Apie duonos ir sėkmės receptus

Publikuota: 2015-10-10
Atnaujinta 2015-10-13 17:23
„Galiu drąsiai konstatuoti, kad Lietuvoje mes vis dar turime tikrai plačiausią fasuotos duonos pasirinkimą“, – sako Rita Ramanauskienė, UAB „Vilniaus duona“ generalinė direktorė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Galiu drąsiai konstatuoti, kad Lietuvoje mes vis dar turime tikrai plačiausią fasuotos duonos pasirinkimą“, – sako Rita Ramanauskienė, UAB „Vilniaus duona“ generalinė direktorė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

„Seniausia virto moderniausia“ – štai taip, vos trimis žodžiais, galima nupasakoti UAB „Vilniaus duona“ istoriją. Suomių kompanija „Vaasan“ į bendrovę investavo 26 mln. Eur, o šios investicijos įmonei padėjo išlaikyti Baltijos šalių duonos rinkos lyderės pozicijas. Vis dėlto įmones valdo ne pinigai, o žmonės. VŽ „Savaitgalis“ su Rita Ramanauskiene, ilgamete įmonės vadove, kalbasi ne tik apie duonos kasdieninės, bet ir apie sėkmės receptus.

Ponia Rita „Vilniaus duonai“ vadovauja 13 metų – t. y. nuo tada, kai įmonę iš „Vilniaus prekybos“ grupės įsigijo didžiulė Suomijos duonos kepimo kompanija „Vaasan“. „Vilniaus duonoje“ ji dirba beveik 20 metų: pradėjusi nuo inžinierės darbo Atlyginimų skyriuje (skaičiuodavo darbuotojų darbo laiko grafikus, išdirbio normas, atlyginimus), vėliau tapo šio skyriaus vadove, paskui – įmonės finansų direktore, o galiausiai – generaline direktore.

Iš Ignalinos rajono Švedriškių kaimo kilusi moteris iš karto po studijų VU (Ekonomikos fakultete mokėsi pramonės planavimo specialybės) dirbo ekonomiste Lietuvos maisto pramonės ministerijoje, paskui – Ekonomikos ministerijoje valstybinių maisto išteklių reguliavimo grupės vadove. „Vilniaus duonoje“ ji dirba nuo 1996 m.

„Etapas, kai iš finansų direktorės pareigų turėjau pereiti į generalinės direktorės pareigas, buvo gana sudėtingas – reikėjo įveikti daug iššūkių, – bene sunkiausią karjeros laikotarpį prisimena p. Rita. – Kai „Vilniaus duona“ priklausė „Vilniaus prekybos“ grupei, mums buvo suteiktos geros prekybos sąlygos, kitaip tariant, daug lentynų. Mes net neturėjome normalaus komercijos skyriaus – buvo tik komercijos direktorius ir dar du žmonės, kurie rūpinosi pakuočių kūrimu. O paskui situacija staiga pasikeitė: švelniai kalbant, išeiti į aktyvią, agresyviai besielgiančią rinką nebuvome pasirengę, nes neturėjome įdirbio pardavimo ir rinkodaros srityje.“

Kepė ir miestiečiams

Bet tai nebuvo pagrindinė bėda: pašnekovė akcentuoja, kad didžiausia Baltijos šalyse duonos kepimo įmonė iki restruktūrizacijos buvo nelanksti: „Taip, „Vilniaus duona“ buvo laikoma didele, sena, patikima kompanija. Tačiau mes neturėjome galimybių aktyviai konkuruoti – į rinką plūdo naujoviški, minkšti gaminiai, o mes siūlėme tuos pačius, senovinio tipo kietesnius produktus, nes kitokių gaminti neleido senos gamybos linijos. Be to, mūsų gamyba ir logistika buvo neefektyvi, tad negalėjome konkuruoti ir sąnaudomis. Restruktūrizacija ir kiti atnaujinimai mums buvo labai reikalingi, kad išsaugotume lyderio poziciją“, – aiškina p. Rita.

Pati pirmoji iš „Vilniaus duonai“ priklausiusių kepyklų pastatyta dar 1882 m. A. Vivulskio gatvėje, kuri buvo laikoma J. Basanavičiaus, anuomet vadintos Pohulianka, dalimi. Pasak p. Ramanauskienės, atliktos istorinės studijos parodė, kad joje iškepta duona keliaudavo ne tik ant kareivių stalo (kepykla buvo įkurta carinės Rusijos armijos poreikiams tenkinti), bet ir į labiausiai vargstančių miesto gyventojų namus. Tai vienas iš nedaugelio įdomesnių faktų, kuriuos pavyko išsiaiškinti istorikams, mat daugelis kepyklos istoriją liudijančių dokumentų greičiausiai guli kur nors Rusijoje, todėl sunkiai prieinami. Dar žinoma, kad kepykloje tada dirbo 119 darbininkų, kurie kepė standartinius 21 svarą (apie 9,5 kg) sveriančius duonos kepalus.

Ši kepykla, kaip ir dar trys, priklausiusios įmonei, dabar jau istorija. Pradėjus restruktūrizavimą, pirmiausia buvo uždarytos senosios kepyklos, daugelį metų veikusios sostinės A. Vivulskio, S. Konarskio ir Saltoniškių gatvėse. Paskutinė, veikusi Tuskulėnų gatvėje, uždaryta šiemet.

„Aukštuosiuose Paneriuose pasistatėme naują modernią kepyklą. 100% modernizavome ir „Vilniaus duonai“ priklausančią Panevėžio kepyklą: buvo išplėsti gamybiniai pastatai, ekspedijavimo patalpos, pakeisti inžineriniai tinklai ir gamybos linijos. Restruktūrizavę Panevėžyje gaminame apie pusę visos įmonės produkcijos, o iki tol čia iškepti gaminiai sudarė vos 10% visos produkcijos. Šiuo metu Panevėžio kepykla daugiau koncentruojasi kepti ruginę duoną, nors kepa ir kvietinę, o štai Vilniuje daugiau kepama kvietinės duonos“, – pasakoja p. Ramanauskienė.

Jos teigimu, dabar „Vilniaus duona“ šalies duonos rinkoje užima liūto dalį – maždaug 33% ir mažiausiai du kartus lenkia artimiausius konkurentus. Dalis produkcijos iš „Vilniaus duonos“ kepyklų išvežama į Latviją ir Estiją, daugiausia eksportuojama ruginės duonos. Į Lietuvą iš Estijos atkeliauja duona, skirta skrudinti.

„Reikia kruopščiai skaičiuoti, ar eksportas efektyvus, mat duonos logistika brangi. Kartais geriau išbandyti sėkmingą produktą kitos šalies rinkoje, o sėkmės atveju duoti receptūrą ir pakuočių pavyzdžius kitoms grupės įmonėms Latvijoje ir Estijoje, nei vežti ją iš Lietuvos“, – pasakoja p. Ramanauskienė.

Įsigijo švedai

Pirmieji „Vilniaus duonos“ produkcijos pavyzdžiai jau keliauja ir į Skandinaviją. Įmonės vadovė tikisi, kad, grupę „Vaasan“ įsigijus didžiulei Švedijos kompanijai „Lantmännen“, kuri, be kitų verslų, yra ir aktyvi šviežios duonos, sausųjų pusryčių ir šaldytų duonos pusgaminių rinkos dalyvė, „Vilniaus duonos“ pozicijos Europos rinkoje dar labiau sustiprės. „Kadangi „Lantmännen“ geografija labai plati, be abejonės, sujungsime pajėgas ir mėginsime savo produkcijos pasiūlyti ir kitoms šalims. Dabar galime drąsiai konkuruoti pasaulio rinkoje, nes modernios linijos leidžia gaminti naujos kartos produktus. Be to, galime efektyviai organizuoti ir gamybą, ir logistiką. Darbuotojų skaičių sumažinome beveik 4 kartus (nuo 1.400 iki 400), tačiau grynieji pardavimai visąlaik kilo, išskyrus dvejus nuosmukio metus – 2009-uosius ir 2010-uosius“, – dėsto p. Rita.

Duonos kepimo įmonės vadovė neslepia: žmones atleisti iš darbo visuomet nėra lengva. Vis dėlto ji džiaugiasi, kad didžioji dalis darbuotojų buvo atleisti dar per ekonominį pakilimą, kai daugeliui kitų įmonių trūko darbo jėgos. „Optimizavimo procesas buvo gerai suplanuotas: pirmiausia tinkamai apskaičiavome darbuotojų poreikį, atleisdami vienus nepriėmėme naujų darbuotojų, dalį jų išleidome į pensiją. Nebuvo nė vieno masinio atleidimo“, – tikina p. Ramanauskienė.

Pasak jos, ekonominio pakilimo laikotarpiu duona bei jos produktai gerokai pabrango, kaip ir daugelis kitų gaminių ir paslaugų, o tai lėmė šių produktų vartojimo sumažėjimą. „Atrodytų, duona – produktas, valgomas visuomet, kad ir kas nutiktų. Vis dėlto per krizę reikėjo mažinti kainas, jeigu norėjome konkuruoti susitraukusioje rinkoje. Dėl šios priežasties pelno teko atsisakyti, tačiau duonos vartojimas išaugo. Mūsų darbuotojai sunkmečio padarinių nepajuto – atlyginimų nemažinome“, – pasakoja p. Rita.

Pašnekovės teigimu, 2010 m. įmonė pardavė produkcijos už 25,5 mln Eur, 2014-aisiais – už 29,7 mln Eur. Nesunku apskaičiuoti, kad nuo 2010 iki 2014 m. įmonės grynieji pardavimai pakilo 16,5%. Pasak jos, tai yra labai geras rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad šviežios duonos rinka ir toliau traukiasi.

Gero darbuotojo „nenulipdysi“

Ji neabejoja, kad prie gerėjančių įmonės rodiklių prisideda ir tai, kad įmonėje buvo įdiegta sistema „Lean“. Pasak p. Ritos, ši metodų ir įrankių sistema leidžia sukurti didesnę vertę klientams ir didinti konkurencinį pranašumą naudojant mažesnius išteklius.

Įmonė naudojasi ir tokiu moderniu įrankiu kaip „Sales and Operations planning“ (S&OP), kuris leidžia planuoti įmonės veiklą mažiausiai 18 mėnesių į priekį. „Šitas įrankis labai paplitęs pasaulinėse kompanijose, padeda išvengti netikėtumų, iš anksto pasirengti rinkos pokyčiams. Gamyba negali taip greitai reaguoti į šiandienos pokyčius. Nors tokioje rinkoje kaip duonos itin drastiškų pokyčių, į kuriuos reikėtų iš karto reaguoti, nebūna, vis dėlto geriau turėti informaciją, nei jos neturėti“, – įsitikinusi ji.

Pašnekovės teigimu, šis įrankis buvo naudingas kuriant ilgalaikę rinkodaros ir prekių ženklo strategiją ir dabar ji sėkmingai įgyvendinama, atsižvelgiant į rinkos tyrimus ir prognozes.

Pasak jos, prisijungus prie „Vaasan“ įmonės kultūra neatpažįstamai pasikeitė. „Kelerius metus iš eilės darome darbuotojų įsitraukimo į įmonės veiklą tyrimus ir matome, kad mūsų personalo įsitraukimo rodikliai kasmet auga. Jie dabar yra aukštesni nei bendras Lietuvos vidurkis“, – teigia ji.

Ji teigia, kad labai didelis dėmesys buvo skiriamas ir komandai formuoti. „Man asmeniškai atsirenkant darbuotojus (ypač į aukščiausias pozicijas) svarbiausia yra kompetencija. Ugdomuoju vadovavimu (angl. coaching) tikiu, bet nemanau, kad iš žmogaus, neturinčio nei noro, nei motyvacijos, o dažnai ir galimybių, įmanoma nulipdyti reikalingos kompetencijos darbuotoją. Ugdomąjį vadovavimą aš įsivaizduoju kaip nuolatinį bendravimą su žmonėmis – jis reikalingas, kad pavaldiniai vadovams neskirstytų savo užduočių. Kad jie žinotų savo tikslus, atsakomybę, nebijotų jų siekti ar prisiimti. Pati nemėgstu kontrolės, todėl noriu, kad ir kiti nebūtų suvaržyti. Siekiu, kad šalia dirbtų atsakingi, kompetentingi, motyvuoti ir savarankiški darbuotojai“, – sako p. Ramanauskienė.

Ar kaip pasaulis sename duonos versle reikalingas kūrybiškumas, kurio svarba pastaruoju metu pabrėžiama kone visose srityse? „Skatinti kūrybiškumą nėra sudėtinga – esame įsteigę idėjų banką, turime kitų priemonių. Sunkiau yra pasiekti rezultatų. Taip, šiame versle kūrybiškumo taip pat reikia. Ypač naujų produktų kūrimo sektoriuje, nes vien su juoda duona toli nenueisime. Nors ruginės duonos rinka traukiasi nesmarkiai, vis dėlto, žiūrint labai toli į priekį, galima įžvelgti tendencijų, kad ateityje Lietuvoje jos bus valgoma gerokai mažiau, jau nekalbant apie kitas šalis. Naujai kartai skanesni naujo tipo minkštesni produktai“, – tvirtina p. Ramanauskienė.

Populiarėja pusgaminiai

Vis dėlto ji tikisi, kad „Vilniaus duonos“ bus parduodama vis daugiau, nors šviežios fasuotos duonos rinka traukiasi. „Duonos rinka – ją stebiu nuo 2002-ųjų – traukiasi. Tam yra daug priežasčių. Pirmiausia paminėčiau emigraciją – akivaizdu, kad vartotojų sumažėjo. Antra, keitėsi vartojimo tendencijos. Kalbant apie duonos verslą, dabar jį reikėtų skirti į dvi dalis: fasuotos duonos (tokią mes ruošiame) ir šaldytų pusgaminių, kurie kepami prekybos centruose. Kai kuriuose prekybos centruose kepama iš tiesų šviežia duona iš čia pat minkytos tešlos, bet dažnu atveju lankytojai susivilioja kvapais, kuriuos skleidžia parduotuvėje kepami šaldyti duonos ruošiniai. Šita rinkos dalis auga sparčiai ir atima dalį vartotojų iš mūsų, siūlančių šviežią, bet fasuotą duoną“, – aiškina pašnekovė.

Nemažai darbo reikalais po Europą keliaujanti vadovė sako tokias pačias tendencijas matanti ir svečiose šalyse: „Viešėdama Lenkijoje net nusistebėjau, kad dideliuose prekybos centruose fasuotos duonos pasirinkimas labai sumenkęs, gali rasti vos kelių pavadinimų, užtat šaldytos tešlos pusgaminių, priešingai, – išaugęs. Galiu drąsiai konstatuoti, kad Lietuvoje mes vis dar turime tikrai plačiausią fasuotos duonos pasirinkimą.“

Pasak jos, fasuotų duonos produktų perkama vis mažiau ir dėl spartėjančio gyvenimo tempo. „Auga gatvės užkandžių (angl. on the go) rinka, nes žmonės negali skirti daug laiko valgymui, apsipirkimui parduotuvėje“, – teigia p. Ramanauskienė.

Ji įsitikinusi, kad dėl tų pačių priežasčių žmonės vis rečiau kepa duoną ir namuose, nors dar prieš keletą metų, ypač per krizę, ši tendencija buvo ryški. „Tai rodė ir smarkiai išaugę duonos kepimo krosnelių pardavimai. Vis dėlto šiai tendencijai nelemta plėtotis – duonai reikia skirti daug laiko, o jo žmonės dabar neturi“, – sako ji.

Moteris mano, kad duonos rinkos susitraukimui įtakos turi ir visuomenėje sklandantys mitai, neva duona – nesveikas produktas, nuo jo auga svoris. „Nežinau, kas skleidžia tuos mitus, – tikrai ne dietologai. Juk grūdų produktai yra pačioje mitybos piramidės viršūnėje. Pagal maistingumą ir mikroelementų kiekį tai yra pats vertingiausias produktas, o ir kaina nedidelė. Dažnai pateikiu tokį palyginimą: pamėginkite savaitę išgyventi valgydami duoną ir užsigerdami ją, pavyzdžiui, arbata. Jums tikrai nieko nenutiks – būsite sotūs, nei plaukai, nei dantys neiškris. Ar dar yra daugiau tokių pigių produktų, kuriuos valgydami galėtumėte taip gerai jaustis?“ – retoriškai klausia p. Ramanauskienė.

Ji pati sako esanti užkietėjusi juodos duonos mėgėja. Šio produkto neatsisakė ir prieš keletą metų ėmusi taikyti sveikos gyvensenos principus, kad numestų nereikalingo svorio. Pastaruoju metu vietoj šviežios duonos ji renkasi džiovintą – tiesiog ištraukia duonos riekeles iš pakuotės ir palieka ant stalo, kad sudžiūtų.

Paklausta, kodėl ryžosi keisti gyvenimo būdą, p. Rita neslepia, kad papildomi kilogramai jai gerokai apkartino gyvenimą. „Antsvoris man trukdė dirbti, ilsėtis, apskritai gyventi visavertiškai – jau ryte atsibusdavau pavargusi. Nusprendžiau imtis radikalių priemonių, nes dietos negelbėjo. Ilgą laiką jos man buvo it pomėgis – numesdavau svorio, bet jis netrukus grįždavo“, – pasakoja moteris.

40 kg per pusantrų metų ji atsikratė nevalgydama produktų, kurių organizmas netoleruoja, ir sportuodama. „Dieta yra tarsi kalėjimas: žmogus tik ir laukia, kada galės iš jo ištrūkti. Todėl nusprendžiau ieškoti kito būdo ir pasidariau tyrimą, kad sužinočiau, ko man geriau nevalgyti. Taip pat ėmiau sportuoti – lankyti „Hypoxi“ treniruotes, kuriose bėgimo takeliu bėgu apsivilkusi specialų vakuuminį kostiumą“, – pasakoja ji.

Sunku suplanuoti poilsį

Ji sako nemėgstanti rutinos, todėl geriausiai atsipalaiduoja keliaudama po pasaulį. Keliones, į kurias leidžiasi su sūnumi Simonu arba su draugais, p. Ramanauskienė mėgsta planuoti pati ir neatsimena, kada pirko poilsinę kelionę iš agentūros. Didžiausią įspūdį kol kas jai yra padariusi Kanada, Islandija, Norvegija. Moteris sako mėgstanti muziką, su ja nesiskirianti nuo vaikystės. „Mano tėtis Povilas buvo garsus Aukštaitijos muzikantas, nors ir savamokslis. Jis grojo akordeonu, o smuiku pritardavo brolis. Visa tėčio giminė muzikali, galbūt todėl ir aš mėgstu muziką. Patinka visokia: pradedant kaimiška, tradicine, baigiant – klasikine. Dažnai vaikštau į Nacionalinę filharmoniją su Simonu: džiaugiuosi, kad jam patinka ir klasikinė, o ne tik dabar populiari kompiuterinė muzika“, – kalba moteris.

Pašnekovė sako esanti aistringa skaitytoja. Tik mėgsta ne grožinę literatūrą, o asmeninio tobulėjimo knygas, filosofiją. „Skaitydama senųjų filosofų išmintį suprantu, kad kai kurios tiesos egzistuoja tūkstančius metų ir jų esmė nesikeičia. Skaitydama asmeninio tobulėjimo vadovus ieškau informacijos, kaip atrasti balansą tarp darbo ir poilsio. Atsakymų į šį klausimą daug, bet realybėje juos pritaikyti sudėtinga, todėl viršvalandžius dirbu dažnai“, – šypsosi p. Ramanauskienė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vilniaus centre 2021-aisiais įsikurs STEAM mokslo centras

Sostinės centre, vietoje Vilniaus universiteto (VU) Planetariumo, po dvejų metų turėtų atsirasti jaunimo...

Laisvalaikis
18:39
Į Marsą turėtų skristi ir komikas

NASA aiškinasi, ar kelionių į Marsą komandoje turėtų būti ir linksmintojas – asmuo su puikiu humoro jausmu,...

Laisvalaikis
12:43
Švietimas: Mažiukams reikia vienytis Premium

Garliavoje po vienu stogu įsikūrusios dvi mokyklos, kurioms vadovauja du direktoriai, dar turintys...

Prabangos rinka žarsto pelną ir laukia lūžio Premium

Neseniai apie rekordinį 2018-ųjų pelną pranešęs didžiausias pasaulyje prekybos koncernas „LVMH Moet Hennessy...

Laisvalaikis
07:46
Investuotojas Marius Jakulis Jason: apie antrąją karjerą Lietuvoje Premium 8

„Aš nepasidaviau, nes negalėjau grįžti į Ameriką pralaimėjęs. Baimė, kad nepasiseks, pirmus trejus metus buvo...

Laisvalaikis
2019.02.22
Katalikų bažnyčia mėgina vaduotis iš seksualinio išnaudojimo liūno 1

Vasario 21 d., ketvirtadienį, Vatikane prasideda neeilinis Romos katalikų bažnyčios viršūnių suvažiavimas, į...

Laisvalaikis
2019.02.21
Prof. M. Dahlenas neigia mitus: kūrybiškumas gimsta „dėžėje“, o ne iš jos išlipus Premium

Micaelas Dahlenas, Verslo administravimo, rinkodaros strategijos ir vartotojų elgsenos profesorius Stokholmo...

Laisvalaikis
2019.02.21
Lietuviškas startuolis „Coart“ investuotojams atveria brangaus meno rinką 2

Lietuviškas startuolis „Coart“ paskelbė pasirengęs suteikti galimybę milijonams smulkiųjų investuotojų kartu...

Laisvalaikis
2019.02.21
Kodėl „pelėdų“ gyvenimo kokybė prastesnė nei „vyturių“

Didžiosios Britanijos mokslininkai paskelbė atlikę tyrimą, įrodantį, jog anksti besikeliančių ir tų, kurie...

Laisvalaikis
2019.02.20
VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Naujų knygų lentynos turinį trumpai apibūdinčiau taip: dienoraščiai. Tačiau neturėtų jų kratytis tie, kurie...

Laisvalaikis
2019.02.18
Žmonijos ateities variantų beieškant: kas svarbu Premium

2003 m. man buvo 29-eri, ir aš išleidau savo pirmąjį stambesnį kūrinį – futuristinį detektyvą „Genomas 3000“,...

Verslo klasė
2019.02.17
Kaip pavogti šimtą milijonų skaitant vogtus pranešimus žiniasklaidai? 3

Komunikacija yra labai vertinga. Laiku pavogta ji gali būti dar vertingesnė. Kūrybiškiausia visuomenės dalis...

Verslo klasė
2019.02.16
Politologas Antanas Kulakauskas: vienybės nebuvo nei tada, nei dabar 9

Kalendoriaus langelyje – vėl Vasario 16-oji. Apie tai, kur buvome ir kur esame, sulaukę 101-ųjų moderniosios...

Laisvalaikis
2019.02.16
Rotušėje Butkams įteiktos Vilniaus garbės piliečių regalijos 3

Vilniaus miesto rotušėje modernaus meno muziejaus MO įkūrėjams Viktorui ir Danguolei Butkams penktadienį...

Laisvalaikis
2019.02.15
Kariuomenės vadas: okupacijos nepripažinę partizanai leido egzistuoti Lietuvos valstybei  9

Sovietmečio okupacijos nepripažinę ir prieš ją kovoję Lietuvos partizanai, kol buvo gyvi, leido egzistuoti...

Verslo aplinka
2019.02.15
12 metų LEGO dirbanti D. Staneikaitė-Naldal – apie karjerą, inovacijas ir buriamą legomanų armiją Premium 3

Man visada atrodo šiek tiek magiškai, kai vizitinėje kortelėje perskaitau, kad žmogus kompanijoje yra...

Laisvalaikis
2019.02.15
„Login“ organizatoriai diskriminavo vyrus 6

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nusprendė, kad technologijų ir inovacijų festivalio „Login“ nemokamų...

Rinkodara
2019.02.15
700–jam Vilniaus gimtadieniui – jubiliejinis logotipas

700-ojo Vilniaus gimtadienio, kurį miestas švęs 2023 m., logotipo koncepcijos konkurse varžėsi 75 dalyviai.

Rinkodara
2019.02.15
Kokius tiltus architektai siūlo Vilniui 6

Paskelbusi pėsčiųjų tilto per Nerį prie „Litexpo“ architektūrinės idėjos konkursą, Vilniaus miesto...

Laisvalaikis
2019.02.14
Placido Domingo Kaune koncertuos su Violeta Urmana

Jau kuris laikas tarp melomanų sklandžiusias kalbas apie tai, kad vasario 16-ąją Kaune koncertuosiantis...

Laisvalaikis
2019.02.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau