Verta prisiminti šiandien: gyvybės vizų galiojimas nesibaigia

Publikuota: 2015-09-04
Atnaujinta 2015-09-09 11:17
Chiune Sugihara, Japonijos vicekonsulas, Kaune praleido mažiau negu metus. Jo dėka išsigelbėjo 6.000 žydų. Sugiharos namų nuotr.
Chiune Sugihara, Japonijos vicekonsulas, Kaune praleido mažiau negu metus. Jo dėka išsigelbėjo 6.000 žydų. Sugiharos namų nuotr.
 

Japonų diplomatas Chiune Sugihara Antrojo pasaulinio karo metu išgelbėjo tūkstančių pabėgėlių gyvybes. Altruizmo ir drąsos simboliu tapusio p. Sugiharos istoriją privalome prisiminti ir šiandien, kai nuo karo bėgančių tautų migracijos mastas lyginamas su pokyčiais, kurie buvo stebimi daugiau negu prieš septynis dešimtmečius.

Rugsėjo 4-ąją paminėtos 75-osios vadinamųjų gyvybės vizų metinės. 1940 m. rugsėjo 4 d. Japonijos vicekonsulas Chiune Sugihara, pervargęs po bemiegių naktų, paženklintų nepertraukiamo darbo, traukiniui iš Kauno geležinkelio stoties jau pajudėjus į Berlyną, per vagono langą dar dalijo paskutinius dokumentus su tranzitinėmis vizomis į Japoniją.

Šiandien paralelių su Antrojo pasaulinio karo tautų kraustymusi yra apstu. Jungtinės Tautos ir įvairios humanitarinės organizacijos skaičiuoja, kad dėl pasaulyje verdančių konfliktų daugiau nei 50 mln. žmonių buvo priversti palikti namus ir persikelti į kitą šalies vietą arba sprukti iš jos. Tai – didžiausias pabėgėlių skaičius nuo Antrojo pasaulinio karo. Netylant svarstymams, deja, dažnai bevaisiams, dėl migrantų krizės, Europoje tveriamos tvoros, kratomasi atsakomybės ir net pasigirsta kalbų, kad nuo karo sprunkančius pabėgėlius ketinama atsirinkti pagal jų religines pažiūras.

infogr.am::infogram_0_migrantu_krize_skaiciais

infogr.am::infogram_0_migrantu_srautu_koridoriai

Gimęs amžių sandūroje, samurajų tradicijas puoselėjančioje šeimoje ir, regis, paties likimo atblokštas į Lietuvą, į pasaulio istorijos puslapius p. Sugihara įsirašė kaip vienas didžiausių holokausto didvyrių.

Skaičiuojama, kad 1940-aisiais Kaune p. Sugihara ranka išrašė 2.193 vizas, didžiąją jų dalį – rugpjūtį, prieš pat uždarant konsulatą. Dalis vizų buvo skirta ištisoms šeimoms. Skaičiuojama, kad šie dokumentai išgelbėjo gyvybę 6.000 nacistinio režimo persekiojamų žydų.

„Aš prisiėmiau atsakomybę padėti pabėgėliams, nes tokie buvo mano kaip žmogaus įsitikinimai“, – praėjus keliems dešimtmečiams savo memuaruose rašė diplomatas, aiškindamas, kodėl nepakluso savo šalies Užsienio reikalų ministerijos valiai ir dalijo tranzitines vizas į Japoniją.

Jo žodžiai skamba kaip ryškus kontrastas brutaliam istorijos laikotarpiui, kurio pabaigą ženklino pasiteisinimas „aš tik vykdžiau nurodymus“. Po Antrojo pasaulinio karo tai kartojo įvairaus rango teisiamieji, prisidėję prie masinio žmonių naikinimo.

Kelias į Lietuvą

Istorija tuo ir žavi, kad kartais savo herojų pėdas sumėto taip, jog jie atsiduria netikėčiausiose vietose. Chiune’s Sugiharos biografai paliudys, kad jo diplomatinis meistriškumas užkirto jam kelią į svajonių postą Maskvoje, o tai galiausiai jį atvedė į Lietuvą.

Gabus kalboms, kurių mokėjo kelias, tarp jų – rusų, vokiečių ir anglų, p. Sugihara buvo itin vertinamas kaip Rusijos ekspertas. 1932 m. eidamas diplomatinę tarnybą Mandžiūrijoje jis vadovavo deryboms dėl geležinkelio sistemos įsigijimo iš Maskvos. Naudodamasis per pažintis surinkta informacija, jis sugebėjo išsiderėti palankias pirkimo sąlygas ir taip Japonijai sutaupyti milijonus.

Rusai to niekada nepamiršo, taigi, kai 1936 m. p. Sugihara gavo diplomatinį postą Maskvoje, jis tiesiog nebuvo įleistas į šalį. Po poros metų diplomatinės tarnybos Suomijoje 1939 m. lapkričio pabaigoje jam buvo pavesta atidaryti konsulatą Kaune.

Pagrindinė p. Sugiharos misija Lietuvoje buvo rinkti įvairaus pobūdžio žvalgybos informaciją. Bet Japonijos diplomatą domino ne tik karinių dalinių judėjimas, jį sujaudino ir žydų pabėgėlių istorijos apie už šalies ribų siaučiantį terorą.

Kiurasao viza

1939 m. rudenį prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, o Lenkiją okupavus nacistinei Vokietijai ir Sovietų Sąjungai įžengus į Lietuvą, tada dar nepriklausomą šalį, bėgdami nuo nacių persekiojimo į Lietuvą pasitraukė maždaug 12.000 Lenkijos žydų. Jie tikėjosi, kad iš laisvos šalies pavyks lengviau emigruoti į kitas valstybes, pirmiausia – JAV. Tačiau 1940 m. birželį Sovietų Sąjunga aneksavo Lietuvą. Netrukus įsakyta uždaryti visas užsienio atstovybes. Žydų pabėgėliai suprato, kad net ir menkas galimybių langas pabėgti iš Europos pradeda užsiverti.

Išvykimas iš Lietuvos buvo komplikuotas. Vienintelis saugus kelias driekėsi į Rytus per Rusiją, tačiau, siekiant palikti Lietuvą, buvo būtina turėti galutinio tikslo vizą, liudijančią, kad esi laukiamas svečioje šalyje, ir tranzitinę vizą tos valstybės, per kurią ketinama vykti. Tik su jomis sovietai leido išvykti iš Lietuvos.

Regis, pats likimas į Lietuvą atvedė ir su japonų konsulu sujungė kitą šios istorijos herojų – Nyderlandų garbės konsulą Lietuvoje Janą Zwartendijką. Šis Lietuvoje dirbo „Philips“ padalinio direktoriumi ir laikinai prisiimti konsulo pareigas sutiko nenoriai.

Būtent į jį ieškodami išsigelbėjimo kreipėsi du Nyderlandų žydai, prašydami padėti pasprukti į Nyderlandų kontroliuojamas užjūrio teritorijas. Išsigelbėjimu tapo Kiurasao sala Karibų jūroje už kelių dešimčių kilometrų nuo Venesuelos. Patekti į šią salą nereikėjo vizos, tačiau buvo būtinas salos valdytojo sutikimas.

Ponas Zwartendijkas sukūrė tai, kas istorijoje žinoma kaip Kiurasao viza, – jų buvo išrašyta bemaž pustrečio tūkstančio. Šviežiai iškeptas Nyderlandų diplomatas dokumentuose tiesiog įrašydavo, kad siekiant patekti į salą vizos nereikia. Jis specialiai nepaminėdavo, kad būtinas administracijos leidimas. Viltasi, kad atsakingos žinybos šį įrašą traktuos kaip galutinio tikslo vizą.

Žinia apie Kiurasao vizas teikiantį olandą keliavo iš lūpų į lūpas, ją apsukriai platino žydų bendruomenė Lietuvoje. Tačiau gavusiems šią vizą buvo būtina ir tranzitinė Japonijos, iš kurios buvo galima pasiekti salą, viza. Taigi liepos pabaigoje prie Japonijos konsulato nutįso šimtų vilties ieškančių žmonių eilė.

Gyvybės vizos

„Jie buvo žmonės ir jiems reikėjo pagalbos. Džiaugiuosi, kad man pavyko rasti jėgų ją suteikti“, – prisimindamas konsulato tvorą apgulusių žmonių minias kadaise sakė p. Sugihara.

Diplomatas vėliau pripažino, kad sprendimas nebuvo lengvas. Juk jis buvo karjeros diplomatas, į istorijos sūkurį įmestas labai nepalankiomis aplinkybėmis, kai nacistinė Vokietija ir Japonija buvo sąjungininkės.

Kaip jau minėta, atskirai Kiurasao viza nieko nereiškė, – siekiant išvykti iš šalies buvo būtina tranzitinė Japonijos viza. Formaliai Japonijos konsulas galėjo vizas išduoti tik tokiu atveju, kai prašantys turi vizą į galutinį kelionės tikslą ir pakankamai pinigų kelionei.

Ponas Sugihara puikiai suprato, kad dažniausiai nė vienas iš šių kriterijų nėra tenkinamas. Visgi jis tikėjo, kad su tariama Kiurasao ir Japonijos vizomis žydai turi galimybių ištrūkti iš šalies. Juk p. Sugihara buvo auklėtas pagal samurajų tradicijas, o klasikinė išmintis skelbia, kad net medžiotojas nežudo paukščio, jeigu šis pas jį atklysta prieglobsčio.

Užsienio reikalų ministerija, su kuria konsultavosi p. Sugihara, išimčių daryti neleido, tačiau p. Sugihara vis tiek ranka rašė tūkstančius tranzitinių vizų. Savo veiksmus jis koordinavo su p. Zwartendijku.

Gavę vizas pabėgėliai traukiniu vykdavo į Vladivostoką, o iš jo kėlėsi į Japoniją, kur buvo saugu. Nors p. Sugiharai nebuvo leista be pagrindo išrašyti vizų, Japonijos vyriausybė žydų klausimu vykdė kitokią politiką negu nacistinė Vokietija. Pabėgėliams čia grėsmė nekilo.

Padedami žydų bendruomenės, dauguma pabėgėlių galiausiai rado namus Šanchajuje, JAV, kitose valstybėse, dalis pasiliko Japonijoje.

Samurajaus įvertinimas

Kai išvyko iš Lietuvos, Chiune’s Sugiharos likimas pasuko kiek netikėta linkme. Kelerius metus jis dirbo konsulatuose Berlyne, Prahoje, Kaliningrade ir Rumunijoje. 1945 m. sovietams įžengus į Rumuniją, jis su šeima buvo įkalintas ir nelaisvėje praleido pusantrų metų.

Grįžęs į Japoniją, netrukus paliko diplomatinę tarnybą ir dirbo įvairius darbus. Į diplomatiją niekada nebegrįžo, garbės nesigviešė ir savo žygdarbiais nesigyrė. Tik 1969 m. jį susirado Izraelio diplomatas Joshua Nishri, kuris tuo metu dirbo Japonijoje. Viena vizų prieš beveik tris dešimtmečius buvo skirta jam.

Paplitus žiniai apie atrastą Chiune Sugiharą, šimtai liudijimų apie jo indėlį gelbstint žydus užplūdo „Yad Vashem“, holokausto aukų ir didvyrių atminties institutą. 1985 m. p. Sugiharai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas – aukščiausias „Yad Vashem“ skiriamas Izraelio valstybės garbės apdovanojimas. Chiune Sugihara – vienintelis japonas, įvertintas šiuo apdovanojimu. 1997-aisiais po mirties Pasaulio tautų teisuolio vardas buvo suteiktas ir Nyderlandų diplomatui Janui Zwartendijkui.

Įdomu Gyvybės vizoms – 75-eri

„Šiemet minime 75-ąsias metines nuo tada, kai Japonijos vicekonsulas Kaune (1939–1940 m.) Chiune Sugihara, bendradarbiaudamas su olandų garbės konsulu Janu Zwartendijku, išdavė Japonijos vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjo tūkstančius gyvybių.

Net ir 1940 m. rugpjūčio 28 d. uždarius konsulatą, p. Sugihara toliau išrašinėjo Gyvybės vizas „Metropolio“ viešbutyje ir Kauno geležinkelio stotyje. Tai jis darė iki pat išvykimo rugsėjo 4 d.

Japonijos vyriausybė didžiai gerbia šių dviejų diplomatų drąsa ir indėlį į humanizmą. Jų laimėjimus būtina perduoti ateities kartoms“, – sako J. E. Toyoei Shigeeda, Japonijos ambasadorius.

Apie minėjimo renginius:

• Chiunes Sugiharos ir Jano Zwartendijko veiklai paminėti Kauno geležinkelio stotyje rugsėjo 4–24 d. eksponuojama fotografijų paroda.

• Rugsėjo 4 d. „Metropolio“ viešbutyje Kaune ir miesto geležinkelio stotyje atidengtos memorialinės lentos Chiune’s Sugiharos veiklai atminti.

• Ch. Sugiharai ir J. Zwartendijkui atminti sukurtas proginis vokas ir antspaudas.

Daugiau informacijos – Japonijos ambasados tinklalapyje www.lt.emb-japan.go.jp/lithuanian/kultura.htm

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ernestas Parulskis: Irklai ir žuvėdros Premium 1

Kol dzūkas skambino seseriai, žiūrėjau į Merkio ir Nemuno santaką. Statistiškai dėliojant, pagal joje (ar ant...

Verslo klasė
2018.06.24
Alžyras kasdien 2 valandoms išjungia internetą, kad nesukčiautų studentai

Alžyre ir Irane šiomis dienomis kasdien kelioms valandoms išjungiamas internetas. Šių šalių vyriausybės tokį...

Laisvalaikis
2018.06.24
Jurga Vilpišauskaitė: švarūs Tokijo pirštai 2

Tokijo metro. Traukinių ir autobusų kostiumuoti žmonės laukia sustoję lygia eile. Jie išsirikiuoja ant...

Verslo klasė
2018.06.23
Dėl nykstančių ungurių išteklių kalti gali būti narkotikų vartotojai 2

Dėl Europoje mažėjančių ungurių išteklių kalti gali būti kokaino vartotojai. Tai atskleidė naujas tyrimas,...

Laisvalaikis
2018.06.23
Portretas: verslo lyderystės islandus moko lietuvė, niekada nenorėjusi būti lydere

„Niekada nelaikiau savęs ypatinga lydere, bet turiu savybę tiesiog imti ir daryti, jei matau, kad padaryti...

Laisvalaikis
2018.06.22
Nidos kopose – Sartre‘o vizitą atkartojanti skulptūra 3

Kultūrinį Neringos kraštovaizdį papildys dar vienas akcentas – skulptūra „Prieš vėją“, vaizduojanti per vėjo...

Laisvalaikis
2018.06.20
VU šešiems mokslininkams suteikė išskirtinių profesorių statusą 4

Vilniaus universitetas (VU) pirmą kartą šešiems mokslininkams suteiks išskirtinių profesorių statusą. Toks...

Laisvalaikis
2018.06.19
Geriausi miestai, jei norite mažai dirbti ir daug uždirbti 10

Liuksemburgas pagal darbo laiko trukmės ir pajamų santykį yra palankiausias miestas darbuotojams, rodo naujas...

Laisvalaikis
2018.06.18
Kaip Gianni Agnelli gelbėjo Italiją nuo komunizmo Premium

 „FIAT yra Italija. Italija yra FIAT. O FIAT ir Italija – tai aš“, – kadaise sakė Gianni Agnelli.

Verslo klasė
2018.06.17
Keliaujantiems į N. Zelandiją teks sumokėti mokestį 1

Nuo kitų metų keliaujantieji į Naująją Zelandiją turės sumokėti vienkartinį mokestį. Surinktos lėšos bus...

Vadyba
2018.06.16
Būdas lietuvio po šimto metų Premium

Vasario 16-ąją pasitikdami atkurtos Lietuvos šimtmetį rašėme apie lietuvio kodą prieš šimtą metų. Gediminas...

Verslo klasė
2018.06.16
Menininkė G. Vos – apie šviesos paminklą „olandų Sugiharai“

Daugiau kaip du tūkstančius žydų Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio olando Jano Zwartendijko...

Laisvalaikis
2018.06.16
Virtuvės šefas Lapinskas ir someljė Darasevičius – apie 9-ių restoranų verslo pradžią, sėkmę ir iššūkius

Virtuvės šefas Egidijus Lapinskas ir someljė Arminas Darasevičius, ko gero, yra vienintelis toks restoranų...

Laisvalaikis
2018.06.15
Raudonpadžių „Louboutino“ batelių gamintojas apgynė savo prekės ženklą

Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą Prancūzų dizainerio Christiano Louboutino naudai – nusprendė...

Rinkodara
2018.06.14
„Adidas“ per futbolo čempionatą kalbės savo prekės ženklo ambasadorių lūpomis 1

Sporto prekių gamintoja „Adidas“ po kelių dienų prasidėsiančiam pasaulio futbolo čempionatui pasirinko...

Rinkodara
2018.06.12
„Media bitės“ rankose – kino teatras „Pasaka“

Žurnalą „Žmonės“ ir kitus leidinius valdanti UAB „Media bitės“ nuo šiol valdys kino teatrą „Pasaka“ Vilniuje.

Rinkodara
2018.06.12
Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija skirta Tomui Kavaliauskui

Autoritetingos komisijos sprendimu, šiais metais respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija...

Laisvalaikis
2018.06.11
Kas yra mokyklos šeimininkas Premium

Esate mokyklos direktorius. Dešimta valanda ryto, eilinis pirmadienis. Per kūno kultūros pamoką mokinė...

Verslo klasė
2018.06.10
Iliustruotoji istorija: tikrovės Frankenšteinas

Didžiulė Londono karališkojo chirurgų koledžo auditorija sausakimša. Miesto elitas sėdi žibalinėmis lempomis...

Laisvalaikis
2018.06.10
Mirė garsusis šefas Anthony Bourdainas 5

Anthony Bourdainas, garsusis amerikiečių virtuvės šefas, keliautojas, televizijos laidų vedėjas ir knygų...

Laisvalaikis
2018.06.08

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau