Rūkų rūkai ir revoliucinė architektūra XII Baltijos trienalėje

Publikuota: 2015-10-09
 

Jei pirmas sakinys neužka­bina, antro niekas neskaitys. Jei skaitote, tikitės, kad antrame sakinyje bus ne pranašystė, o diagnozė. Geriau žiauri, nei viltinga. Pavyzdžiui – į parodą neikite, jei nemėgstate dūmų. Dūminių uždangų ir miglos pūtimo į akis. Dvyliktoji Baltijos trienalė Šiuolaikinio meno centre yra rūkų rūkai (skaičiau, kad tai – tikslesnis Senojo Testamento „tuštybių tuštybės“ vertimas).

Jei vis dar skaitote, gaištate brangų savo laiką. Bet jei jums laikas (kap-kap-kap-kapsintis kapitalas) nusispjauti, galite tai padaryti ŠMC. Kas valandą tris minutes ten galima spjaudyti į pražiotas garso kolonėlių burnas. Ta objektiška pornografija turėtų išlaisvinti jūsų sąmonę ar bent kūno skysčius. Aš nespjaudžiau iš principo – neįdomu laužtis pro atviras duris. Bet džiaugiuosi, kai kiti spjaudo. Nusispjauk parodoje į rankomis neliečiamą eksponatą – ir pajusi, kad dabar gali kirsti dūminę uždangą nepaliestas.

Spjaudytis nemandagu

Jay Tan „Seilių kolonėlės“ (2015) parodos gide pristatomos kaip sriuba iš mūsų pačių: „Ne kraujo drama, ne prakaito išdidumas, ne emocingas ašarų šarmas – paskutinysis iš skysčių“. Skystis kaip emocinės informacijos nešėjas, rišamoji kietų ir užkietėjusių kūnų medžiaga. Jis išlaisvina ir apriboja – ten, kur prasiveržia skysčiai, yra pažeidžiamiausios kūno ribos. „Spjaudytis nemandagu“ – teigiama aprašo pabaigoje. Bet man nusispjauti. Suprantu tai kaip bandymą apibrėžti kūrinio veikimo lauką – kad nepradėčiau spjaudyti į visus kūrinius. Žinoma, toks draudimas negalioja kritikui, o ypač kritikei. Gera kritikė – kaip gyvatė – spjaudosi nuodais. Ar jie mirtini, priklauso ne tik nuo dozės ir rožinio „Verslo žinių“ popieriaus, bet ir nuo skaitytojo imuninės sistemos. Nepažįstu nė vieno menininko ar kuratoriaus, mirusio nuo kritikės įkandimo. Išgijusio, deja, irgi nepažįstu.

Klaida ir teisingumas

Jei jau kalbame apie gydomąsias meno (ir kritikos) galias, verta išbandyti Biankos Rolando „Vakcinas“ (2010) – piešinius mikstūra, arbata ir kūno skysčiais. Trienalės kuratorė Virginija Januškevičiūtė per ekskursiją pasakojo, kad kai Biankos pa­roda buvo atidaryta Lenkijoje 2010-aisiais, pasveiko 10 žmonių. Ar pasveiko nors vienas Lietuvoje, negalėčiau pasakyti. Daug šiuolaikinio meno paremta placebo principu – dar prieš pradėdamas vartoti, turi tikėti stebuklingomis jo galiomis. Tikėjimas nėra toks lengvas dalykas, kaip atrodo. Tik naivuoliai ir palaimintieji tiki besąlygiškai. Visi kiti griebiasi tikėjimo šiaudo šokdami per abejonės bedugnę. Bianka Rolando išganingai tiesia receptą – eilėraštį „Gaudynės“, parašytą sestinos forma. Tai dar viduramžių trubadūrus menantis poezijos žanras, kuriame tam tikra tvarka pasikartoja paskutiniai eilutės žodžiai. Autorė tuos šešis žodžius rado ant seno stadiono sienų Poznanėje tarp grafičio užrašų (stadionas XX a. pradžioje buvo priverstinio darbo stovykla). Bėda ta, kad lietuviškas vertimas nėra sestina, todėl dingsta pasikartojimai ir atsiranda absurdiškos žodžių samplaikos. Tikriems tikintiesiems tai neturėtų trukdyti – net jei tai kito Biankos darbo dalis.

Tačiau vertėjų „falsifikuoti“ receptai kelia rimtų klausimų – jei klaidingai vartojant meną (ar įmanoma jį vartoti teisingai?) vis tiek pasiekiamas nušvitimas, ar klaida netampa teisingumo norma? Niekas į šį klausimą neatsakys – nebent Žygimantas Kudirka, geriausias Lietuvos slemeris (beje, laimėjęs ir Europos slemo poezijos varžybas). Jis vis dažniau dalyvauja ir šiuolaikinio meno projektuose – „Kosminio darželio“ performanse su Cooltūristėmis, Valentino Klimašausko „Mamuto klonavimo“ apeigose ir trienalėje rodomame videofilme apie dronus.

Vykstant masinei vaizdo menininkų migracijai į garso ir neurolingvistinio programavimo sferą, dainininkai bei muzikantai skuba užimti ištuštėjusius vaizdų gamybos fabrikus. Menininkai vis dažniau renkasi ne ekraną, erdvę ar drobę, o žiūrovo smegeninę, bandydami suprojektuoti savo idėjas tiesiog parodos lankytojų galvoje. Virtualioje vaizduotės inžinerijoje sunku išsiversti be tokių kalbos dizainerių kaip Ž. Kudirka, sukūręs repą iš automobilių numerių. Žodis, kalbos ritmas, pasakojimo įtaiga ir paradoksalūs pastebėjimai tampa svarbia statybine šiuolaikinio meno medžiaga – net jei statomi vaizduotės babeliai.

Kūrinys ar kontekstas?

Konteksto svarba dažnai pranoksta turinio ir net kūrinio svarbą. Pastaruoju metu ypač suvešėjo šiuolaikinio meno invazija į „neparodines“ erdves – buvusius fabrikus, paštus, teatrus. Aplinka tokiu atveju visada „suveikia“, o kūriniai – tik kartais. Kai kurie. Geriausiai tie, kurie sugeba konceptualiai pažadinti netikėtą kontekstą. Kaip rašė viešųjų erdvių tyrinėtoja Miwon Kwon, įvietinti meno kūriniai dabar akcentuoja ne fizinį, o diskursyvų kūrinio ir aplinkos ryšį – paprasčiau tariant, svarbu ne kaip toje naujoje vietoje kūrinys atrodo, o kokių naujų (ir pamirštų senų) istorijų pasakoja. Neatsitiktinai parodos pradžią žymi įrėmintas kultūros savaitraštis „7 meno dienos“ su Eglės Rindzevičiūtės straipsniu apie ateities prognozavimo strategijas, pasirodęs trienalės atidarymo dieną.

Architekto rankose

Trienalėje diskursyvus pradas nusveria fizinį. Idėja dažnai pranoksta rezultatą – tada galvoji, ar apskritai reikėjo jos įkūnijimo, kad ir efemeriško? Gal nebūtina eiti į parodą – užtenka paskaityti jos gidą? Jei menas – tik rūkų rūkai ir gaudymas vėjo. Bet neverta baidytis blogo oro ir slidžių grindų, kurios Kiprui Dubauskui tampa „Liūnu“. Jei paslysite ir susilaužysite koją, pasimelskite prie Biankos Rolando „Vakcinų“ ir sugis. Bet ne keisti klimatiniai ir patafiziniai reiškiniai yra šios trienalės traukos centras. Šią sudėtingą daugiasluoksnę parodą struktūriškai sutvarko architekto Andeaso Angelidakio ekspozicija. Ji atveria ir paslepia, kvestionuoja erdvių hierarchiją (parodinė erdvė gali tapti po laiptais įrengtu pogrindžiu, o pagalbinės patalpos – parodine erdve), net įkvepia revoliucinių vilčių su kabančiomis „barikadiškomis“ konstrukcijomis, padarytomis iš rastų medžiagų. Angelidakis panaudojo tai, kas liko nuo ankstesnių parodų ir buvo saugoma ŠMC sandėliuose bei koridoriuose. Be išradingo ir kūrybiško požiūrio, įžvelgiu čia dar ir politinę potekstę – užuot pirkus ir dauginus daiktus, galima panaudoti turimas medžiagas ir kurti alternatyvą vartotojiškai ideologijai.

Pirmasis simbolinis architekto veiksmas – išgriautą didžiąją ŠMC salę atskyrusi siena. Atsivėrusi perspektyva tapo kontempliacijos erdve. Kad geriau suvoktume, kas įvyko, priešais buvusią sieną pastatyti mediniai laiptai – amfiteatras, ant kurių galima sėdėti ir klausytis paskaitų telefonu arba kalbėtis su draugais. Galima tiesiog žiūrėti į atsivėrusį vaizdą kaip į milžinišką asmenukę – ant priešais esančios sienos pakabinti veidrodžiai dar labiau išplečia salės ribas.

Ir rūkas nebaisus

Vienas iš įdomiausių sprendimų – „Baltijos“ paviljono, dalyvausiančio 2016-ųjų Venecijos architektūros bienalėje, pristatymas ŠMC lifte, laiptinėje ir koridoriuje. Šios tarpinės erdvės išryškina brėžiamas paraleles tarp Baltijos šalių industrinės architektūros ir geologinių sluoksnių.

Įspūdingi ir kiliminiai juodi bokštai, pakeitę įprastus juodus kubus videodarbams rodyti. O funkcionalų požiūrį „pasidaryk pats“ vainikuoja poetiškas „asfalto“ kalnas vidiniame ŠMC kieme. Kai kūrybiškumas veržiasi atgijusio vulkano jėga, formuodamas naujus tektoninius lūžius architektūrinėje ir institucinėje struktūroje, tada ir papėdėje tvyrantys rūkai įgauna naują spindesį.

Dar vienas laiko ir erdvės transformacijas užfiksavęs kūrinys – Sofijos Rydet nufotografuotos Lenkijos menininkų dirbtuvės su jų savininkų portretais. Jau prieš kelis dešimtmečius autorė suprato, kad menininkai kaip dirbtuvėse gyvenančių sraigių rūšis nyksta, ir paskubėjo tai užfiksuoti. Rezultatas – kondensuotas vizualus komentaras apie kūrėjų buitį ir būtį. Tai nėra paprasčiausia meninė etnografija – matematinės šaknies rovimas odontologės replėmis. Tie suspausti gyvenimai yra dovana kiekvienam atėjusiajam – argi ištirpimas savo kūrinyje ir žiūrovo sąmonėje nėra didžiausia menininko svajonė?

Dvyliktoji Baltijos trienalė jums neišraus ir nesustatys dantų, bet galbūt pagydys rūko baimę. Arba sustiprins – bet kartu apdovanos netikėtais tikrovės nubrozdinimais. Galiausiai jūs turėsite galimybę praktiškai „pagaminti“ ateities medžiagą Nomedos ir Gedimino Urbonų „Zooetikos paviljone“, kuriame auginama grybiena Ballardo „psichotropiniam namui“. Jei viską pamatę ir perskaitę nerasite žodžių, galėsite riebiai nusispjauti į garso kolonėlę. Ir jūsų sielą pakylės Kudirkos dronas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
 1993-iųjų stebuklo formulė: geležinė valia, išmintinga diplomatija, truputis pinigų ir sėkmės Premium 5

Dar ir šiandien kai kuriuos draugiškus Lietuvos kaimynus sunku įtikinti, kad Rusijos kariuomenės išvedimą iki...

Verslo klasė
2018.10.19
Lietuvės bakalauro darbas pateko į NASA konkurso finalą 1

VDA Kauno fakulteto Grafinio dizaino katedros absolventės Gabrielės Monginaitės bakalauro baigiamasis darbas...

Laisvalaikis
2018.10.19
MO muziejaus steigėjas Viktoras Butkus: kaip protingai išleisti pinigus 29

Spalio 18 d. Vilniuje atidarytas MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų...

Laisvalaikis
2018.10.19
Atidarytas privatus MO muziejus 28

Tiksliai pagal numatytą planą, kaip kokioje nors Šveicarijos traukinių stotyje, spalio 18 d. Vilniuje...

Laisvalaikis
2018.10.18
Kultūros infrastruktūra turėtų rūpintis viena įstaiga

Valstybės įmonę „Lietuvos paminklai“ pertvarkius į biužetinę įstaigą, ši turėtų rūpintis ne vien kultūros...

Laisvalaikis
2018.10.17
„Man Booker“ literatūros premiją gavo rašytoja Anna Burns

Viena prestižiškiausių literatūros pasaulio premijų „Man Booker“ šiemet atiteko rašytojai Annai Burns (g.

Laisvalaikis
2018.10.17
Paminklas dr. Jonui Basanavičiui – finišo tiesiojoje 2

Lapkričio 23 d., minint 167-ąsias dr. Jono Basanavičiaus gimimo metines, priešais Nacionalinę filharmoniją...

Laisvalaikis
2018.10.17
Ekvadoras griežtina reikalavimus „WikiLeaks“ įkūrėjui 4

Ekvadoro ambasadoje Londone gyvenančiam „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui ambasada įteikė raštą,...

Verslo aplinka
2018.10.16
Banksy triukas pirkėjos neatbaidė 1

Kolekcininkė neatsiėmė savo siūlymo pirkti britų gatvės menininko Banksy darbą „Girl with Balloon“, kuris...

Laisvalaikis
2018.10.15
Biržai ir Ignalina atsisakė prisidėti prie algų kėlimo kultūros darbuotojams 4

Susitarimą dėl spartesnio atlyginimų kėlimo kultūros darbuotojams su Kultūros ministerija pasirašė 55 iš 60...

Laisvalaikis
2018.10.15
Tūkstantmečio karta negaili pinigų prabangai 9

Vartotojai, gimę tarp 1981-1997 m., savo finansinę situaciją vertina optimistiškai ir yra linkę daugiau...

Laisvalaikis
2018.10.14
Biuro mados: „Mr. Gorbachev, break these office walls!“ Premium

Kai keliaujant į Budejovicus buvo pavogtas leitenanto Lukašo lagaminas, Šveikas konstatavo: „Stotyse vogė ir...

Verslo klasė
2018.10.14
Mirė FIBA generalinis sekretorius 

Olimpines jaunimo žaidynes Buenos Airėse aptemdė liūdna žinia – mirė Tarptautinės krepšinio federacijos...

Laisvalaikis
2018.10.14
Alytuje parką ketinama pavadinti vaikų poeto A. Matučio vardu

Alytaus valdžia prašo Vyriausybės mieste esančiam parkui suteikti vaikų rašytojo Anzelmo Matučio vardą.

Laisvalaikis
2018.10.14
Iliustruotoji istorija. Tokijo sunaikinimas 2

1945 m. JAV laimėjo visus Ramiojo vandenyno karo mūšius, tačiau fanatiški japonų generolai pasiduoti...

Laisvalaikis
2018.10.14
Dvidešimt tūkstančių kiaušinių ikonoms ir maldai Premium 1

Cerovani gyvenvietė netoli Tbilisio atsirado prieš dešimt metų, po penkių dienų karo. Pabėgėliams...

Verslo klasė
2018.10.13
Šių metų „Gaida“ – nuo Laurie Anderson iki kitokių minimalistų 1

Spalio 20 d. Vilniuje prasidėsiantis festivalis „Gaida“ šiuolaikinės muzikos gurmanams ir šiemet žada...

Laisvalaikis
2018.10.13
Guodžiančio klimato kaitos scenarijaus nėra 9

Jeigu per artimiausius 12 metų žmonija nesiims visų įmanomų priemonių klimato kaitai sustabdyti, kelio atgal...

Laisvalaikis
2018.10.13
Naujas gidas po atsigaunantį Užupį: ką būtina pamatyti

Su šilumos banga atplūdusi bobų vasara – puikus metas pasivaikščioti palei Vilnelę ir pasižvalgyti po patį...

N. P. Pretzmanno portretas: iš tėvų fermos Danijoje – iki milijoninių investicijų Lietuvoje 4

Nielsas Peteris Pretzmannas, šeimos investicijų kompanijos „Asgaard A/S“ vadovas, pasakoja apie didžiausias...

Laisvalaikis
2018.10.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau