Nobelio premija su lietuvišku atspalviu

Publikuota: 2015-10-10
Atnaujinta 2015-10-13 17:11
Švedų chemikas bei inžinierius Alfredas Bernhardas Nobelis beveik visą savo turtą skyrė 5 premijoms: fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos. Scanpix nuotr.
Švedų chemikas bei inžinierius Alfredas Bernhardas Nobelis beveik visą savo turtą skyrė 5 premijoms: fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos. Scanpix nuotr.
„Verslo žinios“

Šalių, padovanojusių pasauliui daugiausia Nobelio premijos laureatų, sąraše Lietuvos nematyti. Mūsų kraitis kol kas — su Lietuva susiję ar iš jos kilę nobelistai.

Alfredas Bernhardas Nobelis (1833-1896) - švedų chemikas, inžinierius, 1895 m. Paryžiuje pasirašytu testamentu, paskutiniu iš keleto, beveik visą savo turtą, apie 94%, skyrė 5 premijoms (fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos). Pagal testamentą, jos turėjo būti teikiamos asmenims, per praėjusius metus žmonijai atnešusiems didžiausią naudą.

Manoma, kad viena iš priežasčių, galėjusių paskatinti tokį Nobelio sprendimą, buvo dinamito, kuris sukrovė jam turtus, taikymas karo reikmėms. Pasakojama, jog 1888-aisiais mirus Alfredo Nobelio broliui Liudvikui Alfredui, Prancūzijos dienraštis susipainiojęs išspausdino Alfredo Bernhardo nekrologą ir jame pavadino išradėją mirties pirkliu. Nenorėdamas įeiti į istoriją tokiu paniekinamu vardu, Nobelis išreiškė savo valią dėl premijų skyrimo. Nesunku numanyti, kad ji šokiravo mokslininko artimuosius ir šie užginčijo testamentą. Dėl įvairiausių trukdžių praėjo 5 metai, kol buvo įsteigtas Nobelio fondas ir 1901-aisiais pradėtos teikti jo vardo premijos.

Iš karaliaus rankų

Visas premijas, išskyrus Taikos, Stokholme laureatams įteikia Švedijos karalius. Fizikos, chemijos ir literatūros premijas skiria Karališkoji Švedijos mokslų akademija, medicinos ir fiziologijos - Stokholmo Karolio instituto (šved. Karolinska Institutet) Nobelio taryba. Šis institutas - viena iš didžiausių medicinos mokslo įstaigų Europoje.

Taikos premija teikiama Osle, Norvegijoje, ją skiria Norvegijos parlamento išrinktas Norvegijos Nobelio komitetas. Švedų taikos premijos teikimą patikėti Norvegijai prieš mirtį nusprendė pats „dinamito karalius“. Švedija ir Norvegija iki 1905 m. buvo sudariusios politinę sąjungą, o užsienio politika buvo Švedijos kompetencija. Greičiausiai Nobelis manė, kad premijos teikimą perdavus Norvegijai bus daugiau galimybių išvengti politinės korupcijos.

Nuo 1968 m. teikiama dar viena - ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti, ją skiria Švedijos centrinis bankas „Riksbank“. Kiekvienos premijos laureatams įteikiama po 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. Lt), auksinis medalis ir diplomas. Kai premija skiriama keliems asmenims, ji padalijama. Nobelio premijų teikimo ceremonija kasmet vyksta gruodžio 10-ąją, Alfredo Nobelio mirties dieną.

Iš Lietuvos

Šalių, padovanojusių pasauliui daugiausia Nobelio premijos laureatų, sąraše Lietuvos nematyti. Mūsų kraitis kol kas - su Lietuva susiję ar iš jos kilę nobelininkai. Neabejotinai lietuviškiausias jš jų - 1980 m. Nobelio literatūros premiją gavęs Czeslawas Miloszas (1911-2004), jis buvo pirmasis iš Lietuvos kilęs šios premijos laureatas.

Gimęs Šeteniuose (kaimas Kėdainių rajone), studijavęs Vilniaus universitete, Vilniuje pradėjęs kūrybos kelią, poetas visais savo gyvenimo tarpsniais nuolat varijavo Lietuvos, Vilniaus tema - emigracijoje, dėstydamas Berklio (Kalifornija, JAV) universitete.

Iš senelių dvaro Šeteniuose į Vilnių, kuriame gyveno ir dirbo jo tėvai, Miloszas važinėjo nuo 1920 m. Vilniuje jis baigė gimnaziją, studijavo universitete (1929-1935), dirbo radijuje, su draugais įkūrė literatūrinę grupę „Žagary“. Kilus Antrajam pasauliniam karui, 1940-aisiais, paliko miestą. Vilniuje Miloszas išleido du poezijos rinkinius, publikavo daug kūrinių periodikoje.

„Vilniuje išgyvenau savo jaunystę, kai galvojau, jog mano gyvenimas susiklostys kažkaip paprastai, ir tik vėliau viskas susipainiojo, tad Vilnius man liko kaip atskaitos taškas, kaip galimybė, kaip normalios būties galimybė“, - yra sakęs rašytojas, poetas, eseistas. Jis rašė vien lenkiškai, bet daug vietos savo kūryboje skyrė Lietuvai, ją vadino savo tėvyne.

1982 m. Nobelio premiją chemijos srityje gavo Kembridžo universiteto profesorius Aronas Klugas. Gimė mokslininkas 1926 m. Želvoje. Svetainėje „www.gzemė.lt“ rašoma, jog „Klugo tėvas Lozaras vertėsi gyvulių auginimu, prekyba, mokėsi gaminti balnus. Apie 1928 metus Bellos ir Lozaro Klugų šeima emigravo į Pietų Afriką. Būsimasis mokslininkas augo Tropikų Durbane, ten lankė klasikinę Durbano aukštesniąją mokyklą. Johanesburgo universitete studijavo medicinos mokslus, biochemiją, chemiją. Nuo 1949 metų A. Klugas Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto mokslinis tyrėjas, vėliau - fizikos mokslų daktaras.“

1985 m. Bernardui Lounui, šiuolaikinio defibriliatoriaus išradėjui, Nobelio premija įteikta kaip vienam iš tarptautinio judėjimo „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ lyderių. Jis gimė 1921 m. Utenoje, 1935 m. su šeima išvyko į JAV. Svetainės „www.zydai.lt“ teigimu, JAV Boruchas Lacas tapo Bernardu Lounu ir - profesoriumi, pasaulinio garso kardiologu. Labiausiai jis išgarsėjo kaip vienas iš sąjūdžio „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ organizatorių. Ši pasaulinė medikų federacija, suvienijusi apie 150.000 gydytojų iš 40 šalių, buvo įkurta Ženevoje 1980-aisiais. 1985 m. federacijai buvo paskirta Nobelio Taikos premija, ją priėmė B. Lounas ir E. Čazovas.

1991 m. Nobelio literatūros premija skirta Nadine Gordimer už apartheido skaldymą plunksnos jėga. Viena žymiausių PAR rašytojų N. Gordimer gimė 1923 m. Springse, Transvalyje, žydų emigrantų šeimoje (tėvas kilęs iš Lietuvos, motina - iš Londono). Savo kūriniuose daugiausia dėmesio ji skyrė apartheido sistemai, jos pragaištingam poveikiui ir baltiesiems, ir juodiesiems.

1996 m. lietuvių emigrantų anūkas Davidas Lee Nobelio premiją už fizikos tyrinėjimus pasidalijo su kolegomis Douglasu D. Osheroffu ir Robertu C. Richardsonu. Savo biografijoje mokslininkas rašo, kad jo tėvai, žydų emigrantų iš Lietuvos ir Anglijos vaikai, gimė Niujorke. Seneliai į Niujorką atvyko XIX a. pabaigoje.

1998 m. Gertrude Belle Elion (1918 - 1999) gavo apdovanojimą fiziologijos ir medicinos srityje. Amerikiečių biochemikė ir farmacininkė gimė lietuviškų šaknų turinčių išeivių šeimoje.

2002 m. Nobelio medicinos premija už fiziologijos ir medicinos tyrimus skirta Sydney Brenneriui (g.1927), biologui iš PAR. Premiją jis pasidalijo su kolegomis H. Robertu Horvitzu ir Johnu Sulstonu. Brenneris padarė didelį indėlį tiriant genetinį kodą ir kitose molekulinės biologijos srityse. Jis gimė PAR miestelyje Germistone, žydų emigrantų šeimoje. Jo tėvas 1910 m. į PAR atvyko iš Lietuvos, motina 1922 m. - iš Latvijos.

2002 m. Danieliui Kahnemanui įteikta ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti už psichologijos tyrinėjimų įžvalgų integravimą į ekonomikos mokslą.

Ekonominės psichologijos ir eksperimentinės ekonomikos srityje dirbantis JAV ir Izraelio mokslininkas, psichologijos mokslų dr. Danielis Kahnemanas gimė 1934 m., Tel Avive, kai jo mama lankė ten gyvenančius savo gimines. Jo tėvai buvo Lietuvos žydai, 1920 m. emigravę į Prancūziją.

Nobelistų Nobelis

2012 m. kurjerių ir siuntų UAB „Skubios siuntos“ vadovui dr. Vladui Lašui paskirta Verslo taikos premija. Šią premiją iš Nobelio taikos ir ekonomikos premijos laureatų sudaryta komisija verslininkams skiria už pasauliui svarbių problemų sprendimo paieškas, inovacijų sklaidą, sėkmingą ir sykiu socialiai atsakingą verslą. Šiemet Verslo taikos premijos buvo įteiktos penkiems verslininkams iš Kolumbijos, Šri Lankos, Palestinos, Kinijos bei Olandijos.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Skiepų mūšio lauke paliaubų nematyti 12

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėjo, kad 2019 m. viena iš dešimties didžiausių grėsmių sveikatai...

Laisvalaikis
15:08
Kampanija „Išsinuomok suomį“ turistams atskleis suomiškos laimės paslaptį 4

Laimingiausia pasaulio šalimi neseniai pripažintos Suomijos turizmo skatinimo agentūra „Visit Finland“...

Paslaugos
2019.03.23
Biuro planktonas karstosi sienomis Premium

Daugėja žmonių, kurie patys sau kelia problemų ir sprendžia jas lipimo būdu.

Verslo klasė
2019.03.23
Superturtuoliai veržiasi į kosmosą Premium 2

Peras Wimmeris, į šeštąją dešimtį įkopęs danų finansininkas, jau netrukus prisisegs saugos diržą ir pasiruoš...

Laisvalaikis
2019.03.22
Vilniaus aukcionas gundys sensacijomis

Vilniaus aukciono (VA) rengėjai kovo 22 d. vyksiančiame aukcione pasiūlys kelis sensacingus artefaktus,...

Laisvalaikis
2019.03.21
Lietuviai laimingesni už latvius ir estus 7

Šiųmetėje Jungtinių Tautų Laimės ataskaitoje laimingiausia tauta antrus metus iš eilės įvardinti suomiai.

Laisvalaikis
2019.03.20
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 12

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
2019.03.19
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.19
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  3

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Verslo aplinka
2019.03.19
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau