žmonės visais laikais labai žavėjosi rykliais – apie juos kalbėjo Senovės Graikijos filosofai, Biblijos tyrinėtojai aiškinosi, kad pranašą Joną prarijęs banginis išties buvo ryklys, o viduramžiais buvo pasakojamos kraupios istorijos apie tai, kaip, išskrodus pagautus ryklius, buvo randama karžygių su visa ginkluote.

Ryklių baimė išties pagrįsta. Rykliai yra vieni geriausiai prisitaikiusių ir produktyviausių plėšrūnų pasaulyje. Didžiausios rūšys gali išaugti iki 10–15 m ilgio, sveria kelias tonas, jie yra greiti ir stiprūs. Be to, jiems būdinga puiki uoslė, jie nesunkiai aptinka auką – rykliai vandenyje gali pajusti net labai nedidelį kiekį kvapų, jie jaučia vibraciją ir smūgio bangas, gali susekti net silpnas aukos raumenų elektrines sroves. Be to, rykliai tikrąja žodžio prasme ginkluoti iki dantų. Ryklių dantys ne tik labai tvirti ir aštrūs – plėšrūnai jų turi daugybę. Dantys išsidėstę keliomis eilėmis, tad rykliai visada jų turi, net jei priekiniai iškrinta.

Rykliai savo žandikaulius gali gerokai išstumti iš nasrų, taip jie puldami tvirčiau įsikimba į grobį. Stipriai kąsdami, jie judina žandikaulio dalis į šonus viena kitos atžvilgiu ir dantimis nuriekia didelį mėsos gabalą, jei nepavyksta praryti viso grobio iškart. Tai 2012-ųjų vasarą tikriausiai nutiko ir australų banglentininkui Benui Lindenui, ir šimtams kitų, kuriuos pražudė rykliai.

Valgiaraštyje – žmonės

Ne vienas nuožmus ryklių priešininkas, ypač JAV ir Australijoje, mano, kad ryškus ryklių užpuolikų skaičiaus augimas reiškia, kad plėšrūnams pradėjo vystytis žmogienos pomėgis. Tikriausiai todėl, kad dėl didėjančios žvejybos žmonės ėmė skverbtis į natūralią ryklių gyvenamąją aplinką ir sumažino įprasto grobio kiekį, tad rykliai nebeturi pasirinkimo, tik į valgiaraštį įtraukti žmones.

Kita vertus, mokslininkai visuomet manė, kad rykliai paprastai nemėgsta žmogaus skonio – mes esame raumeningi ir kieti, palyginti su lengvai virškinama, pvz., ruonių ir žuvų mėsa. Užpultus žmones rykliai suėda labai retai. Kur kas dažniau ryklys žmogui įkanda ir vėliau išspjauna kąsnį. Tokį elgesį galima paaiškinti tuo, kad suleisdamas dantis ryklys bando išsiaiškinti, su kokiu grobiu susidūrė. Tačiau vienintelis didelio ryklio įkandimas gali būti mirtinas.

Išties visiškai nesvarbu, ar rykliams mes skanūs. Antpuoliai tęsiasi, pasak daugumos geriausiai aprašytų teorijų, tai labiausiai mūsų kaltė. Didelis žvejybos mastas ryklių gyvenamojoje aplinkoje yra tik viena galimų priežasčių, kodėl rykliai ėmė puldinėti žmones. Pasaulinis atšilimas ir jo sukelti klimato pokyčiai pateikia kitų paaiškinimų. Dėl vandenyno temperatūros pokyčių daug teritorijų, kurios anksčiau buvo ribinės, tapo itin tinkamos rykliams, tad šių plėšrūnų medžioklės plotai natūraliai didėja.

Rizikinga laisvalaikio veikla

Akivaizdžiausia dažnėjančių antpuolių priežastis ta, kad vis daugiau žmonių pasirodo ryklių gyvenamojoje aplinkoje. Kas dešimtmetį į ryklių teritorijas skverbiasi vis daugiau žmonių – plaukikų, narų, jūreivių ir pan. – taigi susitikimų su rykliais skaičius neišvengiamai didėja.

Taip pat svarbu paminėti, kad dauguma ryklių puolimų nukreipti į vandens paviršių banglentėmis, pripučiamaisiais čiužiniais, vandens slidėmis ir kita laisvalaikio įranga skrodžiančius žmones. To prieš 100 metų nebuvo, ir, kitaip nei vandenyje esančius plaukikus ar narus, šiuos „paviršiaus lankytojus“ rykliai tikriausiai supainioja su įprastu grobiu: didelėmis žuvimis, delfinais, ruoniais ar kitais rykliais. 13 žmonių, kuriuos rykliai užpuolė 1900–1909 m., plaukiojo vandenyje arba buvo pakeliui į vandenį ar iš jo. Nebuvo banglentininkų, vandens motociklininkų ar kitų šiuolaikine puikia įranga besipuikuojančių vandens turistų. 2000–2009 m. šiai kategorijai priklausė 318 aukų.

Neabejojama dėl dviejų dalykų: gyventojų skaičius pasaulyje auga, vis daugiau žmonių turi laiko ir pinigų reguliariai leisti laisvalaikį ryklių „šėrykloje“. Todėl ryklių puolimų skaičius tikriausiai didės. Ir mes nieko negalime padaryti, kaip ir Mattas Holmesas.

ĮDOMU Vasara gąsdino ryklių antpuoliais

1916 m. vasara buvo viena karščiausių JAV rytinės pakrantės istorijoje. Kad atsigaivintų nuo tropinio karščio, tūkstančiai žmonių plūdo į Naujojo Džersio paplūdimius. Jie buvo ne vieni. Liepos 1-ąją greta Heiveno paplūdimio vandenyne plaukiojantį 25 metų Charlesą Vansantą užpuolė ryklys.

Vieno ant kranto esančio viešbučio darbuotojams pavyko ištraukti Ch. Vansantą iš vandens, ryklys jau buvo išplėšęs didžiąją dalį audinių iš vyro kairiosios šlaunies, tad per keletą minučių auka nukraujavo ir mirė. Po užpuolimo keli vietiniai jūreiviai teigė netoli kranto matę didelių ryklių, tačiau jų teiginius netrukus atmetė vietos valdžia, siekianti apsaugoti vietos ekonomiką.

Per kitas dvi savaites netoliese rykliai užpuolė dar keturis žmones, trys iš jų žuvo – tai privertė mokslininkus pakeisti tuomet vyravusią nuomonę apie ryklius.

Iki tol rykliai laikyti nepavojingais žmonėms, o prieš keletą mėnesių Amerikos gamtos istorijos muziejaus direktorius Fredericas Lucasas vienam laikraščiui pasakojo, kad „net didžiausias baltasis ryklys nepajėgtų nukąsti kojos suaugusiam žmogui“.

Krauju pasruvusi 1916 m. vasara ne tik privertė mokslininkus persigalvoti, bet ir visame pasaulyje pasėjo ryklių baimę, pvz., ji įkvėpė parašyti garsiąją 8-ojo dešimtmečio knygą ir vėliau sukurti dar populiaresnį Holivudo filmą „Nasrai“.

Ryklių pelekai ant pietų stalo

Mes ryklius medžiojame kur kas dažniau nei jie mus. Dėl pelekų kasmet pagaunama ir nužudoma milijonai ryklių.

Kai rykliai puldinėja ir žudo žmones, praliejama daug kraujo. Tačiau tai išties menkniekis, palyginti su tuo, ką mes darome rykliams. Atsargiausiais skaičiavimais, žmonės kasmet sumedžioja 25–75 milijonus ryklių. Kai kurie gaudomi maistui, kaip ir daug kitų žuvų rūšių, tačiau didžioji dalis parduodami dideliuose Azijos turguose dėl pelekų.

Ryklių pelekų sriuba didžiojoje Azijos dalyje, ypač Kinijoje, yra populiarus gardėsis. Ryklio pelekai plačiai naudojami vaistams gaminti, pasak kinų tradicinės medicinos žinovų, jais galima išgydyti daug negalavimų ir ligų – nuo alergijų iki vėžio.

Ryklių pelekai tokie brangūs, kad žvejai paprasčiausiai ignoruoja gamtosaugininkų pastangas ryklius apsaugoti. Kilogramą nedidelio ryklio pelekų galima parduoti už 260–400 eurų, o didžiųjų ryklių rūšių pelekų kaina gali siekti daugiau kaip 13 000 eurų už vieną. Ne Azijos šalių ryklių tyrinėtojai sutaria, kad pelekai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios kelios ryklių rūšys gali išnykti. Dauguma populiacijų per pastaruosius 50 metų sumažėjo 80 %, o 39 rūšims šiandien gresia išnykimas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Klimato išdaigos Lietuvoje prieš 100 metų Premium

Mes jau pratę, kad vasarop pasipila žemdirbių ar palangiškių dejonės apie ypač prastą sezoną. O kraštą...

Verslo klasė
2018.08.15
Miestai, kuriuose geriausia gyventi

Paskelbtame geriausiųjų gyventi miestų reitinge pirmą kartą Europos didmiestis pateko į sąrašo viršų.

Vadyba
2018.08.15
Miškų miestas Kinijoje valys orą ir gamins deguonį

Kalnuotoje Liudžou vietovėje Kinija 2020 m. pradės statyti miestą-mišką, kuris ne tik apgyvendins 30.000...

Laisvalaikis
2018.08.15
Lokarno kino festivalyje – lietuviško „Rūgštaus miško“ sėkmė

71-ajame Lokarno (Šveicarija) kino festivalyje režisierės Rugilės Barzdžiukaitės debiutinis ilgametražis...

Laisvalaikis
2018.08.13
Sigita Šimkutė: stalčiukas vyrams Premium

Kai ji eina, net pietryčių vėjas atsisuka pažiūrėti į jos žemę šluojančius, tyliai šiugždančius sijonus.

Verslo klasė
2018.08.12
Kas išgelbės pasaulio vandenynus

Kiekvieną minutę į pasaulio vandenynus išpilama po sunkvežimį šiukšlių. Nyderlanduose įkurta nepelno...

Laisvalaikis
2018.08.12
Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas Naipaulas

Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas, britų rašytojas, iš Trinidado kilęs indas V.S. Naipaulas.

Laisvalaikis
2018.08.12
Išmanieji prietaisai vaikams: už ir prieš

„Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso vaikai išmaniuosius telefonus gavo sulaukę keturiolikos, tačiau statistinės...

Laisvalaikis
2018.08.12
Knygos: kaip tapti puikiu vadovu Premium 4

2018 m. kovo pradžioje pasirodė Elenos L. Botelho ir Kim Powellsu bendraautoriumi Tahliu Razu parašyta knyga...

Verslo klasė
2018.08.11
Žydrieji deimantai saugo daugiau paslapčių, negu manyta 5

Mokslininkai išsiaiškino, kur ir kaip susiformuoja vieni rečiausių pasaulio brangakmenių – žydrieji deimantai.

Laisvalaikis
2018.08.11
Amerika pirtyje, arba Diasporos verslumo pamokos 2

Prie kapitalizmo žaizdro: pirmosios lietuvių biznierių pamokos. Reemigracija ir amerikietiško gyvenimo...

Laisvalaikis
2018.08.11
Skelbs naują konkursą Kultūros paveldo departamento vadovo vietai 2

Kultūros miniserija pranešė, jog atšauktas konkursas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus...

Laisvalaikis
2018.08.10
Skvernelis suskaičiuos kiekvieną popiežiaus vizitui skirtą eurą 3

Artėjant popiežiaus Pranciškaus susitikimui su Lietuvos žmonėmis, griežtėja valdžios pareiškimai dėl...

Laisvalaikis
2018.08.10
Ko bijo Markas Zuckerbergas

„Facebook“ sunkiai sekasi apsaugoti klientų duomenis, bet tik ne savo vadovą. Marko Zuckerbergo apsaugai...

Laisvalaikis
2018.08.08
Popiežiaus vizitas: išlaidos scenoms, apsaugai ir raginimas Bažnyčiai atskleisti sąmatas 5

Lietuvos institucijos ir Katalikų bažnyčia pradėjo derinti pinigų poreikį artėjančiam popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.08.07
Mokslininkai ieško būdų, kaip išsaugoti IX forto paminklą

Vieni stengiasi pastatyti bet ką bet kur, kiti ieško galimybių nuversti, o treti – išsaugoti, – taip galima...

Laisvalaikis
2018.08.06
Hipnotizuotoja – Mirga Gražinytė-Tyla 3

Dirigentų profesija ypatinga: jie dvi valandas stovi į tave atsukę nugarą, bet akių atitraukti negali. It...

Verslo klasė
2018.08.05
Iliustruotoji istorija: keisčiausi pasaulyje sindromai

Moteris manė esanti vaikščiojantis lavonas. Prancūzų kareivis negalėjo suvaldyti potraukio eiti. Rašytojas...

Laisvalaikis
2018.08.05
Jurga Vilpišauskaitė: Katsushikos gatvėje dieną tuščia

Vyriausybiniame pastate netoli Kosugės metro stoties Tokijuje gyvena Japonijos valstybės tarnautojai. Už...

Verslo klasė
2018.08.04
Įtakingoji Anna Wintour nepalieka „Vogue“ vairo

JAV leidybos kompanija „Conde Nast“ patvirtino, jog Anna Wintour, ilgametė „Vogue“ redaktorė, lieka vadovauti...

Laisvalaikis
2018.08.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau