Nobelio premija su lietuvišku atspalviu

Publikuota: 2015-10-10
Švedų chemikas bei inžinierius Alfredas Bernhardas Nobelis beveik visą savo turtą skyrė 5 premijoms: fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos. Scanpix nuotr.
Švedų chemikas bei inžinierius Alfredas Bernhardas Nobelis beveik visą savo turtą skyrė 5 premijoms: fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos. Scanpix nuotr.
„Verslo žinios“

Šalių, padovanojusių pasauliui daugiausia Nobelio premijos laureatų, sąraše Lietuvos nematyti. Mūsų kraitis kol kas — su Lietuva susiję ar iš jos kilę nobelistai.

Alfredas Bernhardas Nobelis (1833-1896) - švedų chemikas, inžinierius, 1895 m. Paryžiuje pasirašytu testamentu, paskutiniu iš keleto, beveik visą savo turtą, apie 94%, skyrė 5 premijoms (fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos). Pagal testamentą, jos turėjo būti teikiamos asmenims, per praėjusius metus žmonijai atnešusiems didžiausią naudą.

Manoma, kad viena iš priežasčių, galėjusių paskatinti tokį Nobelio sprendimą, buvo dinamito, kuris sukrovė jam turtus, taikymas karo reikmėms. Pasakojama, jog 1888-aisiais mirus Alfredo Nobelio broliui Liudvikui Alfredui, Prancūzijos dienraštis susipainiojęs išspausdino Alfredo Bernhardo nekrologą ir jame pavadino išradėją mirties pirkliu. Nenorėdamas įeiti į istoriją tokiu paniekinamu vardu, Nobelis išreiškė savo valią dėl premijų skyrimo. Nesunku numanyti, kad ji šokiravo mokslininko artimuosius ir šie užginčijo testamentą. Dėl įvairiausių trukdžių praėjo 5 metai, kol buvo įsteigtas Nobelio fondas ir 1901-aisiais pradėtos teikti jo vardo premijos.

Iš karaliaus rankų

Visas premijas, išskyrus Taikos, Stokholme laureatams įteikia Švedijos karalius. Fizikos, chemijos ir literatūros premijas skiria Karališkoji Švedijos mokslų akademija, medicinos ir fiziologijos - Stokholmo Karolio instituto (šved. Karolinska Institutet) Nobelio taryba. Šis institutas - viena iš didžiausių medicinos mokslo įstaigų Europoje.

Taikos premija teikiama Osle, Norvegijoje, ją skiria Norvegijos parlamento išrinktas Norvegijos Nobelio komitetas. Švedų taikos premijos teikimą patikėti Norvegijai prieš mirtį nusprendė pats „dinamito karalius“. Švedija ir Norvegija iki 1905 m. buvo sudariusios politinę sąjungą, o užsienio politika buvo Švedijos kompetencija. Greičiausiai Nobelis manė, kad premijos teikimą perdavus Norvegijai bus daugiau galimybių išvengti politinės korupcijos.

Nuo 1968 m. teikiama dar viena - ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti, ją skiria Švedijos centrinis bankas „Riksbank“. Kiekvienos premijos laureatams įteikiama po 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. Lt), auksinis medalis ir diplomas. Kai premija skiriama keliems asmenims, ji padalijama. Nobelio premijų teikimo ceremonija kasmet vyksta gruodžio 10-ąją, Alfredo Nobelio mirties dieną.

Iš Lietuvos

Šalių, padovanojusių pasauliui daugiausia Nobelio premijos laureatų, sąraše Lietuvos nematyti. Mūsų kraitis kol kas - su Lietuva susiję ar iš jos kilę nobelininkai. Neabejotinai lietuviškiausias jš jų - 1980 m. Nobelio literatūros premiją gavęs Czeslawas Miloszas (1911-2004), jis buvo pirmasis iš Lietuvos kilęs šios premijos laureatas.

Gimęs Šeteniuose (kaimas Kėdainių rajone), studijavęs Vilniaus universitete, Vilniuje pradėjęs kūrybos kelią, poetas visais savo gyvenimo tarpsniais nuolat varijavo Lietuvos, Vilniaus tema - emigracijoje, dėstydamas Berklio (Kalifornija, JAV) universitete.

Iš senelių dvaro Šeteniuose į Vilnių, kuriame gyveno ir dirbo jo tėvai, Miloszas važinėjo nuo 1920 m. Vilniuje jis baigė gimnaziją, studijavo universitete (1929-1935), dirbo radijuje, su draugais įkūrė literatūrinę grupę „Žagary“. Kilus Antrajam pasauliniam karui, 1940-aisiais, paliko miestą. Vilniuje Miloszas išleido du poezijos rinkinius, publikavo daug kūrinių periodikoje.

„Vilniuje išgyvenau savo jaunystę, kai galvojau, jog mano gyvenimas susiklostys kažkaip paprastai, ir tik vėliau viskas susipainiojo, tad Vilnius man liko kaip atskaitos taškas, kaip galimybė, kaip normalios būties galimybė“, - yra sakęs rašytojas, poetas, eseistas. Jis rašė vien lenkiškai, bet daug vietos savo kūryboje skyrė Lietuvai, ją vadino savo tėvyne.

1982 m. Nobelio premiją chemijos srityje gavo Kembridžo universiteto profesorius Aronas Klugas. Gimė mokslininkas 1926 m. Želvoje. Svetainėje „www.gzemė.lt“ rašoma, jog „Klugo tėvas Lozaras vertėsi gyvulių auginimu, prekyba, mokėsi gaminti balnus. Apie 1928 metus Bellos ir Lozaro Klugų šeima emigravo į Pietų Afriką. Būsimasis mokslininkas augo Tropikų Durbane, ten lankė klasikinę Durbano aukštesniąją mokyklą. Johanesburgo universitete studijavo medicinos mokslus, biochemiją, chemiją. Nuo 1949 metų A. Klugas Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto mokslinis tyrėjas, vėliau - fizikos mokslų daktaras.“

1985 m. Bernardui Lounui, šiuolaikinio defibriliatoriaus išradėjui, Nobelio premija įteikta kaip vienam iš tarptautinio judėjimo „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ lyderių. Jis gimė 1921 m. Utenoje, 1935 m. su šeima išvyko į JAV. Svetainės „www.zydai.lt“ teigimu, JAV Boruchas Lacas tapo Bernardu Lounu ir - profesoriumi, pasaulinio garso kardiologu. Labiausiai jis išgarsėjo kaip vienas iš sąjūdžio „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ organizatorių. Ši pasaulinė medikų federacija, suvienijusi apie 150.000 gydytojų iš 40 šalių, buvo įkurta Ženevoje 1980-aisiais. 1985 m. federacijai buvo paskirta Nobelio Taikos premija, ją priėmė B. Lounas ir E. Čazovas.

1991 m. Nobelio literatūros premija skirta Nadine Gordimer už apartheido skaldymą plunksnos jėga. Viena žymiausių PAR rašytojų N. Gordimer gimė 1923 m. Springse, Transvalyje, žydų emigrantų šeimoje (tėvas kilęs iš Lietuvos, motina - iš Londono). Savo kūriniuose daugiausia dėmesio ji skyrė apartheido sistemai, jos pragaištingam poveikiui ir baltiesiems, ir juodiesiems.

1996 m. lietuvių emigrantų anūkas Davidas Lee Nobelio premiją už fizikos tyrinėjimus pasidalijo su kolegomis Douglasu D. Osheroffu ir Robertu C. Richardsonu. Savo biografijoje mokslininkas rašo, kad jo tėvai, žydų emigrantų iš Lietuvos ir Anglijos vaikai, gimė Niujorke. Seneliai į Niujorką atvyko XIX a. pabaigoje.

1998 m. Gertrude Belle Elion (1918 - 1999) gavo apdovanojimą fiziologijos ir medicinos srityje. Amerikiečių biochemikė ir farmacininkė gimė lietuviškų šaknų turinčių išeivių šeimoje.

2002 m. Nobelio medicinos premija už fiziologijos ir medicinos tyrimus skirta Sydney Brenneriui (g.1927), biologui iš PAR. Premiją jis pasidalijo su kolegomis H. Robertu Horvitzu ir Johnu Sulstonu. Brenneris padarė didelį indėlį tiriant genetinį kodą ir kitose molekulinės biologijos srityse. Jis gimė PAR miestelyje Germistone, žydų emigrantų šeimoje. Jo tėvas 1910 m. į PAR atvyko iš Lietuvos, motina 1922 m. - iš Latvijos.

2002 m. Danieliui Kahnemanui įteikta ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti už psichologijos tyrinėjimų įžvalgų integravimą į ekonomikos mokslą.

Ekonominės psichologijos ir eksperimentinės ekonomikos srityje dirbantis JAV ir Izraelio mokslininkas, psichologijos mokslų dr. Danielis Kahnemanas gimė 1934 m., Tel Avive, kai jo mama lankė ten gyvenančius savo gimines. Jo tėvai buvo Lietuvos žydai, 1920 m. emigravę į Prancūziją.

Nobelistų Nobelis

2012 m. kurjerių ir siuntų UAB „Skubios siuntos“ vadovui dr. Vladui Lašui paskirta Verslo taikos premija. Šią premiją iš Nobelio taikos ir ekonomikos premijos laureatų sudaryta komisija verslininkams skiria už pasauliui svarbių problemų sprendimo paieškas, inovacijų sklaidą, sėkmingą ir sykiu socialiai atsakingą verslą. Šiemet Verslo taikos premijos buvo įteiktos penkiems verslininkams iš Kolumbijos, Šri Lankos, Palestinos, Kinijos bei Olandijos.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Dešimt didžiojo meistro F. Fellini filmų

Sausio 20 d. pasaulis minėjo vieno garsiausių, o sykiu – paties itališkiausio XX a. režisieriaus Federico...

Laisvalaikis
12:43
Pasaulio žiniasklaida: iš ko gyvens princas Harry

Britai, nuo 2016-ųjų birželio vargstantys su „Brexit“, kitas skyrybas, ironiškai vadinamas „Megxit“, sutvarkė...

Laisvalaikis
09:34
R. Kepežinskas: nuo kūrybos pagirių nėra Premium

Kūrybos šaltinis gali būti bet kas. Visgi, remiantis literatūra, didžiausią išliekamąją vertę turi skausme...

Laisvalaikis
07:00
Iliustruotoji istorija: rusų pilotas, užkariavęs kosmosą  Premium

1965-aisiais Sovietų Sąjunga žūtbūt stengėsi išpešti dar vieną pergalę prieš JAV lenktynėse dėl kosmoso...

Laisvalaikis
2020.01.25
J. Nouvelis: architektūra yra menas Premium

„Architektūra yra menas. Būtent tai žmonės vis dažniau pamiršta. Ji gali mus paveikti, sujaudinti, o tai ir...

Laisvalaikis
2020.01.25
Vilniaus garbės piliečiu paskelbtas kunigas Julius Sasnauskas

Vilniaus Tarybos nariai išrinko miesto garbės pilietį – šiemet juo tapo vilnietis kunigas Julius Sasnauskas:...

Laisvalaikis
2020.01.22
Didžioji Britanija ir JAV saugos „Titaniko“ nuolaužas

Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos pasirašė sutartį, kuria siekiama nuo gelmių turistų daromos žalos...

Laisvalaikis
2020.01.21
Daugiausia naujų dangoraižių pernai pasistatė kinai

Per 2019-uosius pasaulyje iškilo 129 įspūdingi dangoraižiai, suskaičiavo JAV ne pelno organizacija „The...

Laisvalaikis
2020.01.21
Autorių teisių gynėjai reikalauja stabdyti „Payseros“ paslaugų teikimą „Filmai.in“ 5

Autorių teisių gynimo asociacijos kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, LRTK ir Kultūros ministeriją...

Rinkodara
2020.01.21
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Kultūros ministerija nori ketvirtos viceministro pareigybės

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už...

Laisvalaikis
2020.01.14
Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis stabdo Manilos oro uosto darbą

Gyvybę sekmadienį pradėjęs rodyti Taalio ugnikalnis Filipinuose įsismarkavo ir ėmė spjaudyti lava. CNN...

Laisvalaikis
2020.01.13
Tarp meilės ir neapykantos: kaip pasaulis vertina D. Trumpą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pačiose Valstijose vertinamas labai prieštaringai. Nauja nepriklausomo...

Laisvalaikis
2020.01.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau