Nobelio premija su lietuvišku atspalviu

Publikuota: 2015-10-10
Atnaujinta 2015-10-13 17:11
Švedų chemikas bei inžinierius Alfredas Bernhardas Nobelis beveik visą savo turtą skyrė 5 premijoms: fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos. Scanpix nuotr.
Švedų chemikas bei inžinierius Alfredas Bernhardas Nobelis beveik visą savo turtą skyrė 5 premijoms: fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos. Scanpix nuotr.
„Verslo žinios“

Šalių, padovanojusių pasauliui daugiausia Nobelio premijos laureatų, sąraše Lietuvos nematyti. Mūsų kraitis kol kas — su Lietuva susiję ar iš jos kilę nobelistai.

Alfredas Bernhardas Nobelis (1833-1896) - švedų chemikas, inžinierius, 1895 m. Paryžiuje pasirašytu testamentu, paskutiniu iš keleto, beveik visą savo turtą, apie 94%, skyrė 5 premijoms (fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos). Pagal testamentą, jos turėjo būti teikiamos asmenims, per praėjusius metus žmonijai atnešusiems didžiausią naudą.

Manoma, kad viena iš priežasčių, galėjusių paskatinti tokį Nobelio sprendimą, buvo dinamito, kuris sukrovė jam turtus, taikymas karo reikmėms. Pasakojama, jog 1888-aisiais mirus Alfredo Nobelio broliui Liudvikui Alfredui, Prancūzijos dienraštis susipainiojęs išspausdino Alfredo Bernhardo nekrologą ir jame pavadino išradėją mirties pirkliu. Nenorėdamas įeiti į istoriją tokiu paniekinamu vardu, Nobelis išreiškė savo valią dėl premijų skyrimo. Nesunku numanyti, kad ji šokiravo mokslininko artimuosius ir šie užginčijo testamentą. Dėl įvairiausių trukdžių praėjo 5 metai, kol buvo įsteigtas Nobelio fondas ir 1901-aisiais pradėtos teikti jo vardo premijos.

Iš karaliaus rankų

Visas premijas, išskyrus Taikos, Stokholme laureatams įteikia Švedijos karalius. Fizikos, chemijos ir literatūros premijas skiria Karališkoji Švedijos mokslų akademija, medicinos ir fiziologijos - Stokholmo Karolio instituto (šved. Karolinska Institutet) Nobelio taryba. Šis institutas - viena iš didžiausių medicinos mokslo įstaigų Europoje.

Taikos premija teikiama Osle, Norvegijoje, ją skiria Norvegijos parlamento išrinktas Norvegijos Nobelio komitetas. Švedų taikos premijos teikimą patikėti Norvegijai prieš mirtį nusprendė pats „dinamito karalius“. Švedija ir Norvegija iki 1905 m. buvo sudariusios politinę sąjungą, o užsienio politika buvo Švedijos kompetencija. Greičiausiai Nobelis manė, kad premijos teikimą perdavus Norvegijai bus daugiau galimybių išvengti politinės korupcijos.

Nuo 1968 m. teikiama dar viena - ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti, ją skiria Švedijos centrinis bankas „Riksbank“. Kiekvienos premijos laureatams įteikiama po 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. Lt), auksinis medalis ir diplomas. Kai premija skiriama keliems asmenims, ji padalijama. Nobelio premijų teikimo ceremonija kasmet vyksta gruodžio 10-ąją, Alfredo Nobelio mirties dieną.

Iš Lietuvos

Šalių, padovanojusių pasauliui daugiausia Nobelio premijos laureatų, sąraše Lietuvos nematyti. Mūsų kraitis kol kas - su Lietuva susiję ar iš jos kilę nobelininkai. Neabejotinai lietuviškiausias jš jų - 1980 m. Nobelio literatūros premiją gavęs Czeslawas Miloszas (1911-2004), jis buvo pirmasis iš Lietuvos kilęs šios premijos laureatas.

Gimęs Šeteniuose (kaimas Kėdainių rajone), studijavęs Vilniaus universitete, Vilniuje pradėjęs kūrybos kelią, poetas visais savo gyvenimo tarpsniais nuolat varijavo Lietuvos, Vilniaus tema - emigracijoje, dėstydamas Berklio (Kalifornija, JAV) universitete.

Iš senelių dvaro Šeteniuose į Vilnių, kuriame gyveno ir dirbo jo tėvai, Miloszas važinėjo nuo 1920 m. Vilniuje jis baigė gimnaziją, studijavo universitete (1929-1935), dirbo radijuje, su draugais įkūrė literatūrinę grupę „Žagary“. Kilus Antrajam pasauliniam karui, 1940-aisiais, paliko miestą. Vilniuje Miloszas išleido du poezijos rinkinius, publikavo daug kūrinių periodikoje.

„Vilniuje išgyvenau savo jaunystę, kai galvojau, jog mano gyvenimas susiklostys kažkaip paprastai, ir tik vėliau viskas susipainiojo, tad Vilnius man liko kaip atskaitos taškas, kaip galimybė, kaip normalios būties galimybė“, - yra sakęs rašytojas, poetas, eseistas. Jis rašė vien lenkiškai, bet daug vietos savo kūryboje skyrė Lietuvai, ją vadino savo tėvyne.

1982 m. Nobelio premiją chemijos srityje gavo Kembridžo universiteto profesorius Aronas Klugas. Gimė mokslininkas 1926 m. Želvoje. Svetainėje „www.gzemė.lt“ rašoma, jog „Klugo tėvas Lozaras vertėsi gyvulių auginimu, prekyba, mokėsi gaminti balnus. Apie 1928 metus Bellos ir Lozaro Klugų šeima emigravo į Pietų Afriką. Būsimasis mokslininkas augo Tropikų Durbane, ten lankė klasikinę Durbano aukštesniąją mokyklą. Johanesburgo universitete studijavo medicinos mokslus, biochemiją, chemiją. Nuo 1949 metų A. Klugas Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto mokslinis tyrėjas, vėliau - fizikos mokslų daktaras.“

1985 m. Bernardui Lounui, šiuolaikinio defibriliatoriaus išradėjui, Nobelio premija įteikta kaip vienam iš tarptautinio judėjimo „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ lyderių. Jis gimė 1921 m. Utenoje, 1935 m. su šeima išvyko į JAV. Svetainės „www.zydai.lt“ teigimu, JAV Boruchas Lacas tapo Bernardu Lounu ir - profesoriumi, pasaulinio garso kardiologu. Labiausiai jis išgarsėjo kaip vienas iš sąjūdžio „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ organizatorių. Ši pasaulinė medikų federacija, suvienijusi apie 150.000 gydytojų iš 40 šalių, buvo įkurta Ženevoje 1980-aisiais. 1985 m. federacijai buvo paskirta Nobelio Taikos premija, ją priėmė B. Lounas ir E. Čazovas.

1991 m. Nobelio literatūros premija skirta Nadine Gordimer už apartheido skaldymą plunksnos jėga. Viena žymiausių PAR rašytojų N. Gordimer gimė 1923 m. Springse, Transvalyje, žydų emigrantų šeimoje (tėvas kilęs iš Lietuvos, motina - iš Londono). Savo kūriniuose daugiausia dėmesio ji skyrė apartheido sistemai, jos pragaištingam poveikiui ir baltiesiems, ir juodiesiems.

1996 m. lietuvių emigrantų anūkas Davidas Lee Nobelio premiją už fizikos tyrinėjimus pasidalijo su kolegomis Douglasu D. Osheroffu ir Robertu C. Richardsonu. Savo biografijoje mokslininkas rašo, kad jo tėvai, žydų emigrantų iš Lietuvos ir Anglijos vaikai, gimė Niujorke. Seneliai į Niujorką atvyko XIX a. pabaigoje.

1998 m. Gertrude Belle Elion (1918 - 1999) gavo apdovanojimą fiziologijos ir medicinos srityje. Amerikiečių biochemikė ir farmacininkė gimė lietuviškų šaknų turinčių išeivių šeimoje.

2002 m. Nobelio medicinos premija už fiziologijos ir medicinos tyrimus skirta Sydney Brenneriui (g.1927), biologui iš PAR. Premiją jis pasidalijo su kolegomis H. Robertu Horvitzu ir Johnu Sulstonu. Brenneris padarė didelį indėlį tiriant genetinį kodą ir kitose molekulinės biologijos srityse. Jis gimė PAR miestelyje Germistone, žydų emigrantų šeimoje. Jo tėvas 1910 m. į PAR atvyko iš Lietuvos, motina 1922 m. - iš Latvijos.

2002 m. Danieliui Kahnemanui įteikta ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti už psichologijos tyrinėjimų įžvalgų integravimą į ekonomikos mokslą.

Ekonominės psichologijos ir eksperimentinės ekonomikos srityje dirbantis JAV ir Izraelio mokslininkas, psichologijos mokslų dr. Danielis Kahnemanas gimė 1934 m., Tel Avive, kai jo mama lankė ten gyvenančius savo gimines. Jo tėvai buvo Lietuvos žydai, 1920 m. emigravę į Prancūziją.

Nobelistų Nobelis

2012 m. kurjerių ir siuntų UAB „Skubios siuntos“ vadovui dr. Vladui Lašui paskirta Verslo taikos premija. Šią premiją iš Nobelio taikos ir ekonomikos premijos laureatų sudaryta komisija verslininkams skiria už pasauliui svarbių problemų sprendimo paieškas, inovacijų sklaidą, sėkmingą ir sykiu socialiai atsakingą verslą. Šiemet Verslo taikos premijos buvo įteiktos penkiems verslininkams iš Kolumbijos, Šri Lankos, Palestinos, Kinijos bei Olandijos.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kokios savybės reikalingos lyderiui: jas galite turėti ir jūs Premium 6

Kam yra skirtas šitas žurnalas, kurį laikote rankose? Lyderiams. Kas yra pagrindiniai šio žurnalo herojai?...

Verslo klasė
2018.07.21
Britų „Morrisons“ parduotuvėse – specialios „tylos valandos“ pirkėjams autistams 1

Jungtinės Karalystės prekybos tinklas „Morrisons“ paskelbė įvedantis specialias „tylos valandas“ klientams,...

Laisvalaikis
2018.07.21
Moksliniams tyrimams naudojama mažiausiai gyvūnų per 10 metų

Mokslinių tyrimų su gyvūnais Didžiojoje Britanijoje atliekama mažiausiai nuo 2010-ųjų. Tačiau aktyvistai...

Laisvalaikis
2018.07.21
100 metų nuo caro mirties: paskutinės Nikolajaus II šeimos valandos 13

Revoliucijos vadas Vladimiras Leninas nori, kad nuverstasis Rusijos imperatorius ir caras Nikolajus II už...

Nobelio premijos laureatas Mario Vargasas Llosa: meilės nebūna už dyką Premium 1

„Būti gyvam, bet negyventi – blogiausia, kas gali nutikti, nors taip atsitinka daugeliui žmonių“, – sako...

Laisvalaikis
2018.07.20
Futbolo čempionatą stebėjo daugiau nei pusė Lietuvos 1

Sekmadienį pasibaigęs Pasaulio futbolo čempionatas prie TV ekranų sutraukė daugiau kaip pusę šalies gyventojų...

Rinkodara
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
Per pirmąją dieną parduota per 520.000 marškinėlių su Ronaldo vardu 1

Italijos futbolo klubas „Juventus“, paklojęs rekordinę 105 mln. Eur išpirką už portugalą Cristiano Ronaldo,...

Rinkodara
2018.07.17
Adamas Michnikas: Lenkijos valdžios istorijos politika – melo politika

Iki liepos 22-osios vakaro Nidoje tęsiasi 22-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Įpusėjusio renginio...

Laisvalaikis
2018.07.17
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove paskirta Laima Vilimienė

Kultūros ministerijoje vykusį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą 5-erių metų kadencijai...

Laisvalaikis
2018.07.17
Kauniečiai dėl krematoriumo neapsisprendė 3

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės Kauno miesto teritorijoje statyti krematoriumą apčiuopiamų rezultatų...

Laisvalaikis
2018.07.16
Du brangiausi pasaulio miestai – Šveicarijoje

Brangiausių pasaulio miestų sąrašo viršuje – Ciurichas ir Ženeva. Tokį vertinimą kasmetinėje kainų ir pajamų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Iliustruotoji istorija: paskutinė kelionė

Kremavimas, laidojimas, mumifikavimas, lavono valgymas. Žmonėms niekada netrūko išmonės atsikratant mirusiais...

Laisvalaikis
2018.07.15
Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis 1

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų...

Laisvalaikis
2018.07.15
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
Mokslininkai perrašinėja žmonijos kilmės teoriją 7

Visuotinai priimta teorija skelbė, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš nedidelės teritorijos Rytų Afrikoje.

Laisvalaikis
2018.07.14
Knyga iš Žygimanto Augusto kolekcijos parduota už 45.000 Eur 4

Liepos 10 d. Anglijos aukcionų namuose „Forum Auctions“, kurio specializacija – antikvarinės knygos,...

Laisvalaikis
2018.07.13
Festivalis svarstys ir Lietuvos valstybės atkūrimo klausimus

Liepos 14–21 d. Nidoje vyks XXII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą savaitei paverčiantis...

Laisvalaikis
2018.07.13
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių 1

Dauguma šio savaitgalio renginių vyksta gryname ore, skirti visoms amžiaus grupėms, yra edukaciniai ir...

Laisvalaikis
2018.07.13
„Deeper“ inovacijų vadovo portretas: kaip pomėgis virto profesija, atvedusia į verslą 8

„Nesu plakatinis patriotas, apsiavęs vyžomis ir apsirengęs tautiniu kostiumu nevaikštau“, – sako bendrovės...

Laisvalaikis
2018.07.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau