Rūkų rūkai ir revoliucinė architektūra XII Baltijos trienalėje

Publikuota: 2015-10-09
 

Jei pirmas sakinys neužka­bina, antro niekas neskaitys. Jei skaitote, tikitės, kad antrame sakinyje bus ne pranašystė, o diagnozė. Geriau žiauri, nei viltinga. Pavyzdžiui – į parodą neikite, jei nemėgstate dūmų. Dūminių uždangų ir miglos pūtimo į akis. Dvyliktoji Baltijos trienalė Šiuolaikinio meno centre yra rūkų rūkai (skaičiau, kad tai – tikslesnis Senojo Testamento „tuštybių tuštybės“ vertimas).

Jei vis dar skaitote, gaištate brangų savo laiką. Bet jei jums laikas (kap-kap-kap-kapsintis kapitalas) nusispjauti, galite tai padaryti ŠMC. Kas valandą tris minutes ten galima spjaudyti į pražiotas garso kolonėlių burnas. Ta objektiška pornografija turėtų išlaisvinti jūsų sąmonę ar bent kūno skysčius. Aš nespjaudžiau iš principo – neįdomu laužtis pro atviras duris. Bet džiaugiuosi, kai kiti spjaudo. Nusispjauk parodoje į rankomis neliečiamą eksponatą – ir pajusi, kad dabar gali kirsti dūminę uždangą nepaliestas.

Spjaudytis nemandagu

Jay Tan „Seilių kolonėlės“ (2015) parodos gide pristatomos kaip sriuba iš mūsų pačių: „Ne kraujo drama, ne prakaito išdidumas, ne emocingas ašarų šarmas – paskutinysis iš skysčių“. Skystis kaip emocinės informacijos nešėjas, rišamoji kietų ir užkietėjusių kūnų medžiaga. Jis išlaisvina ir apriboja – ten, kur prasiveržia skysčiai, yra pažeidžiamiausios kūno ribos. „Spjaudytis nemandagu“ – teigiama aprašo pabaigoje. Bet man nusispjauti. Suprantu tai kaip bandymą apibrėžti kūrinio veikimo lauką – kad nepradėčiau spjaudyti į visus kūrinius. Žinoma, toks draudimas negalioja kritikui, o ypač kritikei. Gera kritikė – kaip gyvatė – spjaudosi nuodais. Ar jie mirtini, priklauso ne tik nuo dozės ir rožinio „Verslo žinių“ popieriaus, bet ir nuo skaitytojo imuninės sistemos. Nepažįstu nė vieno menininko ar kuratoriaus, mirusio nuo kritikės įkandimo. Išgijusio, deja, irgi nepažįstu.

Klaida ir teisingumas

Jei jau kalbame apie gydomąsias meno (ir kritikos) galias, verta išbandyti Biankos Rolando „Vakcinas“ (2010) – piešinius mikstūra, arbata ir kūno skysčiais. Trienalės kuratorė Virginija Januškevičiūtė per ekskursiją pasakojo, kad kai Biankos pa­roda buvo atidaryta Lenkijoje 2010-aisiais, pasveiko 10 žmonių. Ar pasveiko nors vienas Lietuvoje, negalėčiau pasakyti. Daug šiuolaikinio meno paremta placebo principu – dar prieš pradėdamas vartoti, turi tikėti stebuklingomis jo galiomis. Tikėjimas nėra toks lengvas dalykas, kaip atrodo. Tik naivuoliai ir palaimintieji tiki besąlygiškai. Visi kiti griebiasi tikėjimo šiaudo šokdami per abejonės bedugnę. Bianka Rolando išganingai tiesia receptą – eilėraštį „Gaudynės“, parašytą sestinos forma. Tai dar viduramžių trubadūrus menantis poezijos žanras, kuriame tam tikra tvarka pasikartoja paskutiniai eilutės žodžiai. Autorė tuos šešis žodžius rado ant seno stadiono sienų Poznanėje tarp grafičio užrašų (stadionas XX a. pradžioje buvo priverstinio darbo stovykla). Bėda ta, kad lietuviškas vertimas nėra sestina, todėl dingsta pasikartojimai ir atsiranda absurdiškos žodžių samplaikos. Tikriems tikintiesiems tai neturėtų trukdyti – net jei tai kito Biankos darbo dalis.

Tačiau vertėjų „falsifikuoti“ receptai kelia rimtų klausimų – jei klaidingai vartojant meną (ar įmanoma jį vartoti teisingai?) vis tiek pasiekiamas nušvitimas, ar klaida netampa teisingumo norma? Niekas į šį klausimą neatsakys – nebent Žygimantas Kudirka, geriausias Lietuvos slemeris (beje, laimėjęs ir Europos slemo poezijos varžybas). Jis vis dažniau dalyvauja ir šiuolaikinio meno projektuose – „Kosminio darželio“ performanse su Cooltūristėmis, Valentino Klimašausko „Mamuto klonavimo“ apeigose ir trienalėje rodomame videofilme apie dronus.

Vykstant masinei vaizdo menininkų migracijai į garso ir neurolingvistinio programavimo sferą, dainininkai bei muzikantai skuba užimti ištuštėjusius vaizdų gamybos fabrikus. Menininkai vis dažniau renkasi ne ekraną, erdvę ar drobę, o žiūrovo smegeninę, bandydami suprojektuoti savo idėjas tiesiog parodos lankytojų galvoje. Virtualioje vaizduotės inžinerijoje sunku išsiversti be tokių kalbos dizainerių kaip Ž. Kudirka, sukūręs repą iš automobilių numerių. Žodis, kalbos ritmas, pasakojimo įtaiga ir paradoksalūs pastebėjimai tampa svarbia statybine šiuolaikinio meno medžiaga – net jei statomi vaizduotės babeliai.

Kūrinys ar kontekstas?

Konteksto svarba dažnai pranoksta turinio ir net kūrinio svarbą. Pastaruoju metu ypač suvešėjo šiuolaikinio meno invazija į „neparodines“ erdves – buvusius fabrikus, paštus, teatrus. Aplinka tokiu atveju visada „suveikia“, o kūriniai – tik kartais. Kai kurie. Geriausiai tie, kurie sugeba konceptualiai pažadinti netikėtą kontekstą. Kaip rašė viešųjų erdvių tyrinėtoja Miwon Kwon, įvietinti meno kūriniai dabar akcentuoja ne fizinį, o diskursyvų kūrinio ir aplinkos ryšį – paprasčiau tariant, svarbu ne kaip toje naujoje vietoje kūrinys atrodo, o kokių naujų (ir pamirštų senų) istorijų pasakoja. Neatsitiktinai parodos pradžią žymi įrėmintas kultūros savaitraštis „7 meno dienos“ su Eglės Rindzevičiūtės straipsniu apie ateities prognozavimo strategijas, pasirodęs trienalės atidarymo dieną.

Architekto rankose

Trienalėje diskursyvus pradas nusveria fizinį. Idėja dažnai pranoksta rezultatą – tada galvoji, ar apskritai reikėjo jos įkūnijimo, kad ir efemeriško? Gal nebūtina eiti į parodą – užtenka paskaityti jos gidą? Jei menas – tik rūkų rūkai ir gaudymas vėjo. Bet neverta baidytis blogo oro ir slidžių grindų, kurios Kiprui Dubauskui tampa „Liūnu“. Jei paslysite ir susilaužysite koją, pasimelskite prie Biankos Rolando „Vakcinų“ ir sugis. Bet ne keisti klimatiniai ir patafiziniai reiškiniai yra šios trienalės traukos centras. Šią sudėtingą daugiasluoksnę parodą struktūriškai sutvarko architekto Andeaso Angelidakio ekspozicija. Ji atveria ir paslepia, kvestionuoja erdvių hierarchiją (parodinė erdvė gali tapti po laiptais įrengtu pogrindžiu, o pagalbinės patalpos – parodine erdve), net įkvepia revoliucinių vilčių su kabančiomis „barikadiškomis“ konstrukcijomis, padarytomis iš rastų medžiagų. Angelidakis panaudojo tai, kas liko nuo ankstesnių parodų ir buvo saugoma ŠMC sandėliuose bei koridoriuose. Be išradingo ir kūrybiško požiūrio, įžvelgiu čia dar ir politinę potekstę – užuot pirkus ir dauginus daiktus, galima panaudoti turimas medžiagas ir kurti alternatyvą vartotojiškai ideologijai.

Pirmasis simbolinis architekto veiksmas – išgriautą didžiąją ŠMC salę atskyrusi siena. Atsivėrusi perspektyva tapo kontempliacijos erdve. Kad geriau suvoktume, kas įvyko, priešais buvusią sieną pastatyti mediniai laiptai – amfiteatras, ant kurių galima sėdėti ir klausytis paskaitų telefonu arba kalbėtis su draugais. Galima tiesiog žiūrėti į atsivėrusį vaizdą kaip į milžinišką asmenukę – ant priešais esančios sienos pakabinti veidrodžiai dar labiau išplečia salės ribas.

Ir rūkas nebaisus

Vienas iš įdomiausių sprendimų – „Baltijos“ paviljono, dalyvausiančio 2016-ųjų Venecijos architektūros bienalėje, pristatymas ŠMC lifte, laiptinėje ir koridoriuje. Šios tarpinės erdvės išryškina brėžiamas paraleles tarp Baltijos šalių industrinės architektūros ir geologinių sluoksnių.

Įspūdingi ir kiliminiai juodi bokštai, pakeitę įprastus juodus kubus videodarbams rodyti. O funkcionalų požiūrį „pasidaryk pats“ vainikuoja poetiškas „asfalto“ kalnas vidiniame ŠMC kieme. Kai kūrybiškumas veržiasi atgijusio vulkano jėga, formuodamas naujus tektoninius lūžius architektūrinėje ir institucinėje struktūroje, tada ir papėdėje tvyrantys rūkai įgauna naują spindesį.

Dar vienas laiko ir erdvės transformacijas užfiksavęs kūrinys – Sofijos Rydet nufotografuotos Lenkijos menininkų dirbtuvės su jų savininkų portretais. Jau prieš kelis dešimtmečius autorė suprato, kad menininkai kaip dirbtuvėse gyvenančių sraigių rūšis nyksta, ir paskubėjo tai užfiksuoti. Rezultatas – kondensuotas vizualus komentaras apie kūrėjų buitį ir būtį. Tai nėra paprasčiausia meninė etnografija – matematinės šaknies rovimas odontologės replėmis. Tie suspausti gyvenimai yra dovana kiekvienam atėjusiajam – argi ištirpimas savo kūrinyje ir žiūrovo sąmonėje nėra didžiausia menininko svajonė?

Dvyliktoji Baltijos trienalė jums neišraus ir nesustatys dantų, bet galbūt pagydys rūko baimę. Arba sustiprins – bet kartu apdovanos netikėtais tikrovės nubrozdinimais. Galiausiai jūs turėsite galimybę praktiškai „pagaminti“ ateities medžiagą Nomedos ir Gedimino Urbonų „Zooetikos paviljone“, kuriame auginama grybiena Ballardo „psichotropiniam namui“. Jei viską pamatę ir perskaitę nerasite žodžių, galėsite riebiai nusispjauti į garso kolonėlę. Ir jūsų sielą pakylės Kudirkos dronas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kampanija „Išsinuomok suomį“ turistams atskleis suomiškos laimės paslaptį 2

Laimingiausia pasaulio šalimi neseniai pripažintos Suomijos turizmo skatinimo agentūra „Visit Finland“...

Paslaugos
2019.03.23
Biuro planktonas karstosi sienomis Premium

Daugėja žmonių, kurie patys sau kelia problemų ir sprendžia jas lipimo būdu.

Verslo klasė
2019.03.23
Superturtuoliai veržiasi į kosmosą Premium 2

Peras Wimmeris, į šeštąją dešimtį įkopęs danų finansininkas, jau netrukus prisisegs saugos diržą ir pasiruoš...

Laisvalaikis
2019.03.22
Vilniaus aukcionas gundys sensacijomis

Vilniaus aukciono (VA) rengėjai kovo 22 d. vyksiančiame aukcione pasiūlys kelis sensacingus artefaktus,...

Laisvalaikis
2019.03.21
Lietuviai laimingesni už latvius ir estus 7

Šiųmetėje Jungtinių Tautų Laimės ataskaitoje laimingiausia tauta antrus metus iš eilės įvardinti suomiai.

Laisvalaikis
2019.03.20
Nuotekų tyrimai rodo, kokie narkotikai vartojami Lietuvoje 12

2018 m. europiečiai vartojo daugiau narkotinių stimuliacinių medžiagų, tokių kaip amfetaminas, kokainas ir...

Laisvalaikis
2019.03.19
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui vadovaus Nideta Jarockienė

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo...

Laisvalaikis
2019.03.19
Mirė partizanas V. Balsys-Uosis  3

Pirmadienį mirė Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis Vytautas Balsys-Uosis, pranešė LRT radijas.

Verslo aplinka
2019.03.19
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Istorija: murzinas ir brangus XIX–XX a. sandūros Vilnius Premium

XIX a. pabaiga – XX a. pradžia siejama su ypač svarbiais mūsų šaliai įvykiais – pradedant lietuvių tautiniu...

Laisvalaikis
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 5

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Vilniuje pridygs dar daugiau meno instaliacijų

Sostinės savivaldybė tęsia meno projektų ir instaliacijų iniciatyvą „Kuriu Vilnių“ – ką tik paskelbti dar 13...

Laisvalaikis
2019.03.16
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Prastą socialinio kredito reitingą turintys kinai nebegali keliauti 10

2018 m. kelionių planus turėjo atšaukti milijonai kinų – valdžia jiems tiesiog neleido įsigyti bilietų...

Laisvalaikis
2019.03.16
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška: išlieku ramus, kai kitiems reikia valerijonų Premium 27

Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius, sako, kad jau porą metų keliaudamas po...

Laisvalaikis
2019.03.15
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14
Paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus

Kultūros ministerija paskelbė, kas šiemet pretenduoja į svarbiausius profesionalaus teatro ir meno kūrėjų...

Laisvalaikis
2019.03.12
Meno projektas siūlo pinigų ir nieko neveikti

Švedų meno projektas atrinktam žmogui kas mėnesį mokės po 2.033 Eur už tai, kad jis veiktų, ką nori.

Laisvalaikis
2019.03.11
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau