Verta prisiminti šiandien: gyvybės vizų galiojimas nesibaigia

Publikuota: 2015-09-04
Atnaujinta 2015-09-09 11:17
Chiune Sugihara, Japonijos vicekonsulas, Kaune praleido mažiau negu metus. Jo dėka išsigelbėjo 6.000 žydų. Sugiharos namų nuotr.
Chiune Sugihara, Japonijos vicekonsulas, Kaune praleido mažiau negu metus. Jo dėka išsigelbėjo 6.000 žydų. Sugiharos namų nuotr.
 

Japonų diplomatas Chiune Sugihara Antrojo pasaulinio karo metu išgelbėjo tūkstančių pabėgėlių gyvybes. Altruizmo ir drąsos simboliu tapusio p. Sugiharos istoriją privalome prisiminti ir šiandien, kai nuo karo bėgančių tautų migracijos mastas lyginamas su pokyčiais, kurie buvo stebimi daugiau negu prieš septynis dešimtmečius.

Rugsėjo 4-ąją paminėtos 75-osios vadinamųjų gyvybės vizų metinės. 1940 m. rugsėjo 4 d. Japonijos vicekonsulas Chiune Sugihara, pervargęs po bemiegių naktų, paženklintų nepertraukiamo darbo, traukiniui iš Kauno geležinkelio stoties jau pajudėjus į Berlyną, per vagono langą dar dalijo paskutinius dokumentus su tranzitinėmis vizomis į Japoniją.

Šiandien paralelių su Antrojo pasaulinio karo tautų kraustymusi yra apstu. Jungtinės Tautos ir įvairios humanitarinės organizacijos skaičiuoja, kad dėl pasaulyje verdančių konfliktų daugiau nei 50 mln. žmonių buvo priversti palikti namus ir persikelti į kitą šalies vietą arba sprukti iš jos. Tai – didžiausias pabėgėlių skaičius nuo Antrojo pasaulinio karo. Netylant svarstymams, deja, dažnai bevaisiams, dėl migrantų krizės, Europoje tveriamos tvoros, kratomasi atsakomybės ir net pasigirsta kalbų, kad nuo karo sprunkančius pabėgėlius ketinama atsirinkti pagal jų religines pažiūras.

infogr.am::infogram_0_migrantu_krize_skaiciais

infogr.am::infogram_0_migrantu_srautu_koridoriai

Gimęs amžių sandūroje, samurajų tradicijas puoselėjančioje šeimoje ir, regis, paties likimo atblokštas į Lietuvą, į pasaulio istorijos puslapius p. Sugihara įsirašė kaip vienas didžiausių holokausto didvyrių.

Skaičiuojama, kad 1940-aisiais Kaune p. Sugihara ranka išrašė 2.193 vizas, didžiąją jų dalį – rugpjūtį, prieš pat uždarant konsulatą. Dalis vizų buvo skirta ištisoms šeimoms. Skaičiuojama, kad šie dokumentai išgelbėjo gyvybę 6.000 nacistinio režimo persekiojamų žydų.

„Aš prisiėmiau atsakomybę padėti pabėgėliams, nes tokie buvo mano kaip žmogaus įsitikinimai“, – praėjus keliems dešimtmečiams savo memuaruose rašė diplomatas, aiškindamas, kodėl nepakluso savo šalies Užsienio reikalų ministerijos valiai ir dalijo tranzitines vizas į Japoniją.

Jo žodžiai skamba kaip ryškus kontrastas brutaliam istorijos laikotarpiui, kurio pabaigą ženklino pasiteisinimas „aš tik vykdžiau nurodymus“. Po Antrojo pasaulinio karo tai kartojo įvairaus rango teisiamieji, prisidėję prie masinio žmonių naikinimo.

Kelias į Lietuvą

Istorija tuo ir žavi, kad kartais savo herojų pėdas sumėto taip, jog jie atsiduria netikėčiausiose vietose. Chiune’s Sugiharos biografai paliudys, kad jo diplomatinis meistriškumas užkirto jam kelią į svajonių postą Maskvoje, o tai galiausiai jį atvedė į Lietuvą.

Gabus kalboms, kurių mokėjo kelias, tarp jų – rusų, vokiečių ir anglų, p. Sugihara buvo itin vertinamas kaip Rusijos ekspertas. 1932 m. eidamas diplomatinę tarnybą Mandžiūrijoje jis vadovavo deryboms dėl geležinkelio sistemos įsigijimo iš Maskvos. Naudodamasis per pažintis surinkta informacija, jis sugebėjo išsiderėti palankias pirkimo sąlygas ir taip Japonijai sutaupyti milijonus.

Rusai to niekada nepamiršo, taigi, kai 1936 m. p. Sugihara gavo diplomatinį postą Maskvoje, jis tiesiog nebuvo įleistas į šalį. Po poros metų diplomatinės tarnybos Suomijoje 1939 m. lapkričio pabaigoje jam buvo pavesta atidaryti konsulatą Kaune.

Pagrindinė p. Sugiharos misija Lietuvoje buvo rinkti įvairaus pobūdžio žvalgybos informaciją. Bet Japonijos diplomatą domino ne tik karinių dalinių judėjimas, jį sujaudino ir žydų pabėgėlių istorijos apie už šalies ribų siaučiantį terorą.

Kiurasao viza

1939 m. rudenį prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, o Lenkiją okupavus nacistinei Vokietijai ir Sovietų Sąjungai įžengus į Lietuvą, tada dar nepriklausomą šalį, bėgdami nuo nacių persekiojimo į Lietuvą pasitraukė maždaug 12.000 Lenkijos žydų. Jie tikėjosi, kad iš laisvos šalies pavyks lengviau emigruoti į kitas valstybes, pirmiausia – JAV. Tačiau 1940 m. birželį Sovietų Sąjunga aneksavo Lietuvą. Netrukus įsakyta uždaryti visas užsienio atstovybes. Žydų pabėgėliai suprato, kad net ir menkas galimybių langas pabėgti iš Europos pradeda užsiverti.

Išvykimas iš Lietuvos buvo komplikuotas. Vienintelis saugus kelias driekėsi į Rytus per Rusiją, tačiau, siekiant palikti Lietuvą, buvo būtina turėti galutinio tikslo vizą, liudijančią, kad esi laukiamas svečioje šalyje, ir tranzitinę vizą tos valstybės, per kurią ketinama vykti. Tik su jomis sovietai leido išvykti iš Lietuvos.

Regis, pats likimas į Lietuvą atvedė ir su japonų konsulu sujungė kitą šios istorijos herojų – Nyderlandų garbės konsulą Lietuvoje Janą Zwartendijką. Šis Lietuvoje dirbo „Philips“ padalinio direktoriumi ir laikinai prisiimti konsulo pareigas sutiko nenoriai.

Būtent į jį ieškodami išsigelbėjimo kreipėsi du Nyderlandų žydai, prašydami padėti pasprukti į Nyderlandų kontroliuojamas užjūrio teritorijas. Išsigelbėjimu tapo Kiurasao sala Karibų jūroje už kelių dešimčių kilometrų nuo Venesuelos. Patekti į šią salą nereikėjo vizos, tačiau buvo būtinas salos valdytojo sutikimas.

Ponas Zwartendijkas sukūrė tai, kas istorijoje žinoma kaip Kiurasao viza, – jų buvo išrašyta bemaž pustrečio tūkstančio. Šviežiai iškeptas Nyderlandų diplomatas dokumentuose tiesiog įrašydavo, kad siekiant patekti į salą vizos nereikia. Jis specialiai nepaminėdavo, kad būtinas administracijos leidimas. Viltasi, kad atsakingos žinybos šį įrašą traktuos kaip galutinio tikslo vizą.

Žinia apie Kiurasao vizas teikiantį olandą keliavo iš lūpų į lūpas, ją apsukriai platino žydų bendruomenė Lietuvoje. Tačiau gavusiems šią vizą buvo būtina ir tranzitinė Japonijos, iš kurios buvo galima pasiekti salą, viza. Taigi liepos pabaigoje prie Japonijos konsulato nutįso šimtų vilties ieškančių žmonių eilė.

Gyvybės vizos

„Jie buvo žmonės ir jiems reikėjo pagalbos. Džiaugiuosi, kad man pavyko rasti jėgų ją suteikti“, – prisimindamas konsulato tvorą apgulusių žmonių minias kadaise sakė p. Sugihara.

Diplomatas vėliau pripažino, kad sprendimas nebuvo lengvas. Juk jis buvo karjeros diplomatas, į istorijos sūkurį įmestas labai nepalankiomis aplinkybėmis, kai nacistinė Vokietija ir Japonija buvo sąjungininkės.

Kaip jau minėta, atskirai Kiurasao viza nieko nereiškė, – siekiant išvykti iš šalies buvo būtina tranzitinė Japonijos viza. Formaliai Japonijos konsulas galėjo vizas išduoti tik tokiu atveju, kai prašantys turi vizą į galutinį kelionės tikslą ir pakankamai pinigų kelionei.

Ponas Sugihara puikiai suprato, kad dažniausiai nė vienas iš šių kriterijų nėra tenkinamas. Visgi jis tikėjo, kad su tariama Kiurasao ir Japonijos vizomis žydai turi galimybių ištrūkti iš šalies. Juk p. Sugihara buvo auklėtas pagal samurajų tradicijas, o klasikinė išmintis skelbia, kad net medžiotojas nežudo paukščio, jeigu šis pas jį atklysta prieglobsčio.

Užsienio reikalų ministerija, su kuria konsultavosi p. Sugihara, išimčių daryti neleido, tačiau p. Sugihara vis tiek ranka rašė tūkstančius tranzitinių vizų. Savo veiksmus jis koordinavo su p. Zwartendijku.

Gavę vizas pabėgėliai traukiniu vykdavo į Vladivostoką, o iš jo kėlėsi į Japoniją, kur buvo saugu. Nors p. Sugiharai nebuvo leista be pagrindo išrašyti vizų, Japonijos vyriausybė žydų klausimu vykdė kitokią politiką negu nacistinė Vokietija. Pabėgėliams čia grėsmė nekilo.

Padedami žydų bendruomenės, dauguma pabėgėlių galiausiai rado namus Šanchajuje, JAV, kitose valstybėse, dalis pasiliko Japonijoje.

Samurajaus įvertinimas

Kai išvyko iš Lietuvos, Chiune’s Sugiharos likimas pasuko kiek netikėta linkme. Kelerius metus jis dirbo konsulatuose Berlyne, Prahoje, Kaliningrade ir Rumunijoje. 1945 m. sovietams įžengus į Rumuniją, jis su šeima buvo įkalintas ir nelaisvėje praleido pusantrų metų.

Grįžęs į Japoniją, netrukus paliko diplomatinę tarnybą ir dirbo įvairius darbus. Į diplomatiją niekada nebegrįžo, garbės nesigviešė ir savo žygdarbiais nesigyrė. Tik 1969 m. jį susirado Izraelio diplomatas Joshua Nishri, kuris tuo metu dirbo Japonijoje. Viena vizų prieš beveik tris dešimtmečius buvo skirta jam.

Paplitus žiniai apie atrastą Chiune Sugiharą, šimtai liudijimų apie jo indėlį gelbstint žydus užplūdo „Yad Vashem“, holokausto aukų ir didvyrių atminties institutą. 1985 m. p. Sugiharai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas – aukščiausias „Yad Vashem“ skiriamas Izraelio valstybės garbės apdovanojimas. Chiune Sugihara – vienintelis japonas, įvertintas šiuo apdovanojimu. 1997-aisiais po mirties Pasaulio tautų teisuolio vardas buvo suteiktas ir Nyderlandų diplomatui Janui Zwartendijkui.

Įdomu Gyvybės vizoms – 75-eri

„Šiemet minime 75-ąsias metines nuo tada, kai Japonijos vicekonsulas Kaune (1939–1940 m.) Chiune Sugihara, bendradarbiaudamas su olandų garbės konsulu Janu Zwartendijku, išdavė Japonijos vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjo tūkstančius gyvybių.

Net ir 1940 m. rugpjūčio 28 d. uždarius konsulatą, p. Sugihara toliau išrašinėjo Gyvybės vizas „Metropolio“ viešbutyje ir Kauno geležinkelio stotyje. Tai jis darė iki pat išvykimo rugsėjo 4 d.

Japonijos vyriausybė didžiai gerbia šių dviejų diplomatų drąsa ir indėlį į humanizmą. Jų laimėjimus būtina perduoti ateities kartoms“, – sako J. E. Toyoei Shigeeda, Japonijos ambasadorius.

Apie minėjimo renginius:

• Chiunes Sugiharos ir Jano Zwartendijko veiklai paminėti Kauno geležinkelio stotyje rugsėjo 4–24 d. eksponuojama fotografijų paroda.

• Rugsėjo 4 d. „Metropolio“ viešbutyje Kaune ir miesto geležinkelio stotyje atidengtos memorialinės lentos Chiune’s Sugiharos veiklai atminti.

• Ch. Sugiharai ir J. Zwartendijkui atminti sukurtas proginis vokas ir antspaudas.

Daugiau informacijos – Japonijos ambasados tinklalapyje www.lt.emb-japan.go.jp/lithuanian/kultura.htm

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ekspertai: pasaulyje – vėžio gydymo proveržis, o Lietuva atsilieka 2

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas...

Laisvalaikis
2018.09.23
Popiežiaus tylia malda pagerbė okupacijų aukas 3

Lietuvoje besilankantis popiežius Pranciškus tylia malda Vilniuje pagerbė nacių likviduoto žydų geto bei...

Laisvalaikis
2018.09.23
Maljorkoje atidarys viešbutį tik moterims

Maljorkoje planuojama atidaryti viešbutį, skirtą tik moterims. Verslininkai tikisi, kad tokia koncepcija...

Popiežius aukojo mišias Kaune ir ragino kunigus būti arčiau žmonių

Daugiau kaip 100.000 tikinčiųjų iš Lietuvos ir gretimų valstybių dalyvavo sekmadienį Kauno Santakos parke...

Laisvalaikis
2018.09.23
Egipte rastas puikiai išsilaikęs sfinksas 1

Egipte aptiktas puikiai išsilaikęs sfinksas. Manoma, kad jam galėtų būti daugiau kaip 2.000 m.

Laisvalaikis
2018.09.23
Iliustruotoji istorija: Čikaga, iš pelkės pakeltas miestas 3

Čikagos miestas 1833-aisiais buvo įkurtas prie Čikagos upės ir dėl patogios geografinės padėties greitai tapo...

Laisvalaikis
2018.09.23
Dešimtys tūkstančių tikinčiųjų susirinko į popiežiaus mišias Kaune 5

Dešimtys tūkstančių tikinčiųjų sekmadienio rytą susirinko į Kauno Santaką dalyvauti popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.09.23
5 svarbios popiežiaus Pranciškaus citatos viešint Vilniuje 8

Popiežius Pranciškus šeštadienį lankėsi Vilniuje, kur susitiko su valstybės vadovais, tikinčiaisiais ir...

Laisvalaikis
2018.09.22
Vatikano bankininko Pauliaus Marcinkaus paslaptis 7

Kai 1971 m. popiežius Paulius VI vyskupui Pauliui Kazimierui Marcinkui patikėjo „Istituto per le Opere di...

Laisvalaikis
2018.09.22
Šventasis Tėvas: tieskime tiltus, užuot statę sienas 3

Popiežius Pranciškus, sveikindamas susirinkusiuosius S. Daukanto aikštėje, priminė Tautos giesmės eilutes „Iš...

Laisvalaikis
2018.09.22
Iš arčiau: popiežiaus drabužiai, ženklai, vardai 3

Pavadinimas „popiežius“ yra kilęs iš graikų žodžio „pappas“, reiškiančio tėvą. Pirmaisiais šimtmečiais šiuo...

Laisvalaikis
2018.09.22
Popiežius Pranciškus vieši Lietuvoje 1

Šeštadienio, rugsėjo 22-osios rytą, su valstybiniu ir apaštaliniu vizitu atvyko popiežius Pranciškus. Per dvi...

Laisvalaikis
2018.09.22
Popiežiaus vizitui – užsienio ir lietuvių žurnalistų desantas

Per dvi viešnagės Lietuvoje dienas Popiežius Pranciškus susitiks su valstybės vadovais ir visuomenės...

Rinkodara
2018.09.22
Katalikų bažnyčios CEO – tylusis revoliucionierius

Popiežius Pranciškus į istoriją mėgina įsirašyti kaip pontifikas, pakeitęs XXI a. Romos katalikų bažnyčios...

Laisvalaikis
2018.09.22
Grušas: turiu vilties, kad popiežius mus uždegs džiaugsmu ir viltimi 2

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sako tikįs, kad į Lietuvą šeštadienį ilgai laukto vizito...

Laisvalaikis
2018.09.21
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium 1

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
Vilniuje atidengtas paminklinis akmuo žydų gelbėtojams 

Vilniuje penktadienį pagerbiant žydų gelbėtojų Lietuvoje atminimą atidengtas paminklinis akmuo.

Laisvalaikis
2018.09.21
Nidoje įamžintas prancūzų karių atminimas

Neringos kultūrinį kraštovaizdį papildė dar vienas meninis akcentas, kviečiantis atkreipti dėmesį į mažai...

Laisvalaikis
2018.09.21
Religinis turizmas – vien popiežiaus vizito gali nepakakti

Rengiantis popiežiaus Pranciškaus vizitui, susigriebta, kad religinio ir piligriminio turizmo niša mūsų...

Prezidentė popiežiui Pranciškui dovanos Laisvės varpą 3

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėsiančiam popiežiui Pranciškui dovanos Laisvės varpą – Lietuvos...

Laisvalaikis
2018.09.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau