Rūkų rūkai ir revoliucinė architektūra XII Baltijos trienalėje

Publikuota: 2015-10-09
 

Jei pirmas sakinys neužka­bina, antro niekas neskaitys. Jei skaitote, tikitės, kad antrame sakinyje bus ne pranašystė, o diagnozė. Geriau žiauri, nei viltinga. Pavyzdžiui – į parodą neikite, jei nemėgstate dūmų. Dūminių uždangų ir miglos pūtimo į akis. Dvyliktoji Baltijos trienalė Šiuolaikinio meno centre yra rūkų rūkai (skaičiau, kad tai – tikslesnis Senojo Testamento „tuštybių tuštybės“ vertimas).

Jei vis dar skaitote, gaištate brangų savo laiką. Bet jei jums laikas (kap-kap-kap-kapsintis kapitalas) nusispjauti, galite tai padaryti ŠMC. Kas valandą tris minutes ten galima spjaudyti į pražiotas garso kolonėlių burnas. Ta objektiška pornografija turėtų išlaisvinti jūsų sąmonę ar bent kūno skysčius. Aš nespjaudžiau iš principo – neįdomu laužtis pro atviras duris. Bet džiaugiuosi, kai kiti spjaudo. Nusispjauk parodoje į rankomis neliečiamą eksponatą – ir pajusi, kad dabar gali kirsti dūminę uždangą nepaliestas.

Spjaudytis nemandagu

Jay Tan „Seilių kolonėlės“ (2015) parodos gide pristatomos kaip sriuba iš mūsų pačių: „Ne kraujo drama, ne prakaito išdidumas, ne emocingas ašarų šarmas – paskutinysis iš skysčių“. Skystis kaip emocinės informacijos nešėjas, rišamoji kietų ir užkietėjusių kūnų medžiaga. Jis išlaisvina ir apriboja – ten, kur prasiveržia skysčiai, yra pažeidžiamiausios kūno ribos. „Spjaudytis nemandagu“ – teigiama aprašo pabaigoje. Bet man nusispjauti. Suprantu tai kaip bandymą apibrėžti kūrinio veikimo lauką – kad nepradėčiau spjaudyti į visus kūrinius. Žinoma, toks draudimas negalioja kritikui, o ypač kritikei. Gera kritikė – kaip gyvatė – spjaudosi nuodais. Ar jie mirtini, priklauso ne tik nuo dozės ir rožinio „Verslo žinių“ popieriaus, bet ir nuo skaitytojo imuninės sistemos. Nepažįstu nė vieno menininko ar kuratoriaus, mirusio nuo kritikės įkandimo. Išgijusio, deja, irgi nepažįstu.

Klaida ir teisingumas

Jei jau kalbame apie gydomąsias meno (ir kritikos) galias, verta išbandyti Biankos Rolando „Vakcinas“ (2010) – piešinius mikstūra, arbata ir kūno skysčiais. Trienalės kuratorė Virginija Januškevičiūtė per ekskursiją pasakojo, kad kai Biankos pa­roda buvo atidaryta Lenkijoje 2010-aisiais, pasveiko 10 žmonių. Ar pasveiko nors vienas Lietuvoje, negalėčiau pasakyti. Daug šiuolaikinio meno paremta placebo principu – dar prieš pradėdamas vartoti, turi tikėti stebuklingomis jo galiomis. Tikėjimas nėra toks lengvas dalykas, kaip atrodo. Tik naivuoliai ir palaimintieji tiki besąlygiškai. Visi kiti griebiasi tikėjimo šiaudo šokdami per abejonės bedugnę. Bianka Rolando išganingai tiesia receptą – eilėraštį „Gaudynės“, parašytą sestinos forma. Tai dar viduramžių trubadūrus menantis poezijos žanras, kuriame tam tikra tvarka pasikartoja paskutiniai eilutės žodžiai. Autorė tuos šešis žodžius rado ant seno stadiono sienų Poznanėje tarp grafičio užrašų (stadionas XX a. pradžioje buvo priverstinio darbo stovykla). Bėda ta, kad lietuviškas vertimas nėra sestina, todėl dingsta pasikartojimai ir atsiranda absurdiškos žodžių samplaikos. Tikriems tikintiesiems tai neturėtų trukdyti – net jei tai kito Biankos darbo dalis.

Tačiau vertėjų „falsifikuoti“ receptai kelia rimtų klausimų – jei klaidingai vartojant meną (ar įmanoma jį vartoti teisingai?) vis tiek pasiekiamas nušvitimas, ar klaida netampa teisingumo norma? Niekas į šį klausimą neatsakys – nebent Žygimantas Kudirka, geriausias Lietuvos slemeris (beje, laimėjęs ir Europos slemo poezijos varžybas). Jis vis dažniau dalyvauja ir šiuolaikinio meno projektuose – „Kosminio darželio“ performanse su Cooltūristėmis, Valentino Klimašausko „Mamuto klonavimo“ apeigose ir trienalėje rodomame videofilme apie dronus.

Vykstant masinei vaizdo menininkų migracijai į garso ir neurolingvistinio programavimo sferą, dainininkai bei muzikantai skuba užimti ištuštėjusius vaizdų gamybos fabrikus. Menininkai vis dažniau renkasi ne ekraną, erdvę ar drobę, o žiūrovo smegeninę, bandydami suprojektuoti savo idėjas tiesiog parodos lankytojų galvoje. Virtualioje vaizduotės inžinerijoje sunku išsiversti be tokių kalbos dizainerių kaip Ž. Kudirka, sukūręs repą iš automobilių numerių. Žodis, kalbos ritmas, pasakojimo įtaiga ir paradoksalūs pastebėjimai tampa svarbia statybine šiuolaikinio meno medžiaga – net jei statomi vaizduotės babeliai.

Kūrinys ar kontekstas?

Konteksto svarba dažnai pranoksta turinio ir net kūrinio svarbą. Pastaruoju metu ypač suvešėjo šiuolaikinio meno invazija į „neparodines“ erdves – buvusius fabrikus, paštus, teatrus. Aplinka tokiu atveju visada „suveikia“, o kūriniai – tik kartais. Kai kurie. Geriausiai tie, kurie sugeba konceptualiai pažadinti netikėtą kontekstą. Kaip rašė viešųjų erdvių tyrinėtoja Miwon Kwon, įvietinti meno kūriniai dabar akcentuoja ne fizinį, o diskursyvų kūrinio ir aplinkos ryšį – paprasčiau tariant, svarbu ne kaip toje naujoje vietoje kūrinys atrodo, o kokių naujų (ir pamirštų senų) istorijų pasakoja. Neatsitiktinai parodos pradžią žymi įrėmintas kultūros savaitraštis „7 meno dienos“ su Eglės Rindzevičiūtės straipsniu apie ateities prognozavimo strategijas, pasirodęs trienalės atidarymo dieną.

Architekto rankose

Trienalėje diskursyvus pradas nusveria fizinį. Idėja dažnai pranoksta rezultatą – tada galvoji, ar apskritai reikėjo jos įkūnijimo, kad ir efemeriško? Gal nebūtina eiti į parodą – užtenka paskaityti jos gidą? Jei menas – tik rūkų rūkai ir gaudymas vėjo. Bet neverta baidytis blogo oro ir slidžių grindų, kurios Kiprui Dubauskui tampa „Liūnu“. Jei paslysite ir susilaužysite koją, pasimelskite prie Biankos Rolando „Vakcinų“ ir sugis. Bet ne keisti klimatiniai ir patafiziniai reiškiniai yra šios trienalės traukos centras. Šią sudėtingą daugiasluoksnę parodą struktūriškai sutvarko architekto Andeaso Angelidakio ekspozicija. Ji atveria ir paslepia, kvestionuoja erdvių hierarchiją (parodinė erdvė gali tapti po laiptais įrengtu pogrindžiu, o pagalbinės patalpos – parodine erdve), net įkvepia revoliucinių vilčių su kabančiomis „barikadiškomis“ konstrukcijomis, padarytomis iš rastų medžiagų. Angelidakis panaudojo tai, kas liko nuo ankstesnių parodų ir buvo saugoma ŠMC sandėliuose bei koridoriuose. Be išradingo ir kūrybiško požiūrio, įžvelgiu čia dar ir politinę potekstę – užuot pirkus ir dauginus daiktus, galima panaudoti turimas medžiagas ir kurti alternatyvą vartotojiškai ideologijai.

Pirmasis simbolinis architekto veiksmas – išgriautą didžiąją ŠMC salę atskyrusi siena. Atsivėrusi perspektyva tapo kontempliacijos erdve. Kad geriau suvoktume, kas įvyko, priešais buvusią sieną pastatyti mediniai laiptai – amfiteatras, ant kurių galima sėdėti ir klausytis paskaitų telefonu arba kalbėtis su draugais. Galima tiesiog žiūrėti į atsivėrusį vaizdą kaip į milžinišką asmenukę – ant priešais esančios sienos pakabinti veidrodžiai dar labiau išplečia salės ribas.

Ir rūkas nebaisus

Vienas iš įdomiausių sprendimų – „Baltijos“ paviljono, dalyvausiančio 2016-ųjų Venecijos architektūros bienalėje, pristatymas ŠMC lifte, laiptinėje ir koridoriuje. Šios tarpinės erdvės išryškina brėžiamas paraleles tarp Baltijos šalių industrinės architektūros ir geologinių sluoksnių.

Įspūdingi ir kiliminiai juodi bokštai, pakeitę įprastus juodus kubus videodarbams rodyti. O funkcionalų požiūrį „pasidaryk pats“ vainikuoja poetiškas „asfalto“ kalnas vidiniame ŠMC kieme. Kai kūrybiškumas veržiasi atgijusio vulkano jėga, formuodamas naujus tektoninius lūžius architektūrinėje ir institucinėje struktūroje, tada ir papėdėje tvyrantys rūkai įgauna naują spindesį.

Dar vienas laiko ir erdvės transformacijas užfiksavęs kūrinys – Sofijos Rydet nufotografuotos Lenkijos menininkų dirbtuvės su jų savininkų portretais. Jau prieš kelis dešimtmečius autorė suprato, kad menininkai kaip dirbtuvėse gyvenančių sraigių rūšis nyksta, ir paskubėjo tai užfiksuoti. Rezultatas – kondensuotas vizualus komentaras apie kūrėjų buitį ir būtį. Tai nėra paprasčiausia meninė etnografija – matematinės šaknies rovimas odontologės replėmis. Tie suspausti gyvenimai yra dovana kiekvienam atėjusiajam – argi ištirpimas savo kūrinyje ir žiūrovo sąmonėje nėra didžiausia menininko svajonė?

Dvyliktoji Baltijos trienalė jums neišraus ir nesustatys dantų, bet galbūt pagydys rūko baimę. Arba sustiprins – bet kartu apdovanos netikėtais tikrovės nubrozdinimais. Galiausiai jūs turėsite galimybę praktiškai „pagaminti“ ateities medžiagą Nomedos ir Gedimino Urbonų „Zooetikos paviljone“, kuriame auginama grybiena Ballardo „psichotropiniam namui“. Jei viską pamatę ir perskaitę nerasite žodžių, galėsite riebiai nusispjauti į garso kolonėlę. Ir jūsų sielą pakylės Kudirkos dronas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Dainų šventės auditoriai pasigedo racionalaus finansinio požiūrio

Kultūros ministerija, atlikusi Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) 2018 m. organizuotos Lietuvos...

Laisvalaikis
16:48
Į kultūros ministrus pasiūlytas M. Kvietkauskas 9

Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, buvęs Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius,...

Kino klasterio kompleksinės paslaugos padeda laimėti didelius užsakymus Rėmėjo turinys

Lietuviškiems filmams sulaukiant vis didesnio populiarumo ir Lietuvai tampant vis patrauklesniu traukos...

„Titanikas“ rastas vykdant slaptą karinę misiją

Ilgai teigta, kad 1912 m. nuskendusį laivą „Titanikas“ 1985 m. vandenyno dugne surado JAV  mokslininkai.

Laisvalaikis
2018.12.16
D. Katkus: pianisto D. Kirilausko iššūkiai 1

Vykstant nuožmiam popso karui su intelektualia muzikine kultūra, karui, kur popsą visiškai palaiko ir...

Verslo klasė
2018.12.15
Turtingiausi tarpukario Lietuvos žmonės

1918-aisiais susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, jos ūkis ant kojų stojosi sunkiai, juolab kad...

Laisvalaikis
2018.12.15
Verslas „Google“ paieškoje: nuo „Ali Express“ iki „Maximos“ ir „Lidl“ kainų lyginimo Premium

Populiariausios „Google“ paieškos verslo segmente rodo, kad lietuviai vis daugiau perka internete, kruopščiai...

Rinkodara
2018.12.14
Dizainerė K. Petraitytė pamokų nuobodulį gydo „Chem žetonais“ 1

Dizainerė Karolina Petraitytė, Vilniaus dailės akademijos studentė, neseniai grįžo iš didžiausio Vidurinių...

Laisvalaikis
2018.12.13
Kultūros indėlis į šalies ekonomiką auga

Lietuvos statistikos departamentas skelbia suskaičiavęs, kad, išankstiniais duomenimis, kultūros sektoriaus...

Laisvalaikis
2018.12.12
FIFA ir VMI – tarp populiariausių „Google“ paieškų Lietuvoje

„Google“ paieškų viršūnėje Lietuvoje – pasaulio futbolo čempionatas FIFA ir „Eurovizija“. Nedaug atsilieka ir...

Rinkodara
2018.12.12
„Time“ Metų žmogumi paskelbė persekiojamus žurnalistus

„Time“ Metų žmogumi paskelbė „Sergėtojus“ („The Guardians“) – taip žurnalas pavadino dėl savo darbo...

Laisvalaikis
2018.12.12
„EGLĖ apartamentai“ - apdovanoti prestižiniu apdovanojimu Rėmėjo turinys 3

Aukštą kartelę pajūrio architektūrai iškėlęs projektas - analogo Baltijos regione neturintys prabangūs

Laisvalaikis
2018.12.12
Lengvatą kino gamintojams pratęs iki 2024 m.

Seimas leido dar penkeriems metams – iki 2023 m. pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatą kino gamintojams,...

Laisvalaikis
2018.12.11
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
Mirga Gražinytė: dirigavimas nėra tik vyrų sritis 1

Vargu ar ką nustebino, tarp šešių šių metų Nacionalinės Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatų išgirdus...

Laisvalaikis
2018.12.08
Palikę aikštelę pergalių siekia versle: kur investavo Lietuvos krepšinio žvaigždės 13

Barai ir NT projektai, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos – tai verslai, į kuriuos investavo karjeras baigę...

Laisvalaikis
2018.12.07
Vakarėliams ir konferencijoms siūlo netikėtas erdves Rėmėjo turinys 1

Nuo krepšinio rungtynių iki žymiausių pasaulio muzikantų koncertų – kad tokie masiniai, grandioziniai...

Rinkodara
2018.12.07
Parodoje – fotografo J. Čechavičiaus epocha

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečių fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo...

Laisvalaikis
2018.12.06
Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai 2

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė, kuriems šalies kūrėjams šiemet bus įteiktos...

Laisvalaikis
2018.12.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau